Klaipėdos apygardos teismo nutartis, 2S-1274-253/2019

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-09-20
Bylos Nr.: 2S-1274-253/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-01957-2019-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Albina Pupeikienė
Suinteresuotas asmuo: Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos prie Aplinkos ministerijos

Kategorijos

Civilinė byla Nr. 2S-1274-253/2019Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01957-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.9.1.3; 3.2.6.14; 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.4.5.11; 3.5.1; (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 20 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Pupeikienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. gegužės 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Rovana“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos administratoriai“ skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė A. R. – Ž., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, atstovaujama Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė panaikinti 2019 m. vasario 22 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-19-75-1372, 2019 m. vasario 22 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, aktą Nr. S‑19‑75-1373 bei 2019 m. vasario 22 d. patvarkymą pateikti rašytinius įrodymus Nr. S-19-75-1374. Reikalavimų pagrindu nurodė aplinkybes, jog Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) Klaipėdos apygardos teismo išduotas vykdomasis raštas buvo priimtas neteisėtai, todėl ir visi veiksmai atlikti vykdomojoje byloje yra neteisėti.

2. 2019 m. kovo 13 d. antstolės patvarkymu Nr. S-764, dėl skolininkės skundo ir baudos taikymo, pareiškėjos skundo netenkino ir perdavė skundą nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismui – prašė įpareigoti pašalinti skundo trūkumus bei skirti pareiškėjos bankroto administratorei baudą už Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 30 d. vykdomajame rašte Nr. 2-90-460/2013 2.1. ir 2.2. punktuose nurodytų įpareigojimų nevykdymą išieškotojos naudai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai 2019 m. gegužės 17 d. nutartimi pareiškėjos bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Rovana“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Klaipėdos administratoriai“ skundo dėl antstolės veiksmų netenkino; taip pat netenkino antstolės prašymo skirti pareiškėjai baudą.

4. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai:

4.1. Nurodė, kad pareiškėjai dokumentai išsiųsti antstolės A. R. Ž.. Dokumentų sudarymui naudotas taip pat šios antstolės blankas. Teigia, jog patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti pasirašė antstolė V. V., todėl pareiškėjui sukėlė abejonių, kuri antstolė – A. R. Ž. ar V. V. priėmė ginčijamą patvarkymą. Nurodė, kad antstolių rūmų pateikiamame pavaduojamų antstolių sąraše nėra visiškai jokių duomenų apie antstolės A. R. Ž. pavadavimą, atitinkamai ir apie V. V. atliekamus minėtos antstolės pavadavimo veiksmus. Teigia, kad ginčijamas 2019 m. vasario 22 d. patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-19-75-1372 neatitinka Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – SVĮ) nustatytų reikalavimų, todėl yra neteisėtas.

4.2. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu antstolė V. V. buvo paskirta pavaduoti antstolę A. R. Ž., todėl pagrindo naikinti patvarkymo nėra. Teigė, kad pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas yra neturtinio pobūdžio ir jam nėra taikomos bankroto proceso taisyklės. Atkreipė dėmesį, jog dėl pareiškėjos nurodytų pretenzijų jau yra pasisakęs Lietuvos apeliacinis teismas. Nurodė, kad 2019 m. vasario 22 d. patvarkymu Nr. S‑19‑75-1374 skolininkė buvo įpareigota pateikti įrodymus, kad teismo sprendimas yra įvykdytas, tačiau skolininkė – pareiškėja tokių įrodymų nepateikė. Darė išvadą, kad pagrindo naikinti 2019 m. vasario 22 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, aktą Nr. S-19-75-1373, nėra.

4.3. Nurodė, kad įvertinus teismo posėdžio metu duotus pareiškėjos atstovo paaiškinimus, darytina išvada, jog antstolė nepagrindė prašymo skirti pareiškėjai baudą už įpareigojimų nevykdymą, priešingai, pažymėjo, kad pareiškėjos atstovas teigė, jog yra vykdomi įpareigojimai, t. y. atlikta eilė darbų, tačiau dėl pasikeitusių teisinių reikalavimų statiniams, pastatui esant kultūros paveldo teritorijoje, sprendimo įvykdyti skubiai neįmanoma.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo Inspekcija prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. gegužės 17 d. nutartį dalyje dėl baudos skyrimo ir klausimą išspręsti iš esmės – skirti BUAB „Rovanta“ iki 300 Eur baudą už kiekvieną uždelstą Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 30 d. vykdomajame rašte 2.1 ir 2.2 punktuose nurodytų įpareigojimų neįvykdymą Inspekcijos naudai.

6. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

6.1. Nurodė, kad teismas įvertino tik teismo posėdžio metu duotus pareiškėjos atstovo paaiškinimus ir jais remiantis padarė išvadą, jog antstolė nepagrindė prašymo skirti Pareiškėjai baudą už įpareigojimų nevykdymą. Mano, jog nurodytas motyvas yra nepakankamas atsisakyti skirti pareiškėjai baudą, kadangi nagrinėjant klausimą dėl baudos skyrimo turėjo būti įvertinti ne tik pareiškėjos paaiškinimai, bet ir visi civilinėje byloje pateikti rašytiniai įrodymai, taip pat tai, kad pareiškėjos atstovas patvirtino faktą, jog teismo sprendimas iki šiol yra neįvykdytas.

6.2. Nurodė, kad pateiktoje vykdomojoje byloje yra antstolės 2019 m. vasario 22 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, aktas Nr. S-19-75-1373, surašytas vadovaujantis CPK 771 straipsnio 1 dalimi bei nustatyta, kad pareiškėja neįvykdė 2019 m. sausio 30 d. vykdomajame rašte nurodyto 2.1 punkto dalies, apimančios pareiškėjos įpareigojimą parengti pastato, esančio (duomenys neskelbtini), koks jis faktiškai yra, taikos sutarties pasirašymo dieną užbaigimui, įteisinimui ir užbaigimo procedūrų įvykdymui reikalingą trūkstamą projektinę dokumentaciją ir vykdomajame rašte nurodyto 2.2 punkte nurodytus įsipareigojimus parengti trūkstamą Pastato projektinę dokumentaciją, per 18 mėnesių savo lėšomis pabaigti visus darbus, reikalingus Pastato užbaigimo procedūrų įvykdymui paliekant faktinius užstatymo rodiklius.

6.3. Teigia, jog teismas nesiaiškino nei kada nurodyti darbai buvo atlikti, nesigilino kokios, neva tai, neįveikiamos procedūros (ir/ar jų apimtis) apriboja pareiškėją įvykdyti sprendimą dėl kurio nevykdymo yra pradėtos priverstinės procedūros antstolės kontoroje, todėl mano, kad skundžiama nutartis dėl baudos neskyrimo yra nepagrįsta, neargumentuota, pažeidžianti procesines teisės normas dėl atsakomybės už sprendimo nevykdymą taikymo bei Inspekcijos interesus.

Atsiliepimas

7. Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėja prašo inspekcijos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gegužės 17 d. nutarties atmesti.

8. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:

Žemesnės instancijos teismas

8.1. Nurodė, kad aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas vertino pareiškėjo atstovo teismo posėdžių metu teiktus paaiškinimus patvirtina ne skundžiamos nutarties neteisėtumą, tačiau priešingai - tinkamą ir išsamų bylos išnagrinėjimą. Teigia, jog nėra aišku, ar šiuo aspektu apeliantas kvestionuoja pareiškėjo procesinę teisę teikti į bylą paaiškinimus, ar teismo pareigą išsamiai ištirti bylos medžiagą ir įvertinti visus surinktus duomenis, įskaitant byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus.

8.2. Nurodė, kad pareiškėjo atstovas byloje pateikė oficialius duomenis apie pareiškėjo faktiškai atliktus ir atliekamus pastato įteisinimo darbus (vykdomasis raštas išduotas neįteisinus pastato teismo patvirtintoje taikos sutartyje numatytu terminu), kurie, be kita ko, buvo išdėstyti pareiškėjo bankroto administratoriaus ataskaitoje, patvirtintoje bendrovės kreditorių susirinkimo.

8.3. Mano, jog iš esmės antstolė prašė skirti baudą atlikusi visiškai formalią veiksmų seką bei nustačiusi taikos sutarties neįvykdymo faktą, tačiau nesigilinusi nei į susidariusią situaciją, nei į jos susidarymo aplinkybes, nei kiekvienos iš šalių pastangas ir veiksmus situacijai išspręsti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkintinas.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

10. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria netenkintas antstolio prašymas skirti pareiškėjos bankroto administratorei baudą už vykdomajame rašte nurodytų įpareigojimų nevykdymą teisėtumo ir pagrįstumo.

11. Pagal CPK 771 straipsnio 1 dalį, jeigu neįvykdytas teismo sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą ir perduoda teismui spręsti sprendimo neįvykdymo klausimą. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai (CPK 771 straipsnio 6 dalis).

12. Pagal CPK 771 straipsnio 6 dalies dispoziciją įstatymų leidėjas suteikė diskreciją teismui, nustačiusiam, jog skolininkas neįvykdė teismo sprendimo, kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar yra pagrindas skirti baudą, ar ne. Be to, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog baudos skyrimo tikslas – paskatinti skolininką vykdyti antstolio reikalavimą, o ne jį nubausti.

13. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. sausio 30 d. išdavė Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos vykdomąjį raštą Nr. 2-90-460/2013. Antstolė A. R. Ž., 2019 m. kovo 13 d. patvarkymu Nr. S-764 dėl skolininkės skundo ir baudos taikymo pareiškėjos skundo netenkino ir perdavė skundą nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismui, prašė įpareigoti pašalinti skundo trūkumus bei skirti pareiškėjos bankroto administratorei baudą už Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 30 d. vykdomajame rašte Nr. 2-90-460/2013 2.1. ir 2.2. punktuose nurodytų įpareigojimų nevykdymą išieškotojos naudai. Pažymėtina, jog byloje nėra ginčo, jog pareiškėja nėra įvykdžiusi minėto vykdomojo rašto 2.1 ir 2.2 punktuose nurodytų įpareigojimų, tačiau pareiškėja teigia, jog šių įpareigojimų neįvykdymą sąlygojo objektyvios priežastys, kurios yra sprendžiamos, todėl nėra pagrindo už įpareigojimų neįvykdymą skirti baudą.

14. Atskiruoju skundu teigiama, kad teismas įvertino tik teismo posėdžio metu duotus pareiškėjos atstovo paaiškinimus ir jais remiantis padarė išvadą, jog antstolė nepagrindė prašymo skirti pareiškėjai baudą už įpareigojimų nevykdymą. Mano, jog nurodytas motyvas yra nepakankamas atsisakyti skirti pareiškėjai baudą, kadangi nagrinėjant klausimą dėl baudos skyrimo turėjo būti įvertinti ne tik pareiškėjos paaiškinimai, bet ir visi civilinėje byloje pateikti rašytiniai įrodymai. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais. Byloje nėra ginčo, jog pareiškėja nėra įvykdžiusi visų teismo įpareigojimų, tačiau kaip minėta šios nutarties 12 punkte, įstatymų leidėjas suteikė diskrecijos teisę spręsti, ar už įpareigojimų nevykdymą yra pagrindas skirti baudą. Tai reiškia, jog teismas, spręsdamas baudos paskyrimo klausimą bei nustatęs, kad įpareigojimų neįvykdymą sąlygojo objektyvios priežastys, gali atsisakyti skirti baudą.

15. Nors apeliantė atskiruoju skundu ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas vertino tik teismo posėdžio metu pareiškėjos duotus paaiškinimus, tačiau apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apeliantė pareiškėjos nurodomų aplinkybių ne tik kad nepaneigė, tačiau net ir nebandė to daryti. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjos nurodomas aplinkybes, jog po baigiamųjų darbų atlikimo, bankroto administratorius atliko pirminį duomenų sukėlimą į sistemą, siekiant atlikti pastato pridavimą valstybinei komisijai, taip pat į aplinkybes, jog visą statinio pridavimą komplikuoja tai jog pastato generalinis rangovas, kuris vykdė iš esmės visus darbus yra bankrutavusi įmonė bei užbaigusi darbus šiame objekte neperdavė jokių su pastato statyba susijusių statybos žurnalų, medžiagų atitikties sertifikatų, statybos projekto dalių, į tai, kad pastato techninę priežiūrą vykdęs asmuo yra miręs, o architektas yra nutraukęs jau savo kaip architekto praktiką, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti antstolės prašymą dėl baudos skyrimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, visos šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad įpareigojimo vykdymo metu aplinkybės yra pasikeitusios, pareiškėja deda pastangas, jog įpareigojimai būtų įvykdyti, todėl baudos už įpareigojimų neįvykdymą taikymas šiuo atveju neatitiktų teisingumo ir protingumo principų (CPK 3 straipsnio 1 dalis).

16. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs kitus atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad kiti argumentai teisingam skundo išnagrinėjimui teisinės reikšmės neturi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

17. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. gegužės 17 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. gegužės 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Albina Pupeikienė