Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jazbutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kursevičienės ir Editos Lapinskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. U. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. kovo 26 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas 30 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir D. U. paskirta 20 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. vasario 17 d. nuosprendžiu paskirta 75 parų arešto bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį (10 parų) šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir D. U. paskirta galutinė subendrinta 85 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmę įskaityta D. U. bausmė, atlikta pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. vasario 17 d. nuosprendį. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. D. U. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo ir laikė nedidelį kiekį narkotinės medžiagos, neturėdamas tikslo jos parduoti ar kitaip platinti: laikotarpiu nuo 2024 m. spalio 1 d., 17.00 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini) neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai laikė popierinę dėžutę su narkotine medžiaga - kanapėmis (antžeminės dalys), kurios masė yra 0,022 g, delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis yra 11,9 %, kol 2024 m. spalio 2 d., 19.15 val. įvykio vietos apžiūros metu jas rado ir paėmė policijos pareigūnai.

II. Apeliacinių skundų ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, o dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Minima baudžiamojo proceso nuostata ne tik apibrėžia bylos apeliacinio nagrinėjimo ribas, bet ir įtvirtina apeliacinės instancijos teismo pareigą patikrinti bylą tokia apimtimi, kokie yra suformuluoti reikalavimai apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju nuteistasis D. U. kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos ir jos kvalifikavimo neginčija, kelia tik švelnesnės bausmės skyrimo klausimą, todėl apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, patikrina skundžiamą nuosprendį tiek, kiek to prašoma nuteistojo apeliaciniame skunde (nuteistajam paskirtos bausmės teisingumo bei pagrįstumo kontekste).

6. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Baudžiamajame įstatyme numatyta, kad atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktai), taip pat atsižvelgiama į asmens teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis). Teismas, skirdamas bausmę, taip pat atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Aptartų nuostatų šiuo atveju buvo laikytasi.

7. Nagrinėjamu atveju, D. U. skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymą, sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės rūšys – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas D. U. už šios nusikalstamos veikos padarymą paskyrė 30 parų arešto bausmę.

8. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog bausmės skyrimo klausimas D. U. yra išsamiai motyvuotas, įvertinta bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visuma. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą, veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia, dirba, yra teistas, šią nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį teistumą, baustas administracine tvarka, todėl visiškai pagrįstai spręsta, kad jis (D. U.) linkęs nusikalsti, o ankstesnės bausmės, nesustabdė jo nuo nusikalstamų veikų darymo, jis ir toliau elgiasi nusikalstamai, BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nebuvo pasiekti, nuteistasis neparodė noro taisytis, laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtų elgesio normų. Taip pat skundžiamame nuosprendyje įvertinta, jog nuteistasis kaltę pripažino, tai pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Taigi pirmosios instancijos teismas, skirdamas D. U. bausmę, atsižvelgė į visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis) bei pagrįstai parinko jam griežčiausią straipsnio sankcijoje numatytos bausmės rūšį – areštą. Apeliantui pripažinus kaltę byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taikytos BK 64¹ straipsnio nuostatos, dėl ko bausmė nuteistajam dar sumažinta trečdaliu, todėl labiau švelninti apeliantui paskirtą 20 parų arešto bausmę nėra pagrindo. Nuteistajam už padarytą baudžiamąjį nusižengimą paskirta bausmė yra adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai bei nuteistojo asmenybės pavojingumui, atitinka bausmės tikslus, bausmės skyrimo taisykles, yra teisingai ir tinkamai individualizuota, tad jos dar labiau švelninti nėra pagrindo. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas D. U. bausmės rūšį ir jos dydį už padarytą nusikalstamą veiką, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė.

9. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis D. U. šioje byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė (2024-10-02) iki priimant Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025-02-17 nuosprendį, todėl nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas šioje byloje bendrindamas bausmes pagrįstai taikė BK 63 straipsnio nuostatas. Taip pat D. U. paskirta bausmė yra tinkamai subendrinta, taikant nuteistajam palankesnį bausmių bendrinimo būdą – dalinį bausmių sudėjimo būdą. Todėl D. U. paskirta galutinė subendrinta bausmė taip pat negali būti laikoma aiškiai per griežta. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtosios laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025-02-17 nuosprendį. Taigi, pirmosios instancijos teismas, skundžiamu nuosprendžiu bendrindamas bausmes nepažeidė ir bausmių bendrinimo taisyklių.

10. Vis dėlto, atkreiptinas dėmesys į tai, kad BK 75 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. To paties straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad skirdamas arešto bausmę ir šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka neatidėdamas bausmės vykdymo, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Nors nagrinėjamu atveju yra formalus pagrindas (paskirtos bausmės rūšis) taikyti nuteistojo D. U. atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas, nes jam paskirta subendrinta 85 parų arešto bausmė, tačiau, atsižvelgus į byloje nustatytas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes bei nuteistojo asmenybę, įvertinus D. U. teistumus, taip pat nenustačius esminių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą manyti, jog asmuo daugiau nenusikals, darytina išvada, kad bausmės tikslai negali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atsižvelgiant į tai nėra pagrindo nuteistojo D. U. atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jam paskirtos arešto bausmės vykdymą.

11. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju nuteistajam kitos rūšies bausmės, t. y. baudos arba laisvės apribojimo, paskyrimas ar jam (D. U.) paskirtos arešto bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Todėl laikyti nuteistajam D. U. paskirtą bausmę aiškiai per griežta ir švelninti, ar atidėti jos vykdymą nėra jokio pagrindo. Esant nurodytų aplinkybių visumai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė yra teisinga, atitinkanti BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių, 61 straipsnio reikalavimus, tinkamai individualizuota, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Dėl to nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl proceso išlaidų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme

12. Nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacinės instancijos teisme 2025-06-11 buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teisme patirtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos ginant nuteistąjį D. U. sudaro 137,50 Eur sumą.

13. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 322 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Iš to seka, kad nuteistojo gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra būtinas ir atsižvelgiant į tai, gynėją nuteistajam savo iniciatyva paskiria valstybė, siekdama užtikrinti jo procesines teises.

14. Ši byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėta tik pagal nuteistojo apeliacinį skundą, kuris yra atmetamas. Nagrinėjamu atveju nuteistajam D. U. paskirta arešto bausmė, apie jo turimą turtą byloje nėra duomenų. Atsižvelgiant į visa tai bei įvertinus, kad antrinė teisinė pagalba D. U. buvo teikiama vadovaujantis imperatyviu teisiniu reglamentavimu, teisėjų kolegija sprendžia, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas iš nuteistojo neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, todėl šios išlaidos iš jo nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo D. U. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistojo D. U. valstybei nepriteisti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.