- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-07
- Bylos Nr.
- 2S-1712-436/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-05622-2014-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arūnas Rudzinskas
- Trečiasis asmuo
- Nordea bank AB, Lietuvoje
- Ieškovas
- G. M.
- Atsakovas
- A. M.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arūnas Rudzinskas, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs trečiojo asmens Nordea bank AB, Lietuvoje veikiančio per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių, atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-515-179/2015 pagal ieškovės G. M. ieškinį atsakovui A. M. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
ieškovė G. M. kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti 2005 m. rugpjūčio 30 d. sudarytą dovanojimo sutartį, kuria ji padovanojo jai priklausantį 3 kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), atsakovui A. M., ir taikyti restituciją.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Alytaus rajono apylinkės teismas 2015 m. gegužės 19 d. nutartimi patvirtino ieškovės G. M. ir atsakovo A. M. 2015 m. gegužės 18 d. taikos sutartį, pagal kurią atsakovas A. M. suteikė teisę G. M. su motina O. G. panaudos sutarties pagrindu toliau gyventi jam nuosavybės teise priklausančiame 3 kambarių bute Nr. 13, esančiame (duomenys neskelbtini) ir G. M. vykdančios sutarties 2 punktą nekeldinti iš naudotis suteikto buto. Ieškovė G. M. taikos sutartimi įsipareigojo naudojamą 3 kambarių butą užlaikyti geroje būklėje, savo sąskaita ir laiku apmokėti buto šildymo, sunaudojamo vandens, elektros, dujų sąskaitas , kitas komunalines sąskaitas ir rinkliavas. Taip pat taikos sutarties šalys A. M. ir G. M. pareiškė, kad šios sutarties 1 ir 2 punktų sąlygos, Nordea Bank AB, Lietuvoje veikiančio per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių, ir atsakovo A. M. sudarytos 2005 m. rugsėjo 19 d. paskolos sutarties Nr. EMV-3116 ir jos užtikrinimo priemonės 2005 m rugsėjo 19 d. hipotekos lakšto, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) turinio ir sąlygų nepanaikina, nekeičia ir nemodifikuoja. Patvirtinęs taikos sutartį teismas civilinę bylą nutraukė bei atitinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu trečiasis asmuo Nordea bank AB, Lietuvoje veikiantis per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių, prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 19 d. nutarties dalį, kuria yra patvirtintas ieškovės G. M. ir atsakovo A. M. sudarytos taikos sutarties 1 punktas, pakeisti išdėstant taikos sutarties 1 punktą sekančiai: atsakovas A. M. suteikia teisę G. M. su motina O. G. panaudos pagrindais toliau gyventi jam nuosavybės teise priklausančiame 3 kambarių 57,42 kv. m. bute Nr. 13 su 43,20 kv. m. rūsiu pažymėtu R-24, registro Nr. (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) ir G. M., vykdančios sutarties 2 punktą, nekeldinti iš naudotis suteikto būto. Nutrūkus tarp A. M. ir Nordea Bank AB, Lietuvoje veikiančio per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių, 2005 m. rugsėjo 19 d. sudarytai paskolos sutarčiai Nr. EMV-311t (su vėlesniais pakeitimais) ir/ar Nordea Bank AB, Lietuvoje veikiančiam per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių, teisės aktuose nustatytais pagrindais įgijus teisę vykdyti išieškojimą iš įkeisto turto, šiame punkte numatyta panaudos teisė pasibaigia ir ieškovė su motina O. G. privalo ne vėliau kaip per 7 dienas nuo Nordea Bank AB, Lietuvoje veikiančio per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių, pareikalavimo išsikeldinti su visais savo daiktais iš šiame, punkte nurodyto įkeisto turto“. Taip pat nurodo, kad teismui atmetus Nordea Bank AB, Lietuvoje veikiančio per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių, reikalavimą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 19 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 1 punkto pakeitimo - panaikinti 2015 m. gegužės 19 d. nutartį ir atmesti ieškovės bei atsakovo prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo.
Atskirasis skundas grindžiamas argumentais:
Taikos sutartis buvo patvirtinta bankui iš anksto nepateikus taikos sutarties projekto ir nesudarius galimybės pateikti nuomonę, nors taikos sutartimi buvo sprendžiama dėl bankui įkeisto turto. Pažymėtina, jog bankas 2015 m. gegužės 19 d. prašyme, pateiktame teismui iki 2015 m. gegužės 19 d. 9 val. posėdžio, nurodė, jog bankas rašytinio taikos sutarties teksto nėra gavęs, todėl negali pateikti nuomonės dėl taikos sutarties sąlygų. Kartu bankas nurodė, kad nesutinka ir prieštarauja bet kokiam banko naudai įkeisto turto apsunkinimui, suvaržymui ir pan. Tačiau skundžiama nutartimi turto apsunkinimas panaudos teise visgi buvo numatytas pažeidžiant hipotekos lakštą ir banko teisėtus interesus.Tvirtinant ieškovės ir atsakovo pateiktą taikos sutartį nebuvo įvertina tai, kad 2005 m. rugsėjo 19 d. hipotekos lakšto, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), 8 dalies 1.2 p. yra numatyta, jog atsakovas gali nuomoti ar leisti naudotis turtu tretiesiems asmenims tik bankui sutikus. Tai, kad taikos sutarties 3 p. šalys nurodė, jog taikos sutartis nemodifikuoja ir nepanaikina atsakovo bei banko sudarytų sutarčių (kreditavimo sutarties ir hipotekos lakšto), nepanaikina fakto, kad pagal taikos sutarties 1 punktą banko interesai yra pažeisti apsunkinant turtą panaudos teise, kurios atsiradimui bankas nėra davęs sutikimo (iškaitant ir nėra išreiškęs pozicijos dėl tokio sutikimo sąlygų). Pastebi, kad tuo atveju, jeigu bankas sieks pradėti išieškojimą iš turto, 2015 m. gegužės 19 d. nutartimi nustatyta panaudos teisė trukdys turto pardavimui, kadangi objektyviai suprantama, jog potencialus pirkėjas nesieks iš varžytynių įsigyti turto, jeigu turte panaudos pagrindais gyvens ieškovė ir / ar kiti asmenys.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė panaikinti 2005 m. rugpjūčio 30 d. sudarytą dovanojimo sutartį, kuria ieškovė padovanojo jai priklausantį 3 kambarių butą, esantį Alytaus r., Radžiūnų k., Nemuno g. 31-13, atsakovui A. M. bei taikyti restituciją. Ieškinys grindžiamas argumentais, kad ieškovė, būdama sutrikusios psichinės būsenos ir negalėdama suvokti savo veiksmų reikšmės ir esmės, įkalbėta atsakovo sūnaus A. M. bei jo sutuoktinės D. M. sudarė ginčijamą sandorį. Atsakovui 2014 metais pradėjus ieškovės iškeldinimo iš ginčo buto veiksmus, ieškovė suvokė, kad jos teisės yra pažeistos ir, siekdama apginti savo teises ir teisėtus interesus, pateikė teismui ieškinį dėl prieš tai minėto sandorio pripažinimo negaliojančiu. Netrukus po to, kai buvo sudaryta ginčijama dovanojimo sutartis, atsakovas A. M. ir jo sutuoktinė D. M. su Jungtinių Amerikos Valstijų ne pelno korporacija Baltic–American Enterprise Fund 2005 m. rugsėjo 19 d. sudarė paskolos sutartį Nr. EMV-311t (su vėlesniais pakeitimais) bei šios paskolos įvykdymo užtikrinimui atsakovas bankui hipotekos lakštu, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), įkeitė ginčo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Trečiasis asmuo Nordea Bank AB, Lietuvoje veikiantis per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių, 2006 m. vasario 10 d. reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu iš Jungtinių Amerikos Valstijų ne pelno korporacijos Baltic–American Enterprise Fund perėmė visas reikalavimo teises į atsakovą ir jo sutuoktinę pagal prieš tai minėtą paskolos sutartį.
Nagrinėjant bylą teisme 2015 m. gegužės 19 d. vykusio teismo posėdžio metu šalys pateikė teismui tvirtinti 2015 m. gegužės 18 d. pasirašytą taikos sutarties projektą, kurią pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi patvirtino. Teismas šioje nutartyje nurodė, kad šalių sudarytos taikos sutarties sąlygos imperatyvioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui neprieštarauja, šalių interesų nepažeidžia, todėl pateiktą taikos sutarties projektą patvirtino ir šią civilinę bylą nutraukė.
Trečiasis asmuo Nordea Bank AB, Lietuvoje veikiantis per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių, iš dalies nesutikdamas su teismo nutartimi, kuria patvirtinta šalių 2015 m. gegužės 18 d. sudaryta taikos sutartis, atskiruoju skundu prašo skundžiamą nutartį pakeisti arba panaikinti ir šalių pasirašytos taikos sutarties netvirtinti. Apelianto argumentai yra tai, kad pagal 2005 m. rugsėjo 19 d. hipotekos lakšto, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), 8 dalies 1.2 punktą atsakovas A. M. įsipareigojo nuomoti ar leisti naudotis nekilnojamuoju daiktu tretiesiems asmenims tik bankui sutikus, tačiau trečiasis asmuo bankas teismo posėdžio metu pateiktos sutarties nematė, todėl pateikti pastabų dėl tokios taikos sutarties neturėjo galimybės. Šiuos apelianto argumentus patvirtina jo paties teismui 2015 m. gegužės 19 d. pateiktas prašymas, kuriame nurodyta, kad bankas ieškovės atstovo buvo informuotas telefonu, jog nagrinėjamoje byloje ketina šalys sudaryti taikos sutartį, tačiau taikos sutarties projektas bankui pateiktas nebuvo, dėl ko apeliantas dėl taikos sutarties sąlygų nuomonės negalėjo pateikti. Apeliantas pažymėjo, kad nesutinka ir prieštarauja bet kokiam banko naudai įkeisto turto apsunkinimui, suvaržymui, todėl įtraukus į taikos sutarties sąlygas bet kokius ginčo turto suvaržymus, apribojimus ar šio turto apsunkinimus, apeliantas prašė tokios taikos sutarties netvirtinti.
Civilinio proceso kodekso 42 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šalys gali užbaigti bylą taikos sutartimi. Teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu tie veiksmai prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 str. 2 d.). Kasacinis teismas, aiškindamas taikos sutarties sampratą (CK 6.983 straipsnis), yra nurodęs, kad taikos sutartis – tai ginčo šalių tarpusavio kompromisas, susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. Z. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-108/2010; 2008 m. liepos 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. O. v. K. J. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-354/2008; 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Gubernija“ v. UAB „Kalnapilio-Tauro grupė“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-571/2010; kt.). Taikos sutartis, kurią patvirtina teismas, nors reguliuojama ir proceso, ir materialiosios teisės normų, yra viena iš civilinių sutarčių, tiesiogiai nustatytų Civilinio kodekso, rūšių; teismo nutartimi patvirtintos sutarties teisinė galia ir jos materialiniai teisiniai padariniai šalims apibrėžti CK normose, o tokios sutarties šalims kylantys procesiniai teisiniai padariniai nustatyti proceso normose. Tai reiškia, kad taikos sutartis yra civilinė sutartis, kuria ginčo šalys laisvo apsisprendimo būdu (CK 6.156 straipsnis) išsprendžia kilusį ginčą, sutarties sąlygomis apibrėždamos kiekvienos jų teises ir pareigas. Taikos sutarčiai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas. Be to, procesinė šalių teisė sudaryti taikos sutartį ir tokiu būdu baigti teisminį ginčą – viena iš civiliniame procese galiojančio šalių dispozityvumo principo išraiškų. Tik pačios šalys sprendžia dėl taikos sutarties turinio, t. y. nusistato savitarpio teises ir pareigas. Teismo sprendimu patvirtinta taikos sutartis įgyja res judicata galią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Gubernija“ v. UAB „Kalnapilio-Tauro grupė“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-571/2010). Teismas netvirtina taikos sutarties, jei byloje nustatomi CPK 42 straipsnio 2 dalyje nurodyti pagrindai, t. y. bylą nagrinėjantis teismas visais atvejais turi įvertinti šalių pasiektos taikos sutarties sąlygų atitiktį imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409-701/2015).
Nagrinėjamoje byloje šalys taikos sutartyje nurodė, kad joms žinoma dėl taikos sutarties patvirtinimo ir bylos nutraukimo teisinių padarinių, tačiau tai nereiškia, jog išnyko teismo pareiga išaiškinti šalims šių procesinių veiksmų padarinius (CPK 140 straipsnio 3 dalis). Be to, buvo minėta, kad patikrinti, ar taikos sutartis neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms ar viešajam interesui yra teismo prerogatyva.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, tvirtindamas taikos sutartį, tikrino šalių valią dėl taikos sutarties sąlygų, tačiau neatkreipė dėmesio į tai, kad viena iš byloje dalyvaujančių proceso dalyvių, nors ir ne taikos sutartį pasirašiusių šalių, nesutiko su taikos sutarties sąlygomis, jeigu joje bus bet kokių su apeliantui įkeisto turto susijusiu suvaržymu ar apsunkinimu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors apeliantas ir nėra taikos sutarties šalimi, tačiau nagrinėjamu atveju ginčas yra dėl nekilnojamojo turto, kuris ginčijama dovanojimo sutartimi buvo perleistas atsakovui, o atsakovas vėliau šį nekilnojamąjį turtą apsunkino hipoteka, įkeisdamas jį trečiajam asmeniui Nordea Bank AB, Lietuvoje veikiančiam per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių. Pagal skundžiama nutartimi patvirtintos taikos sutarties 1 punktą ginčo turtas yra apsunkintas panaudos teise, kurios atsiradimui bankas pagal hipotekos lakšto sąlygas nėra davęs sutikimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiama teismo nutartimi patvirtinta šalių taikos sutartis bet kokiu atveju ateityje trečiajam asmeniui gali sukelti teisines pasekmes, tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nesiaiškino, o tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės nesiaiškino, ar šalių pasirašyta taikos sutartis neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms ar viešajam interesui (CPK 42 str. 2 d.).
Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas, patvirtindamas šalių sudarytą taikos sutartį, kuriai prieštaravo apeliantas, netinkamai aiškino ir taikė taikos sutarties tvirtinimą reglamentuojančias teisės normas, neteisingai įvertino šiam klausimui teisiškai reikšmingus duomenis, neatskleidė bylos esmės, todėl atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiama nutartis naikintina ir klausimas dėl šalių sudarytos sutarties patvirtinimo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (LR CPK 327 str. 1 d. 2 p., 337 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 19 d. nutartį panaikinti ir ieškovės G. M. bei atsakovo A. M. pasirašytos taikos sutarties tvirtinimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.