Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2013-06-11 · Civilinė byla Nr. 2-211-650/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-06-11
Bylos Nr.
2-211-650/2013
Teisminio proceso Nr.
2-07-3-06521-2012-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alma Jurgelienė
Atsakovas
R., A. K., R. A.
Trečiasis asmuo
R. S.
Advokatai
Tadas Dumbliauskas, Anželika Meškaitė, Jūratė Bieliauskienė
Kategorijos
  • 44.5.2.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-211-650/2013Teisminio proceso Nr. 2-07-3-06521-2012-1Procesinio sprendimo kategorija: 44.5.2.8; 113.1; 116.1; 116.4; 116.11 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. birželio 11 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Alma Jurgelienė, sekretoriaujant Linai Deržinskienei, dalyvaujant ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovui advokatui Tadui Dumbliauskui, atsakovui R. A., atsakovo atstovei advokatei Anželikai Meškaitei, atsakovei A. K., atsakovės atstovei advokatei Jūratei Bieliauskienei, atsakovui A. K., trečiajam asmeniui R. S., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl žalos atlyginimo subrogacijos teise pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovams R. A., A. K., A. K., trečiajam asmeniui, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje R. S., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ pateikė ieškinį, prašydamas priteisti solidariai iš bendraatsakovų R. A., A. K., A. K. 13 227,71 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų metines procesines palūkanas ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodoma, kad 2011-09-07 dėl bute, adresu (duomenys neskelbtini), atliktų nekokybiškų remonto darbų (trūkusio dušo pajungimo prie vandentiekio sistemos vamzdžiui), buvo apgadintos trečiajam asmeniui R. S. priklausančios gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), apdraustos būsto draudimu. Ieškovas draudėjai R. S. žalos atlyginimui išmokėjo 13 227,71 draudimo išmoką, kurią sudaro 8387,71 Lt už medžiagas, 4040,00 Lt už atliktus darbus, 800,00 Lt kompensavimas už sutartinių įsipareigojimų, susijusių su įkeistu turtu, vykdymo išlaidų. Buto, kuriame atlikti nekokybiški remonto darbai, savininkai yra atsakovai A. ir A. K., valdantys bendrosios jungtinės nuosavybės teise šį turtą, remonto darbus atliko atsakovas R. A., todėl ieškovas įgijo subrogacijos teisę į atsakingus už žalą asmenis ir prašo iš visų atsakovų solidariai priteisti išmokėtą draudėjai draudimo išmoką (b.t. I, 1-2; 120 b.l.).

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje, R. S. pateikė atsiliepimą į pareikštą ieškinį, sutikdama su ieškiniu ir nurodydama, kad 2011-09-07 dėl nekokybiškai atliktų darbų bute V. Kudirkos g. 26-21, Šiauliai, buvo visiškai sugadintas jos butas, prieš du metus jame atliktas remontas, todėl ieškovas jai pagrįstai atlygino 13227,71 Lt padarytą žalą (b.t.I, 63 b.l.)

Atsakovas R. A. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nes jis yra netinkamas atsakovas byloje, nes buto savininkė ir valdytoja yra A. K.. Jis yra atlyginęs žalą atsakovei A. K. ir jos sutuoktiniui dėl nekokybiško santechnikos įrengimo, kuri buvo priteista Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-12-29 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-7658-797/2011, todėl šioje byloje jis yra trauktinas trečiuoju asmeniu atsakovo pusėje. Taip pat nurodo, kad 2012-02-06 sudarytos lokalinės sąmatos suma nesutampa su ieškinio suma, ir atsakovui neaišku, kokia prie ieškinio pridėtų sąskaitų ir kvitų įrodomoji reikšmė ( b.t.I, 68-70 b.l.).

Atsakovė A. K. atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad dalis išmokos trečiajam asmeniui išmokėta 2011-10-20, tačiau su ieškiniu į teismą ieškovas kreipėsi 2012-10-22, todėl 5956,00 Lt sumai prašo taikyti ieškinio senaties institutą. Teigiama, kad ji yra netinkamas atsakovas byloje, nes teisė reikalauti išmokėtų sumų pereina iš atsakingo už padarytą žalą asmens, kuriuo laikytinas R. A.. Taip pat nurodo, kad prašoma priteisti suma yra per didelė, atsakovei nebuvo sudaryta galimybė susipažinti su žalos dydžiu, nebuvo kviečiama į avarijos padarinių užfiksavimą, dalyvauti žalos vertinime (b.t. I, 89-90 b.l.).

Atsakovas A. K. pateikė atsiliepimą į ieškinį, iš esmės nepareikšdamas savo nuomonės dėl ieškinio pagrįstumo, nurodydamas aplinkybes, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra jo ir A. K. bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavyvė, kad tik susipažinęs su ieškovo pateikta žalos atlyginimo byla Nr.1204317 ir trečiojo asmens R. S. teiktais 22 kvitų originalais, jis išsakys savo poziciją dėl ginčo (b.t.I, 133-134 b.l.).

Teismo posėdyje ieškovo atstovas palaikė ieškinio reikalavimus, prašydamas juos tenkinti, tuo pačiu nurodydamas aplinkybę, kad atsakovas R. A. neturėtų atsakyti pagal pateiktą ieškinį, nes tiesiogiai atsako tik buto savininkai, kaip užsakovai ir vykdę rangos darbus, dėl kurių ir kilo žala trečiajam asmeniui, o ieškovo su rangos darbus atlikusio R. A. nesieja jokie prievoliniai santykiai, todėl iš esmės ieškovas neprieštarautų, jei teismas ieškinį šio atsakovo atžvilgiu atmestų. Ieškovo atstovas papildomai paaiškino, kad draudikas įsipareigoja atlyginti tą žalos sumą, kuri preliminariai paskaičiuojama pagal atitinkamą „Sistela“ programą, t.y. jeigu nebūtų teikiama kvitų, jei draudėjas neatliktų remonto, tai draudikas išmokėtų tik tiesiogines apskaičiuotas išlaidas ( 8273 litus). O jei atliekamas remontas, tai atlyginama pagal pateiktus draudėjo dokumentus. Tiesioginės išlaidos nuo faktinių išlaidų skiriasi, nes faktinės gali būti didesnės. Jei faktinės išlaidos viršija sąmatą, tada draudikas apskaičiuoja, ar tokios faktinės gali būti pagal nurodytą sistemą, pagal vidutinius darbų įkainius, medžiagų kainas. Paprastai draudikas moka draudimo išmoką faktinių išlaidų rėmuose, dažnai tarp draudėjo ir draudiko kyla ginčas dėl draudimo išmokos išmokėjimo pagrįstumo, šiuo nagrinėjamu atveju taip nepasitaikė, nes trečiojo asmens R. S. patirtos faktinės išlaidos neviršijo leistinų pagal „Sistela“ programą dydžių.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje, R. S. teismo posėdyje palaikė ieškinį ir paaiškino, kad 2011 m. rugsėjo mėnesį buvo užlietas vandeniu jai priklausantis butas, kuris buvo suremontuotas gal prieš dvejus metus. Ji patyrė realiai visas tas išlaidas, susijusias su naujų medžiagų pirkimu, remonto darbų atlikimu po žalos padarymo, nesiekė pasipelnyti draudimo sąskaita. Ji mano, kad ta draudimo išmokos suma yra netgi per maža, nes ne viskas buvo pateikta apmokėjimui, pvz., kuro pirkimo, dėl pašlijusios sveikatos patirtos išlaidos, be to ji neprašė apmokėti baldų pernešimo, įrengimų gabenimo išlaidų, su butu susijusių komunalinių mokesčių.

Atsiliepimas

Teismo posėdyje atsakovas R. A. nesutiko ieškiniu, prašydamas jį atmesti atsiliepime į ieškinį nurodytais motyvais, iš esmės atsisakė duoti paaiškinimus byloje.

Šalies argumentai

Teismo posėdyje atsakovė A. K. sutiko su ieškiniu iš dalies, prašydama jį tenkinti tai sumai, kuri ieškovo buvo apskaičiuota pagal pradinę lokalinę sąmatą, sudarytą „Sistela“ programa, t.y. 8107 Lt (su papildomų mechanizmų verte – 8273 Lt), o kitai sumai atmesti, davė paaiškinimus analogiškus atsiliepime išdėstytais teiginiais.

Teismo posėdyje atsakovas A. K. sutiko su ieškiniu iš dalies, prašydamas jį tenkinti tai sumai, kuri ieškovo buvo apskaičiuota pagal pirmąją lokalinę sąmatą, sudarytą „Sistela“ sistema, t.y. 8273 Lt, o kitai sumai ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą; davė paaiškinimus analogiškus atsakovei A. K..

Liudytojas G. B. teismo posėdyje parodė, kad dirba AB ”Lietuvos draudimas” žalų departamente žalų specialistu. Kai buvo užregistruotas draudiminis įvykis adresu Kudirkos g. 26-25, Šiauliai, jis nuvyko 2011-09-09 į pirmą apžiūrą, apžiūrėjo trečiojo asmens R. S. butą ir surašė atitinkamą aktą, kuriame išvardino padarytus nuostolius, perdavė toliau žalą administruoti pagal tvarką kitam darbuotojui A. K., kuris yra žalų ekspertas. Gavęs papildomą trečiojo asmens prašymą 2011-10-06, kad yra sugadintos sienos, nuvyko vėl į tą butą vėl ir surašė dar vieną aktą dėl nuostolių padarymo. Be to abi buto apžiūras užfiksavo ir fotonuotraukose, kurios tiesiogiai nėra pridėtos prie žalos atlyginimo bylos, jos yra saugomos ne laikmenoje, bet specialioje kompiuterinėje bazėje. Visą sąmatą ir draudimo išmokas apskaičiavo A. K.. Kompensacija buvo paskaičiuota pagal draudimo taisykles, kuriose yra punktas, numatantis sąlygą, kad yra papildomai pasirinkta rizika, t.y. jei draudėjas turi įkeistą turtą, už kurį moka palūkanas bankui, ir jei jis kurį laiką dėl draudžiamo įvykio negali naudotis tuo turtu, tai draudimas atlygina jam tuo laiku mokamas palūkanas. Draudimas paskaičiavo tiesiogines išlaidas, jei draudėjas nuspręstų pats remontuoti turtą, ir pirmoje sąmatoje yra paskaičiuota sąmata vidutinėmis rinkos kainomis medžiagoms, be PVM, be jokių papildomų išlaidų. O faktinės išlaidos skaičiuojamos, jei pateikiamos sąskaitos už pirktas medžiagas; atliktus darbus. Pirma sąmata yra pagal būsimas preliminarias išlaidas, tai vadinama lokalinė sąmata. O antra sąmata buvo padaryta pagal faktines išlaidas, kurių jis pats neskaičiavo. Apžiūrėjęs turto sugadinimo, sunaikinimo vietą, jis rašė atitinkamus aktus ir jo priedus, vienas rašytas 2011 m. rugsėjo 9 d., kitas rašytas spalio 6 d. Pirmame pažymėta: aplietos vandeniu vizualiai apžiūros metu vizualiai nepažeistos, o spalio 6 d. atsirado išplautas dažų pigmentas tarp plytelių ir pasimatė tik po mėnesio laiko vizualiai, kas buvo matoma užfiksuota ir pažymėta, draudėja parodė, kad tai atsirado po to. Jo paties išsilavinimas yra aukštasis, specialybė - verslo administravimas. Ąžuolinį parketą nuo uosinio parketo draustame bute jis vizualiai atskyrė, nes skiriasi struktūra, spalva. Be to buvo tapetai visuose buto kambariuose, ir jis pažymėjo, kad jie keistini, apžiūrėtuose dviejuose kambariuose matėsi, kad tapetai apipeliję. Jis turi išduotą licenciją, kuri suteikia teisę vertinti ir apžiūrėti draustą turtą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Šalių ir trečiojo asmens paaiškinimais, liudytojo G. B. parodymais, pateiktasis byloje rašytiniais duomenimis (b.t. I, b.l. 3-46;147-158;178; ) nustatyta, jog 2011 m. rugsėjo 7 d. buvo vandeniu užlietas trečiajam asmeniui R. S. nuosavybės teise priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), apdraustas su ieškovu sudaryta būsto ir bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartimi. Tame pačiame name buto Nr. 21 savininke registruota A. K., kuri yra santuokoje su A. K., todėl laikytina, jog minėtas sutuoktinių butas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3. 88 str. 3d.). Prie bylos prijungtos civilinės bylos Nr. 2-16-772/2012 medžiaga bei jose priimtu 2012-11-06 teismo sprendimu nustatyta, kad vandentiekio avarija įvyko trūkus vamzdžiui dėl atsakovų Astos ir A. K. buto vonios patalpoje netinkamai atliktų santechnikos darbų, kurie buvo atlikti ne pagal projektą; darbus bute rangos sutarties pagrindu atliko atsakovas R. A.. Šią aplinkybę rangovas, būdamas atsakovu, pripažino ir kitoje civilinėje byloje Nr. 2-7658-797/2011, kurioje 2011-12-29 teismo nutartimi buvo patvirtinta taikos sutartis, pagal kurią R. A. atlygino 8000 Lt A. ir A. K. jų butui dėl netinkamos kokybės rangos darbų padarytą žalą.

Lietuvos Respublikos CK 6.266 straipsnyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Pagal šią teisės normą objekto savininkas (valdytojas) privalo atlyginti žalą net ir nesant jo kaltės, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Ši teisės norma taikoma ir nagrinėjamos bylos atveju, kai dėl vandentiekio avarijos atsakovų A.ir A. K. bute buvo užlietas ir sužalotas esantis žemiau trečiojo asmens R. S. butas, tik žalos atlyginimo atgręžtinio reikalavimo teise iš atsakovų reikalauja ieškovas, kaip draudikas pagal sutartį sumokėjęs draudėjai R. S. draudimo išmoką.

Draudimo sutartis yra rizikos sutartis, pagal kurią draudikui tenka civilinė atsakomybė – įvykus draudiminiam įvykiui jis atlygina draudėjui atsiradusius nuostolius (Lietuvos Respublikos CK 6.987 str., 6.994 str.). Pagal 6.1015 str. 1 d. draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 str. 2 d. nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės – buvimą. Kadangi statinio (patalpų) savininko kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: atsakovo neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246 str., 2.247 str., 6.249 str.).

Todėl teismas pripažįsta, jog šioje byloje ieškovas neprivalo įrodyti žalą padariusio asmens kaltės. Žalos padarymo ieškovui faktą ir jos dydį, ieškovas įrodinėjo rašytiniais įrodymais – lokalinėmis sąmatomis, mokėjimo dokumentais, kliento pateiktų kvitų ir sąskaitų suvestine ir kitais įrodymais (147-158 b.l.). Iš juose esančių duomenų matyti, jog vandeniu užliejus trečiojo asmens R. S. butą, pastarajai buvo išmokėta 13 227,71 draudimo išmoka. Tiek ieškovas savo ieškinyje teikė argumentus bei reiškė reikalavimą dėl solidarios visų atsakovų atsakomybės ( buto savininkų ir rangovo), tiek atsakovė A. K. atsiliepime į ieškovo ieškinį taip pat nurodė aplinkybes, kad už ieškovui padarytą žalą turėtų atsakyti atsakovas R. A., tačiau teismas šiais argumentais nesiremia ir atmeta ieškinį atsakovo R. A. atžvilgiu, kadangi tik atsakovai A. ir A. K. buvo sutartiniuose santykiuose su R. A.. Ieškovas nepagrįstai remiasi visų atsakovų atsakomybės solidarumu, kadangi ši prievolė dėl žalos atlyginimo kildinama iš atsakovų A. ir A. K., kaip buto savininkų, civilinės atsakomybės (CK 6.266 str., 6. 279 str.). Pažymėtina, kad pagal CK 6.280 str. 1 d. atsakovams A. ir A. K., išmokėjusiems ieškovui žalos atlyginimą, pereitų teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens ( atsakovo R. A., atlikusio atsakovų bute santechnikos remonto darbus.

Lietuvos Respublikos CK 6.263 straipsnio 1 dalis įpareigoja kiekvieną asmenį laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Bylos duomenys įgalina pripažinti, jog atsakovai A. ir A. K., vykdydami valdomo turto priežiūrą nebuvo pakankamai rūpestingi, kad savo veiksmais nepadarytų žalos kitam asmeniui. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad vandens nutekėjimas į trečiojo asmens R. S. butą įvyko dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo (CK 6.270 straipsnio 1 dalis). Todėl teismas remiasi prejudiciniais faktais, nustatytais 2012-11-06 teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-16-772/2012, t.y. jog vandentiekio avarija 2011-09-07 daugiabučiame name, esančiame V.Kudirkos g.26, Šiauliai, įvyko dėl atsakovų A. ir A. K. nerūpestingumo ir netinkamos rangos darbus atlikusio R. A. priežiūros; kad jeigu šie atsakovai pagal susitarimą su rangovu (atsakovu R. A.) būtų kontroliavę, kaip yra atliekami santechnikos darbai jų buto vonios patalpoje, žalingi padariniai nebūtų kilę; be to po vandentiekio avarijos atsakovai A. ir A. K. pakeitė vonios patalpoje netinkamai sumontuotą vandentiekio vamzdį, kuriuo vanduo nutekėjo į kaimyninius butus. Todėl konstatuotina, kad byloje yra įrodytos visos CK 6.266 straipsnyje nustatytos atsakovų A. ir A. K. deliktinės atsakomybės taikymo sąlygos, t. y. neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšis (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai).

Ieškovas iš atsakovų reikalauja solidariai padarytai žalai atlyginti 13 227,71 Lt, sumokėtų kaip draudimo išmoką trečiajam asmeniui R. S., kurią sudaro 8387,71 Lt už medžiagas, 4040,00 Lt už atliktus darbus, 800,00 Lt kompensavimas už sutartinių įsipareigojimų, susijusių su įkeistu turtu, vykdymo išlaidų. Atsakovai A. ir A. K. sutinka su ieškiniu iš dalies, neprieštaraudami sumokėti 8273 Lt žalos atlyginimo sumą, apskaičiuotą pagal LR Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-708 „Apie statinių statybos apskaičiuojamųjų kainų nustatymo normatyvus“ patvirtintą „Sistela“ programą sąmatoms sudaryti (14-16 b. l.). Teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais atsakovų argumentais dėl dalinio žalos atlyginimo ieškovui bei galimo senaties taikymo kitai ieškovo reikalavimų sumai. Darytina išvada, kad ieškovas nepraleido bendro 3 metų senaties termino taikytino žalos atlyginimui atgręžtinio reikalavimo teise, be to būdamas draudiku, ėmėsi aktyvių veiksmų savalaikiai ir profesionaliai nustatyti 2011-09-07 įvykio metu padarytos žalos ir mokėtinos draudimo išmokos trečiajam asmeniui R. S. dydį, ką patvirtino ir apklaustas liudytojas G. B., kuris nurodė du kartus vykęs į užlietą butą, įvertinęs padarytą žalą vietoje. Teismas taip pat neturi pagrindo abejoti draudiko 2011-09-09 turto sunaikinimo, sugadinimo akte ir jų prieduose (2011-09-09 ir 2011-10-06) konstatuotus buto sienų, grindų defektus, reikalingų remontui medžiagų nustatymą ir jų kiekių paskaičiavimą (b.t. I, 17-22; 147-148 b.l.) bei faktiškai atliktų darbų įvertinimą pagal trečiojo asmens pateiktus kvitus, sąskaitas - faktūras bei sudarytą galutinę lokalinę sąmatą, kuri yra didesnė nei preliminariai apskaičiuota darbų ir medžiagų sąmata (b.t. I, 23-48; 149-157; 173;178 b.l.). Teismas atmeta atsakovų teiginius, kad užlietam butui suremontuoti pakaktų pagal „Sistela“ programą apskaičiuotoje sąmatoje nustatyto 8701 Lt žalos atlyginimo, nes taip buvo paskaičiuota preliminari žala, o ne faktiniai trečiojo asmens patirti nuostoliai, be to šių atsikirtimų pagrindimui atsakovai neprašė skirti statybos medžiagų ir remonto darbų ekspertizės, kad būtų objektyviai įvertinti jų ginčijami vandens užliejimu padaryti faktiniai nuostoliai, ir kas leistų konstatuoti, jog trečiasis asmuo R. S. šia 12427,71 Lt draudimo išmokos suma (8387,71 Lt už medžiagas, 4040,00 Lt už atliktus darbus) be pagrindo praturtėjo.

Tačiau teismas nenustatė įstatyminių pagrindų priteisti iš atsakovų 800 litų sumą, kuri į draudimo išmoką buvo įskaičiuota kaip kompensavimas už sutartinių įsipareigojimų, susijusių su įkeistu turtu, vykdymo išlaidų, kadangi remiantis ieškovo atstovo, trečiojo asmens paaiškinimais, liudytojo G. B. parodymais bei byloje esančia būsto draudimo liudijimu ( b.t. I, 15-16 b.l.), darytina išvada, kad ši kompensacija yra susijusi su trečiojo asmens R. S. vykdomomis prievolėmis turimam savo kreditoriui AB SEB bankui, o ieškovas, būdamas šio įkeisto bankui turto draudiku, papildomai draudimo taisyklėse nusistatė sąlygas ir prisiėmė pareigą apmokėti (kompensuoti) draudėjai pagal kredito sutartį privalomas mokėti kas mėnesį palūkanas bankui. Teismo nuomone, tokios ieškovo ir trečiajam asmeniui naudingos draudimo sutarties sąlygos pagrindu atsakovai A. ir A. K. neturi pareigos atlyginti 800 Lt draudimo išmokos dalį. Ši suma tiesiogiai nesusijusi su padarytos žalos apdraustam turtui atlyginimu ir neįeina į faktinius nuostolius, kadangi draudėja net ir nesant draudiminiam įvykiui privalėtų mokėti bankui sutartines palūkanas už suteiktą būsto įsigijimui kreditą.

Tenkinus pagrindinį reikalavimą, ieškovui iš atsakovų A. ir A. K. priteistinos 5 % dydžio metinės palūkanos už priteistą 12427,71 žalos atlyginimo sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2012-11-05) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 1 d., 6.210 str. 1 d.).

Kadangi ieškovo ieškinys tenkinamas iš dalies ( išvedus proporciją - apytiksliai 94 proc. tenkinant reikalavimą dėl žalos atlyginimo iš solidarių atsakovų A. ir A. K.), ir visiškai atmetant atsakovo R. A. atžvilgiu, teismas sprendžia ir šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Tenkinus ieškovo ieškinį iš dalies, bylinėjimosi išlaidos turėtų būti priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų dydžiui, o atsakovams A. ir A. K. bei R. A. - proporcingai teismo atmestų ieškovo reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Šioje byloje atsižvelgtina į tai, kad atsakovas A. K. nenurodė turėjęs bylinėjimosi išlaidų, atsakovė A. K. nepateikė oficialių duomenų, patvirtinančių jos patirtas išlaidas dėl sudarytos teisinės pagalbos sutarties su advokatu A.Koskumi, teikiant atsiliepimą į ieškinį (b.t.I, 90 b.l.); taip pat išlaidų, susijusių su advokatės J.Bieliauskienės atstovavimu, be to ir atsakovas R. A. nepagrindė savo turėtų bylinėjimosi išlaidų dėl advokatės A.Meškaitės atstovavimo procese ( b.t. I, 72 b.l.). Kadangi bylą nagrinėjant iš esmės teismo posėdžiuose iki įrodymų tyrimo pabaigos nebuvo gauti atitinkami atsakovų ir jų atstovų prašymai dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei šias išlaidas patvirtinantys dokumentai (CPK 98 str. 1 d. reikalavimai), teismas neturi pagrindo spręsti atsakovų patirtų išlaidų priteisimo iš ieškovo klausimo.

Patenkinus ieškovo pagrindinį reikalavimą, tenkintinas tai daliai ir jo reikalavimas dėl turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kurios priteistinos iš atsakovų A. ir A. K. solidariai, t.y. ieškovui priteisiama 372,83 Lt sumokėto žyminio mokesčio dalis (b.t. I, 52 b.l.); bei 407,02 Lt išlaidų, patirtų už advokato teisinę pagalbą teisme ( b.t. II, 3-5 b.l.), iš viso 779,85 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).

Be to iš atsakovų A. ir A. K. valstybės naudai priteisiamos lygiomis dalimis po 22,47 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, nes iš ieškovo valstybės biudžetui procesinių dokumentų siuntimo išlaidos nepriteisiamos, kadangi paskirsčius 47,80 Lt bendrą sumą atitinkamomis dalimis ieškovui ir atsakovams, ieškovui susidaro mažesnė nei minimali 10 Lt valstybei priteistina iš šalies bylinėjimosi išlaidų suma (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 6 d., LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 str., 263-270 str., 279 str., 307 str., teismas

n usprendė:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui AB „Lietuvos draudimas“, į.k.110051834, iš atsakovų A. K., a.k(duomenys neskelbtini) ir A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) solidariai 12427,71 Lt (dvylikos tūkstančių keturių šimtų dvidešimt septynių litų,71 ct) žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos 12427,71 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012-11-05) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 779,85 Lt (septynis šimtus septyniasdešimt devynis litus 85 ct) bylinėjimosi išlaidų

Ieškinį atsakovo R. A. atžvilgiu atmesti.

Priteisti iš atsakovų A. K., a.k(duomenys neskelbtini) ir A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės biudžetui lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidų - po 22,47 Lt (dvidešimt du litus 47 ct) iš kiekvieno atsakovo. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią Swedbank, AB, banko kodas 73000, arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėja Alma Jurgelienė