- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-28
- Bylos Nr.
- 1A-549-327-2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-65-1-02027-2011-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Rimas Švirinas, Arūnas Paštuolis, Viktoras Preikšas, Viktorija Akelienė
- Nukentėjusysis
- V. L.
- Nuteistasis
- E. L.
- Advokatai
- Regina Atkočaitienė, Danius Svirinavičius, Danius Svirinavičiausap
- Kategorijos
Pranešėjas Viktoras Preikšas Baudžiamoji byla Nr. 1A-549-327-2014
Teisėja Danutė Giačaitė Teisminio proceso Nr. 1-65-1-02027-2011-8
2014 m. spalio 28 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Viktoro Preikšo (kolegijos pirmininkas), Arūno Paštuolio ir Rimo Švirino, sekretoriaujant Agnei Ramanauskienei ir Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorei Linai Laurusevičienei, nukentėjusiosios V. L. atstovei advokatei Reginai Atkočaitienei, nuteistajam E. L., jo gynėjui advokatui Daniui Svirinavičiui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. L. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 17 d. nuosprendžio, kuriuo E. L. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 str. 2 d. pripažintas kaltu ir nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d., bausmės vykdymas E. L. atidėtas vieneriems metams, paskiriant pareigą neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
V. L. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, iš E. L. priteista 5000 (penki tūkstančiai) litų neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje ieškinys atmestas.
Pripažinta proceso išlaidomis ir priteista iš E. L. valstybės naudai 590 (penki šimtai devyniasdešimt) litų išlaidų už nukentėjusiosios V. L. atstovės Reginos Atkočaitienės suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. L. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2011 m. spalio mėn. pabaigos, tiksliai nenustatytos dienos, iki 2012 m. sausio 11 d., terorizavo nukentėjusiąją V. L. sistemingai, nenustatytoje vietoje bei tiksliai nenustatytu laiku jai skambindamas ir grasindamas susidorojimu, t.y. nužudyti, sunkiai sutrikdyti jos sveikatą, o būtent sakydamas „aš tau galvą nuimsiu supranti?“, „Man p.....(necenzūrinis žodis), supranti. Sėsiu į kalėjimą ar nesėsiu. P. liks be mamos, liks čia faktas“, „tau dabar trys štukos atsirūgs. Aš tau bl.....(necenzūrinis žodis), aš tau sakau, tau dabar trys štukos atsirūgs. Aš tau duodu garbės žodį. Prisiekiu savo gyvybe. Kieno nori gyvybe prisiekiu. Aš tau karočia, tau padarysiu, kad tau bus p.....(necenzūrinis žodis). Ir tau galop bus rimta“, „aš tau pasakau, kad jau tu, tavo veidas bus rūgštim apipiltas, tai pats mažiausias yra“, „aš sakau, aš padarysiu viską, kad tau būtų p.....(necenzūrinis žodis)“, „aš tau pasakau, tu prašaisi, V., žinok būt nubausta stipriai labai“, „tau aš sakau, tau aš nieko negrąžinsiu. Aš tau pasakau dar vieną – tu labai stipriai nukentėsi fiziškai. Fiziškai ir morališkai ir visaip“, „nuo šiandienos tu prisidarius tiek, kad aš tave nuo šiandienos gaudau ir žiūriu kaip sudaužyt“, „Aš padarysiu taip, kad tu niekur negalėsi valkiotis. Tavo veidas bus toks baisus, kad tu negalėsi valkiotis ir aš dėl to turėsiu dvasinę ramybę“, „vaikeli, tu nuo to nepabėgsi niekaip“, „tu į gatvę neišeisi. Supranti?“, „tu dabar į gatvę, kai išeidinėsi stebėk aplinkui mašinas kas stovi. Visą laiką stebėk“, ir nenustatytoje vietoje rašydamas ir siųsdamas jai grasinančio, įžeidžiančio pobūdžio trumpąsias žinutes, tokias kaip: 2011-12-16 21:20:32 val., 21:20:39 val. rašydamas ir išsiųsdamas trumpąją žinutę – „Viską sutvarkiau taip, kad abi likote prie suskilusios geldos. P.....(necenzūrinis žodis) viską. Mokėsiu tik alimentus. Sugadinai kalę ne tik savo, bet ir savo dukrai gyvenimą. Tu mano priešas Nr. 1, o ji Nr. 2", tęsdamas savo nusikalstamą veiką nenustatytoje vietoje 2011-12-16 21:20:36 val. rašydamas ir išsiųsdamas trumpąją žinutę – „Pati nieko negali duoti, atėmei iš jos ir tėvą. Užp.....(necenzūrinis įžeidžiantis žodis) abi k.....(įžeidžiantis žodis). Nepadėsiu vienai, jokios bėdos atveju, o tau net kiek galėdamas kenksiu", tęsdamas savo nusikalstamą veiką nenustatytoje vietoje 2011-12-18, 21:35:35 val., 21:35:38 val. rašydamas ir išsiųsdamas trumpąją žinutę – „Iki sausio 10 nepajuda reikalai su pavarde (.....) apie tavo kur.....( įžeidžiantis žodis) sms pažinčių panelės gyvenimo būdą sužino visa (duomenys neskelbtini), giminės, draugai, visus ką pažįsti. Rinkis k.....(necenzūrinis žodis)", tęsdamas savo nusikalstamą veiką nenustatytoje vietoje 2011-12-19 11:58:09 val., 11:58:13 val. rašydamas trumpąją ir išsiųsdamas žinutę – „Kur tavo sąžinė? Keisk k.....(įžeidžiantis žodis) greičiau pavardę, kol aš tau dar nekenkiu tiesiogiai. Nes nukentės ir tavo sklypo pirkėjas. Manęs jau nesustabdysi. Aš jus pažeminsiu, kaip tik sugebėsiu, negailėdamas, nei pinigų, nei laiko. Sužlugdyti tave mano gyvenimo tikslas", tęsdamas savo nusikalstamą veiką nenustatytoje vietoje 2011-12-28 15:58:25 val. rašydamas ir išsiųsdamas trumpąją žinutę – „Tu dar gyveni? Aš tavo vietoje nusižudyčiau. Kaip tu pati jautiesi, būdama tokia k.....( necenzūrinis žodis)? Tu nesijauti n.....(necenzūrinis įžeidžiantis žodis)", tęsdamas savo nusikalstamą veiką nenustatytoje vietoje 2011-12-28 16:28:07 val. rašydamas ir išsiųsdamas trumpąją žinutę – „Noriu kažką dėti į vietą. Kaip tau atrodo ką?“, tęsdamas savo nusikalstamą veiką nenustatytoje vietoje 2012-01-10 18:12:24 val., 18:13:26 val. rašydamas ir išsiųsdamas trumpąją žinutę – „Keisk s.....(necenzūrinis įžeidžiantis žodis) pavarde. Tu man padarei gėdą, ir ja nuplausi krauju“, tęsdamas savo nusikalstamą veiką ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje 2012-01-10 18:15:54 val. rašydamas ir išsiųsdamas trumpąją žinutę – „Tu dar gyveni? Aš tavo vietoje nusižudyčiau", tęsdamas savo nusikalstamą veiką nenustatytoje vietoje 2012-01-10 18:16:32 val. rašydamas ir išsiųsdamas trumpąją žinutę – „noriu kažką dėti į vietą. Kaip tau atrodo ką?", tęsdamas savo nusikalstamą veiką nenustatytoje vietoje 2012-01-10 18:18:30 val., 18:18:56 val., 18:20:04 val., 2012-01-11 09:29:42 val. rašydamas ir išsiųsdamas trumpąsias žinutes – „nepakeisi pavardės per sausį, pamatysi visko, ir žiauraus k.....(įžeidžiantis žodis). Esi sms pramogų mergina, linksminkis, be mano pavardės. Tu esi mano priešas Nr. l", tokiu būdu sistemingai baugino nukentėjusiąją V. L. naudodamas psichinę prievartą.
Šalies argumentai
Nuteistojo E. L. gynėjas advokatas D. Svirinavičius apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 30 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, kuriuo: E. L. išteisinti, nenustačius, kad būtų buvusi padaryta jam inkriminuota nusikalstama veika ar tuo pagrindu, kad E. L. veikoje nėra nusikalstamos veikos sudėties, nukentėjusiosios civilinį ieškinį atmesti ir atmesti reikalavimą dėl proceso išlaidų priteisimo iš E. L. valstybės naudai. Skunde nurodoma, kad vertindamas byloje surinktus įrodymus apylinkės teismas padarė esminius BPK 20 str. 5 d. nustatytų normų pažeidimus. Skundžiamas nuosprendis yra pagrįstas tik prielaidomis, kaltinimas E. L. neįrodytas. Be to, apylinkės teismas, priimdamas E. L. atžvilgiu nuosprendį, nesivadovavo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika tokiose bylose.
Skunde pažymima, kad kaltinamasis E. L. sutiko, kad rašė ir sakė kaltinime nurodytus žodžius, tačiau šie žodžiai yra ištraukti iš konteksto, jie buvo pasakyti ar parašyti po provokuojančio nukentėjusios elgesio. Kaltinamojo teigimu, V. L. šiuo procesu turi turtinį interesą ir tikslą – gauti iš jo 10000 Lt. Žinutėse savo išsakytus žodžius jis vertina kaip eilinį koliojimąsi, kokių tarp jų su V. L. abipusiškai buvo daug, o kaltinime nurodoma tai, kas tenkina nukentėjusiosios interesus jį apkaltinti. Pažymi, kad jis parašydavo jai SMS vienu telefoniniu numeriu, o nukentėjusioji provokavo pokalbius, susirašinėjimą kitu numeriu. Civilinis ieškinys yra nepagrįstas, nes ji serga depresija nuo 1995 m., vaikšto po (duomenys neskelbtini), jokios baimės nejaučia. Kaltinamojo nuomone, V. L. liga paūmėja po alkoholio naudojimo. “Grasinimai” buvo nerimti, barimosi išdava, gyvenant kartu jis jos nemušdavo, V. L. 2012-09-01 buvo pas jį namuose, miegojo. Kaltinime nurodytąsias žinutes rašė perkeltine prasme po jų tarpusavio pokalbių. Apelianto nuomone, jo parodymuose nurodomos aplinkybės paneigia kaltinimą. Liudytojos A. L. parodymai patvirtina kaltinamojo nurodytas aplinkybes. Byloje nesurinkta įrodymų, kurie paneigtų kaltinamojo parodymus.
Skunde taip pat nurodoma, kad skundžiamas nuosprendis bandomas pagrįsti ir atskirais subjektyvaus pobūdžio įrodymais: nukentėjusiosios, liudytojų V. M., R. V., J. V. parodymais. Nukentėjusiosios parodymai kelia abejonių dėl jų patikimumo bei teisingumo dėl nukentėjusiosios tikrųjų tikslų. Paminėtų liudytojų parodymai dėl liudytojų artimo ryšio su nukentėjusiąja nesudaro pagrindo besąlygiškai jais remtis. Nukentėjusioji parodė ir tokias aplinkybes, kurios patvirtina kaltinamojo parodymus, o tuo pačiu paneigiančios kaltinimą: ji 2013-08-11 buvo pas jį su dukra ir jos draugu; 2013 metais kaltinamasis prisidėjo 1000 Lt prie dukters automobilio pirkimo; teko kartu važiuoti apsipirkti į Gariūnus į turgų, jis geranoriškai vežė; darė dukrai virtuvėje remontą; galėjo kaltinamąjį išvadinti „gaidžiu”, sakyti jog pasodins į kalėjimą; ji kaltinamajam skambindavo paklausti, kada mokės dukrai pinigus; ji nuo 2005 m. yra neįgali; pašalpą sudaro 300 Lt, jai padeda pragyventi tėvai pensininkai ir sesuo, gyvenanti Vokietijoje; su kaltinamuoju susitaikytų, jeigu jai būtų atlygintas ieškinys.
Šalies argumentai
Skunde apeliantas taip pat nurodo, kad iš policijos medžiagos dėl E. L. pareiškimo nagrinėjimo matyti, kad E. L. 2013-01-14 kreipėsi į policiją, nurodydamas jog V. L. jam grasinanti. V. L. oficialiai įspėta dėl neleistino elgesio. Nuosprendyje suabsoliutinami duomenys apie nukentėjusiosios psichikos sveikatos stovį, kadangi nukentėjusioji atitinkamais sveikatos sutrikimais skundėsi ir anksčiau.
Nukentėjusiosios V. L. atsikirtime į apeliacinį skundą prašoma skundą atmesti ir palikti galioti nuteistojo atžvilgiu priimtą teismo nuosprendį. Atsikirtime nukentėjusioji nurodo, kad niekada ir niekaip nuteistojo neprovokavo, melagingai į policiją nesikreipė ir pati jokių policijos įspėjimų gavusi nėra. Nuteistasis skunde ją šmeižia, žemina ir rašo tikrovės neatitinkančius motyvus. Pažymi, kad visada rūpinosi šeima, prižiūri dukrą, alkoholio nevartoja ir nuteistojo nebando „reketuoti“. Nuteistasis, žinodamas, kad ji yra neįgali, tuo naudojasi ir visur stengiasi jai pakenkti. Apeliaciniame nuteistojo gynėjo skunde nenurodoma jokių naujų įrodymų ir motyvų, kurie nebūtų patikrinti ir įvertinti pirmosios instancijos teisme.
Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais. Nurodė, kad pati nukentėjusioji telefonu tokiais pačiais žodžiais provokavo E. L., jo žodžius, įrašytus kaltinime, reikia suprasti perkeltine prasme. Nukentėjusioji ir toliau bendrauja su E. L., yra miegojusi pas jį, tai yra, jo žinutės jai nesukėlė baimės.
Nuteistasis E. L. palaikė gynėjo apeliacinį skundą.
Nukentėjusiosios atstovė prašė nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą atmesti.
Prokurorė prašė nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą atmesti.
Nuteistojo E. L. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus apeliacinis skundas atmetamas.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas, teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šioje įstatymo normoje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien tai, kad apeliantui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar BPK normų pažeidimu. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo nusikalstamą veiką ir paskyrė E. L. bausmę laikantis bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų.
BK 145 str. 2 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė už žmogaus terorizavimą, pasireiškiantį grasinimu susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingu bauginimu naudojant psichinę prievartą. Šioje normoje įtvirtintos kelios nusikaltimo sudėtys: 1) žmogaus terorizavimas, grasinant susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką; 2) sistemingas žmogaus bauginimas, naudojant psichinę prievartą. Nuosprendyje apylinkės teismas konstatavo, kad pasitvirtino kaltinimai dėl abiejų šių veikų. Byloje neginčijamai nustatyta, kad kaltinime nurodytus žodžius pasakė ir SMS žinutėmis parašė nuteistasis E. L.. Jo nusikalstami veiksmai pasireiškė grasinimu pastarąją suluošinti, sugadinti turtą. Nuosprendyje nurodytų žodžių rašymas ir sakymas nukentėjusiajai, pagal savo pobūdį tiesiogiai reiškia gąsdinimą susidorojimu, terorizavimą. Pagal savo turinį žinutės ir teiginiai neabejotinai turėjo tikslą įbauginti. Byloje surinkti ir ištirti duomenys patvirtina šią veiką trukus tam tikrą laikotarpį, buvus sistemingą. Teismų praktikoje sistemingu bauginimu pripažįstama, kai ne mažiau nei tris kartus pasikartoja atviri ar anonimiški įvairūs grasinimai susidoroti, siekiant sukelti stresą, nerimą, baimę žmogui. Iš bylos duomenų matyti, kad grasinančio turinio žinutės nukentėjusiajai buvo rašomos šešias dienas per beveik mėnesio laikotarpį – nuo 2011-12-16 iki 2012-01-11, nuo vieno iki septynių kartų per dieną. Be to, nukentėjusios iniciatyva užfiksuotas analogiško turinio pokalbis telefonu. Tokius nuteistojo veiksmus apylinkės teismas pagrįstai įvertino kaip neatsitiktinius ir sistemingus, tai yra terorizavimą siekiant laikyti nukentėjusiąją nuolatinėje baimės, netikrumo būsenoje. Pirmos instancijos teismas išsamiai ir detaliai išanalizavo visų nuteistojo pasakytų ir parašytų grasinimų turinį, argumentavo savo išvadas dėl E. L. kaltės ir veikos kvalifikavimo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija sprendžia, kad rašymas ar sakymas žodžių: „...tau bus rimta...“, „...veidas bus apipiltas sieros rūgštimi...“; „... būsi nubausta stipriai...“; „ nuo šiandienos gaudau ir žiūriu kaip sudaužyti...“; „ P. liks be mamos, liks čia faktas....“; „... Noriu kažką dėti į vietą. Kaip tau atrodo ką?“; „Tu man padarei gėdą, ir ją nuplausi krauju...“, apylinkės teismo buvo pagrįstai pripažintas grasinimu susidoroti su nukentėjusiąja, įbauginti ją ir terorizavimu, nes tokie žodžiai nedviprasmiškai gali būti suprantami kaip siekis įbauginti nukentėjusiąją, grasinimas nužudymu, sunkiu sveikatos sutrikdymu, ateities sužlugdymu. O dėl sistemingo nukentėjusiosios bauginimo jai buvo sukelta nuolatinė baimės, netikrumo būsena dėl realaus pavojaus jos gyvybei, sveikatai ar turtui, kas ir atitinka asmens terorizavimo sąvoką.
Nors iš byloje esančios specialistų išvados matyti, kad nukentėjusioji psichine liga susirgo 1997-1998 metais, tačiau nurodyta, kad jos būklė pablogėjo 2012 metais, dėl ko buvo gydoma stacionariai Kauno klinikose 2012-01-20 –2012-02-10, kaip tik po grasinimų laikotarpiu. Todėl apylinkės teismas pagrįstai sprendė apie nukentėjusiosios sveikatos pablogėjimą dėl E. L. sistemingų bauginimų.
Teismų praktikoje išaiškinta, kad sistemingas žmogaus bauginimas gali reikštis grasinimais nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, kitais baimę, nerimą ar nesaugumo jausmą keliančiais veiksmais (pvz., besikartojančiais įžeidinėjimais, grasinimais kaip nors pakenkti, priekabiavimu, atviru sekimu, gąsdinančiais naktiniais skambučiais, amoralaus pobūdžio SMS žinutėmis ir pan.). Tokios sistemingos psichinės prievartos buvimas konstatuojamas nustačius, kad nukentėjusysis sąmoningai buvo verčiamas nerimauti, nesaugiai jaustis. Žmogaus terorizavimas pasireiškia grasinimais, kurie turi būti išsakyti konkrečiam asmeniui ir būti realūs, t. y. nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turi pagrindą galvoti, jog grasinimas bus realiai įgyvendintas, ir bijoti dėl tokių asmens ketinimų (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs, bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.) (kasacinės nutartys Nr. 2K–341/2010, 2K-300/2013 ir kt.).
Dėl E. L. parašytų ir išsakytų grasinimų daugkartiškumo ir sistemingumo, nuteistojo žinojimo apie nukentėjusios ligą, sveikatos būklę, jos jautrų reagavimą į supančią aplinką ir žmones, apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad grasinantysis suprato, jog pavojingai psichiškai veikia nukentėjusiąją, keldamas jai baimę, kad priverstų ją paklusti savo valiai, ir norėjo taip elgtis, o ne elgėsi atsitiktinai, spontaniškai, atsakydamas į nukentėjusiosios provokacijas, kaip nurodoma apeliaciniame skunde, tai yra jis veikė tiesiogine tyčia. Byloje nėra jokių duomenų, galinčių patvirtinti nuteistojo nurodomas aplinkybės apie tai, kad nukentėjusioji pati rašė provokuojančias žinutes iš kito telefono numerio. Byloje nėra duomenų, kad nuteistasis minėtu kaltinime laiku būtų kreipėsi į policiją dėl šmeižimo ar įžeidimo. Jo kreipimaisi į policiją yra jau po šios nusikalstamos veikos padarymo (2 t., b. l. 43-48, 66-69). Jokių kitų duomenų apie tai, kad nukentėjusioji būtų pati provokavusi nuteistąjį, nėra, o pinigų reikalavimas vaiko išlaikymui prie provokuojančių veiksmų nepriskiriamas.
Nukentėjusiosios V. L. parodymai nuo pat pradžių buvo nuoseklūs, į teisėsaugos institucijas ji kreipėsi ne iš karto, tik pajutusi, kad grasinimai, nurodyti SMS žinutėse bei išsakyti telefoninių pokalbių metu, gali būti įgyvendinti. Todėl nėra pagrindo tikėti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, kad V. L. šiuo procesu turi turtinį interesą, o žinutėse išsakyti žodžiai vertintini tik kaip eilinis koliojimasis, kokių tarp jų abipusiškai buvo daug. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad nukentėjusioji nebijojo E. L., kad po nusikalstamos veikos savo noru bendravo su juo. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis po to, kai sužinojo, jog nukentėjusioji kreipėsi į policiją pats ėmėsi iniciatyvos bendrauti, susitikinėjo su dukra nukentėjusios namuose, kvietėsi nukentėjusiąją į savo namus, siūlė pinigus. Tai, kad nukentėjusioji bendravo su nuteistuoju dėl dukros, kai jis padėjo dukrai įsigyti automobilį, remontavo virtuvę, kad važiavo kartu į turgų, kad nuteistasis lankė nukentėjusiąją ligoninėje ir ji svečiavosi pas jį namuose esant ir kitiems asmenims, nepatvirtina skunde nurodomų aplinkybių, kad nukentėjusioji nuteistojo nebijojo. Tai, kad nukentėjusioji buvo neįgali, gyveno iš pašalpos, padedama tėvų ir sesers, ir sutiko susitaikyti su nuteistuoju, jeigu būtų sumokėtas civilinis ieškinys, taip pat nepatvirtina, kad ji tik siekė iš nuteistojo gauti pinigų. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad šios aplinkybės nepaneigia nuteistojo kaltės ir neturi reikšmės veikos kvalifikavimui.
Nukentėjusiosios nurodytą sistemingą grasinančio pobūdžio žinučių rašymą ir tokių pokalbių buvimo aplinkybę patvirtino liudytojos V. K., R. V. ir J. V.. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad liudytoja V. K. yra nukentėjusiosios motina, R. V. – jos draugė, o J. V. – šios dukra, pačios savaime neteikia pagrindo netikėti jų parodymais. Liudytojos patvirtino nukentėjusiosios būklę, reakciją ir savijautą po nurodytų žinučių gavimo, tai yra patvirtino joms žinomus faktus. Jų parodymai sutampa tarpusavyje ir atitinka nukentėjusiosios parodymus. Apeliantas skunde nenurodė konkrečių aplinkybių, dėl kurių šių liudytojų parodymai turėtų būti vertinami kaip nepatikimi. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas neturėjo pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymus patvirtinančiais liudytojų V. K., R. V. ir J. V. parodymais ir pagrįstai rėmėsi šiais įrodymais pripažindamas nuteistąjį kaltu. Nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltumas gali būti grindžiamas ir netiesioginiais įrodymais, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Remiantis BPK 20 str. 3 d., įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepatikėjo nuteistojo E. L. parodymais ir savo kaltės neigimu, kadangi jo parodymų nepatvirtina jokie bylos duomenys. Nors apeliantas savo skunde teigia, kad apylinkės teismas rėmėsi vien nukentėjusiosios ir jos atžvilgiu suinteresuotų liudytojų parodymais, tačiau nei byloje, nei apeliaciniame skunde nėra jokių duomenų, galinčių patvirtinti, kad nukentėjusioji ar kiti liudytojai siekė melagingai apkaltinti nuteistąjį. Todėl atmetamos apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad nukentėjusioji norėjo gauti pinigų, todėl keršija ir apkalba jį. Tai, kad tarp nuteistojo ir buvusios sutuoktinės vyksta asmeniniai nesutarimai, nepaneigia tyrimo metu surinktų ir teisme ištirtų duomenų, jog jis padarė nuosprendyje aptartus veiksmus, ir neteikia pagrindo vertinti juos kaip nenusikalstamus.
Teisėjų kolegija, įvertinusi ištirtą bylos medžiagą, nuosprendyje aptartus įrodymus, sprendžia, kad pagal jų visumą pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad dėl nuteistojo veiksmų nukentėjusiajai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas nužudyti gali būti įvykdytas, kad jis padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką veikdamas tyčia ir teisingai ją kvalifikavo pagal BK 145 str. 2 d.
Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti ir nuteistajam paskirtos bausmės teisingumu. Pirmosios instancijos teismas skiriamą bausmę tinkamai motyvavo, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos padarymo motyvus, nuteistojo asmenybę bei visas bylos aplinkybes (BK 54 str. 1 d., 2 d.). Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistojo atžvilgiu visiškai pagrįstai buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas ir tinkamai paskirta baudžiamojo poveikio priemonė. Taip pat tinkamai išspręstas civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai klausimas.
Teisėjų kolegija nenustatė, kad byloje ikiteisminio tyrimo ir jos teisminio nagrinėjimo metu buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai, kuriais būtų suvaržytos įstatymų garantuotos proceso dalyvių teisės ir kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą.
Kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisėtą apkaltinamąjį nuosprendį, kuriame išvadas dėl nuteistojo kaltės, bausmės rūšies, jos dydžio, vykdymo atidėjimo, civilinio ieškinio ir proceso išlaidų priteisimo pagrindė bylos duomenimis ir tinkamai jas motyvavo, todėl nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo E. L. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus apeliacinį skundą atmesti.