Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-1736-658/2018

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2018-12-07
Bylos Nr.: 2A-1736-658/2018
Teisminio proceso Nr.: 2-13-3-00039-2018-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Nerijus Meilutis, Algimantas Kukalis, Arūnas Rudzinskas
Ieškovas: R. J.
Atsakovas: G. N., P. N.
Trečiasis asmuo: valstybės įmonė Registrų centras, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas

Kategorijos

2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė

Civilinė byla Nr. 2A-1736-658/2018Teisminio proceso Nr. 2-13-3-00039-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1.; 3.2.4.4.; 3.2.4.11.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.3. (S)

Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 7 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio, Nerijaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Rudzinsko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. J. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. birželio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1223-179/2018 pagal ieškovės R. J. patikslintą ieškinį atsakovams G. N. ir P. N. dėl įpareigojimo duoti sutikimą rekonstruoti, statyti bendroje dalinėje nuosavybėje statinį, tretieji asmenys valstybės įmonė Registrų centras, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ginčas byloje kilęs dėl leidimo įteisinti perstatytą šiltnamį be žemės sklypo bendraturčių sutikimų.

Šalies argumentai

2. Ieškovė R. J. patikslintu ieškiniu teismo prašė leisti ieškovei įteisinti, pagal 2018 m. vasario 28 d. Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos duomenis, šiltnamį, plane žymimą 6I1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkinį pastatą, plane žymimą 3I1p, su priestatu, plane žymimu 1i1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriuje ir VĮ Registrų centras Alytaus filiale be bendraturčių G. ir P. N. sutikimų, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

3. Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad ieškovei ir atsakovams bendros dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kuriame yra šalims priklausantys pastatai. Ieškovė nurodė, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija), pagal gautą atsakovų pranešimą, 2011 m. balandžio 5 d. patikrino situaciją vietoje ir surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-851-(14.31), o 2011 m. balandžio 18 d. surašė ieškovei Savavališkos statybos aktą Nr. SSA-10-110418-00020-(14.12), kuriuose nurodė, kad ieškovė savavališkai pastatė stiklinį šiltnamį ir rekonstravo ūkinį pastatą. Inspekcija 2011 m. gegužės 13 d. surašė Reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-10-110513-00016-(14.29), kuriame įpareigojo ieškovę nugriauti šiltnamį ir išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas ūkinio pastato dalis. Kadangi ieškovė neįvykdė Inspekcijos reikalavimų, Inspekcija kreipėsi į teismą dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo. Ši byla buvo sustabdyta, nes kitoje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi tvarkos nustatymo. Įsiteisėjusiu Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 13 d. sprendimu tarp ieškovės ir atsakovų buvo nustatyta žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarka. Ieškovė nurodė, kad jos ūkinis pastatas statytas 1980 metais ir toks liko po 2008 metų rekonstrukcijos, po kurios sumažėjo tik jo bendras plotas, t. y. bendras plotas prieš rekonstrukciją buvo 63,84 kv. m, po rekonstrukcijos – 56,01 kv. m. Statiniai rekonstruoti, nes buvo seni, neišvaizdūs, stogo danga asbestinio šiferio – neekologiška. Šiltnamis buvo pastatytas 1994 metais, o perstatytas 2009 metais. Kadangi šiltnamio konstrukcija buvo medinė – seno papuvusio medžio iš pritaikytų namo langų rėmų, netvirta ir kėlė pavojų bendraturčių saugumui, todėl ieškovė jį sutvarkė. Tokiu būdu ūkiniai pastatai žymimi 3J1p ir 1i1p tik atnaujinti. Be to, šiltnamio vieta yra iš šiaurės atsakovų naudojamos žemės pusės, todėl saulei būnant rytuose, pietuose ir vakaruose šiltnamis atsakovų sklypo naudojamai daliai šešėlio nedaro. Ieškovės nuomone, atsakovų sklypo dalies ir tik jų nuosavybėje esančių statinių daiktinių valdymo, naudojimo ir disponavimo teisių atlikta rekonstrukcija nepažeidžia. Atstatyti į pradinę padėtį ūkinį pastatą negalėtų, nes neturi neekologiško stogo dangos – asbocementinio šiferio. Atsakovai nepateikė jokių įrodymų, kad rekonstruotas ūkinis pastatas ir šiltnamis kaip nors pažeidžia jų teises.

Atsiliepimas

4. Atsakovai G. N. ir P. N. atsiliepimu į patikslintą ieškinį prašė ieškovės ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad šiltnamis buvo pastatytas ne 1994 metais, o tik 2009 metais ir tai įrodo pačios ieškovės pateikti įrodymai. Pažymėjo, kad žemės sklypas, kuriame pastatytas ieškovės ūkinis pastatas ir šiltnamis, neatidalintas, o tik nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka. Atsakovai nesutinka, kad šiltnamis ir pertvarkytas ūkinis pastatas būtų įteisinti be jų kaip bendraturčių sutikimo, nes tiek šiltnamis, tiek rekonstruota ūkinio pastato dalis yra pastatyti savavališkai bei pažeidžiant imperatyvius teisės aktų reikalavimus. Ieškovės šiltnamis pastatytas tiesiai ant sklypo ribos. Pagal statybos techninį reglamentą STR 2.02.09:2005 minimalus atstumas atskirai statomo namo ar jo priklausinių iki kaimyninio žemės sklypo ribos turi būti ne mažesnis kaip 3 metrai. Dėl šios priežasties jis yra neteisėtas statinys ir negali būti įteisintas, todėl privalo būti nugriautas. Nustačius naudojimosi sklypu tvarką atskiri nuosavybės teisės objektai nesuformuojami ir bendroji dalinė nuosavybės teisė nesibaigia. Ieškovė nėra gavusi iš atsakovų rašytinio leidimo ūkinio pastato rekonstrukcijai, todėl tokia rekonstrukcija yra savavališka ir neteisėta. Atsakovai nurodė, kad atstumas tarp šiltnamio ir atsakovų ūkinio pastato yra tik apie 1 metras, todėl esant tokiam atstumui atsakovai negali tinkamai eksploatuoti savo ūkinio pastato ir negali praeiti ar pravažiuoti su didesnių gabaritų daiktais. Dėl to atsakovai nebeturi galimybės laisvai patekti į jiems priklausantį sodą bei daržą, esantį už ūkinio pastato, ir ten laisvai užsiimti ūkine veikla. Tokiu būdu yra pažeistos atsakovų, kaip nekilnojamojo turto savininkų, teisės ir teisėti interesai.

5. Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas atsiliepimu į patikslintą ieškinį prašė civilinę bylą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad nors teismo 2017 m. vasario 13 d. sprendimu nuspręsta dėl bendro žemės sklypo naudojimo tvarkos, tai neatleidžia statytojos nuo pareigos, įgyvendinant teisę į statybą, savo privatų interesą suderinti su bendraturčių teisėmis ir teisėtais interesais, jiems kartu bendradarbiaujant. Kreipimasis į teismą dėl žemės sklypo bendraturčių įpareigojimo duoti sutikimą įteisinti ūkinio pastato ir šiltnamio statybą žemės sklype reiškia, jog ginčo šalys (bendraturčiai) išnaudojo visas įmanomas galimybes susitarti. Bendraturčiui kreipusis į teismą su ieškiniu, teismo pareiga priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Alytaus apylinkės teismas 2018 m. birželio 11 d. sprendimu ieškinį tenkino dalinai. Įpareigojo G. N. ir P. N. duoti sutikimą R. J. rekonstruoti 63,84 kv. m ūkinį pastatą plane pažymėtą 3I1, pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal archyvinės bylos Nr. 11/1682 duomenis, esantį žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Kitą ieškinio dalį atmetė. Atsakovams neįvykdžius sprendimo, tai yra nedavus sutikimo rekonstruoti ūkinį pastatą per 14 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, turi teisę atlikti tuos veiksmus pati ieškovė ir kartu išieškoti iš atsakovų reikiamas išlaidas. Priteisė iš G. ir P. N. R. J. 300 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų ir 11,37 Eur valstybei turėtų pašto išlaidų. Priteisė iš R. J. valstybei 11,37 Eur turėtų pašto išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą. Teismas sprendimą grindė šiais argumentais:

1.1. Nepriklausomai nuo to, kada savavališka statyba pradėta, ji vis tiek lieka neteisėta, todėl jos padariniams šalinti taikytini įstatymai, galiojantys savavališkos (neteisėtos) statybos padarinių šalinimo metu. Taigi, ieškovės pastatytas šiltnamis ir rekonstruotas ūkinis pastatas žemės sklype nuo 2017 m. sausio 1 d. nors ir nebelaikoma savavališka statyba, tačiau šiems statybos darbams privalomas žemės sklypo bendraturčių sutikimas, kurio neturint, statyba laikoma kaip pažeidžianti teisės aktų reikalavimus, t. y. neteisėta.

1.2. Teismas nurodė, jog iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė klaidina teismą, teigdama, kad šiltnamis buvo statytas 1994 metais duodant ankstesniam savininkui sutikimą statyti šiltnamį. Byloje apklaustas liudytojas K. A. parodė, kad ieškovė savavališkai šiltnamį pasistatė 2009 metais ir jokio šiltnamio anksčiau niekada nebuvo. Taip pat šias liudytojo nurodytas aplinkybes patvirtino byloje pateikta foto nuotrauka daryta 2005 metais. Ieškovės ieškinys dėl savavališkos statybos padarinių įteisinimo be bendraturčių sutikimo yra nepagrįstas ir neteisėtas, juo tik siekiama apeiti imperatyvias įstatymų normas, suklaidinti teismą, bei pažeisti bendraturčių teises ir tokiu būdu įteisinti neteisėtą statybą.

1.3. Kadangi ieškovės šiltnamis pastatytas ant žemės sklypo ribos, todėl jis pastatytas nesilaikant Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir daugiabučiai gyvenamieji pastatai“ 9 priedo 4 punkto, t. y. šiltnamis yra pastatytas nesilaikant 3 metrų atstumo reikalavimo nuo atskirai statomo namo ir jo priklausinių iki kaimyninio žemės sklypo ribos, todėl vien dėl šios priežasties jis yra neteisėtas statinys ir negali būti įteisintas, bei privalo būti nugriautas. Taip pat teismas pažymėjo, kad šiltnamis apriboja atsakovų teises naudotis jiems priklausančia nuosavybe. Atsakovai negali tinkamai eksploatuoti savo ūkinio pastato ir negali praeiti ar pravažiuoti su didesnių gabaritų daiktais. Atsakovai nebeturi galimybės laisvai patekti į jiems priklausantį sodą bei daržą, esantį už ūkinio pastato, ir ten laisvai užsiimti ūkine veikla. Nuo šiltnamio stogo patenka ant atsakovų sklypo krituliai, sumažėja sklypo užstatymo tankis. Tokiu būdu yra pažeistos atsakovų kaip nekilnojamojo turto savininkų teisės ir teisėti interesai.

1.4. Teismas nustatė, kad atsakovai be teisinio pagrindo nepagrįstai atsisako ieškovei duoti sutikimą įteisinti antros grupės nesudėtingam statiniui, tai yra ūkiniam pastatui, rekonstruoti sutikimą, kuriam nereikalingas joks projektas ir leidimas statybai ir, kaip teigia ieškovė, po pastato rekonstrukcijos sumažėjo užstatomas plotas. Iš dalies tam neprieštarautų ir atsakovų atstovas, jei ieškovė nusigriautų šiltnamį. Teismo nuomone, atsakovų interesai dėl ūkinio pastato rekonstrukcijos nėra pažeisti, nes jie neginčijo teisės rekonstruoti statinį būdo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7. Apeliaciniu skundu ieškovė R. J. prašo Alytaus apylinkės teismo 2018 m. birželio 11 d. sprendimą dalyje, kurioje atmestas ieškinys, panaikinti ir atmestą ieškinio dalį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Senas šiltnamis buvo statytas 1995 m. Vincas B. K., tuometis P. N. ir G. N. žemės sklypo ir statinių nuosavybės dalies savininkas, 1994 m. gegužės 15 d. raštu sutiko su šio šiltnamio statyba. Kai atsakovai 1999 m. vasario 22 d. įgijo žemės sklypo ir statinių nuosavybę, šiltnamis bendrame sklype jau stovėjo, bei „užstatymo tankis“ egzistavo ir visi tariami atsakovų suvaržymai buvo. Tai patvirtina byloje esanti 2008 metų nuotrauka, kurioje iš ieškovės namo terasos fotografuotas ūkinis pastatas (iki jo rekonstrukcijos) ir nuotraukos dešiniau užfiksuotas senas medinis šiltnamis. Šiuos nuotraukos teismas neįvertino. Teismas nepagrįstai vadovavosi byloje pateikta nuotrauka daryta 2005 metais, nes ji daryta iš kitos pusės, todėl šiltnamio nesimato, nes jį užstoja ūkinis pastatas. Šios nuotraukos duomenis klaidingai aiškino ir liudytojas.

1.2. Rekonstruotas šiltnamis yra senoje vietoje ant tų pačių pamatų, stovi ieškovės žemėje, prie atsakovų ir ieškovės naudojamos žemės ribos. Riboje atsakovai į žemę yra įkasę bortelius. Naujo rekonstruoto šiltnamio nuotraukoje taip pat matosi atsakovų stoginė prie jų malkinės. Tarp šiltnamio ir sukrautų malkų yra praėjimas atsakovų naudojamoje žemėje, kuris yra apie 1 metras ir kuriuo jie gali naudotis. Todėl ne šiltnamis atsakovams riboja ir daro negalimu tinkamai eksploatuoti savo ūkinio pastato ir praeiti ar pravažiuoti su didesnių gabaritų daiktais, bet sklypo riba, kuri nustatyta įsiteisėjusiu sprendimu.

1.3. Atsakovai neteisingai supranta ir aiškina nustatytą žemės naudojimo ribą. Be to, patys atsakovai prie savo ūkinio pastato pasistatė malkinę ir taip iki 1 metro susiaurino praėjimą savo žeme. Malkos malkinėje labiausiai trukdo prižiūrėti atsakovų ūkinį pastatą. Šiltnamio stovėjimas atsakovams netrukdo už ūkinio pastato esančia jų žeme naudotis.

1.4. Atsakovai nepateikė jokio konkretaus ir pagrįsto įrodymais savo nuosavybės naudojimo apribojimo atvejo. Jų teisių pažeidimai, tai tik nepagrįstos prielaidos. Šiltnamio po rekonstrukcijos pasikeitimas nežymus – tik konstrukcinis. Šiltnamio vieta yra iš šiaurinės atsakovų naudojamos žemės pusės, todėl saulei būnant rytuose, pietuose ir vakaruose, šiltnamis, atsakovų sklypo naudojamai daliai, šešėlio nedaro. Vanduo nuo šiltnamio surenkamas lataku, nuvestu į ieškovės pusę.

Atsiliepimas

8. Atsakovai G. N. ir P. N. atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Alytaus apylinkės teismo 2018 m. birželio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Šalies argumentai

2.1. Apeliantė ieškinyje buvo nurodžiusi, kad šiltnamis pastatytas 1994 metais, o apeliaciniame skunde teigia, kad jis pastatytas 1995 metais. Taip pat apeliantė į bylą nepateikė tuometinio bendrasavininko V. B. K. sutikimo dėl šiltnamio statybos ar kitokio įrodymo patvirtinančio tokio sutikimo buvimą. Taigi, apeliantė neįrodė jog šiltnamis buvo pastatytas dar 1995 metais. Atsakovų pateiktoje 2005 metais darytoje foto nuotraukoje jokio šiltnamio nėra. Atsakovės pateikta 2008 metų foto nuotrauka, kurioje matosi medinis šiltnamis, patvirtina, kad iš tikrųjų šiltnamis buvo pastatytas jau 2008 metais. Taip pat aplinkybes, kad apeliantė savavališkai šiltnamį pasistatė tik 2008 metais, teisme patvirtino liudytojai. Iš byloje esančio namų valdos žemės sklypo ribų plano, atlikto 1994 m. rugpjūčio 25 d. ir įregistruoto VĮ Registrų centre 2003 m. liepos 23 d. matyti, kad šiame žemės sklype jokio šiltnamio nėra pažymėta. Taip pat šiltnamis nėra pažymėtas namų valdos techninės apskaitos byloje (tiek ankstesnėje, tiek dabartinėje), nors kiti pagalbiniai pastatai bei kiemo statiniai jose buvo nurodyti. Be to, iš ieškovės pateikto 2018 m. vasario 28 d. UAB „Kadastras“ parengtos naujos Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos matyti, kad šiltnamio statybos pradžios ir pabaigos metai yra 2009 metai. Taigi, ši kadastrinė byla patvirtina, kad šiltnamis buvo pastatytas tik 2009 metais.

2.2. Nors apeliantės šiltnamis pastatytas jai priskirtoje naudotis žemės sklypo dalyje, tačiau jis stovi tiesiai ant sklypo bendraturčių ribos ir taip tiesiogiai ribojasi su atsakovams priskirta naudotis žemės sklypo dalimi. Dėl to šiltnamis pastatytas nesilaikant Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005, nes jis pastatytas nesilaikant 3 metrų reikalavimo. Šiltnamis taip pat apriboja atsakovų teises naudotis jiems priklausančia nuosavybe. Atstumas tarp šiltnamio ir atsakovų ūkinio pastato yra tik apie 1 metrą, todėl atsakovai negali tinkamai eksploatuoti savo ūkinio pastato ir negali praeiti ar pravažiuoti su didesnių gabaritų daiktais. Dėl to atsakovai neturi galimybės laisvai patekti į jiems priklausantį sodą bei daržą, esantį už ūkinio pastato, ir ten laisvai užsiimti ūkine veikla. Tokiu būdu yra pažeistos atsakovų kaip nekilnojamojo turto savininkų teisės ir teisėti interesai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas ir absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas bylą toliau nagrinėja apeliaciniu skundu apibrėžtose ribose.

10. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė leisti jai be bendraturčių G. ir P. N. sutikimų įteisinti šiltnamį ir ūkinį pastatą, esančius žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kuris bylos šalims priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, sprendė, kad atsakovai nepagrįstai atsisakė duoti sutikimą ieškovei įteisinti ūkinio pastato rekonstrukciją, tačiau pagrįstai nedavė sutikimo šiltnamio įteisinimui, kadangi pastatytas šiltnamis apriboja atsakovų teises naudotis jiems priklausančia nuosavybe. Kadangi apeliantė ginčija tik pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl šiltnamio, todėl apeliacinės instancijos teismas, kaip minėta nutarties 9 punkte, toliau pasisako tik dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, liečiančios šiltnamį, pagrįstumo.

11. Byloje kilo ginčas dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo. Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Bet kuris bendraturtis, siekdamas įgyvendinti savo nuosavybės teisę, yra priklausomas nuo kitų bendraturčių valios. Dėl to bendrosios nuosavybės teisė traktuojama kaip tam tikras savininko teisių įgyvendinimo suvaržymas, kuris atsiranda dėl kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų, ir kiekvieno iš bendraturčių teisė keisti bendrai valdomą daiktą ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2013). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad esant interesų išsiskyrimui labai svarbu ieškoti visoms šalims priimtino sprendimo būdo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita. Interesų suderinimui būtinas bendraturčių kooperavimasis, o siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2012; 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2012). Taigi, įpareigojimas statytojui gauti kitų asmenų, kurių teisės ar teisėti interesai susiję su statyba ar rekonstrukcija, sutikimą yra vienas iš teisės laisvai disponuoti bendrosios dalinės nuosavybės teise turimu daiktu ribojimų.

12. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė šiltnamį pasistatė neteisėtai, t. y neturėdama bendrasavininkų sutikimo. Tą pagrindžia pačios ieškovės pateikti Inspekcijos 2011 m. balandžio 5 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FAK-851-(14.31), 2011 m. balandžio 18 d. Savavališkos statybos aktas Nr. SSA-10-110418-00020-(14.12), 2011 m. gegužės 13 d. Reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-10-110513-00016-(14.29), 2011 m. lapkričio 16 d. Reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktas Nr. RPA-10-111116-00021-(14.29), 2017 m. lapkričio 24 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FAK-3303-(15.31) (1 T., b. l. 20–22, 24–39). Kadangi ieškovė siekia įteisinti pastatytą šiltnamį, jai reikalingi bendraturčių G. ir P. N. sutikimai, kurie šiuo metu atsisako tokius sutikimus duoti.

13. Taigi, ginčo esmę sudaro būtent bendraturčių (atsakovų) atsisakymo duoti ieškovei sutikimą atliktiems statybos darbams įteisinti priežastys ir motyvai. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovai G. ir P. N. pagrįstai atsisakė duoti sutikimą šiltnamio įteisinimui, kadangi jis pažeidžia jų teises ir teisėtus interesus.

14. Kasacinio teismo praktikoje atkreipiamas dėmesys į bendraturčio nesutikimo tinkamą motyvavimą: nesutikimas turi būti protingai motyvuotas, pagrįstas, atskleisti projektinio pasiūlymo neigiamą poveikį, grėsmę jo, kaip bendraturčio, teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009; 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2009). Bendrame žemės sklype vykdant statybas (ypač statant naujus statinius) neišvengiamai atsiranda tam tikras neigiamas poveikis kitiems žemės sklypo bendraturčiams (padidėja užstatymo tankis, sumažėja insoliacija, užstojamas vaizdas ir pan.), tačiau ne bet koks teisių suvaržymas yra pagrindas atsisakyti duoti sutikimą dėl statybos. Protingais motyvais teismas gali pripažinti faktais, specialistų išvadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįstus argumentus, kurie patvirtina, kad rekonstrukcija lems (lemia) esminį kito bendraturčio naudojimosi savo nuosavybe pablogėjimą arba pakeis (pakeičia) bendraturčių gyvenimo ar veiklos sąlygas, buvusias iki rekonstrukcijos, kitaip nei nustatyta statybos techniniais dokumentais, teisės normomis, reglamentuojančiomis statinio saugos ir eksploatavimo sąlygas, pvz., pablogėja esama pastato techninė būklė, neišlaikomi atitinkamų higienos standartų reikalavimai dėl triukšmo, vibracijos, oro taršos ir kitos sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-1064/2003; 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008). Pareiga įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimą įteisinti statinį, pastatytą bendraturčiams priklausančiame žemės sklype, pagrįstas, t. y. kad bus pažeistos kitų bendraturčių teisės, tenka atsisakančiam duoti sutikimą asmeniui. Bendraturtis, neduodamas sutikimo, turi nurodyti aplinkybes ir pateikti įrodymus joms pagrįsti (CPK 178 straipsnis), iš kurių galima būtų daryti išvadą, kad statinio statyba (rekonstrukcija) iš esmės pažeidžia jo teises ar įstatymo saugomus interesus.

15. Bendraturčiai savo poziciją – atsisakymą duoti sutikimą dėl savavališkai pastatyto ar rekonstruoto statinio įteisinimo – turėtų pagrįsti įrodinėdami, kad bendraturčio pasirinktas būdas ar tokios teisės įgyvendinimo sąlygos pažeidžia jų teises į bendrą daiktą ar teisėtus interesus. Tai, kad statinys jau yra savavališkai pastatytas, savaime neatskleidžia jų teisių pažeidimo – savo teisių pažeidimą jie turi grįsti, įrodinėdami netinkamą ieškovės teisių įgyvendinimo būdą ir sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-352-701/2015).

16. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų ir prie nagrinėjamos bylos pridėtos Alytaus apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-30-179/20 medžiagos, kurioje be kita ko sprendžiamas klausimas dėl įpareigojimo R. J. pašalinti savavališkai pastatytą šiltnamį, teisėjų kolegija nustatė, kad Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. vasario 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-35-835/2017, kuris Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1335-343/2017 paliktas nepakeistas, atidalino ieškovei ir atsakovams priklausantį namą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o kitus statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (2 vnt. kanalizacijos šulinių, 1/2 šulinio, tvoros, kiemo aikštelės), paliko bendrosios dalinės nuosavybės teise bendraturčiams, bei pagal atsakovų pateiktą planą nustatė žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką (civilinės bylos Nr. 2-30-179/20 1 T, b. l. 90–110).

17. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, nustačius naudojimosi tvarką, atskiri nuosavybės teisės objektai nesuformuojami ir dalinė nuosavybės teisė nei visiškai, nei iš dalies nepasibaigia. Tai reiškia, kad ir po naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo kiekvienas bendraturtis turi teisę į visą žemės sklypą (CK 4.72 straipsnio 1 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2005; 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2009; 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2010).

18. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad priimdamas sprendimą pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė ir aiškino materialinės teisės normas, teigdamas, kad ginčui dėl šiltnamio spręsti taikytinos Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir daugiabučiai gyvenamieji pastatai“ nuostatos. Kolegija išaiškina, jog šio reglamento 9 priedo 4 punktas dėl minimalaus 3 metrų atstumo nuo atskirai statomo namo ir jo priklausinių iki kaimyninio žemės sklypo ribos yra taikomas tik tarp dviejų atskirų žemės sklypų. Kadangi nagrinėjamu atveju atskiri nuosavybės teisės objektai nebuvo suformuoti, o buvo nustatyta tik naudojimosi žemės sklypu tvarka, bei ieškovei ir atsakovams žemės sklypas vis dar priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, todėl minėta Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 nuostata dėl 3 metrų atstumo tarp šalių pastatų ir naudojamų žemės sklypo dalių ribos šiuo atveju negali būti taikoma. Dėl to, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šiuo pagrindu ieškovės šiltnamį pripažino neteisėtu statiniu, kuris negali būti įteisintas.

19. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir dėl to nepagrįstai sprendė, kad ieškovė savavališkai šiltnamį pasistatė 2009 metais ir jokio šiltnamio anksčiau nebuvo. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokiais apeliantės teiginiais.

20. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovų atstovo į bylą pateikta 2005 metais daryta nuotrauka (1 T., b. l. 149) patvirtina, kad ieškovės šiltnamis tuo metu dar nebuvo pastatytas. Atkreiptinas dėmesys, kad ši nuotrauka yra daryta iš kaimyninio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kuris ribojasi su ieškovei ir atsakovams priklausančiu žemės sklypu iš tos pusės, kuria naudojasi ieškovė. Dėl to 2005 metais darytoje nuotraukoje nesimato ar šiltnamis stovi ar ne, nes tą dalį, kurioje jis turi būti, užstoja ieškovei priklausantis ūkinis pastatas. Teisėjų kolegijos vertinimu, kritiškai vertinti ir liudytojo K. A. pirmosios instancijos teisme duoti parodymai, kad šiltnamis pastatytas tik apie 2009 metus (2018 m. gegužės 24 d. teismo posėdžio garso įrašo 1:16:00–1:22:07 val.). Liudytojas nurodė, kad tuo metu, kai daryta minėta nuotrauka (apie 2005 metus), jis savo žemės sklype statė namą ir į jam priklausantį žemės sklypą patekdavo per ieškovei priklausančią žemės sklypo dalį. Vis dėlto iš byloje esančios 2005 metų nuotraukos, kuri daryta būtent iš liudytojo K. A. žemės sklypo pusės, matyti, jog liudytojo žemės sklypą ir ieškovei priklausančią žemės sklypo dalį beveik iki pat ieškovei priklausančio gyvenamojo namo dalies skiria išlieti statomos tvoros pamatai. Iš to darytina išvada, kad liudytojas nors tuo metu į savo sklypą patekdavo per šalims priklausantį sklypą, tačiau toks įsukimas galimai buvo dar neprivažiavus ieškovei priklausančio ūkinio pastato, šalia kurio stovėjo ginčo šiltnamis, todėl neaišku ar liudytojas galėjo matyti ieškovės šiltnamį. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teisme duoti liudytojo K. A. parodymai nepagrindžia atsakovų argumentų, jog ieškovė šiltnamį pasistatė tik 2009 metais.

21. Iš byloje esančių įrodymų galima spręsti, jog ginčo šiltnamis buvo pastatytas anksčiau nei 2009 metais. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino prie nagrinėjamos bylos pridėtos Alytaus apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-30-179/20 medžiagos, kurioje be tų pačių Inspekcijos aktų ir reikalavimų, kurie pateikti ir į nagrinėjamą bylą, taip pat yra kitų įrodymų, pagrindžiančių ieškovės teiginius apie ginčo šiltnamio egzistavimą dar iki 2009 metų. Iš R. J. į civilinę bylą Nr. 2-30-179/20 pateiktos 2007 metų nuotraukos (civilinės bylos Nr. 2-30-179/2018 1 T., b. l. 121) matyti, kad šalia dar nerekonstruoto ieškovės ūkinio pastato stovi senas šiltnamis. Aplinkybę, kad ši nuotrauka padaryta apie 2007 metus patvirtina kartu su ja pateikta 2007 m. rugsėjo 28 d. PVM sąskaita faktūra Serija ALY Nr. 0700444 ir 2007 m. spalio 2 d. kasos pajamų orderis Serija ALY Nr. 0704441 (civilinės bylos Nr. 2-30-179/20 1 T., b. l. 122), kadangi iš jų matyti, jog pagal šiuos dokumentus ieškovės pirkti sekcijiniai vartai ūkiniame pastate buvo įrengti būtent tuo metu, t. y. 2007 metais. Palygus šią 2007 metų nuotrauką su byloje esančiomis Inspekcijos 2011 metais darytomis ginčo šiltnamio nuotraukomis (1 T., b. l. 20, 27, 37–38), aiškiai matyti, kad nuotraukose užfiksuoti šiltnamiai skiriasi, t. y. 2007 metų nuotraukoje šiltnamis yra mediniais rėmais su senomis balto rėmo ir vientiso stiklo durimis, o jau Inspekcijos darytose 2011 metų nuotraukose šiltnamis yra perstatytas – iš metalo rėmų, jo durys taip pat naujos ir sudarytos iš trijų dalių. Šie duomenys leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju labiau tikėtina, jog ginčo šiltnamis buvo pastatytas ne 2009 metais, o daug anksčiau, t. y., kaip nurodė ieškovė, apie 1994 ar 1995 metus. Tokią išvadą daryti leidžia ir Alytaus apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-30-179/2018 esantis buvusio bendraturčio B. V. K. 1994 m. gegužės 15 d. sutikimas duotas ieškovės motinai jos žemės sklypo dalyje šalia ūkinio pastato statyti stiklinį šiltnamį iki bendraturčio sklypo ribos (civilinės bylos Nr. 2-30-179/20 1 T., b. l. 64, 71).

22. Teisėjų kolegija, įvertinusi visą bylos medžiagą, sprendžia, kad šiuo atveju atsakovai neįrodė, jog dėl ieškovės perstatyto šiltnamio yra iš esmės pažeidžiamos jų teisės ar teisėti interesai. Nors atsakovai teigia, kad dėl ginčo šiltnamio negali tinkamai eksploatuoti jiems priklausančio ūkinio pastato, praeiti ar pravažiuoti su didesnių gabaritų daiktais, tačiau byloje be jų paaiškinimų nėra pateikta jokių įrodymų, pagrindžiančių tokius atsakovų argumentus. Kaip minėta nutarties 14 punkte, atsakovai turi pareigą įrodyti, kad jų atsisakymas duoti ieškovei sutikimą įteisinti ginčo šiltnamį yra pagrįstas. Nagrinėjamu atveju tokios savo pareigos sklypo bendraturčiai neįgyvendino (CPK 12, 178 straipsniai), t. y. atsakovai neįrodė, jog ieškovės šiltnamis jiems sukelia realius neigiamus padarinius, iš esmės pažeidžiančius jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Šiuo atveju atsakovų nurodomos atsisakymo duoti sutikimą priežastys yra paremtos prielaidomis.

23. Dar atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovai 1999 m. vasario 22 d. įsigydami žemės sklypo dalį (1 T., b. l. 9) turėjo matyti pastatytą ginčo šiltnamį. Vis dėlto jie pretenzijas ieškovei pradėjo reikšti tik 2011 metais, kai šiltnamis jau 2009 metai buvo perstatytas. Taigi, ilgą laiką (galimai apie 10 metų) ieškovei nebuvo reiškiamos pretenzijos dėl ginčo šiltnamio, o tai laikytina, kad atsakovai nemanė, jog jų teisės yra pažeidžiamos.

24. Antra, naudojimosi žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarka yra nustatyta būtent pagal pačių atsakovų pateiktą UAB „Dzūkijos valdos“ planą (Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 13 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-35-835/2017; Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1335-343/2017; civilinės bylos Nr. 2-30-179/2018 1 T., b. l. 90–110; nagrinėjamos bylos 1 T., b. l. 23). Pagal šį planą aiškiai matyti, kad šalių naudojamų žemės sklypo dalių riba yra nubrėžta būtent šalia ieškovės šiltnamio krašto, nepaliekant nuo šiltnamio jokio atstumo iki atsakovų sklypo dalies, o nuo atsakovų ūkinio pastato paliekant tik apie vieno metro, kaip nurodo patys atsakovai, atstumą iki šiltnamio. Taigi, netgi jeigu ieškovė šiltnamį nugriautų, atsakovai neįgytų teisės naudotis didesne bendro žemės sklypo dalimi nei yra nustatyta įsiteisėjusiu sprendimu ir nutartimi, t. y., kaip jie patys nurodo, tai būtų apie vieno metro atstumas nuo atsakovų ūkinio pastato iki nustatytos sklypo dalių ribos. Dėl to nedidelis atstumas tarp atsakovų ūkinio pastato ir ieškovės šiltnamio šiuo atveju negali būti pripažintas pagrįsta atsisakymo duoti sutikimą šiltnamio įteisinimui priežastimi.

25. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir nepagrįstai sprendė, kad ieškovės pastatytas šiltnamis pažeidžia atsakovų, kaip žemės sklypo bendrasavininkų, teises ir teisėtus interesus. Nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo konstatuoti esminio atsakovų teisių suvaržymo. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovų atsisakymas duoti sutikimą ieškovei įteisinti šiltnamį yra nemotyvuotas ir pažeidžia bendraturtės interesus. Esant nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas ir ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pažymėtina, kad ieškovė patikslintu ieškiniu prašė ne įpareigoti atsakovus duoti sutikimą, o leisti be jų sutikimo įteisinti šiltnamį ir ūkinį pastatą, todėl patikslintina ir pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis dėl ūkinio pastato.

26. Pakeitus teismo sprendimą apeliacinės instancijos teisme, atitinkamai keistinas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

27. Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl ieškinio keistina ieškovės ieškinį tenkinant visiškai (100 procentų), todėl atitinkamai didinama ir sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė prašė priteisti 760 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme (100 Eur žyminio mokesčio + 500 Eur išlaidos advokato pagalbai + 160 Eur už kadastrinių matavimų ir kadastrinės bylos sudarymą). Visos šios bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos pateiktais įrodymais (1 T., b. l. 6, 109, 127–129), tačiau kolegijos vertinimu 160 eurų dydžio išlaidos už kadastrinius matavimus ir kadastrinės bylos sudarymą negali būti pripažįstamos išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punkto prasme, nes šias išlaidas, visiškai nepriklausomai nuo to, ar atsakovai būtų davę, ar nebūtų davę sutikimo, ir ar būtų užvesta ši civilinė byla ar ne, ieškovė patirtų siekdama įteisinti pastatus. Todėl ši suma nepriteistina. Tuo tarpu kitos išlaidos, t. y. išlaidos advokato pagalbai apmokėti, neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų ribų (Rekomendacijų 8.5, 8.3, 8.19 punktai), todėl jos ieškovei priteistinos iš atsakovų G. N. ir P. N. lygiomis dalimis (CPK 93, 98 straipsniai).

28. Atitinkamai pirmosios instancijos teismo patirtos 22,74 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei taip pat priteistinos iš atsakovų G. N. ir P. N. lygiomis dalimis (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).

29. Ieškovės apeliacinį skundą patenkinus, iš atsakovų priteistinos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė R. J. už apeliacinį skundą sumokėjo 50 Eur žyminį mokestį (1 T., b. l. 167), todėl ši suma priteistina iš atsakovų G. N. ir P. N. (CPK 93, 98 straipsniai).

30. Pagal Kauno apygardos teismo pažymą, apeliaciniame procese turėta 10,49 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios priteistinos valstybei iš atsakovų G. N. ir P. N. (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. birželio 11 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį tenkinti visiškai.

Leisti ieškovei R. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) įteisinti, pagal 2018 m. vasario 28 d. Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos duomenis, šiltnamį, plane žymimą 6I1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkinį pastatą, plane žymimą 3I1p, su priestatu, plane žymimu 1i1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriuje ir valstybės įmonės Registrų centras Alytaus filiale be bendraturčių G. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir P. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) sutikimų.

Priteisti ieškovei R. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš atsakovų G. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir P. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) lygiomis dalimis 600 Eur (šešis šimtus eurų) turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovų G. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir P. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) lygiomis dalimis 22,74 Eur (dvidešimt du eurus 74 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) atsiskaitomąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.“

Priteisti ieškovei R. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš atsakovų G. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir P. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) lygiomis dalimis 50 Eur (penkiasdešimt eurų) žyminio mokesčio, sumokėto paduodant apeliacinį skundą.

Priteisti valstybei iš atsakovų G. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir P. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) lygiomis dalimis 10,49 Eur (dešimt eurų 49 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme, kurios turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) atsiskaitomąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Algimantas KukalisNerijus MeilutisArūnas Rudzinskas