Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-1403-656/2014

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2014-04-25
Bylos Nr.: 2A-1403-656/2014
Teisminio proceso Nr.: 2-48-3-02479-2011-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Andrius Ignotas (pran.), Asta Radzevičienė, Aldona Tilindienė
Ieškovas: UAB „Trakų vandenys“
Trečiasis asmuo: Trakų rajono savivaldybės administracijos
Atsakovas: UAB „Mobilios investicijos“, J. P.

Kategorijos

21.4.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr.2A-1403-656/2014Proceso Nr. 2-48-3-02479-2011-3Procesinio sprendimo kategorijos: 21.4.1.1.;121.21. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. balandžio 25 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andriaus Ignoto, teisėjų Astos Radzevičienės ir Aldonos Tilindienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Trakų vandenys“ ir trečiojo asmens Trakų rajono savivaldybės administracijos apeliacinius skundus dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pagal ieškovo UAB „Trakų vandenys“ ieškinį atsakovams UAB „Mobilios investicijos“ ir J. P. ir trečiajam asmeniui Trakų rajono savivaldybės administracijai dėl 2009-11-10 ir 2009-11-12 sudarytų inžinerinių tinklų pirkimo-pardavimo sutarčių bei 2009-11-10 ir 2009-11-12 susitarimų „Dėl turtinės teisės, susijusios su inžinerinių tinklų naudojimu ir eksploatavimu, įgyvendinimo tvarkos“ pripažinimo negaliojančiais, ir

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

ieškovas UAB „Trakų vandenys“ prašė pripažinti, kad 2009-11-10 ir 2009-11-12 UAB „Mobilios investicijos“, atstovaujamos direktoriaus G. U. – iš vienos pusės ir UAB „Trakų vandenys“, atstovaujamos direktoriaus J. P. – iš kitos pusės, sudarytos Inžinerinių tinklų pirkimo-pardavimo sutartys ir 2009-11-10 ir 2009-11-12 Susitarimai „Dėl turtinės teisės, susijusios su inžinerinių tinklų naudojimu ir eksploatavimu, įgyvendinimo tvarkos“ yra niekiniai.

Ieškovas nurodė, kad 2009-11-10 ir 2009-11-12 sutartimis ieškovas iš atsakovo įsigijo inžinerinius tinklus. 2009-10-16, įvykusiame UAB „Trakų vandenys“ valdybos posėdyje buvo svarstomas klausimas dėl UAB „Mobilios investicijos“ ir UAB „Trakų vandenys“ pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo, kuria buvo siūloma inžinerinius tinklus perduoti į UAB „Trakų vandenys“ balansą. UAB „Mobilios investicijos“ pateikė pakoreguotą inžinerinių tinklų pardavimo už 1 Lt sutarties projektą ir nurodė, kad esminis klausimas dėl inžinerinių tinklų perdavimo ieškovui yra tam tikros sąlygos, o būtent: UAB „Trakų vandenys“ įsipareigotų 5 metus nuo sutarties pasirašymo neleisti prisijungti naujiems vartotojams prie pastatyto komunikacijų tinklo be Statytojo UAB „Mobilios investicijos“ raštiško sutikimo. Turėtų būti nustatomas 5000 Lt prisijungimo mokestis vienbučių individualių gyvenamųjų namų savininkams, kitiems – pagal rašytinį susitarimą. Valdybos nariai nepritarė inžinerinių tinklų pirkimo-pardavimo sutarties sąlygai dėl 5000 Lt prisijungimo mokesčio vienbučiams individualiems gyvenamųjų namų savininkams, taip pat kilo klausimų dėl neaiškaus kitų vartotojų (daugiabučių gyvenamųjų namų) prisijungimo mokesčio dydžio, todėl klausimas atidėtas kitam valdybos posėdžiui. 2009-11-10 įvyko antrasis ieškovo valdybos posėdis, kuriame einantis UAB „Trakų vandenys“ direktoriaus pareigas J. P. atsakė, kad prisijungimo mokesčio vienbučių individualių gyvenamųjų namų savininkams ir daugiabučių gyvenamųjų namų savininkams nėra, nurodė, kad naujiems šio kvartalo abonentams, norintiems prisijungti prie inžinerinių tinklų, UAB „Trakų vandenims“ turės sumokėti tik ieškovo valdybos nutarimu nustatytą prisijungimo mokestį - 155 Lt už vandenį ir 155 Lt už nuotekas. Vienkartinė prijungimo įmoka abonentams, kurią nustato savivaldybės institucijos, Trakų rajono savivaldybės nėra nustatyta. Ieškovo Valdybos posėdyje nebuvo svarstytas klausimas dėl atskiro Susitarimo pasirašymo, kuris įtvirtintų sutarties šalių turtinių teisių naudojimo ir eksploatacijos tvarką. Šio susitarimo sudarymas numatytas Sutarties 5.8 punkte. Į UAB „Trakų vandenys“ direktoriaus J. P. ir UAB „Mobilios investicijos“ direktoriaus G. U. faktiškai pasirašytą 2009-11-10 sutartį, buvo neteisėtai įtrauktas Valdyboje neapsvarstytas Sutarties 5.8 punktas, iš kurio kilo Susitarimai dėl Turtinės teisės. UAB „Mobilios investicijos“ reikalaujamas prisijungimo prie inžinerinių tinklų mokestis yra neapibrėžtas, nepagrįstas ir neprotingai didelis. Ieškovas patyrė nepatogumų, turėjo nenumatytą darbo krūvį, atsirado papildomų teisinių nesklandumų, reikėjo pasiaiškinti Seimo kontrolieriams dėl susiklosčiusios situacijos. Tikroji Sutarties šalių valia ir ketinimai sudarant 2009-10-10 Inžinerinių tinklų pirkimo-pardavimo sutartį buvo išreikšti ieškovo Valdybos posėdyje, kuriame buvo svarstomas Sutarties projektas be 5.8 punkto, todėl būtent tokia Sutartis ir turėjo būti šalių pasirašyta. Aplinkybė, kad inžineriniai tinklai buvo ieškovo parduoti už simbolinę 1 Lt kainą, suvaržant ieškovo teises dėl turtinės teisės, leidžia daryti prielaidą, kad Sutarčių 5.8 punktai ir Susitarimai buvo esminė tarp Šalių pasirašytų Sutarčių ir Susitarimų sąlyga. Ši esminė sąlyga prieštarauja imperatyvioms teisės normoms ir viešiesiems interesams, todėl panaikinus Sutarčių tik 5.8 punktus ir Susitarimus, iš esmės nebus galima vykdyti ir visos Sutarties, todėl 2009-11-10 ir 2009-11-12 Sutartys ir iš jų kylantys Susitarimai yra niekiniai visa apimtimi. Sutartys ir Susitarimai prieštarauja imperatyvioms teisės normoms, įtvirtintoms LR Geriamo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 3 str. 3 p. ir 5 p. Sutarčių 5.8 punktas bei iš jo kylantys Susitarimai stabdo viešojo vandens tiekimo ūkio efektyvumą, bei sudaro kliūtis abonentams ir vartotojams prisijungti prie inžinerinių tinklų, nes nėra užtikrinama abonentų (vartotojų) ir vandens tiekėjų teisėtų interesų apsauga, nes UAB „Mobilios investicijos“ neteisėtai reikalauja neapibrėžto prisijungimo mokesčio ir neduodama sutikimo. Tai vertinama kaip CK 6.161 str. 2 d. įtvirtintų nuostatų pažeidimą. Sutarčių 5.8 punktai ir iš jų kylantys Susitarimai apriboja UAB „Trakų vandenys“ teisę prijungti abonentus (vartotojus) prie inžinerinių ir nuotekų tinklų, nors įstatymai tokių ribojimų nenumato. Sutarčių 5.8 punktai ir Susitarimų 1.2.2 punktai pažeidžia LR Geriamo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 18 str. 6 p., pagal kurį abonentai, išskyrus vartotojus, pageidaujantys savo valdomus tinklus ar įrenginius prijungti prie viešojo vandens tiekėjo valdomos vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros, privalo savivaldybės institucijų nustatyta tvarka sumokėti viešajam vandens tiekėjui savivaldybės institucijų nustatyto dydžio vienkartinę prisijungimo įmoką. Jokio kito prisijungimo mokesčio įstatymas nenumato. Teisės aktai nenumato, kad vartotojas, norėdamas prisijungti savo tinklus prie vandens tiekėjo valdomos ir naudojamos infrastruktūros turėtų gauti privataus juridinio asmens (UAB „Mobilios investicijos“) sutikimą. Sutikimo ir prisijungimo mokesčio reikalavimas UAB „Mobilios investicijos“ suteikia galimybę piktnaudžiauti savo teisėmis bei nepagrįstai praturtėti. Geriamo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarkos aprašas reglamentuoja geriamo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarką, tačiau jame nustatyta tvarka buvo iš esmės pažeista, Šalys šios tvarkos sudarydamos Sutartis ir Susitarimus visiškai nesilaikė, pažeidė aprašo 13 punktą, nebuvo sudaryta trišalė sutartis tarp objekto statytojo ir viešojo asmens tiekėjo ir Trakų savivaldybės. Ieškovas negali įgyvendinti „Geriamo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių“ 6.3 p. numatytos vandens tiekėjo pareigos prijungti naujų abonentų (vartotojų) geriamo vandens naudojimo įrenginius, geriamam vandeniui tiekti reikalingas komunikacijas ir nuotekų šalinimo įrenginius prie vandens tiekėjui nuosavybės teise priklausančios vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros, kadangi 2009-11-10 ir 2009-11-12 Sutarčių 5.8 punkte įtvirtintas reikalavimas tretiesiems asmenims norintiems prisijungti prie inžinerinių tinklų - gauti UAB „Mobilios investicijos“ sutikimą. UAB „Mobilios investicijos“ reikalauja neapibrėžtos pinigų sumos iš fizinių asmenų norinčių prisijungti prie inžinerinių tinklų. Iš to seka, kad minėtomis Sutartimis ir iš jų kylančiais Susitarimais yra pažeidžiama viešoji tvarka, nes UAB „Mobilios investicijos“ neteisėti reikalavimai pažeidžia pagrindines asmenų teises ir laisves, kas sąlygoja visuomenės nepasitikėjimą viešojo vandens tiekimo paslaugas teikiančia bendrove UAB „Trakų vandenys“. Sutartys ir Susitarimai prieštarauja imperatyvioms teisės normoms, dėl to yra niekiniai ir negalioja nuo jų sudarymo momento ir nesukelia tų padarinių, kurių siekė jo dalyviai. Geriamo vandens ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektai – tai turtas naudojamas viešiesiems poreikiams (interesams) tenkinti ir susijęs su viešo intereso apsauga. Pagal CK 1.81 str. turi būti kvalifikuojami ir tokie sandoriai, kurie pažeidžia įstatymus dėl gamtinių išteklių naudojimo, kuriuos žmogus panaudoja savo materialinei gerovei kurti bei gyvenimo kokybei gerinti. Pažeidus imperatyvias teises normas, yra pažeidžiama ir viešoji tvarka. Abi šalys buvo juridiniai asmenys, atstovaujami vadovų, kurie privalėjo žinoti, kad sandoriai prieštarauja viešajai tvarkai, todėl ginčijami sandoriai, vadovaujantis CK 1.80 str. 2 d., pripažintini negaliojančiais netaikant restitucijos.

Atsakovas UAB „Mobilios investicijos“ su ieškiniu sutiko iš dalies ir prašė ieškinį tenkinti iš dalies, pripažįstant ginčijamų Sutarčių 5.8 punktus ir šių punktų įgyvendinimo tvarkos Susitarimus niekiniais ir negaliojančiais toje dalyje, kurioje pareiga už prisijungimą prie atsakovo ieškovui perleistų inžinerinių tinklų numatyta vartotojams bei pripažinti niekiniais ir negaliojančiais Sutarčių 2.1 punktus, kuriais už perleidžiamą turtą nustatyta pareiga ieškovui sumokėti po 1 litą (viso 2 Lt), taikyti restituciją pinigais, priteisiant iš ieškovo už perleistus inžinerinius tinklus 250 000 Lt piniginę kompensaciją. Atsakovas nurodė, kad ieškovas ieškiniu iš esmės siekia įgyti turtą jį atimdamas iš atsakovo be jokios kompensacijos, kas savo esme atitinka nacionalizavimo sąvoką. Ieškovas iki ginčo susitarimų pasirašymo momento savavališkai, 2009 m. gegužės mėnesį prijungė savo vandentiekio ir nuotekų tinklus prie atsakovo pastatytų vandentiekio ir nuotekų įrenginių, tuo pažeisdamas Geriamojo vandens įstatymo 18 straipsnio 2, 4 dalis, Lietuvos Respublikos vyriausybės 2007-01-29 nutarimu Nr. 88 patvirtintas „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarkos aprašo beveik visus punktus bei LR CK 4.67 straipsnyje ir 4.93 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintos atsakovo teisės priešintis neatlygintinam paėmimui ar bet kokiam mūsų turto sujungimui su ieškovo turtu. Todėl, pripažįstant negaliojančiais nurodyta apimtimi ginčijamų sutarčių 5.8 punktus, pripažintini niekiniais ir negaliojančiomis kaip prieštaraujantys imperatyvioms įstatymų normoms ir Sutarčių 2.1 punktai, dėl aukščiau nurodytų nekilnojamojo turto objektų perleidimo ieškovui už 1 Lt. Prisijungimas buvo reikalingas ieškovui, nes jis tuo metu vykdė ir iki šiol vykdo ES Sanglaudos fondo finansuojamą Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros Trakų rajone projektą, kurio vertė 56 810 000,00 Lt (ES finansuojama dalis 52 193 348,15 Lt) ir kurio įgyvendinimui viename iš etapų buvo būtinas prisijungimas prie atsakovo įrengtų vandentiekio tinklų. Atsakovas siekė, kad jo kaštai, sudarantys beveik 4 mln. litų, sujungiant tinklus, bent iš dalies būtų atlyginti. Tai atsispindėjo ir Sutarčių 2.1 ir 5.8 punktuose. Atsakovui buvo tik pasakyta, kad ieškovas numato galimybę bent dalinai atlyginti iš būsimos plėtros, prie atsakovo parengtų tinklų prisijungiant naujiems, investicijų į tinklus nedariusiems sklypų savininkams. Atsakovas siūlė patvirtinti konkrečias prisijungimo kainas arba bent nustatyti jų principus. Tai iš dalies ir buvo įtvirtinta Susitarimuose dėl prisijungimo teisės. Ar tai atitiko ieškovo galimų iš vartotojų gauti už prisijungimą lėšų dydžius, žinoma buvo tik ieškovui. Tai, kad ieškovas atsisako iš vartotojų gaunamų prisijungimų mokesčių atsakovo naudai, iš esmės įstatymo nuostatai dėl tų rinkliavų paskirties neprieštaravo. Šios rinkliavos, kaip teisingai nurodo ir ieškovas, skirtos plėtrai. Tai, kad atsakovas sutiko tinkamą užmokestį už perleidžiamą turtą gauti ne iškart, o per 5 metus nuo sutarčių pasirašymo, neprieštarauja įstatymo esmei ir prasmei. Atsižvelgiant į ieškovo pageidavimą, kaina buvo išskaidyta už nekilnojamojo turto objektus, kai jie perleidžiami be prisijungimo teisės ir atskirai už prisijungimo teisę. Nurodė, kad iškart po nekilnojamojo turto objektų perleidimo ieškovas prijungė prie atsakovo tinklų visą Lentvario miestelio Gaidiškių gatvės kvartalą, tačiau apie tai atsakovo neinformavo ir už tų abonentų prijungimą neatsiskaitė, nors už abonentų prijungimą gavo neabejotiną naudą per prisijungimo mokestį, bei gaudamas ES paramą projektui vykdyti. Skolininkas, nepriklausomai kaip suformuluoti pirkimo-pardavimo sutarčių atitinkami punktai, pagal šalių pasirašytą sutartį yra ne tretieji asmenys, bet ieškovas – UAB „Trakų vandenys“. UAB „Trakų vandenys“, kaip viešąsias paslaugas teikiantis asmuo, turėjo pareigą atsakovui tinkamai atlyginti. Ieškovas pareigą atsiskaityti už prisijungimą prie įrengtų tinklų siekė perkelti vartotojams. Tai pažeidžia vartotojų teises, todėl ši sutarčių ir susitarimų sąlyga, pripažintina negaliojančia ir prieštaraujančia imperatyvioms teisės normoms, tačiau tik toje dalyje, kuria numatyta atsakovo teisė gauti už prisijungimą iš trečiųjų asmenų – vartotojų, bet ne toje dalyje, kurioje už perleidžiamą turtą turi pareigą atsiskaityti ieškovas. Restitucijos netaikymas šiuo atveju yra neįmanomas, nes tai reikštų, kad savivaldybės kontroliuojama įmonė neatlygintinai nusavina atsakovo įrengtus inžinerinius tinklus, kuo būtų pažeidžiamos imperatyvios įstatymo normos – Konstitucijos 23 str. 3 d., Geriamojo vandens įstatymo 18 str. 2 ir 4 d. Nurodė, kad negalimumas taikyti restitucijos natūra, nereiškia, kad negali būti pritaikyta restitucija pinigais. Iš tinklų prijungimo atsakovas gavo akivaizdžią naudą, nes vykdydamas aukščiau minėtą ES Sanglaudos fondo finansuojamą projektą, jis ne tik gavo ir įsisavino ES ir Trakų savivaldybės šio projekto įgyvendinimui skirtas lėšas, bet ir prie atsakovo tinklų prijungė ir UAB „Amalva“ tinklus ir visą eilę Gaidiškių gatvės abonentų. Šių asmenų, kaip ir kitų asmenų, kurie dėl atsakovo pastatytų inžinerinių tinklų įgijo galimybę tapti ieškovo vartotojais, atjungimas nuo atsakovo tinklų, prieštarautų jų kaip vartotojų teisėms, todėl restitucija natūra ir negalima. Tačiau, taikant restituciją ir priteisiant iš ieškovo kompensaciją pinigais, būtų ne tik apsaugotos vartotojų teisės, bet apsaugotos atsakovo kaip savininko teisės ir būtų išvengta neteisėto turto nusavinimo bei su tuo susijusių imperatyvių teisės normų pažeidimo.

Atsakovas J. P. su ieškiniu sutiko ir nurodė, kad UAB „Mobilios investicijos“ ruošė Sutartis, tačiau jį apgavo pasakydami, kad sutartis tokia, kaip buvo susitarta. Sutartis ir Susitarimus pasirašė jų net neskaitęs ir nežinodamas jų sąlygų. Buvo įgaliotas pasirašyti vieną sutartį. Svarstant Sutartį valdyboje joje nebuvo 5.8 punkto, todėl jis nebuvo svarstomas.

Trečiasis asmuo Trakų rajono savivaldybės administracija su ieškiniu sutiko ir nurodė, kad Sutartimis ir Susitarimais pažeidžiamos imperatyvios įstatymų normos, todėl sutartis yra naikintina. Nurodė, kad UAB „Mobilios investicijos“ siekė pelno ir sudarant Sutartis ir pasirenkant 1 lito kainą abi sutarties šalys veikė kaip savo srities profesionalės, todėl turi prisiimti ir atsiradusią riziką.

II. Teismo sprendimo esmė

Pirmosios instancijos teismas nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies, pripažino, kad 2009-11-10 ir 2009-11-12 atsakovo UAB „Mobilios investicijos“ ir ieškovo UAB „Trakų vandenys“ sudarytos Inžinerinių tinklų pirkimo-pardavimo sutartys ir 2009-11-10 bei 2009-11-12 Susitarimai „Dėl turtinės teisės, susijusios su inžinerinių tinklų naudojimu ir eksploatavimu, įgyvendinimo tvarkos“ prieštarauja imperatyvioms teisės normoms, todėl yra niekiniai ir negalioja. Taikė restituciją – įpareigojo ieškovą UAB „Trakų vandenys“ grąžinti atsakovui UAB „Mobilios investicijos“ 250000 Lt dydžio piniginį ekvivalentą už ieškovo nuosavybėn 2009-11-10 ir 2009-11-12 Inžinerinių tinklų pirkimo-pardavimo sutartimis perleistus inžinerinius tinklus, o atsakovas UAB „Mobilios investicijos“ – grąžinti ieškovui UAB „Trakų vandenys“ negaliojančiomis pripažintų 2009-11-10 ir 2009-11-12 Sutarčių pagrindu gautą sumą – 2 Lt. Priteisė ieškovui iš atsakovo UAB „Mobilios investicijos“ 1875,00 Lt bylinėjimosi išlaidų. Priteisė ieškovui iš atsakovo J. P. 1875,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Teismas nustatė, kad visi inžineriniai tinklai pagal 2009-11-10 Sutarties 2.1 punktą ieškovui buvo parduoti už 1 Lt., o 5.8 punkte numatyta, kad UAB „Trakų vandenys“ šia Inžinerinių tinklų pirkimo – pardavimo sutartimi nėra perduodama: 1) turtinės teisės į pajamas, gautas kaip atlyginimas už asmenų prisijungimą prie Inžinerinių tinklų; 2) reikalavimo teisės, kylančios iš trečiųjų asmenų prisijungimo prie nurodytų Inžinerinių tinklų be UAB „Mobilios investicijos“ sutikimo iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Numatyta, kad dėl šių turtinių teisių naudojimo ir eksploatacijos tvarkos Šalys sutarties sudarymo dieną sudarys atskirą susitarimą. 2009-11-10 atsakovas UAB „Mobilios investicijos“ ir ieškovas UAB „Trakų vandenys“ pasirašė susitarimą „Dėl turtinės teisės, susijusios su inžinerinių tinklų naudojimu ir eksploatavimu, įgyvendinimo tvarkos“ (toliau tekste – 2009-11-10 Susitarimas). Šio susitarimo 1.2.1 punktu ieškovas UAB „Trakų vandenys“ įsipareigojo 5 metus nuo sutarties sudarymo dienos neprisijungti pati ir neleisti prisijungti naujiems inžinerinių tinklų vartotojams be raštiško UAB „Mobilios investicijos“ sutikimo. Susitarimo 1.2.2 punkte numatyta, kad norėdami prisijungti prie inžinerinių tinklų vartotojai turės gauti raštišką UAB „Mobilios investicijos“ sutikimą bei sumokėti UAB „Mobilios investicijos“ šiuo susitarimu numatytą mokestį. UAB „Trakų vandenys“ įsipareigoja leisti prisijungti naujiems vartotojams prie inžinerinių tinklų tik jiems pateikus raštišką UAB „Mobilios investicijos“ sutikimą bei nustatyto mokesčio sumokėjimą patvirtinančius dokumentus. 1.2.3 punktas numato, kad prisijungimo prie inžinerinių tinklų mokestis kiekvienu atskiru atveju nustatomas pagal atskirą rašytinį susitarimą. Pagal 1.2.5 punktą UAB „Trakų vandenys“ nederins parengtų techninių ir darbo projektų, jeigu juose nėra UAB „Mobilios investicijos“ sutikimo prisijungti prie inžinerinių tinklų bei projektai nėra suderinti su UAB „Mobilios investicijos“ ar jos įgaliotu atstovu. 2009-11-12 atsakovas UAB „Mobilios investicijos“, atstovaujamas direktoriaus G. U., ir ieškovas, atstovaujamas atsakovo J. P., pasirašė Inžinerinių tinklų pirkimo – pardavimo sutartį (toliau tekste – 2009-11-12 Sutartis), pagal kurią UAB „Mobilios investicijos“ pardavė, o UAB „Trakų vandenys“ nupirko Vandentiekio liniją – vandentiekio vamzdyną, esantį adresu: (duomenys neskelbtini). Šie inžineriniai tinklai pagal sutarties 2.1 punktą ieškovui buvo parduoti už 1 Lt. Taip pat 2009-11-12 šalys pasirašė susitarimą „Dėl turtinės teisės, susijusios su inžinerinių tinklų naudojimu ir eksploatavimu, įgyvendinimo tvarkos“ (toliau tekste – 2009-11-12 Susitarimas), kuriame buvo numatytos analogiškos nuostatos bei įsipareigojimai kaip ir 2009-11-10 Susitarime. Nuosavybė buvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Inžinerinių tinklų rinkos vertė sudaro 2507000 Lt.

Teismas nusprendė, kad, ieškovo direktoriui sudarant ginčo sandorius, nereikėjo ieškovo valdybos pritarimo, nes įgyjamo turto kaina neviršija 1/20 ieškovo įstatinio kapitalo dalies. 2009-11-10 ir 2009-11-12 Sutartis ir jų pagrindu sudarytus 2009-11-10 ir 2009-11-12 Susitarimus teismas vertino dviem aspektais – ar jie neprieštarauja imperatyvioms teisės normoms bei ar neprieštarauja viešajai tvarkai. LR CK 1.80 str. 1 d. numatyta, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. LR CK 6.157 str. 1 d. taip pat numato, kad šalys savo susitarimu negali pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyviųjų teisės normų galiojimo ir taikymo. Imperatyvios teisės normos nustatomos siekiant apsaugoti visos visuomenės interesus, o visuomenės intereso buvimas yra pagrindas, leidžiantis taikyti šalių valios laisvės ir autonomijos ribojimus tarp šalių susiklostančiuose privačiuose santykiuose. Imperatyvi teisės norma yra tokia, kuri riboja sutarties šalių laisvę savo nuožiūra nustatyti sutarties sąlygas ir yra šalims privaloma, o šių normų paskirtis leidžia užtikrinti, kad nebūtų pažeistos tokių normų tiesiogiai reguliuojamų privatinių santykių dalyvių, taip pat trečiųjų asmenų teisės ar saugomi interesai. LR Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 1 str. 2 d. nurodoma, kad įstatymo tikslas – užtikrinti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo ūkio nenutrūkstamą funkcionavimą, taip pat visuomenės poreikius atitinkančią plėtrą sudarant sąlygas fiziniams ir juridiniams asmenims priimtinomis sąlygomis apsirūpinti tinkamos kokybės geriamuoju vandeniu ir gauti geros kokybės nuotekų tvarkymo paslaugas. Įstatymo 3 str. 1 d. 1, 3 ir 5 punktuose taip pat nustatyta, kad vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo valstybinio valdymo ir reguliavimo tikslai yra užtikrinti, kad kuo daugiau asmenų galėtų apsirūpinti visuomenės sveikatos saugos reikalavimus atitinkančiu geriamuoju vandeniu ir pagal aplinkosaugos reikalavimus tvarkyti nuotekas; didinti viešojo vandens tiekimo ūkio efektyvumą užtikrinant nepertraukiamą ir ilgalaikį vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą visoje šalies teritorijoje; užtikrinti abonentų (vartotojų) ir vandens tiekėjų teisėtų interesų apsaugą bei ginti vartotojų teises. Teismas padarė išvadą, kad Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymu siekiama užtikrinti visuomenės interesą gauti tinkamas vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas. Šio įstatymo 18 str. 2 d. inter alia numatyta, kad viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra, kuri nuosavybės teise priklauso kitiems asmenims ir yra reikalinga viešajam vandens tiekimui, savivaldybės iniciatyva gali būti išperkama savivaldybės kontroliuojamos įmonės ar savivaldybės nuosavybėn Vyriausybės nustatyta vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarka arba gali būti sudaromos sutartys dėl geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų naudojimo (nuomos, panaudos, jungtinės veiklos ir pan.). Pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 6 str. abonentai, išskyrus vartotojus, pageidaujantys savo valdomus tinklus ar įrenginius prijungti prie viešojo vandens tiekėjo valdomos vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros, privalo savivaldybės institucijų nustatyta tvarka sumokėti viešajam vandens tiekėjui savivaldybės institucijų nustatyto dydžio vienkartinę prijungimo įmoką.

LR Vyriausybės 2007 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 88 patvirtintas Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarkos aprašas (toliau vadinamas Aprašu) reglamentuoja fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančių geriamojo vandens tiekimo ir (ar) nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarką. Pagal minėtą tvarką geriamojo vandens tiekimo ir (ar) nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektas gali būti išperkamas viešajam vandens tiekėjui šį objektą pripažinus reikalingu ir tinkamu viešajam vandens tiekimui, savivaldybės institucijos užsakymu atlikus nepriklausomą turto vertinimą objekto vertei nustatyti, savivaldybei pateikus savo kontroliuojamai įmonei, pasiūlymą išpirkti viešajam vandens tiekimui reikalingą objektą bei savivaldybės kontroliuojamai įmonei priėmus sprendimą išpirkti reikalingą objektą ir sudarius su objekto savininku pirkimo-pardavimo sutartį. Teismas nusprendė, kad nurodytos Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo bei Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarkos aprašo nuostatos laikytinos imperatyviomis. Šalių sudarytų 2009-11-10 ir 2009-11-12 Sutarčių 5.8 punktai, ir jų pagrindu sudaryti 2009-11-10 ir 2009-11-12 Susitarimai iš esmės apriboja trečiųjų asmenų – naujų vartotojų ir abonentų prisijungimo prie inžinerinių tinklų galimybes, numato jiems papildomą pareigą gauti atsakovo UAB „Mobilios investicijos“ raštišką sutikimą bei mokėti atsakovo nustatyto dydžio prisijungimo mokestį, nors UAB „Mobilios investicijos“ šiuo atveju nėra viešasis vandens tiekėjas, turintis teisę vykdyti viešąjį vandens tiekimą. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas nenumato galimybės išpirkti inžinerinius tinklus kita nei Apraše numatyta tvarka, taip pat nenumatoma ir tai, kad prisijungiantys asmenys turėtų mokėti mokesčius ne viešajam vandens tiekėjui. Ginčijami sutarčių punktai ir Susitarimai bei jų sudarymo tvarka prieštarauja minėtoms imperatyvioms Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo bei Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarkos aprašo nuostatoms bei pažeidžia visuomenės interesą gauti tinkamas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas. Teismas, įvertinęs ginčijamų sutarčių ir susitarimų esmę, atsižvelgdamas į tai, kad inžineriniai tinklai ieškovui buvo perleisti už simbolinę bendrą 2 Lt kainą, sutinka su ieškovo nurodoma aplinkybe, kad 2009-11-10 ir 2009-11-12 Sutarčių 5.8 punktai, ir jų pagrindu sudarytų 2009-11-10 ir 2009-11-12 Susitarimų nuostatos, ribojančios trečiųjų asmenų galimybes prisijungti prie inžinerinių tinklų buvo esminės sudaromų 2009-11-10 ir 2009-11-12 Sutarčių sąlygos, be kurių šios sutartys apskritai nebūtų sudarytos.

Teismas nurodė, kad pripažinus 2009-11-10 ir 2009-11-12 Sutartis bei 2009-11-10 ir 2009-11-12 Susitarimus prieštaraujančiais imperatyvioms teisės normoms, vadovaujantis LR CK 1.80 str. 2 d. ir 1.78 str. 5 d., turi būti taikoma restitucija.

Pagal CK 6.146 str. restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims. Tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais. Šiuo atveju šalys pripažįsta, kad taikyti restitucijos natūra nėra galimybių, kadangi prie inžinerinių tinklų buvo prijungti nauji vartotojai, be to, iš šalių paaiškinimų matyti, kad ieškovui UAB „Trakų vandenys“ prisijungus prie iš atsakovo UAB „Mobilios investicijos“ įsigytų inžinerinių tinklų, vykdant Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros Trakų rajone projektą buvo panaudota didelė dalis Europos Sąjungos lėšų. Pagal CK 6.147 str. 1 d. piniginis ekvivalentas taikant restituciją apskaičiuojamas taikant kainas, galiojančias tuo metu, kai skolininkas gavo tai, ką jis privalo grąžinti. Šioje byloje nustatyti 2009-11-10 ir 2009-11-12 Sutarčių pagrindu ieškovo UAB „Trakų vandenys“ įgytų inžinerinių tinklų vertės sutarčių sudarymo metu nėra galimybių. Iš byloje esančios nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos matyti, kad šiuo metu šių inžinerinių tinklų vertė yra 2507000 Lt, o atsakovas UAB „Mobilios investicijos“ nepateikė jokių duomenų apie į ieškovui perleistus inžinerinius tinklus investuotas lėšas. Atsakovo UAB „Mobilios investicijos“ atstovas nurodė, kad atsakovas sutiktų su 250000 Lt dydžio kompensacija. Ieškovas tokio dydžio kompensacijos pagrįstumo iš esmės neginčijo. Įvertinus nurodytas aplinkybes, taip pat UAB „Trakų vandenys“ perleistų inžinerinių tinklų rinkos vertę, teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais konstatavo, kad atsakovo atstovo nurodyto dydžio kompensacija už inžinerinius tinklus laikytina protinga ir pagrįsta bei pripažintina tinkamu piniginiu ekvivalentu. Teismas kritiškai vertino ieškovo paaiškinimus, kad atsakovas UAB „Mobilios investicijos“ jau atgavo savo į inžinerinius tinklus investuotas lėšas parduodama žemės sklypus, į kurių kainą buvo įskaičiuota ir minėtų tinklų įrengimo sąnaudos – byloje nėra jokių duomenų, iš kurių teismas galėtų spręsti apie atsakovo sudarytus žemės sklypų pirkimo-pardavimo sandorius bei jų pardavimo kainų nustatymo kriterijus. Teismas padarė išvadą, jog nesant galimybės taikyti restitucijos natūra ieškovas UAB „Trakų vandenys“ turi grąžinti atsakovui UAB „Mobilios investicijos“ 250000 Lt dydžio piniginį ekvivalentą už ieškovo nuosavybėn perleistus inžinerinius tinklus, o atsakovas UAB „Mobilios investicijos“ – grąžinti ieškovui UAB „Trakų vandenys“ negaliojančių 2009-11-10 ir 2009-11-12 Sutarčių pagrindu gautą sumą – 2 Lt.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų argumentai

Ieškovas UAB „Trakų vandenys“ pateikė apeliacinį skundą (t.4 b.l.78-84), kuriuo prašė panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 12 d. sprendimą dalyje, kurioje teismas netenkino ieškinio reikalavimų dėl sutarčių ir susitarimų prieštaravimo viešajai tvarkai ir taikė restituciją piniginiu ekvivalentu 250000 Lt suma, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą, patenkinti apelianto reikalavimą pripažįstant, kad 2009-11-10 ir 2009-11-12 UAB „Mobilios investicijos“ ir UAB „Trakų vandenys“ sudarytos Inžinerinių tinklų pirkimo-pardavimo sutartys ir 2009-11-10 ir 2009-11-12 Susitarimai prieštarauja viešajai tvarkai bei remiantis CK 1.81 str. 2 d. netaikyti restitucijos, kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai siaurai aiškino viešosios tvarkos sąvoką, kurią siejo išimtinai su valstybės teisine sistema ir visuomenės apsauga. Būtina įvertinti, kokie padariniai gali atsirasti ne tik visuomenei, valstybei, bet ir atskiriems asmenims. Ginčijamuose sandoriuose įtvirtintais ribojimais mažinamas viešojo vandens tiekimo ūkio efektyvumas, pažeidžiamos vartotojų teisės, sudarant jiems teisines ir finansines kliūtis prisijungti prie geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo sistemų. Geriamojo vandens infrastruktūros objektai yra išskirtiniai objektai, negali būti naudojami asmeniniam pasipelnymui. Šalių atstovai sudarydami sandorius piktnaudžiavo teise, nes prisijungimo mokesčio našta perkelta vartotojams ir visą naudą būtų gavusi UAB „Mobilios investicijos“. Šalių atstovai J. P. ir G. U. nelaukdami antrojo 2009-11-10 UAB „Trakų vandenys“ valdybos posėdžio abu nusprendė pasirašyti sutartis ir susitarimus, kuriuose numatė neapibrėžtą ir pakankamai didelį prisijungimo mokestį.

2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pritaikė restitucija 250000 Lt piniginiu ekvivalentu. Teismas nepagrindė, kodėl negalima taikyti restitucijos natūra dėl to, kad yra prisijungę nauji abonentai ir projektui finansuoti panaudotos Europos Sąjungos lėšos. Tinklai nėra sunaikinti ir funkcionuoja. Siūlant taikos sutarties sąlygas UAB „Mobilios investicijos“ pripažino restitucijos natūra galimybę. Sugrąžinus tinklus natūra UAB „Mobilios investicijos“ galės pasinaudoti Geriamo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 18 str. 2 d. nustatytomis galimybėmis parduoti tinklus savivaldybei ar savivaldybės valdomai įmonei arba suteikti teisę naudotis kitokių sutarčių pagrindu. Teismas nevertino 250 000 Lt sumos pagrįstumo. UAB „Mobilios investicijos“ derybų dėl taikos sutarties sudarymo metu tiesiog pageidavo gauti 250000 Lt sumą. Byloje nėra duomenų, kokią sumą UAB „Mobilios investicijos“ investavo į tinklų statybą ir už kokią kainą pardavė žemės sklypus. UAB „Mobilios investicijos“ pripažino, kad nėra žinoma kokia nuostolių suma. Teismas rėmėsi tik vienos šalis pateiktais argumentais, atmesdamas ieškovo argumentus, kad restitucija turi būti taikoma tik natūra. Teismas neargumentavo savo pozicijos.

Trečiasis asmuo Trakų rajono savivaldybės administracijai pateikė apeliacinį skundą (t.4 b.l.103-108), kuriuo prašė panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 12 d. sprendimą dalyje, kurioje teismas netenkino ieškinio reikalavimų dėl sutarčių ir susitarimų prieštaravimo viešajai tvarkai ir taikė restituciją piniginiu ekvivalentu 250000 Lt suma ir šioje dalyje priimti naują sprendimą, patenkinti apelianto reikalavimą pripažįstant, kad 2009-11-10 ir 2009-11-12 UAB „Mobilios investicijos“ ir UAB „Trakų vandenys“ sudarytos Inžinerinių tinklų pirkimo-pardavimo sutartys ir 2009-11-10 ir 2009-11-12 Susitarimai prieštarauja viešajai tvarkai bei remiantis CK 1.81 str. 2 d. netaikyti restitucijos, kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą. Trečiojo asmens Trakų rajono savivaldybės administracijos apeliacinio skundo argumentai identiški ieškovo UAB „Trakų vandenys“ apeliacinio skundo argumentams.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Mobilios investicijos“ atsiliepime prašė apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1.Teismo sprendimas dalyje dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrįstas, nes pažeistos tinklų išpirkimo tvarką reglamentuojančios teisės normos, iki sutarčių nebuvo atliktas ir išperkamų tinklų vertinimas.

2. Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad buvo pažeista viešoji tvarka. UAB „Mobilios investicijos“ gaudama mokesčius už prisijungimą prie tinklų tik siekė atgauti 3700000 Lt investicijas į tinklus. UAB „Mobilios investicijos“ siūlė leisti tinklus ieškovui naudoti panaudos sutarties pagrindais. Ieškovui toks būdas netiko, nes jis vykdė ES Sanglaudos fondo finansuojamą Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros Trakų rajone projektą, kurio vertė 56810000 Lt. Pagal projektą tinklai negali būti sujungti su privačiais tinklais. Atsakovas J. P. nurodė, kad piniginių lėšų nėra, todėl tinklai buvo perduoti už simbolinę 2 Lt kainą, su išlyga, kad tinklai perleidžiami be teisės 5 metus sujungti šiuos tinklus su kitų asmenų tinklais. UAB „Mobilios investicijos“ siekė apsisaugoti nuo ieškovo konkurencijos. Pagal ieškovo išduotas sąlygas UAB „Mobilios investicijos“ buvo įpareigotos nutiesti našesnius tinklus, kad prie tinklų galėtų prisijungti ir kiti asmenys, ne tik turintys namus UAB „Mobilios investicijos“ sklypuose. Ieškovui netiko situacija, kai tinklai lieka UAB „Mobilios investicijos“ nuosavybėje. UAB „Mobilios investicijos“ pagrįstai tikėjosi savo patirtų išlaidų kompensavimo ir viešajam interesui priešingų tikslų neturėjo. Apeliantai skunduose nenurodė konkrečios įstatymo normos, kuri būtų draudusi UAB „Mobilios investicijos“ susitarti su ieškovu dėl prisijungimo ribojimo.

3.Apeliacinių skundų reikalavimas panaikinti sprendimo dalį dėl 250000 Lt kompensacijos priteisimo nepagrįstas, nes tai reikštų teisę neatlygintinai paimti atsakovo UAB „Mobilios investicijos“ turtą. Ieškovui inžineriniai tinklai yra reikalingi viešųjų funkcijų atlikimui – vandens tiekimui ir nuotekų šalinimui. LR Vyriausybės 2007 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 88 patvirtintas Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarkos aprašas reglamentuoja fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančių geriamojo vandens tiekimo ir (ar) nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarką. Pagal minėtą tvarką geriamojo vandens tiekimo ir (ar) nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektas gali būti išperkamas viešajam vandens tiekėjui šį objektą pripažinus reikalingu ir tinkamu viešajam vandens tiekimui, savivaldybės institucijos užsakymu atlikus nepriklausomą turto vertinimą objekto vertei nustatyti. Nepriklausomas turto vertintojas nustatė ginčo turto rinkos vertę – 2507000 Lt, todėl UAB „Mobilios investicijos“ turėjo teisę tikėtis gauti tokio dydžio kompensaciją. Atsižvelgiant į viešą interesą, atsakovą UAB „Mobilios investicijos“ tenkina priteista 250000 Lt kompensacija.

4.Apeliantai nepagrįstai prašo atlikti restituciją natūra. Ieškovas be UAB „Mobilios investicijos“ sutikimo išdavinėjo sąlygas naujų detaliųjų planų, numatančių prijungimą prie inžinerinių tinklų, sąlygas, prijungė naujus vartotojus. Nauji vartotojai be pagrindo sutaupė lėšas. Akivaizdu, kad inžinerinių tinklų sugrąžinimas nebeatstatytų iki sutarties sudarymo buvusių teisių. UAB „Mobilios investicijos“ vis tiek turėtų sudaryti sutartį dėl naudojimosi tinklais, nes ieškovas yra vienintelis viešasis vandens tiekėjas nurodytoje teritorijoje. Taikant restituciją natūra gali iškilti ES lėšų grąžinimo klausimas. Ieškovo pozicija bylinėjimosi metu ir derantis dėl taikos sutarties sudarymo buvo aiški – tinklai turi likti ieškovui, bet tik teismui priteisus kompensaciją pozicija pasikeitė.

Atsakovas J. P. prašė pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą sumažinant 250000 Lt kompensaciją, nes ši suma neįrodyta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje nenustatė.

Apeliaciniai skundai atmetami.

Dėl sandorių prieštaravimo viešajai tvarkai

Apeliantai ginčijamų sutarčių ir susitarimų prieštaravimą grindžia dviem argumentų grupėmis: pirma, atsakovo J. P. nesąžiningumu nuslepiant ieškovo valdybos posėdyje sutarties nuostatas bei sutarčių ir, antra, susitarimų prieštaravimu imperatyvioms Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo nuostatoms ir viešajam interesui. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ieškovo vadovas J. P., sudarydamas ginčijamus sandorius nepažeidė ieškovo valdymo organų kompetencijos. Apeliantai šiuo pagrindu sprendimo neskundė, todėl teisėjų kolegija nagrinėja antrosios grupės argumentus. Viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja (CK 1.81 str. 1 d.). Sąvoka „viešoji tvarka" apima pagrindinius principus, kuriais yra grindžiama valstybės teisinė sistema, valstybės ir visuomenės funkcionavimas. Viešąją tvarką nustato imperatyvios Lietuvos Respublikos Konstitucijos, administracinės ir kitų teisės šakų normos. Teisės doktrinoje pripažįstama, kad viešajai tvarkai prieštarauja sandoriai, kuriais susitariama padaryti teisės pažeidimą (nusikaltimą, deliktą, slėpti mokesčius, piktnaudžiauti procesu, imtis neteisėto ginklų, sprogstamųjų medžiagų pirkimo-pardavimo, plauti pinigus ir pan.), jį slėpti; sandoriai, kuriais siekiama pakenkti Lietuvos Respublikos interesams, sutrukdyti vykdyti teisingumą; sandoriai, kuriais varžoma prekybos laivė, kenkiama vartotojų interesams (pvz., karteliniai susitarimai dėl kainų nustatymo), siekiama apeiti įstatymų reikalavimus. Sandoriai, kuriais griaunamas pasitikėjimas ir diskredituojama valstybė ir valdžia, jos institucijos, valstybės tarnyba, taip pat paprastai pripažįstami prieštaraujančiais viešajai tvarkai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Pirmoji knyga. Bendrosios nuostatos. Vilnius: Justitia, 2001. P. 184-187). Teismų praktikoje pripažįstama, kad viešajai tvarkai prieštarauja sandoriai, kuriais susitariama padaryti nusikaltimą ar administracinį teisės pažeidimą, sandoriai dėl kurių negaliojimo ieškinius reiškia prokuroras, ginantis viešąjį interesą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad sandoriai, sudaryti valstybės tarnautojų pasinaudojant savo tarnybine padėtimi, kenkia valstybės tarnybai, griauna visuomenės pasitikėjimą valdžia. Dėl to tokie sandoriai prieštarauja viešajai tvarkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 16 d. nutartis Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras v. S. ?., Nr. 3K-3-181/2005). Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad sandorį pasirašę asmenys būtų traukiami baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn, prokuroras nereiškė ieškinio. Be to, ieškovas UAB „Trakų vandenys“ ir atsakovas UAB „Mobilios investicijos“ nėra viešieji juridiniai asmenys, vykdantys viešojo administravimo funkcijas ir jų vadovai valstybės tarnautojai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad šalių sudarytos Sutartys ir Susitarimai pažeidžia imperatyvias teisės normas, tačiau pažeistos normos nelaikytinos numatančiomis pagrindines asmenų teises ir laisves, todėl CK 1.81 str. šiuo atveju negali būti taikomas. Teisėjų kolegija šalina pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, kad šalių pažeistos imperatyvios teisės normos nėra viešosios teisės normos. Priešingai, Geriamo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo normos, reglamentuojančios tinklų išpirkimo ir mokesčių nustatymo tvarką, yra viešosios teisės normos, tačiau ši aplinkybė nekeičia iš esmės teisingo sprendimo.

Dėl sandorių prieštaravimo imperatyvioms teisės normoms ir restitucijos taikymo

Apeliantai ir atsakovas UAB „Mobilios investicijos“ pripažįsta, kad ginčijami sandoriai pažeidė imperatyvias teisės aktų normas ir yra niekiniai, tačiau tarp šalių lieka ginčas dėl restitucijos būdo, nes apeliantai nesutinka mokėti 250000 Lt restitucijos sumą, tačiau apeliantai sutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria tinklai paliekami ieškovo nuosavybėje. Atsakovas UAB „Mobilios investicijos“ taip pat sutinka, kad tinklai liktų ieškovo nuosavybe, tačiau iš atsakovo reikalauja 250000 Lt kompensacijos.

Geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų šalinimas yra viena valstybės reguliuojamų ūkinės veiklos sričių. Ši aplinkybė lemia ginčo santykių teisinio reglamentavimo ypatumus, kuriais nukrypstama nuo klasikinio civilinės teisės santykių, grindžiamų subjektų autonomijos ir sutarties laisvės principais, reglamentavimo. Kiekvienas gyventojas, nesvarbu, kur jis gyventų, turi teisę gauti geriamąjį vandenį, o jo išleidžiamos nuotekos turi būti tvarkomos. 2007 m. sausio 1 d. įsigaliojo Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas, kurio tikslas – užtikrinti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo ūkio nenutrūkstamą funkcionavimą, taip pat visuomenės poreikius atitinkančią plėtrą sudarant sąlygas fiziniams ir juridiniams asmenims priimtinomis sąlygomis apsirūpinti tinkamos kokybės geriamuoju vandeniu ir gauti geros kokybės nuotekų tvarkymo paslaugas (1 straipsnio 2 dalis). Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo santykių specifika, būtinybė užtikrinti tinkamą vandens tiekimą ir nuotekų šalinimą gyventojams lemia ir infrastruktūros naudojimo santykių tarp savivaldybės, vandens tiekėjo ir kitų subjektų reguliavimo ypatumus, kuriais nukrypstama nuo sutarčių laisvės principo. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra nuosavybės teise priklauso savivaldybei, kurios teritorijoje vykdomas viešasis vandens tiekimas, arba šios savivaldybės (savivaldybių) kontroliuojamai įmonei. Ieškovas UAB „Trakų vandenys“ yra savivaldybės kontroliuojama įmonė. Vandens ūkio valdyme ekonominio reguliavimo funkcijas atlieka Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK). VKEKK nustato kainodaros principus, tvirtina vandens tiekėjų tiekiamo geriamojo vandens, nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodiką, derina vandens paslaugų kainas ir kontroliuoja, kaip jos taikomos. Savivaldybės kontroliuojamos įmonės igeriamojo vandens ir teikiamų nuotekų tvarkymo kainas teikia derinti VKEKK. Kitų teisinių formų vandens tiekėjai, vandens paslaugų kainas nustato patys, suderinę su savivaldybių taryba, patvirtina ir praneša VKEKK apie nustatytas kainas. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 11 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad savivaldybių institucijos nustato naujų abonentų, išskyrus vartotojus, prijungimo prie viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros įmoką pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintą metodiką. Teisėjų kolegijos vertinimu, po ginčijamų sandorių susiklosčiusi situacija, kad ginčo tinklai nuosavybės teise priklauso ieškovui, kuris yra viešasis vandens tiekėjas ir savivaldybės kontroliuojama įmonė, todėl vandens tiekimo ir nuotekų paslaugų kainos derinamos su VKEKK, o iš naujai prisijunkiusių abonentų neimamas ginčijamuose susitarimuose nustatytas prisijungimo mokestis, atitinka imperatyvaus teisinio reguliavimo nuostatas. Šalys neneigia ir faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu (t.5 b.l.11-18) byloje nustatytų aplinkybių, kad jau po ginčijamų sandorių sudarymo prie ginčo tinklų yra prijungti nauji vartotojai, todėl objektyviai neįmanoma grąžinti tinklus į padėtį, kuri buvo iki sandorių sudarymo. Vykdant Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros Trakų rajone projektą buvo panaudota didelė dalis Europos Sąjungos lėšų. Tinklų grąžinimas galėtų lemti pareigą grąžinti panaudotas Europos Sąjungos lėšas, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, restitucija natūra negalima.

Dėl piniginės kompensacijos

Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta: „Viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra nuosavybės teise priklauso savivaldybei, kurios teritorijoje vykdomas viešasis vandens tiekimas, arba šios savivaldybės (savivaldybių) kontroliuojamai įmonei. Viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra, kuri nuosavybės teise priklauso kitiems asmenims ir yra reikalinga viešajam vandens tiekimui, savivaldybės iniciatyva gali būti išperkama savivaldybės (savivaldybių) kontroliuojamos įmonės ar savivaldybės nuosavybėn Vyriausybės nustatyta vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarka arba gali būti sudaromos sutartys dėl geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų naudojimo (nuomos, panaudos, jungtinės veiklos ir pan.). Jei dėl viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros išpirkimo arba dėl sutarties dėl šios infrastruktūros naudojimo sudarymo susitarti nepavyksta, naudojimosi viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra sąlygas ir tvarką gali nustatyti teismas arba infrastruktūra gali būti paimama visuomenės poreikiams įstatymų nustatyta tvarka ir tik tais atvejais, kai infrastruktūra reikalinga viešajam vandens tiekimui.“

LR Vyriausybės 2007 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 88 patvirtintas Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarkos aprašas (toliau tekste – Aprašas), kurio 6 punkte nurodyta, kad infrastruktūros objektų savininkas savo iniciatyva turi teisę pateikti prašymą išpirkti iš jo geriamojo vandens tiekimo ir (ar) nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektą. Prašymas pateikiamas viešajam vandens tiekėjui, kurio veiklos teritorijoje yra savininko prašomas išpirkti geriamojo vandens tiekimo ir (ar) nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektas. Aprašo 15 ir 16 punktuose nustatyta, kad geriamojo vandens tiekimo ir (ar) nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų, viešojo vandens tiekėjo pripažintų reikalingais ir tinkamais viešajam vandens tiekimui, vertę nustato nepriklausomi turto vertintojai LR Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka. Sutartį su turto vertintojais sudaro ir už turto vertinimo paslaugas moka savivaldybės institucija. Galutinę išperkamų geriamojo vandens tiekimo ir (ar)nuotekų tvarkymo infrastruktūrosobjektųkainą, neviršijančiąnepriklausomų turto vertintojų nustatytos vertės, nustatosavininkas ir savivaldybės institucija ar savivaldybės (savivaldybių) kontroliuojama įmonė tarpusavio susitarimu. Pagal Aprašo 18 – 20 punktų nuostatas savivaldybė ir savivaldybės kontroliuojama įmonė priima sprendimą išpirkti infrastruktūros objektus ir pasirašo pirkimo – pardavimo sutartį.

Byloje nustatyta, kad ginčo dalyku esantys geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektai bylos nagrinėjimo metu buvo įvertinti LR Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka ir nustatyta 2 507 000 Lt rinkos vertė (t. 2 b.l.62-132). Proceso dalyviai nereiškė prieštaravimų dėl nustatytos rinkos vertės. Teisminio nagrinėjimo metu vykstant taikos deryboms atsakovas UAB „Mobilios investicijos“ išdėstė poziciją, kad norėtų už tinklus 250 000 Lt kompensacijos (t.3 b.l.103, t.5 b.l.42-44, 57-58). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo priteista 250000 Lt kompensacija už ieškovui perduotą turtą atitinka Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje ir Apraše išdėstytus geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarkos principus, nes išpirkimo kaina yra iš esmės mažesnė už nustatytą LR Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka.

CK 1.80 str. 2 d. nustato, kad kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių. CK 1.78 str. 5 d. nustato, kad niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio. Pripažinęs 2009-11-10 ir 2009-11-12 Sutartis bei 2009-11-10 ir 2009-11-12 Susitarimus prieštaraujančiais imperatyvioms teisės normoms, vadovaujantis CK 1.80 str. 2 d. ir 1.78 str. 5 d. pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog turi būti taikoma restitucija, tačiau natūra atliekama restitucija atliekama yra neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims. Tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais (CK 6.146 str. ). Ginčo tinklai iki sandorių buvo atsakovo UAB „Mobilios investicijos“ nuosavybė ir atsakovas UAB „Mobilios investicijos“ siekė už ieškovo nuosavybėn perduotą turtą kaip kompensaciją gauti ne tik sutartyse nurodytus 2 Lt, bet ir 5000 Lt prisijungimo mokesčio mokamo vienbučių individualių gyvenamųjų namų savininkų pavidalu. Tinklus palikus ieškovo nuosavybėje, bet panaikinus UAB „Mobilios investicijos“ galimybę gauti mokesčius už naujai pajungiamus abonentus, būtų pažeistas nuosavybės neliečiamumo imperatyvas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė 250000 Lt kompensaciją. Ieškovas neįrodinėjo, kad neturi galimybės sumokėti priteistą kompensaciją.

Tokia teismų praktika formuojama ir kitose bylose. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. kovo 26 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. BUAB „Kamintras“, bylos Nr. 2A-171/2013, nurodė, kad pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 18 straipsnio 2, 5 dalis, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra, privataus asmens sukurta ar pradėta kurti ik Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo įsigaliojimo (2007 m. sausio 1 d.), teisės aktų pagrindu nepereina automatiškai savivaldybės ar jos kontroliuojamos įmonės nuosavybėn, taip pat šis privatus asmuo neturi pareigos pats neatlygintinai perduoti įrengtą infrastruktūrą nurodytiems asmenims. Viešasis interesas dėl tinkamo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugų teikimo gali būti užtikrinamas savivaldybei išperkant aptariamą infrastruktūrą arba susitariant dėl jos naudojimo. Nesusitarus dėl šių klausimų, naudojimosi infrastruktūra sąlygas ir tvarką gali nustatyti teismas arba infrastruktūra gali būti paimama visuomenės poreikiams. Šioje nutartyje taipogi išskirta, jog Aprašas reglamentuoja tik įvairių inžinerinių tinklų perėmimo savivaldybės nuosavybėn tvarką, kai šie tinklai jų savininkų savivaldybei perduodami savanoriškai. Tai patvirtina apeliaciniame skunde suformuluotų Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo ir Aprašo nuostatų interpretacijos klaidingumą. Iš to, kas paminėta, aišku, jog ginčo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra pagal šios bylos nagrinėjimo ribas apelianto nuosavybėn galėtų būti perduota tik nustačius, jog atsakovas buvo savanoriškai įsipareigojęs ją neatlygintinai perduoti apeliantui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Andrius IgnotasKolegijos teisėjos Asta RadzevičienėAldona Tilindienė