Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2019-12-17 · Civilinė byla Nr. e2YT-39265-534/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-12-17
Bylos Nr.
e2YT-39265-534/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-32745-2019-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Audrius Žiedelis
Pareiškėjas
V. B., D. P.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-39265-534/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-32745-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.1.; 3.2.6.1.; 3.4.5.15.1.; 3.4.5.19. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 17 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Audrius Žiedelis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų V. B., D. P. ir V. B. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys: valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas, Registrų centras, Vilniaus miesto 26-asis notarų biuras.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė

Šalies argumentai

pareiškėjai patikslintu pareiškimu kreipėsi į teismą, prašydami:

nustatyti juridinę reikšmę turinti faktą, kad pareiškėjo V. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) sutuoktinė ir pareiškėjų D. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. B. ((duomenys neskelbtini) motina T. B. (ikisantuokinė pavardė – Š.) (duomenys neskelbtini) priėmė duomenys neskelbtini mirusios motinos J. Š. palikimą, faktiškai pradėjusi valdyti šį turtą.

nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo V. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) sutuoktinė ir pareiškėjų D. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. B. (duomenys neskelbtini) motina T. B. (ikisantuokinė pavardė – Š.) (duomenys neskelbtini) gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu(duomenys neskelbtini), valdė nuosavybės teise nuo savo motinos J. Š. ((duomenys neskelbtini)) mirties / statinių atsiradimo dienos iki savo mirties, ir, jai mirus, dabar pareiškėjai V. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) D. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. B. ((duomenys neskelbtini)) gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsį, unikalus Nr(duomenys neskelbtini).,ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu(duomenys neskelbtini), valdo nuosavybės teise.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į patikslintą pareiškimą nurodė, kad neprieštarauja pareiškimo tenkinimui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalimi byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

CPK 444 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. To paties straipsnio 2 dalies 5 punktas numato, kad teismas nagrinėja bylas dėl pastato, žemės ar miško valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo.

Pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010; 2011 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011 ir kt.).

Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatyme įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010 ir kt.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan.

Nagrinėjamu atveju egzistuoja visos aukščiau nurodytos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo.

Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini)mirė J. Š. – pareiškėjų D. P. ir V. B. motinos ir pareiškėjo V. B. sutuoktinės T. B. motina.

Įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. sprendimu nuspręsta: nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai V. B., D. P. ir V. B. priėmė T. B., mirusios (duomenys neskelbtini)palikimą, faktiškai pradėję jį valdyti.

Šioje byloje esantys įrodymai ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. sprendimu nustatytos aplinkybės (CPK 182 straipsnio 2 punktas) patvirtina, kad T. B. priėmė (duomenys neskelbtini)mirusios motinos J. Š. palikimą, faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkiniu pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius(duomenys neskelbtini)., nes T. B., būdama J. Š. įpėdine pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas) palikėjos turtu rūpinosi kaip nuosavu (CK 5.51 straipsnis) – iki palikėjos mirties ir po palikėjos mirties valdė, naudojo, mokėjo mokesčius ir kt.

Šioje byloje esantys įrodymai ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. sprendimu nustatytos aplinkybės (CPK 182 straipsnio 2 punktas) taip pat sudaro pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjo V. B. sutuoktinė ir pareiškėjų D. P. ir V. B. motina T. B. gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu(duomenys neskelbtini), valdė nuosavybės teise nuo savo motinos J. Š. mirties / statinių atsiradimo dienos iki savo mirties, ir T. B. mirus, pareiškėjai V. B., D. P. ir V. B. gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu(duomenys neskelbtini), šiuo metu valdo nuosavybės teise, nes pirma, pareiškėjai ir T. B. įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (CK 4.47 straipsnio 2 punktas); antra, nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę; trečia, nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; ketvirta, nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. B., H. B. v. Klaipėdos miesto savivaldybė, Klaipėdos apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-406/2009;).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjų pareiškimas tenkintinas visiškai.

Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjams yra reikalingas siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą ir įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 270, 279, 448 straipsniais,

nusprendžia:

Patikslintą pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo V. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) sutuoktinė ir pareiškėjų D. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. B. (gim. (duomenys neskelbtini)) motina T. B. (ikisantuokinė pavardė – Š.) ((duomenys neskelbtini)) priėmė (duomenys neskelbtini)mirusios motinos J. Š. palikimą, faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo V. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) sutuoktinė ir pareiškėjų D. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. B. (duomenys neskelbtini)) motina T. B. (iki santuokinė pavardė – Š.) (gimusi(duomenys neskelbtini)) gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu(duomenys neskelbtini), valdė nuosavybės teise nuo savo motinos J. Š. ((duomenys neskelbtini)) mirties / statinių atsiradimo dienos iki savo mirties; T. B. ((duomenys neskelbtini)) mirus, šiuo metu pareiškėjai V. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) D. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. B. ((duomenys neskelbtini)) gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu(duomenys neskelbtini), valdo nuosavybės teise.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.

TeisėjasAudrius Žiedelis