Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių energija“ ieškinį atsakovui M. Š. dėl skolos už tiekiamą šilumos energiją priteisimo, trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje Šiaulių miesto savivaldybė, ir

Aprašomoji dalis

n u statė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad butas Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Šiaulių miesto savivaldybei pagal 1998-12-30 priėmimo – perdavimo aktą (58 b. l.). Šiaulių miesto savivaldybė minėtą butą pagal 2011-05-12 gyvenamosios patalpos bendrabutyje nuomos sutartį Nr. SŽ-499 išnuomojo atsakovui M. Š. (4 b. l.). Atsakovui M. Š. ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 41-1-861-11 Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-06-03 nutartimi buvo skirta kardomoji priemonė suėmimas (50-51 b. l.). Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros prokuroras 2011-06-07 apie atsakovui skirtą kardomąją priemonę suėmimą informavo Šiaulių miesto savivaldybę ir prašė užtikrinti socialinio būsto (duomenys neskelbtini) apsaugą (49 b. l.). 2011-10-20 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu atsakovui M. Š. paskirta laisvės atėmimo bausmė 2 metams ir 6 mėnesiams, nuosprendis įsiteisėjo 2011-12-28 (38–40 b. l.).

Ieškinio dalyką sudaro reikalavimas priteisti skolą už šilumos energiją, tiektą Šiaulių miesto savivaldybei priklausančiai ir atsakovui M. Š. išnuomotai gyvenamajai patalpai bendrabutyje (duomenys neskelbtini).

Šilumos energijos pirkimo – pardavimo teisinius santykius reglamentuoja bendrosios CK normos dėl energijos pirkimo – pardavimo sutarčių, Šilumos ūkio įstatymas bei jį detalizuojantys poįstatyminiai teisės aktai. Teisinis reguliavimas lemia tai, jog nepaisant to, kas naudojasi patalpomis, šilumos energijos pirkimo-pardavimo teisinių santykių dalyvis yra patalpų savininkas, jeigu jis nesusitarė su buto naudotoju, kad šis prisiima atsakomybę mokėti už šilumos energiją. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad civilinėje teisėje galiojant sutarties laisvės principui, šilumos energijos vartojimo teisinių santykių dalyviu gali būti ne tik patalpų savininkas (nuomotojas), bet ir šių patalpų nuomininkas. Tai reiškia, kad šilumos tiekėjas ir patalpų savininkas (nuomotojas) bei nuomininkas nekliudomai gali susitarti dėl to, jog būtent nuomininkas taps šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarties šalimi.

Nagrinėjamu atveju 2011-05-12 gyvenamosios patalpos bendrabutyje nuomos sutarties 7 punkte numatyta, kad mokestis už karštą vandenį ir šiluminę energiją imamas atskirai nuo nuomos mokesčio; 8 punkte numatyta, kad mokestis už karštą vandenį ir šiluminę energiją mokamas LR Vyriausybės nustatyta tvarka iki CK 6.583 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino; 11 punkte numatyta, kad nuomininkas už šiluminę energiją patalpoms šildyti, tiekiamą per karšto vandens sistemų paviršių, moka pagal namo arba jo dalies įvadinių apskaitos prietaisų rodmenis (4 b. l.). 13.1. punktu atsakovas M. Š. įsipareigojo nuomos laikotarpiu mokėti mokesčius už gyvenamosios patalpos nuomą ir komunalines paslaugas LR Vyriausybės ir sutarties nustatyta tvarka (5 b. l.). Nors šilumos vartojimo pirkimo – pardavimo sutartis dėl šilumos energijos tiekimo į butą Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), su atsakovu M. Š. sudaryta nebuvo, tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotą taisyklę, tuo atveju, kai nėra sudarytos individualios rašytinės šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutarties, tokia sutartis laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas (CK 6.384 str., LAT 2008-01-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2008).

Atsakovas M. Š. su pareikštu reikalavimu sumokėti skolą už laikotarpiu nuo 2011-05-01 iki 2012-11-30 tiektą šilumos energiją nesutinka, argumentuodamas tuo, kad bute negyvena, nes 2011-10-20 buvo sulaikytas, o šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę (26 b. l.).

Kaip jau buvo minėta, teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys patvirtina, kad 2011-10-20 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu atsakovui M. Š. paskirta laisvės atėmimo bausmė 2 metams ir 6 mėnesiams, nuosprendis įsiteisėjo 2011-12-28 (38–40 b. l.).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.591 straipsnio 2 dalies 7 punkte numatyta, kad teisė į valstybės ar savivaldybės gyvenamąją patalpą suimtam nuomininkui paliekama visą tardymo ir teismo laiką. Pasibaigus šioms aplinkybėms, nuomininkui teisė į gyvenamąją patalpą išlieka dar 6 mėnesius (3 d.). Pasibaigus šešių mėnesių terminui yra preziumuojama, kad laikinai išvykęs nuomininkas, jo šeimos narys ar buvęs šeimos narys praranda teisę į nuomojamą gyvenamąją patalpą (4 d.), pripažinti tokius asmenis netekusiais teisės į savivaldybės gyvenamąsias patalpas teismine tvarka nebereikia - jie laikomi praradusiais teises į gyvenamąją patalpą pagal įstatymą.

Pagal šias įstatymo nuostatas nagrinėjamu atveju atsakovas M. Š., praėjus 6 mėnesiams po 2011-10-20 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, tai reiškia nuo 2012 m. birželio 28 d., prarado teisę į gyvenamąją patalpą Šiauliuose, Ežero g. 8-52, pagal įstatymą (CK 6.591 str.).

Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas būdamas laisvės atėmimo vietoje susirašinėjo su Šiaulių miesto savivaldybe dėl nuomojamo būsto apsaugos, nuomos mokesčio sumokėjimo ir gyvenamosios vietos deklaravimo. Savivaldybė 2012-04-19 įspėjo M. Š. dėl nesumokėto nuomos mokesčio ir įpareigojo atsiskaityti už nuomą iki 2012-05-25 (61 b. l.).Iš Šiaulių miesto savivaldybės administracijos turto valdymo skyriaus 2012-04-25 rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad buvo pateikta užklausa Informatikos ir ryšių departamentui prie LR VRM dėl atsakovo įkalinimo vietos ir laiko, nes savivaldybė rengėsi priimti sprendimą dėl atsakovui nuomojamo socialinio būsto (52 b. l.). 2012-06-11, būdamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje, atsakovas deklaravo savo gyvenamąją vieta nuomojamame socialiniame būste. Akivaizdu, kad atsakovas teikdamas raštus savivaldybei dėl būsto apsaugos ir gyvenamosios vietos jame deklaravimo, išreiškė savo valią išsaugoti savivaldybės suteiktą socialinį būstą iki atliks laisvės atėmimo bausmę. Atsakovui išreiškus norą vykdyti sutartinius įsipareigojimus, gyvenamosios patalpos nuomotojas turi teisę CK 6.593 straipsnio nustatyta tvarka priimti sprendimą dėl gyvenamosios patalpos rezervavimo, tačiau byloje duomenų apie tokio sprendimo priėmimą nėra. Pagal CK 6.591 str. 6 d. atsakovas turi teisę kreiptis į teismą siekiant pripažinti jam teises į nuomojamą gyvenamąją patalpą dėl svarbių priežasčių, tačiau atsakovas dėl tokių teisių pripažinimo taip pat nėra kreipęsis.

Pažymėtina, kad atsakovas nemoka ne tik už tiektą šilumos energiją, tačiau taip pat nemoka ir nuomos mokesčio. Atsakovo teiginys, kad jis sumokės skolą, neturi jokios reikšmės ir visiškai nepriimtinas, nes, kaip jau minėta, atsakovas prarado teisę į gyvenamąją patalpą. Atsakovas atlikdamas laisvės atėmimo bausmę ir dirbdamas (taip pats atsakovas nurodo 2013-04-17 rašte teismui, 55 b. l.), nesiima jokių veiksmų susidariusių įsiskolinimų sumažinimui. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu savivaldybei priklausanti gyvenamoji patalpa (duomenys neskelbtini) yra negyvenama, skolos už patalpai teikiamas paslaugas ir toliau didėja, patalpa neatlieka savo tikslinės paskirties – apgyvendinti tokiame būste teisę į socialinio būsto suteikimą turintį asmenį ir jo šeimos narius.

Įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir nurodytų motyvų pagrindu, teismas sprendžia, kad nors atsakovas suėmimo laikotarpiu negyveno ginčo bute ir nesinaudojo ieškovo teikiamomis šilumos energijos paslaugomis, tačiau šilumos energija centralizuotai į Ežero g. 8 namą ir atsakovui išnuomotą butą buvo tiekiama. Tokiu atveju atsakovas privalėjo laikytis pareigos ir vykdyti prisiimtus sutartinius įsipareigojimų dėl komunalinių mokesčių mokėjimo ieškovui, o priešingu atveju, neturėdamas finansinių galimybių tai įvykdyti, turėjo kreiptis į savivaldybę dėl nuomos sutarties nutraukimo. Atsakovas netinkamai vykdė gyvenamosios patalpos nuomos sutartinius įsipareigojimus nuo nuomos sutarties sudarymo dienos (2011-05-12) iki teisės į gyvenamąją patalpą praradimo pagal įstatymą (2012-06-28), todėl už laikotarpį nuo 2011-05-12 iki 2012-06-28 iš atsakovo ieškovui priteistina – 994,93 Lt skola. Nuo 2012-06-28 pareiga atsiskaityti už patalpoms Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) tiektą šilumos energiją tenka socialinio būsto savininkui – Šiaulių miesto savivaldybei, todėl šioje dalyje atsakovui M. Š. pareikštas ieškinys atmestinas.

Ieškinį tenkinus iš dalies, iš atsakovo ieškovo naudai priteistinas žyminis mokestis (LR CPK 93 str. 1 d.).

Pašto išlaidos byloje sudaro 12 Lt. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras ir Lietuvos Respublikos finansų ministras, vadovaudamiesi Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalimi, priėmė įsakymą Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimo išlaidų sumos nustatymo (Žin., 2011, Nr. 134-6373) ir nustatė, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimo išlaidų suma yra 10 litų, todėl, atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, procesinių dokumentų įteikimo išlaidos iš šalių nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 178 str., 259 str., 260 str., 270 str., 279 str. teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Šiaulių energija“, įmonės kodas 245358580, buveinės adresas Pramonės g. 10, Šiauliai, iš atsakovo M. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) 994,93 Lt (devynių šimtų devyniasdešimt keturių litų 93 ct) skolą ir 72,00 Lt (septyniasdešimt dviejų litų) žyminį mokestį.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.