Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės J. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 29 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškimas dėl sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje dėl savavališkai pastatyto statinio nugriovimo pagal ieškovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos, kurios teisių perėmėjas yra Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, ieškinį atsakovei J. T., peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2010 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies, t. y. įpareigojo atsakovę J. T. savo lėšomis per 3 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti savavališkai pastatytą pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), aprašytą 2009-01-22 savavališkos statybos akte, o atsakovei šio įpareigojimo neįvykdžius suteikė teisę ieškovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai atlikti pačiam tokius veiksmus bei išieškoti iš atsakovės reikiamas lėšas. Teismas, atlikęs byloje surinktų įrodymų vertinimą, padarė išvadą, jog pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), ir nurodytas 2009-01-22 savavališkos statybos akte, yra savavališka statyba. Teismas nurodė, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog vietoje šio savavališkos statybos pastato anksčiau buvo legalus, inventorizuotas statinys, todėl sprendė, jog atsakovės atsiliepimo į ieškinį argumentai, kad minėtas pastatas yra pastatytas vietoje sudegusio pastato, esminės reikšmės neturi. Teismas taip pat nurodė, kad Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo nutarimas administracinėje byloje taip pat nepatvirtina atsakovės, kaip statytojos, teisių. Atsižvelgdamas į tai bei vadovaudamasis CK 4.103 str., teismas konstatavo, kad ieškinys yra pagrįstas. Teismas tenkino ieškinį iš dalies, kadangi nustatė, jog namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra čigonų taboras, tačiau savavališka statyba yra ne minėtas namas, kuris yra inventorizuotas ir registruotas, bet šiuo adresu pastatytas naujas namas, kurio išsamūs duomenys yra nurodyti savavališkos statybos akte.

Atsakovė J. T. padavė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašė panaikinti sprendimą už akių ir civilinę bylą nagrinėti iš esmės. Nurodė, kad sprendimas už akių priimtas neteisėtai, nes šaukimas į teismo posėdį jai nebuvo įteiktas, nurodytame nugriauti name ji gyvena su trimis nepilnamečiais vaikais, o namas buvo atstatytas po 2008-12-03 gaisro padedant visai čigonų bendrijai.

Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 29 d. nutartimi atsakovės J. T. pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino. Teismas nustatė, kad atsakovei tinkamai įstatymo nustatyta tvarka buvo įteiktas šaukimas į parengiamąjį teismo posėdį, tačiau atsakovė į jį neatvyko be svarbių priežasčių Taip pat teismas nustatė, kad atsakovė nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų, kurie gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, o aplinkybė, kad atsakovė turi tris nepilnamečius vaikus, buvo žinoma ir įvertinta, todėl, nesant CPK 288 str. 4 d. numatytų sąlygų sprendimui už akių panaikinti, teismas atsakovės pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino. Teismas nurodė, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių statybos teisėtumą, todėl sprendimas už akių akivaizdžiai nepažeidžia atsakovės teisių.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas, klausimas išspręstinas iš esmės: sprendimas už akių panaikintinas ir atnaujintinas bylos nagrinėjimas (CPK 337 str. 2 p.).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą už akių tuo pagrindu, jog atsakovė J. T. neatvyko į parengiamąjį teismo posėdį be svarbių priežasčių, nors jai buvo tinkamai pranešta apie parengiamąjį teismo posėdį. Sprendimu už akių pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies ir įpareigojo atsakovę J. T. savo lėšomis per 3 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti savavališkai pastatytą pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), aprašytą 2009-01-22 savavališkos statybos akte, o atsakovei šio įpareigojimo neįvykdžius suteikė teisę ieškovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai atlikti pačiam tokius veiksmus bei išieškoti iš atsakovės reikiamas lėšas. Teismas, atlikęs byloje surinktų įrodymų vertinimą, padarė išvadą, jog pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), ir nurodytas 2009-01-22 savavališkos statybos akte, yra savavališka statyba. Teismas nurodė, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog vietoje šio savavališkos statybos pastato anksčiau buvo legalus, inventorizuotas statinys, todėl sprendė, kad atsakovės atsiliepimo į ieškinį argumentai, kad minėtas pastatas yra pastatytas vietoje sudegusio pastato, esminės reikšmės neturi. Teismas tenkino ieškinį iš dalies, kadangi nustatė, jog namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra čigonų taboras, tačiau savavališka statyba yra ne minėtas namas, kuris yra inventorizuotas ir registruotas, bet šiuo adresu pastatytas naujas namas, kurio išsamūs duomenys yra nurodyti savavališkos statybos akte. Pirmosios instancijos teismas atsakovės J. T. pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino, nustatęs, kad atsakovei tinkamai įstatymo nustatyta tvarka buvo įteiktas šaukimas į parengiamąjį teismo posėdį, tačiau atsakovė į jį neatvyko be svarbių priežasčių, kad atsakovė nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų, kurie gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, o aplinkybė, kad atsakovė turi tris nepilnamečius vaikus buvo žinoma ir įvertinta, todėl konstatavo, kad CPK 288 str. 4 d. nėra numatytų sąlygų sprendimui už akių panaikinti. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad atsakovei buvo tinkamai pranešta apie parengiamąjį teismo posėdį, t. y. kad buvo įstatyminis pagrindas priimti sprendimą už akių, kad atsakovės pareiškime nurodytos aplinkybės nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą.

Tik esant visoms CPK nustatytoms sąlygoms sprendimui už akių priimti, teismas turi teisę priimti tokį sprendimą. Tai yra konstatavęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-10-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2006; 2007-02-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2007; kt.). Šią savo teisę teismas turi įgyvendinti taip, kad nebūtų pažeisti neatvykusios šalies teisės ar teisėti interesai, o byla būtų išnagrinėta teisingai. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovei buvo išsiųstas ieškinio nuorašas ir teismo pranešimo, kuris atsakovei buvo įteiktas 2010-02-26 (b. l. 35). Atsakovė J. T. 2010-03-10 pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį (b. l. 36), jame nurodytas atsakovės adresas sutampa su ieškinyje nurodytu adresu ir adresu, kuriuo atsakovei buvo įteiktas ieškinio nuorašas ir teismo pranešimas, t. y. (duomenys neskelbtini). Atsakovė J. T. savo gyvenamąją vietą taip pat yra deklaravusi šiuo adresu (b. l. 13). Pirmosios instancijos teismo 2010-03-15 nutartimi paskirtas parengiamasis teismo posėdis 2010-04-13 10 val. 30 min.(b. l. 51). Atsakovei J. T. siųstas teismo šaukimas grįžo neįteiktas su žyma „neatsiėmė“. Teismas 2010-04-13 parengiamąjį teismo posėdį atidėjo, kadangi į jį neatvyko atsakovė, paskyrė kitą parengiamąjį posėdį 2010-06-29 9 val. (duomenų apie teismo šaukimo įteikimą apie 2010-06-29 parengiamąjį posėdį atsakovei byloje nėra, 2010-06-29 parengiamojo teismo posėdžio protokole nurodyta, kad „šaukimas neįteiktas, grįžo į teismą“). Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovei procesiniai dokumentai yra neįteikiami, kad atsakovė ieškinyje nurodytu adresu nerasta, kad kita atsakovės buvimo vieta nežinoma, 2010-06-29 nutartimi tenkino ieškovo prašymą ir nutarė apie 2010-08-03 10 val. parengiamąjį teismo posėdį atsakovei pranešti viešo paskelbimo būdu. Skelbimai išspausdinti 2010-07-12 dienraščiuose „Lietuvos žinios“ ir 2010-07-13 „Vilniaus diena“ (b. l. 70-73). Pirmosios instancijos teismas, remdamasis šiais duomenimis, padarė išvadą, kad iškėlus bylą atsakovės buvimo vieta teismui tapo nežinoma, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą jai pranešta viešo paskelbimo būdu, atsakovė į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko, savo neatvykimo į teismo posėdį priežasčių nepranešė, nepateikė dokumentų, pateisinančių jos neatvykimą, ir tuo pagrindu priėmė sprendimą už akių. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutiktina.

Pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikta informacija, kad šaukimas atsakovei buvo neįteiktas dėl to, kad atsakovė J. T. pakeitė gyvenamąją vietą ar jos gyvenamoji vieta tapo nežinoma. Atsakovė pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodo, kad teismo šaukimo ji negavo, kad name, esančiame (duomenys neskelbtini), gyvena su trimis nepilnamečiais vaikais. Atsakovė J. T. savo gyvenamąją vietą taip pat yra deklaravusi šiuo adresu (b. l. 13). Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad atsakovė nurodytu adresu negyvena, kad jos gyvenamosios vietos adresas yra nežinomas ir tenkinti ieškovo prašymą atsakovei įteikti šaukimą viešo paskelbimo būdu. Šaukimo įteikimo tvarką reglamentuoja CPK 123, 124 str. CPK 124 str. 3 d. numato, kad kai nėra galimybės teismo šaukimą įteikti asmeniškai pasirašytinai, šaukimas įteikiamas pasirašytinai CPK 123 str. 3 ir 4 d. ar 129, 130 str. nustatyta tvarka. Pagal CPK 123 str. 2 d. jeigu šaukimą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamojoje vietoje, dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių, išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, - namo (bendrijos) administracijai, butų eksploatavimo organizacijai, seniūnijos seniūnui ar darbovietės administracijai. Teismo siuntas pagal CPK įteikiantys asmenys turi vadovautis jų įteikimo tvarka, nustatyta CPK 123 str., ir negali vadovautis kitais norminiais ar lokaliniais teisės aktais (pvz., pašto siuntų įteikimo taisyklėmis, ne CPK, o kitų įstatymų nustatytomis teismo procesinių dokumentų įteikimo taisyklėmis ar tvarka, įteikimo paslaugas teikiančiomis siuntų įteikimo taisyklėmis ar tvarka, kurios kitaip, negu CPK 123 str., reglamentuoja teismo siuntų įteikimą), nes teismo procesinių dokumentų įteikimo tvarką nustato CPK, o kitų įstatymų nuostatomis galima vadovautis tik tada, kai CPK suteikiama pirmenybė kitų įstatymų normoms. Nagrinėjamu atveju asmuo, kuris turėjo įteikti teismo šaukimą atsakovei, turėjo laikytis CPK 123 str. 2 d. nuostatų, tačiau jos nesilaikė. Tik nesant galimybės atsakovei asmeniškai pasirašytinai įteikti procesinių dokumentų, yra pagrindas vadovautis CPK 124 str. 3 d. Pagal ją procesiniai dokumentai gali būti įteikiami viešo paskelbimo būdu (CPK 130 str.). CPK 130 str. nustatyta, kad viešo paskelbimo būdu galima įteikti procesinius dokumentus, jeigu: 1) adresato gyvenamoji vieta ar darbo vieta nežinoma ir jeigu šio kodekso nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratorių; 2) jeigu byloje yra tam tikras skaičius dalyvaujančių byloje asmenų, bet jie nepaskyrę atstovo, todėl negali pasinaudoti CPK 120 str. tvarka. Nagrinėjamu atveju teismas, neturėdamas duomenų, kad atsakovės gyvenamoji vieta tapo nežinoma, o pagal bylos duomenis atsakovės gyvenamoji vieta nepasikeitė, pasirinko ir taikė kitą įteikimo būdą, t. y. procesinius dokumentus įteikė viešo paskelbimo būdu, ir tokiu būdų pažeidė CPK nuostatas, reglamentuojančias procesinių dokumentų įteikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-04-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-227/2008).

CPK 287 str. nustato, jog šalis sprendimą už akių priėmusiam teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Šiuo šalies procesiniu dokumentu pradedama CPK 288 str. nurodyta procedūra – sprendimo už akių peržiūrėjimas. Pareiškimas peržiūrėti sprendimą už akių nėra apeliacinis skundas, nes neperkelia bylos nagrinėjimo į aukštesnės instancijos teismą. Pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviai šaliai pašalinti neatvyko į parengiamąjį teismo posėdį padarinius, nes ji negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 str. 5 d.). Pagal CPK 288 str. 4 d. pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, naikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą iš esmės, jeigu konstatuoja, kad šalis į teismo posėdį neatvyko dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo laiku pranešti teismui, ir jos pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Tačiau sprendimo už akių priėmimo galimybė nėra teisinė sankcija į teismo posėdį neatvykusiai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, todėl tikslas užtikrinti proceso koncentruotumą, įpareigojant civilinio proceso šalis rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 str. 2 d.) ir numatant šios pareigos nesilaikymo padarinius, iš kurių vienas yra sprendimo už akių priėmimo galimybė, derintinas su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu, teisminės gynybos principu, nurodytu CPK 7 str. 1 d. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-04-27 nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-167/2005). Pagal CPK 285 str. 2 d. teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Teismas privalo visapusiškai ištirti visus byloje esančius įrodymus, negali jų tirti paviršutiniškai, į juos neįsigilinęs bei neįvertinęs jų pagal įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-06-09 nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-316/2008). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirojo skundo, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atsiliepime į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas taip pat turėjo faktinį ir teisinį pagrindą panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės dėl atsakovės pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytų aplinkybių, nors atsakovė nepateikė jokių papildomų įrodymų. Iš bylos medžiagos matyti, kad byloje pareikštas ieškinys grindžiamas tuo, kad atsakovė, pažeisdama Statybos įstatymo 12 str. 1 d., 23 str. 1 d., Statybos techninio reglamento STR 1.08.02:2002 VI skyriaus reikalavimus, neturėdama parengtos ir suderintos projektinės dokumentacijos bei statybos leidimo, valstybei priklausančioje žemėje savavališkai stato pastatą, kad Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2009-01-22 surašė savavališkos statybos aktą, kuriuo atsakovė buvo įpareigota sustabdyti savavališkai vykdomus darbus, o 2009-01-23 reikalavimu atsakovė buvo įpareigota iki 2009-06-23 savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius, tačiau ji šio reikalavimo neįvykdė. Atsakovė tiek atsiliepime į ieškinį, tiek pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė, kad ji tame name, esančiame (duomenys neskelbtini), gyvena su trimis nepilnamečiais vaikais, kad 2008-12-03 name kilo gaisras, kurio metu sudegė sandėliukas, namo stogas, vidus, kad po gaisro, padedant čigonų bendrijai, visiems kaimynams, iš įvairių statybinių medžiagų atliekų atstatė gyvenamąjį namą, kuriame gyveno 20 metų, kad, neatstačius namo, su mažamečiais vaikais būtų neturėjusi kur gyventi. Ieškovė, ginčydama tai, kad pažeisdama įstatymo reikalavimus, neturėdama nustatyta tvarka parengtos ir suderintos projektinės dokumentacijos bei statybos leidimo, savavališkai pastatė namą, kartu su atsiliepimu į ieškinį pateikė Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pažymą apie gaisrą, Lietuvos čigonų bendrijos „Čigonų laužas“ pažymą, kuriomis įrodinėja, kad buvo atliekami tik namo, kuris sudegė kilusio gaisro metu ir kuriame ji gyvena, remonto darbai. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, jog atsakovė nurodė aplinkybes, kurios gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, šias aplinkybes būtina tirti, nepakanka formalaus įrodymų vertinimo tam, jog būtų išnagrinėtos ir nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės bylai išspręsti ir taikytas CK 4.103 str. Būtina išsiaiškinti ir nustatyti, ar namas, kurį ieškovas pareikštu ieškiniu prašo nugriauti, yra tas pats, kuriame kilo gaisras ir kuris buvo remontuojamas ir atstatomas, ar tame statinyje gyvena atsakovė su nepilnamečiais vaikais, t. y. ar tas statinys yra adresu (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančių įrodymų šių aplinkybių nėra galimybės nustatyti. Pirmosios instancijos teismas, įpareigodamas atsakovę nugriauti statinį, vadovavosi sprendimo už akių priėmimo dieną galiojančia CK 4.103 str. redakcija (2006-10-17 redakcija; Žin., 2006, Nr.116-4403). Nagrinėjant byloje ieškovo reikalavimus atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Rspublikos Konstitucinis Teismas 2011-01-31 nutarimu pripažino, kad CK 4.103 str. (2006-10-17 redakcija; Žin., 2006, Nr.116-4403) 3 d., pagal kurią tuo atveju, kai statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba nesavavališkai, tačiau pažeidžiant statinio sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, bylą nagrinėjantis “teismas savo sprendimu gali: 1) įpareigoti statytoją per nustatytą terminą reikiamai pertvarkyti statinį (dalį statinio nugriauti, perstatyti ar pan.); 2) įpareigoti statytoją per nustatytą terminą statinį nugriauti”, ta apimtimi, kuria nebuvo numatyti kriterijai arba (ir) atvejai, kuriems esant teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, galėjo priimti ir kitokį sprendimą, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str. 1d., konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams.

Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių tenkintinas atskirasis skundas, sprendimas už akių panaikintinas ir bylos nagrinėjimas atnaujintinas.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 321, 325, 329, 331, 336, 337-339 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 29 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą už akių panaikinti, atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir perduoti bylą nagrinėti Vilniaus miesto 3-iajam apylinkės teismui.