- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-19
- Bylos Nr.
- e2YT-11361-1104/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-01547-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dmitrij Rancev
- Pareiškėjas
- E. Ž., V. Ž.
- Suinteresuotas asmuo
- Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Pivonijos
Procesinio dokumento kategorijos: 3.2.3.1; 3.4.5.1; 3.4.5.19
2022 m. gruodžio 19 d.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų E. Ž. ir V. Ž. pareiškimą dėl praleisto termino atnaujinimo, suinteresuoti asmenys Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Pivonijos seniūnija, valstybės įmonė Registrų centras.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjai kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydami atnaujinti 1992 m. liepos 30 d. pirkimo-pardavimo sutarties įregistravimo terminą su tikslu įregistruoti turtą ir daiktines teises į jį (t. y. gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini)), pareiškėjų E. Ž. ir V. Ž. vardu.
2. Pareiškime nurodė, kad 1992 m. liepos 30 d. tarp Krikštėnų valstybinės žemės ūkio įmonės ir V. Ž., E. Ž. (toliau ir pareiškėjai), vadovaudamiesi Butų privatizavimo įstatymu Nr. I-1374, kuro pagrindu buvo sudaryta gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartis (toliau – ir sutartis). Pareiškėjai už turtą įmokėjo valstybinėmis vienkartinėmis išmokomis 17077 rublių ir sutartis tą pačią dieną buvo įregistruota apylinkės savivaldybėje. Nurodė, kad šias aplinkybes patvirtina 1992 m. liepos 30 d. sutartis ir 2022 m. balandžio 20 d. Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Pivonijos seniūnijos raštas Nr. (5.7)5-26. Nurodė, kad sutarties šalys įvykdė sutarties įsipareigojimus – pirkėjai pilnai atsiskaitė, o pardavėjas gavo atsiskaitymą. Sutartis šalims galioja. Pareiškėjai iki sutarties sudarymo valdė turtą. Pagal Butų privatizavimo įstatymu nustatytą tvarką, pareiškėjai yra privatizavę savo valdomą turtą (nuo sutarties sudarymo momento ir toliau valdo, gyvena ir tvarko gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastatą ir pagalbinio ūkio pastatus. Aplinkybes, kad pareiškėjai valdė ir iki šiol valdo ir tvarko savo nuosavybę, patvirtina Pivonijos seniūnijos pažyma dėl asmeninio ūkio žemės suteikimo ir naudojimo bei pažyma apie deklaruotą gyvenamąją vietą.
3. Pareiškėjai taip pat nurodė, kad dėl žmogiškos klaidos, nustatytu terminu neįregistravo privatizuoto turto tuometinėje nekilnojamojo turto registravimo įstaigoje – Respublikiniame valstybiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure, todėl daiktinės teisės į gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus neturi teisinės registracijos. Kreipiantis į Registrų centrą pareiškėjams buvo pasakyta, kad turtas gali būti įregistruotas tik tuo atveju, jei teismo sprendimu bus atnaujintas terminas sutarties įregistravimui. Pareiškėjai prašo atsižvelgti į aplinkybes ir priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas daiktinėms teisėms įregistruoti: 1) pareiškėja E. Ž. sutarties sudarymo metu dirbo (duomenys neskelbtini) valstybinėje ūkio įmonėje melžėja, o sutuoktinis V. Ž., toje pačioje įmonėje – vairuotoju; 2) pareiškėjai iki sutarties sudarymo buvo registruoti (duomenys neskelbtini), kadangi mirus E. Ž. tėvui, turėjo rūpintis ligota, garbaus amžiaus mama, E. M. bei prižiūrėti jos ūkį bei rūpintis savu, sutarties sudarymo metu įgytu turtu; 3) dėl savo menko išsilavinimo pareiškėjai, būdami sąžiningi ir darbštūs žmonės, nesuprato, kad sutarties įregistravimas apylinkės savivaldybėje nėra pakankamas pagrindas jų teisių į turtą įregistravimui, todėl sutarties nustatytu terminu neįregistravo įgyto turto Respublikiniame valstybiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure. Mano, kad tokios asmeninės ir žmogiškos aplinkybės pripažintinos svarbiomis priežastimis. Pareiškėjai, nustatytu terminu neįregistravę 1992 m. liepos 30 d. sutarties Respublikiniame valstybiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure, kurio teisių perėmėjas yra VĮ Registrų centras, neturi galimybės tinkamai įgyvendinti savo teisių į gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastatą – gyvenamąjį namą, pažymėtą plane indeksu 1A1/m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pagalbinio ūkio pastatus, pažymėtus plane indeksais 2I1/m, 3I1/m, 4I1/m, 5I1/m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių adresu (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 1-3).
4. Teismo posėdžio metu pareiškėjų atstovė iš esmės atkartojo pareiškime nurodytas aplinkybes.
Atsiliepimas
5. Suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad dėl pareiškimo patenkinimo palieka spręsti teismo nuožiūrą. Suinteresuotas asmuo prašė bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant (el. b. l. 20).
6. Suinteresuotas asmuo Ukmergės rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą, kuriame prašė pareiškėjų pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, Ukmergės rajono savivaldybės administracijos atstovui nedalyvaujant (el. b. l. 21-23).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas
7. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.20 straipsnyje nurodyta, kad daiktinė teisė – tai absoliuti teisė, pasireiškianti teisės turėtojo galimybe įgyvendinti valdymo, naudojimo ir disponavimo teises ar tik kai kurias iš šių teisių. Nekilnojamojo daikto valdymas atsiranda nuo valdymo įregistravimo viešame registre momento (CK 4.27 straipsnio 2 dalis).
8. Bylos duomenimis nustatyta, kad 1992 m. liepos 30 d. tarp Krikštėnų valstybinės žemės ūkio įmonės ir pareiškėjų, vadovaujantis Butų privatizavimo įstatymu Nr. I-1374 buvo sudaryta gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartis. Pareiškėjai už turtą įmokėjo valstybinėmis vienkartinėmis išmokomis 17077 rublių ir sutartis tą pačią dieną buvo įregistruota apylinkės savivaldybėje (el. b. l. 4-5). Sutartyje, be kita ko, nurodyta, kad ji įsigalioja nuo jos patvirtinimo dienos ir registruojama Valstybiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure. Į bylą patekta Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Pivonijos seniūnijos pažyma patvirtina, kad seniūnijos 1998-2002 metų ūkinėje knygoje Nr. 15, Namų ūkio Nr. 434, įregistruotas namų ūkis, kurį sudaro trijų kambarių gyvenamais pastatas ir tvartas; namų ūkio šeimos galva nurodytas V. Ž., žmona E. Ž.; įrašas, kad 1992 m. liepos 30 d. buvo įregistruotas pirkimas iš ūkio pagal sutartį (el. b. l. 6). Pažyma dėl asmeninio ūkio suteikimo ir naudojimo patvirtina, kad pareiškėjams suteikta naudotis 3 ha asmeninio ūkio žemės, adresu (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 7). Pareiškėjai 1998 m. rugpjūčio 26 d. išduotas ūkininko, kuriam taikomas PVM kompensacinis tarifas, registracijos pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 7). Pažyma apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą patvirtina, kad pareiškėjas deklaravo savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) nuo 1997 m. lapkričio 19 d. (el. b. l. 8). VĮ Registrų centro 2022 m. sausio 26 d. pažyma patvirtina, kad pareiškėjos prašymas įregistruoti nuosavybės teises į nutarties 1 punkte nurodytą turtą buvo atmestas (el. b. l. 9).
9. Pagal Sutarties sudarymo metu galiojusio 1964 m. civilinio kodekso 255 straipsnio 1 dalį, gyvenamojo namo (arba jo dalies) pirkimo – pardavimo sutartis turėjo būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota vietinės Liaudies deputatų tarybos vykdomajame komitete. Privalomo registravimo taisyklės nesilaikymas sutartį darė negaliojančią (255 straipsnio 2 dalis). Byloje nėra duomenų, kad Sutartis nurodytu terminu buvo įregistruota.
10. Sutartie 2 b punkte nurodyta, kad kaina už turtą (butą ir ūkinius pastatus) yra apmokėta. Pareiškėjai paaiškino, kad nekilnojamuoju turtu iki šiol naudojasi, jame gyvena. Atsižvelgiant į tai, taip pat į tai, kad suinteresuoti asmenys byloje nereiškė prieštaravimų, pareiškėjų prašymas tenkintinas. Teismų praktikoje išaiškinta, kad sutarties stabilumo principas (favor contractus), šalių autonomijos bei nuosavybės neliečiamumo principai lemia, kad pirmenybė turi būti suteikta ne formaliems sandorio negaliojimo dėl registravimo neatlikimo argumentams, bet šalių valiai, o terminas sandoriui įregistruoti atnaujinamas siekiant užkirsti kelią neproporcingai dideliems turto įgijėjo praradimams (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2010). Atsižvelgiant į išdėstyta, pareiškėjų pareiškimas dėl 1992 m. liepos 30 d. pirkimo-pardavimo sutarties įregistravimo termino atnaujinimo su tikslu įregistruoti turtą ir daiktines teises į jį (t. y. gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini)), pareiškėjų E. Ž. ir V. Ž. vardu, tenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 291 straipsniu, 578 straipsnio 1 dalimi teismas
nutaria:
Atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą pareiškėjams E. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1992 m. liepos 30 d. nekilnojamojo turto – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkinių pastatų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutarties, sudarytos tarp Krikštėnų valstybinės žemės ūkio įmonės ir E. Ž. bei V. Ž. ir patvirtintos 1992 m. liepos 30 d. apylinkės savivaldybėje, teisinei registracijai atlikti.
Ši nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.