Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Valstybės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įgaliotam atstovui J. O.,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto A. Z. (A. Z.) (toliau – ir Pareiškėjas), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Institucija, Mokesčių inspekcija) 2024 m. liepos 11 d. nutarimo Nr. VMI-ANR_N-405-2024 (toliau – ir Nutarimas) panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. Z. nesutiko su priimtu Nutarimu, todėl pateikė skundą, kuriame prašoma jį panaikinti. Pareiškėjas nepripažįsta padaręs jam inkriminuotą administracinį nusižengimą ir mano, kad administracinė nuobauda jam paskirta nepagrįstai. Pareiškėjas nesupranta dėl ko jam paskirta administracinė nuobauda, nes jis nėra ir niekada nebuvo automobilio „Dodge SRT-4“ savininku ir (ar) jo teisėtu valdytoju. Šio automobilio į Lietuvą negabeno, todėl neturėjo pareigos deklaruoti jo įvežimo. Kiek žino, automobilis „Dodge SRT-4“ anksčiau priklausė jo mirusiam draugui M. S., tačiau kam jis priklauso dabar, nežino. Pareiškėjas tik paprašė kito draugo, kuris turi automobilių aikštelę (duomenys neskelbtini), kad jis leistų palaikyti M. S. priklausiusį automobilį aikštelėje. Pareiškėjas mano, kad vien draugo prašymas neatligintinai padėti kitam draugui nesudaro administracinio nusižengimo, numatyto ANK 431 straipsnio 1 dalyje, sudėties.

Teismo posėdžio metu A. Z. skundą palaikė ir parodė, kad nesupranta dėl ko jam buvo paskirta nuobauda, nes nėra šios transporto priemonės savininku ir nieko deklaruoti neprivalėjo. Galbūt būtų paprasčiausia susimokėti 75 Eur baudą, bet jos iš principo nemokės, nes nėra jokio pažeidimo. Institucijos protokolą ir nutarimą gavo, laiku pateikė skundą. Nesupranta kuo remiantis institucija nustatė, kad jis yra automobilio savininkas. Institucija jam pranešė, kad gali neatvažiuoti į bylos nagrinėjimą. Automobilio „Dodge SRT-4“ iš užsienio negabeno. Šis automobilis priklausė jo draugui. Nėra automobilio „Dodge SRT-4“ valdytoju, automobili į aikštelę atvežė kartu su M. Paprašė V., kad užleistų šį automobilį. Automobilis ten stovėjo eilę metų. Nėra tikras ar V. galės paliudyti, kad jis atvarė minėtą automobilį kartu su kitu asmeniu. Tas draugas, kuris prašė atvaryti, mirė (duomenys neskelbtini). Klausė mirusio draugo tėvų, ar jie turi automobilio dokumentus, bet jie atsakė, kad neturi. Galimai prieš tai M. jau kažkam pardavė tą automobilį. Tarp paveldėto turto automobilio nėra. Iš Mokesčių inspekcijos jam niekas neskambino. Su juo susisiekė V., kuris perdavė ragelį Mokesčių inspekcijos pareigūnei. Bandė jai paaiškinti, kad automobilis neparduodamas ir aikštelėje stovi eilę metų.

Bylos nagrinėjimo metu teismas gavo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Pažeidimų prevencijos skyriaus vyriausiosios specialistės atsakymą į paklausimą, kuriame nurodoma, kad automobilis DODGE SRT-4 buvo įvežtas R. Z. IĮ.

Teismo posėdžio metu institucijos įgaliotas atstovas parodė, kad R. Z. IĮ dokumentų negauta. Po įmonės likvidavimo jokie dokumentai saugojimui nepriduoti. Dėl šios priežasties negalima nustatyti ar automobilis buvo kam nors perleistas. Prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas

Įstatymų leidėjas ANK XXXVI skyriuje (639-643 straipsniai) reglamentuoja skundų dėl ne teismo tvarka priimtų nutarimų administracinių nusižengimų bylose nagrinėjimo ypatumus. Pagal minėto skyriaus ANK 641 straipsnio nuostatą, teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, be kita ko, turi patikrinti jo teisėtumą ir pagrįstumą. Nuosekliai formuojamoje teismų praktikoje išaiškinta, kad nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu tada, kai prieš priimant sprendimą išaiškintos visos reikšmingos nagrinėjamai situacijai faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe (Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-259-1072/2023).

Įstatymų leidėjas ANK 431 straipsnio 1 dalyje nustato atsakomybę transporto priemonės savininkui ir (ar) valdytojui už SEAKĮ nustatytų reikalavimų nevykdymą, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Kaip teisingai pažymima Institucijos atsiliepime - ANK 431 straipsnio 1 dalies dispozicija yra priskirtina blanketinių dispozicijų grupei, nes konkrečiai neapibrėžia veikų už kurias asmuo turi būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal minėtą straipsnį. Tokiais atvejais būtina atsižvelgti į kitų įstatymų ir (ar) teisės aktų nuostatas. Nagrinėjamoje byloje yra aktualios būtent SEAKĮ nuostatos.

Pagal SEAKĮ pakeitimo ir papildymo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatą, motorinių transporto priemonių ir (ar) priekabų savininkas (valdytojas) apie iki šio įstatymo įsigaliojimo įvežtą į Lietuvos Respublikos teritoriją motorinę transporto priemonę ir (ar) priekabą ar Lietuvos Respublikos teritorijoje įgytą arba perleistą nuosavybės teisę į motorinę transporto priemonę ir (ar) priekabą, kai šios transporto priemonės valdymo pasikeitimas iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos nebuvo įregistruotas arba apie tai nebuvo pateikti duomenys Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registrui, privalo deklaruoti iki 2021 m. liepos 31 d.

Byloje surinktais ir teismo išnagrinėtais įrodymais nustatyta, kad automobilis „Dodge SRT-4“ į Lietuvos Respubliką įvežtas 2006 m. rugsėjo 16 d. (b. l. 31-34), t. y.: iki SEAKĮ pakeitimo ir papildymo įstatymo įsigaliojimo 2021 m. gegužės 1 d. Minėtas automobilis neįregistruotas; duomenų apie tai, kad Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registrui būtų pranešta apie „Dodge SRT-4“ įvežimą į Lietuvos Respublikos teritorija taip pat nėra. Taigi, teismas konstatuoja, kad „Dodge SRT-4“ savininkas (valdytojas) iš tikrųjų privalėjo deklaruoti automobilį iki 2021 m. liepos 31 d.

Institucijos Nutarime nurodoma, kad operatyvaus patikrinimo metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) yra laikomas automobilis „Dodge SRT-4“, kuris į Lietuvos Respubliką įvežtas iki 2021 m. liepos 31 d., bet įstatymo nustatyta tvarka nedeklaruotas. Kaip paaiškėjo vėliau, minėtą automobilį į (duomenys neskelbtini) atgabeno A. Z. Teismo posėdžio metu Institucijos atstovas parodė, kad pagal Pareiškėjo paaiškinimus tikruoju automobilio savininku yra jo neseniai miręs draugas, tačiau jokių tai patvirtinančių dokumentų jis nepateikė. Kito asmens, kuris turėtų savininko (valdytojo) teises nenustatyta, todėl Institucija nusprendė patraukti atsakomybėn būtent A. Z. Teismo vertinimu, toks Institucijos sprendimas yra neteisėtas. Iš nekaltumo prezumpcijos principo išplaukianti įrodinėjimo pareigos (onus probandi) taisyklė, perkelia įrodinėjimo naštą būtent šaliai, teigiančiai apie administracinio teisės pažeidimo faktą. Taigi, vien dėl to, kad Pareiškėjas nepateikė Institucijai dokumentų patvirtinančių tai, kad automobilis „Dodge SRT-4“ priklausė M. S., nesudaro pagrindo teigti, kad minėto automobilio savininku (valdytoju) yra M. S.

Teismui pateiktame atsiliepime Institucija nurodo, kad telefoninio pokalbio metu Pareiškėja nurodė, jog nežinojo, kad automobili „Dodge SRT-4“ būtina deklaruoti. Tik vėliau e. laišku Pareiškėjas pranešė, kad automobilis priklausė jo mirusiam draugui. Manytina, kad ši aplinkybė nesudaro pakankamo pagrindo teigti, kad tikruoju minėto automobilio savininku ir (ar) valdytoju yra būtent A. Z., todėl teismo vertinimu tokie Institucijos atsiliepimo motyvai yra nepagrįsti.

SEAKĮ 2 straipsnio 84 dalyje nustatyta, kad transporto priemonės valdytojas – tai asmuo, nuosavybės, patikėjimo, nuomos, panaudos ar kitokiu teisėtu pagrindu valdantis ir naudojantis transporto priemonę. Pareiškėjas teismui pateiktame skunde ir posėdyje nuosekliai paaiškino, kad minėtas automobilis jam nepriklauso. Pareiškėjas sutiko padėti savo draugui M. S. ir susitarė su minėtos aikštelės savininku V. F. palikti automobilį „Dodge SRT-4“ stovėti šioje vietoje. Minėtoje aikštelėje automobilis stovėjo eilę metų. Byloje nenustatyta, kad A. Z. po to laiko naudojosi „Dodge SRT-4“. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje pakankamo pagrindo teigti, kad tas automobilis Pareiškėjui iš tikrųjų būtų patikėtas. Vien tai, kad Pareiškėjas paliko automobilį „Dodge SRT-4“ (duomenys neskelbtini), neleidžia neabejotinai teigti, kad Pareiškėjas iš tikrųjų buvo automobilio „Dodge SRT-4“ valdytoju. Abejonių dėl tikrojo automobilio savininko taip pat kelia Muitinės departamento pateikti duomenys, iš kurių matyti, kad automobilis iš užsienio atgabentas IĮ R. Z..

Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagrindinės administracinės atsakomybės nuostatos įtvirtintos ANK 2 straipsnyje. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o 4 dalyje – kad pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad jo veiksmuose yra administracinio nusižengimo, nustatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis, t. y. įstatyme nurodytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties.

Kadangi nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad A. Z. įsigijo ir (ar) atgabeno automobilį „Dodge SRT-4“ į Lietuvą. Taip pat nėra įrodyta, kad minėtas automobilis A. Z. būtų patikėtas, išnuomotas ar perleistas kitokiu teisėtu pagrindu, teismas konstatuoja, kad A. Z. neturėjo pareigos deklaruoti „Dodge SRT-4“ automobilį.

Taigi, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju A. Z. nėra ANK 431 straipsnio 1 dalies subjektu, todėl negali būti trauktinas administracinėn atsakomybėn.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

A. Z. skundą tenkinti.

Panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2024 m. liepos 11 d. nutarimą Nr. VMI-ANR_N405-2024 ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.