Kauno apygardos teismo nutartis

2014-10-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-549-327-2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-10-28
Bylos Nr.
1A-549-327-2014
Teisminio proceso Nr.
1-65-1-02027-2011-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Rimas Švirinas, Arūnas Paštuolis, Viktoras Preikšas, Viktorija Akelienė
Nukentėjusysis
V. L.
Nuteistasis
E. L.
Advokatai
Regina Atkočaitienė, Danius Svirinavičius, Danius Svirinavičiausap
Kategorijos

Pranešėjas Viktoras Preikšas Baudžiamoji byla Nr. 1A-549-327-2014

Teisėja Danutė Giačaitė Teisminio proceso Nr. 1-65-1-02027-2011-8

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.7.; 1.1.10.1.; 1.2.5.4.; 2.1.14.; 2.1.15.1.2.; 2.1.15.3.3.2.; 2.4.6.; 2.4.7. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. spalio 28 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Vik­to­ro Preikšo (kole­gi­jos pirmininkas), Arūno Paštuolio ir Rimo Švirino, sekre­to­riau­jant Agnei Ra­ma­nauskienei ir Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorei Linai Laurusevičienei, nukentėjusiosios V. L. atstovei advokatei Reginai Atkočaitienei, nuteistajam E. L., jo gynėjui advo­ka­tui Daniui Svirinavičiui, viešame teismo po­sė­dy­je apeliacine tvarka išnagrinėjo bau­džiamąją bylą pagal nuteistojo E. L. gynėjo advokato Daniaus Sviri­na­vi­čiaus apelia­ci­nį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 17 d. nuosprendžio, kuriuo E. L. pagal Lie­tu­vos Respublikos bau­džia­mo­jo kodekso (toliau – BK) 145 str. 2 d. pripažintas kal­tu ir nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d., bausmės vykdymas E. L. atidėtas vie­ne­riems metams, paskiriant pareigą neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo prie­žiū­rą vykdančios institucijos leidimo.

V. L. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, iš E. L. pri­teis­ta 5000 (penki tūkstančiai) litų neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje ieškinys atmestas.

Pripažinta proceso išlaidomis ir priteista iš E. L. valstybės naudai 590 (pen­ki šimtai devyniasdešimt) litų išlaidų už nukentėjusiosios V. L. atstovės Reginos Atkočaitienės suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą, išklausiusi proceso dalyvių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. L. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2011 m. spalio mėn. pabaigos, tiksliai nenustatytos dienos, iki 2012 m. sausio 11 d., terorizavo nukentėjusiąją V. L. sistemingai, nenustatytoje vietoje bei tiksliai nenustatytu laiku jai skambindamas ir grasindamas susidorojimu, t.y. nužudyti, sunkiai sutrikdyti jos sveikatą, o būtent sakydamas „aš tau galvą nuim­siu supranti?“, „Man p.....(necenzūrinis žodis), supranti. Sėsiu į kalėjimą ar nesėsiu. P. liks be mamos, liks čia faktas“, „tau dabar trys štukos atsirūgs. Aš tau bl.....(necenzūrinis žodis), aš tau sa­kau, tau dabar trys štukos atsirūgs. Aš tau duodu garbės žodį. Prisiekiu savo gyvybe. Kieno nori gy­vybe prisiekiu. Aš tau karočia, tau padarysiu, kad tau bus p.....(necenzūrinis žodis). Ir tau galop bus rimta“, „aš tau pasakau, kad jau tu, tavo veidas bus rūgštim apipiltas, tai pats mažiausias yra“, „aš sa­­kau, aš padarysiu viską, kad tau būtų p.....(necenzūrinis žodis)“, „aš tau pasakau, tu prašaisi, V., žinok būt nubausta stipriai labai“, „tau aš sakau, tau aš nieko negrąžinsiu. Aš tau pasakau dar vieną – tu labai stipriai nukentėsi fiziškai. Fiziškai ir morališkai ir visaip“, „nuo šiandienos tu pri­si­darius tiek, kad aš tave nuo šiandienos gaudau ir žiūriu kaip su­dau­žyt“, „Aš padarysiu taip, kad tu niekur negalėsi valkiotis. Tavo veidas bus toks baisus, kad tu nega­lė­si valkiotis ir aš dėl to turėsiu dva­sinę ramybę“, „vaikeli, tu nuo to nepabėgsi niekaip“, „tu į gatvę neišeisi. Supranti?“, „tu dabar į gatvę, kai išeidinėsi stebėk aplinkui mašinas kas stovi. Visą laiką ste­bėk“, ir nenustatytoje vietoje rašydamas ir siųsdamas jai grasinančio, įžeidžiančio pobūdžio trumpąsias žinutes, tokias kaip: 2011-12-16 21:20:32 val., 21:20:39 val. rašydamas ir išsiųsdamas trumpąją žinutę – „Viską su­tvar­kiau taip, kad abi likote prie suskilusios geldos. P.....(necenzūrinis žodis) viską. Mokėsiu tik ali­men­tus. Sugadinai kalę ne tik savo, bet ir savo dukrai gyvenimą. Tu mano priešas Nr. 1, o ji Nr. 2", tęs­da­mas savo nusikalstamą veiką nenustatytoje vietoje 2011-12-16 21:20:36 val. rašydamas ir išsiųs­damas trumpąją žinutę – „Pati nieko negali duoti, atėmei iš jos ir tėvą. Užp.....(necenzūrinis įžei­džiantis žodis) abi k.....(įžeidžiantis žodis). Nepadėsiu vienai, jokios bėdos atveju, o tau net kiek ga­lė­damas kenksiu", tęsdamas savo nusikalstamą veiką nenustatytoje vietoje 2011-12-18, 21:35:35 val., 21:35:38 val. rašydamas ir išsiųsdamas trumpąją žinutę – „Iki sausio 10 nepajuda reikalai su pa­varde (.....) apie tavo kur.....( įžeidžiantis žodis) sms pažinčių pa­ne­lės gyvenimo būdą sužino visa (duomenys neskelbtini), giminės, draugai, visus ką pažįsti. Rinkis k.....­(ne­cen­zū­ri­nis žodis)", tęsdamas savo nusikalstamą veiką nenustatytoje vietoje 2011-12-19 11:58:09 val., 11:58:13 val. rašydamas trum­pąją ir išsiųsdamas žinutę – „Kur tavo sąžinė? Keisk k.....(įžeidžiantis žodis) greičiau pavardę, kol aš tau dar nekenkiu tiesiogiai. Nes nukentės ir tavo sklypo pirkėjas. Ma­nęs jau nesustabdysi. Aš jus pa­žeminsiu, kaip tik sugebėsiu, negailėdamas, nei pinigų, nei laiko. Sužlugdyti tave mano gyve­ni­mo tikslas", tęsdamas savo nusikalstamą veiką nenustatytoje vietoje 2011-12-28 15:58:25 val. rašy­da­mas ir išsiųsdamas trumpąją žinutę – „Tu dar gyveni? Aš tavo vietoje nusižudyčiau. Kaip tu pati jautiesi, būdama tokia k.....( necenzūrinis žodis)? Tu nesijauti n.....(necenzūrinis įžeidžiantis žodis)", tęsdamas savo nusikalstamą veiką nenustatytoje vietoje 2011-12-28 16:28:07 val. rašydamas ir iš­siųs­damas trumpąją žinutę – „Noriu kažką dėti į vietą. Kaip tau atrodo ką?“, tęsdamas savo nu­si­kals­tamą veiką nenustatytoje vietoje 2012-01-10 18:12:24 val., 18:13:26 val. rašydamas ir iš­siųs­damas trumpąją žinutę – „Keisk s.....(necenzūrinis įžeidžiantis žodis) pavarde. Tu man padarei gė­dą, ir ja nuplausi krauju“, tęsdamas savo nusikals­ta­mą veiką ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje 2012-01-10 18:15:54 val. rašydamas ir iš­siųs­damas trumpąją žinutę – „Tu dar gyveni? Aš tavo vietoje nusižudyčiau", tęsdamas savo nusi­kalstamą veiką nenustatytoje vietoje 2012-01-10 18:16:32 val. rašydamas ir išsiųsdamas trumpąją ži­nutę – „noriu kažką dėti į vietą. Kaip tau atrodo ką?", tęsdamas savo nusikalstamą veiką nenus­ta­ty­toje vietoje 2012-01-10 18:18:30 val., 18:18:56 val., 18:20:04 val., 2012-01-11 09:29:42 val. ra­šy­damas ir išsiųsdamas trumpąsias žinutes – „nepa­kei­si pavardės per sausį, pamatysi visko, ir žiau­raus k.....(įžeidžiantis žodis). Esi sms pramogų mer­gina, linksminkis, be mano pavardės. Tu esi ma­no priešas Nr. l", tokiu būdu sistemingai baugino nu­kentėjusiąją V. L. naudodamas psichinę prievartą.

Šalies argumentai

Nuteistojo E. L. gynėjas advokatas D. Svirinavičius apeliaciniu skundu prašo pa­nai­kinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 30 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, kuriuo: E. L. išteisinti, nenustačius, kad būtų buvusi padaryta jam inkriminuota nusi­kals­ta­ma veika ar tuo pagrindu, kad E. L. veikoje nėra nusikalstamos veikos sudėties, nuken­tė­jusiosios civilinį ieškinį atmesti ir atmesti reikalavimą dėl proceso išlaidų priteisimo iš E. L. valstybės naudai. Skunde nurodoma, kad vertindamas byloje surinktus įrodymus apylinkės teis­mas padarė esminius BPK 20 str. 5 d. nustatytų normų pažeidimus. Skundžiamas nuosprendis yra pagrįstas tik prielaidomis, kaltinimas E. L. neįrodytas. Be to, apylinkės teismas, priim­da­mas E. L. atžvilgiu nuosprendį, nesivadovavo ir Lie­tu­vos Aukščiausiojo Teismo formuo­ja­ma praktika tokiose bylose.

Skunde pažymima, kad kaltinamasis E. L. sutiko, kad rašė ir sakė kaltinime nu­ro­dy­tus žodžius, tačiau šie žodžiai yra ištraukti iš konteksto, jie buvo pasakyti ar parašyti po pro­vo­kuo­jančio nukentėjusios elgesio. Kaltinamojo teigimu, V. L. šiuo procesu turi turtinį in­te­resą ir tikslą – gauti iš jo 10000 Lt. Žinutėse savo išsakytus žodžius jis vertina kaip eilinį kolio­ji­mąsi, kokių tarp jų su V. L. abipusiškai buvo daug, o kaltinime nurodoma tai, kas ten­ki­na nukentėjusiosios interesus jį apkaltinti. Pažymi, kad jis parašydavo jai SMS vienu telefoniniu nu­me­riu, o nukentėjusioji provokavo pokalbius, susirašinėjimą kitu numeriu. Civilinis ieškinys yra nepa­grįstas, nes ji serga depresija nuo 1995 m., vaikšto po (duomenys neskelbtini), jokios baimės nejaučia. Kal­ti­namojo nuomone, V. L. liga pa­ū­mė­ja po alkoholio naudojimo. “Gra­sinimai” buvo nerimti, barimosi išdava, gyvenant kartu jis jos nemušdavo, V. L. 2012-09-01 buvo pas jį namuose, miegojo. Kaltinime nurodytąsias žinutes rašė perkeltine prasme po jų tarpusavio po­kal­bių. Apelianto nuomone, jo parodymuose nurodomos aplinkybės paneigia kaltinimą. Liudytojos A. L. parodymai patvirtina kaltinamojo nurodytas aplinkybes. Byloje nesurinkta įrodymų, kurie paneigtų kal­ti­namojo parodymus.

Skunde taip pat nurodoma, kad skundžiamas nuosprendis bandomas pagrįsti ir atskirais sub­­jektyvaus pobūdžio įrodymais: nukentėjusiosios, liudytojų V. M., R. V., J. V. parodymais. Nukentėjusiosios parodymai kelia abejonių dėl jų patiki­mu­mo bei tei­sin­gu­mo dėl nukentėjusiosios tikrųjų tikslų. Paminėtų liudytojų paro­dy­mai dėl liudytojų artimo ryšio su nukentėjusiąja nesudaro pagrindo besąlygiškai jais remtis. Nukentėjusioji parodė ir tokias ap­lin­ky­bes, kurios patvirtina kaltinamojo parodymus, o tuo pačiu paneigiančios kaltinimą: ji 2013-08-11 buvo pas jį su dukra ir jos draugu; 2013 metais kalti­na­masis prisidėjo 1000 Lt prie dukters auto­mo­bi­lio pirkimo; teko kartu važiuoti apsipirkti į Ga­riū­nus į turgų, jis geranoriškai vežė; darė duk­rai vir­tu­vėje remontą; galėjo kaltinamąjį išvadinti „gai­džiu”, sakyti jog pasodins į kalėjimą; ji kalti­na­ma­jam skambindavo paklausti, kada mokės dukrai pinigus; ji nuo 2005 m. yra neįgali; pašalpą sudaro 300 Lt, jai padeda pragyventi tėvai pensi­nin­kai ir sesuo, gyvenanti Vokietijoje; su kaltinamuoju su­si­taikytų, jeigu jai būtų atlygintas ieškinys.

Šalies argumentai

Skunde apeliantas taip pat nurodo, kad iš policijos medžiagos dėl E. L. pareiškimo na­grinėjimo matyti, kad E. L. 2013-01-14 kreipėsi į policiją, nurodydamas jog V. L. jam grasinanti. V. L. oficialiai įspėta dėl neleistino elgesio. Nuosprendyje su­ab­soliutinami duomenys apie nukentėjusiosios psichikos svei­ka­tos stovį, kadangi nukentėjusioji ati­tinkamais sveikatos sutrikimais skundėsi ir anksčiau.

Nukentėjusiosios V. L. atsikirtime į apeliacinį skundą prašoma skundą atmesti ir palikti galioti nuteistojo atžvilgiu priimtą teismo nuosprendį. Atsikirtime nukentėjusioji nurodo, kad niekada ir niekaip nuteistojo neprovokavo, melagingai į policiją nesikreipė ir pati jokių po­li­cijos įspėjimų gavusi nėra. Nuteistasis skunde ją šmeižia, žemina ir rašo tikrovės neatitinkančius mo­tyvus. Pažymi, kad visada rūpinosi šeima, prižiūri dukrą, alkoholio nevartoja ir nuteistojo neban­do „reketuoti“. Nuteistasis, žinodamas, kad ji yra neįgali, tuo naudojasi ir visur stengiasi jai pa­kenk­ti. Apeliaciniame nuteistojo gynėjo skunde nenurodoma jokių naujų įrodymų ir motyvų, kurie nebū­tų patikrinti ir įvertinti pirmosios instancijos teisme.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais mo­ty­vais. Nurodė, kad pati nukentėjusioji telefonu tokiais pačiais žodžiais provokavo E. L., jo žodžius, įrašytus kaltinime, reikia suprasti perkeltine prasme. Nukentėjusioji ir toliau ben­drau­ja su E. L., yra miegojusi pas jį, tai yra, jo žinutės jai nesukėlė baimės.

Nuteistasis E. L. palaikė gynėjo apeliacinį skundą.

Nukentėjusiosios atstovė prašė nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą atmesti.

Prokurorė prašė nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo E. L. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus ape­liacinis skun­das atmetamas.

Pagal Lietuvos Res­pu­blikos bau­džia­mo­jo proceso ko­dekso (toliau – BPK) 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas, teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šioje įstatymo normoje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įver­ti­na pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išna­gri­nė­ji­mu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pa­grįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išna­gri­nė­jimu.

Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo pre­ro­ga­tyva, todėl vien tai, kad apeliantui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių ap­lin­kybių vertinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo tai­ky­mu ar BPK normų pa­žei­di­mu. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teis­mas pakankamai išsamiai išna­gri­nėjo bau­džia­mą­ją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, tei­sin­gai kvalifikavo nusi­kals­ta­mą vei­ką ir paskyrė E. L. bausmę laikantis bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų.

BK 145 str. 2 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė už žmogaus terorizavimą, pasi­reiš­kian­tį grasinimu susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingu bauginimu naudojant psichinę prievartą. Šioje normoje įtvirtintos kelios nusi­kal­ti­mo sudėtys: 1) žmogaus terorizavimas, grasinant susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką; 2) sistemingas žmogaus bauginimas, naudojant psichinę prievartą. Nuosprendyje apylinkės teismas konstatavo, kad pasitvirtino kaltinimai dėl abiejų šių veikų. Byloje neginčijamai nustatyta, kad kaltinime nurodytus žodžius pasakė ir SMS žinutėmis parašė nuteistasis E. L.. Jo nusikalstami veiksmai pasireiškė grasinimu pastarąją suluošinti, sugadinti turtą. Nuosprendyje nurodytų žodžių rašymas ir sakymas nukentėjusiajai, pagal savo pobūdį tiesiogiai reiškia gąsdinimą susidorojimu, terorizavimą. Pagal savo turinį žinutės ir teiginiai neabejotinai turė­jo tikslą įbauginti. Byloje surinkti ir ištirti duomenys patvirtina šią veiką trukus tam tikrą laikotarpį, buvus sistemingą. Teismų praktikoje sistemingu bauginimu pripažįstama, kai ne mažiau nei tris kartus pasikartoja atviri ar anonimiški įvairūs grasinimai susidoroti, siekiant sukelti stresą, nerimą, baimę žmogui. Iš bylos duomenų matyti, kad grasinančio turinio žinutės nukentėjusiajai buvo rašo­mos šešias dienas per beveik mėnesio lai­kotarpį – nuo 2011-12-16 iki 2012-01-11, nuo vieno iki septynių kartų per dieną. Be to, nukentėjusios iniciatyva užfiksuotas analogiško turinio pokalbis telefonu. Tokius nu­teis­to­jo veiksmus apylinkės teismas pagrįstai įvertino kaip neatsitiktinius ir sis­te­mingus, tai yra tero­ri­za­vimą siekiant laikyti nukentėjusiąją nuolatinėje baimės, netikrumo būse­noje. Pirmos instancijos teismas išsamiai ir detaliai išanalizavo visų nuteistojo pasakytų ir parašytų grasinimų turinį, argumentavo savo išvadas dėl E. L. kaltės ir veikos kvalifikavimo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija sprendžia, kad rašymas ar sakymas žodžių: „...tau bus rimta...“, „...veidas bus apipiltas sieros rūgštimi...“; „... būsi nubausta stipriai...“; „ nuo šiandienos gaudau ir žiūriu kaip sudaužyti...“; „ P. liks be mamos, liks čia faktas....“; „... Noriu kažką dėti į vietą. Kaip tau atrodo ką?“; „Tu man padarei gėdą, ir ją nuplausi krauju...“, apylinkės teismo buvo pagrįstai pripažintas grasinimu susidoroti su nukentėjusiąja, įbauginti ją ir terorizavimu, nes tokie žodžiai nedvi­pras­miš­kai gali būti suprantami kaip siekis įbauginti nukentėjusiąją, grasinimas nužudymu, sunkiu svei­ka­tos sutrikdymu, ateities sužlugdymu. O dėl sistemingo nukentėjusiosios bauginimo jai buvo sukelta nuolatinė baimės, netikrumo būsena dėl realaus pavojaus jos gyvybei, sveikatai ar turtui, kas ir ati­tinka asmens terorizavimo sąvoką.

Nors iš byloje esančios specialistų išvados matyti, kad nukentėjusioji psichine liga susirgo 1997-1998 metais, tačiau nurodyta, kad jos būklė pablogėjo 2012 metais, dėl ko buvo gydoma stacionariai Kauno klinikose 2012-01-20 –2012-02-10, kaip tik po grasinimų laikotarpiu. Todėl apylinkės teismas pagrįstai sprendė apie nukentėjusiosios sveikatos pablogėjimą dėl E. L. sistemingų bauginimų.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad sistemingas žmogaus bauginimas gali reikštis grasinimais nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, kitais baimę, nerimą ar nesaugumo jausmą keliančiais veiks­mais (pvz., besikartojančiais įžeidinėjimais, grasinimais kaip nors pakenkti, priekabiavimu, atviru sekimu, gąsdinančiais naktiniais skambučiais, amoralaus pobūdžio SMS žinutėmis ir pan.). Tokios sistemingos psichinės prievartos buvimas konstatuojamas nustačius, kad nukentėjusysis sąmoningai buvo verčiamas nerimauti, nesaugiai jaustis. Žmogaus terorizavimas pasireiškia grasinimais, kurie turi būti išsakyti konkrečiam asmeniui ir būti realūs, t. y. nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turi pagrindą galvoti, jog grasinimas bus realiai įgyvendintas, ir bijoti dėl tokių asmens ke­ti­ni­mų (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai iš­sprū­dę žodžiai, į grasinimą panašūs, bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.) (kasacinės nu­tar­tys Nr. 2K–341/2010, 2K-300/2013 ir kt.).

Dėl E. L. parašytų ir išsakytų grasinimų daugkartiškumo ir sistemingumo, nu­teis­to­jo žinojimo apie nukentėjusios ligą, sveikatos būklę, jos jautrų reagavimą į supančią aplinką ir žmones, apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad grasinantysis suprato, jog pavojingai psichiškai veikia nukentėjusiąją, keldamas jai baimę, kad priverstų ją paklusti savo valiai, ir norėjo taip elgtis, o ne elgėsi atsitiktinai, spontaniškai, atsakydamas į nukentėjusiosios provokacijas, kaip nurodoma apeliaciniame skunde, tai yra jis veikė tiesiogine tyčia. Byloje nėra jokių duomenų, galinčių pa­tvir­tinti nuteistojo nurodomas aplinkybės apie tai, kad nukentėjusioji pati rašė provokuojančias žinutes iš kito telefono numerio. Byloje nėra duomenų, kad nuteistasis minėtu kaltinime laiku būtų kreipėsi į policiją dėl šmeižimo ar įžeidimo. Jo kreipimaisi į policiją yra jau po šios nusikalstamos veikos padarymo (2 t., b. l. 43-48, 66-69). Jokių kitų duomenų apie tai, kad nukentėjusioji būtų pati pro­vo­ka­vusi nuteistąjį, nėra, o pinigų reikalavimas vaiko išlaikymui prie provokuojančių veiksmų nepri­ski­riamas.

Nukentėjusiosios V. L. parodymai nuo pat pradžių buvo nuoseklūs, į teisė­sau­gos institucijas ji kreipėsi ne iš karto, tik pajutusi, kad grasinimai, nurodyti SMS žinutėse bei iš­sa­ky­ti telefoninių pokalbių metu, gali būti įgyvendinti. Todėl nėra pagrindo tikėti apeliaciniame skun­de nurodytais motyvais, kad V. L. šiuo procesu turi turtinį in­te­resą, o žinutėse išsakyti žodžiai vertintini tik kaip eilinis kolio­ji­masis, kokių tarp jų abipusiškai buvo daug. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad nukentėjusioji nebijojo E. L., kad po nusikalstamos veikos savo no­ru bendravo su juo. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis po to, kai sužinojo, jog nu­ken­tė­jusioji kreipėsi į policiją pats ėmėsi iniciatyvos bendrauti, susitikinėjo su dukra nukentėjusios na­muose, kvietėsi nukentėjusiąją į savo namus, siūlė pinigus. Tai, kad nukentėjusioji bendravo su nu­teistuoju dėl dukros, kai jis padėjo dukrai įsigyti automobilį, remontavo virtuvę, kad važiavo kartu į turgų, kad nuteistasis lankė nukentėjusiąją ligoninėje ir ji svečiavosi pas jį namuose esant ir kitiems asmenims, nepatvirtina skunde nurodomų aplinkybių, kad nukentėjusioji nuteistojo nebijojo. Tai, kad nukentėjusioji buvo neįgali, gyveno iš pašalpos, padedama tėvų ir sesers, ir sutiko susitaikyti su nuteistuoju, jeigu būtų sumokėtas civilinis ieškinys, taip pat nepatvirtina, kad ji tik siekė iš nuteis­to­jo gauti pinigų. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad šios aplin­ky­bės nepaneigia nuteistojo kaltės ir neturi reikšmės veikos kvalifikavimui.

Nukentėjusiosios nurodytą sistemingą grasinančio pobūdžio žinučių rašymą ir tokių po­kal­bių buvimo aplinkybę patvirtino liudytojos V. K., R. V. ir J. V.. Ape­lia­ciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad liudytoja V. K. yra nukentėjusiosios moti­na, R. V. – jos draugė, o J. V. – šios dukra, pačios savaime neteikia pagrindo neti­kėti jų parodymais. Liudytojos patvirtino nukentėjusiosios būklę, reakciją ir savijautą po nurodytų žinučių gavimo, tai yra patvirtino joms žinomus faktus. Jų parodymai sutampa tarpusavyje ir ati­tin­ka nukentėjusiosios parodymus. Apeliantas skunde nenurodė konkrečių aplinkybių, dėl kurių šių liudytojų parodymai turėtų būti vertinami kaip nepatikimi. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad apy­linkės teismas neturėjo pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymus patvirtinančiais liudytojų V. K., R. V. ir J. V. parodymais ir pagrįstai rėmėsi šiais įrodymais pripažindamas nuteistąjį kaltu. Nusikaltimo aplin­kybės ir veiką padariusio asmens kaltumas gali būti grindžiamas ir netiesioginiais įrodymais, jei tais įro­dy­mais nustatyti tarpiniai fak­tai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Re­mian­tis BPK 20 str. 3 d., įro­dy­mais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vie­ną aplinkybę, turinčią reikš­mės bylai išspręsti teisingai.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepatikėjo nuteis­to­jo E. L. parodymais ir savo kaltės neigimu, kadangi jo parodymų nepatvirtina jokie bylos duo­menys. Nors apeliantas savo skunde teigia, kad apylinkės teismas rėmėsi vien nukentėjusiosios ir jos atžvilgiu suin­te­re­suotų liudytojų parodymais, tačiau nei byloje, nei ape­lia­ciniame skunde nėra jokių duomenų, galinčių patvirtinti, kad nukentėjusioji ar kiti liudytojai sie­kė melagingai apkaltinti nuteistąjį. Todėl atmetamos apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad nukentėjusioji no­rėjo gauti pinigų, todėl keršija ir apkalba jį. Tai, kad tarp nuteistojo ir buvusios sutuoktinės vyksta as­me­niniai nesutarimai, nepaneigia ty­ri­mo metu surinktų ir teisme ištirtų duomenų, jog jis padarė nuos­prendyje aptartus veiksmus, ir neteikia pagrindo vertinti juos kaip nenusikalstamus.

Teisėjų kolegija, įvertinusi ištirtą bylos medžiagą, nuosprendyje aptartus įrodymus, spren­džia, kad pagal jų visumą pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad dėl nuteistojo veiksmų nukentėjusiajai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas nužudyti gali būti įvykdytas, kad jis padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką veikdamas tyčia ir teisingai ją kvalifikavo pagal BK 145 str. 2 d.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti ir nuteistajam paskirtos bausmės teisingumu. Pir­mo­sios instancijos teismas skiriamą bausmę tinkamai motyvavo, atsižvelgė į padarytos nusi­kals­ta­mos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, vei­kos padarymo motyvus, nu­teis­to­jo as­me­nybę bei visas bylos aplinkybes (BK 54 str. 1 d., 2 d.). Teisėjų kolegijos nuomone, nu­teistojo atžvilgiu visiškai pagrįstai buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas ir tinkamai paskirta baudžiamojo poveikio priemonė. Taip pat tinkamai išspręstas civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai klausimas.

Tei­sėjų kolegija nenustatė, kad by­loje iki­teisminio tyrimo ir jos teisminio nagri­nė­ji­mo me­tu buvo pa­da­ryti esminiai BPK pažeidimai, kuriais būtų suvaržytos įstatymų garantuotos proceso dalyvių teisės ir kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą.

Kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai vertino byloje surinktus įro­dy­mus ir priėmė pagrįstą bei teisėtą apkaltinamąjį nuosprendį, kuriame išva­das dėl nuteistojo kaltės, bausmės rūšies, jos dy­džio, vykdymo atidėjimo, civilinio ieškinio ir proceso išlaidų priteisimo pagrindė bylos duomenimis ir tinkamai jas moty­vavo, todėl nuosprendis pa­lie­kamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Nuteistojo E. L. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus apeliacinį skun­dą atmesti.

Teisėjai Viktoras PreikšasArūnas PaštuolisRimas Švirinas