- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Baudžiamasis įsakymas
- Data
- 2019-05-29
- Bylos Nr.
- 1-929-1072/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-13394-2019-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Rezultatas
- Priimtas baudžiamasis įsakymas
- Teisėjas
- Eglė Venckienė
- Kaltinamasis
- S. K.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 7-ojo skyriaus (Ukmergė) prokuroro pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-13394-19 ir susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, kurioje
S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, pagrindinio išsilavinimo, bedarbis, registruotas darbo biržoje, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2010 m. gegužės 18 d. Ukmergės r. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – 6 mėn. laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant 1 m.;
2) 2010 m. spalio 25 d. Ukmergės r. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį – 1 m. ir 6 mėn. laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant 3 m.;
3) 2014 m. gegužės 7 d. Ukmergės r. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – 4 mėn. laisvės apribojimo;
4) 2016 m. vasario 3 d. Ukmergės r. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį – 50 parų arešto;
5) 2018 m. kovo 21 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – 40 parų arešto, paskiriant jam baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per 6 mėn. nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos išklausant visą šių programų kursą;
6) 2018 m. spalio 31 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės teismo rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį – 14 MGL (700 eurų) bauda, įpareigojant atlikti 2018 m. kovo 21 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per 6 mėn. nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos išklausant visą šių programų kursą, turintis neišnykusį ir nepanaikintą teistumą,
kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. K. vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent:
Žemesnės instancijos teismas
jis, būdamas pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 243 straipsnį, tyčia vengė atlikti 2018 m. spalio 31 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų baudžiamuoju įsakymu jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, išklausant visą šių programų kursą per šešis mėnesius, ir nors 2018 m. gruodžio 19 d. Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriuje, esančiame Vytauto g. 109, Ukmergėje, buvo supažindintas su paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo tvarka ir jos nevykdymo pasekmėmis, įsipareigojo pagal paskirtą grafiką dalyvauti smurtinį elgesį keičiančios programos užsiėmimuose, tačiau 2019 m. sausio 14 d., 2019 m. sausio 21 d., 2019 mm. vasario 11 d., 2019 m. vasario 18 d., 2019 m. vasario 25 d., 2019 m. kovo 4 d., 2019 m. kovo 18 d. be pateisinamos priežasties Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus organizuotuose smurtinį elgesį keičiančios programos užsiėmimuose nedalyvavo, t. y. tokiais savo veiksmais vengė atlikti jam teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
Kaltinamasis S. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad kaltu prisipažįsta pilnai, supranta, kad pasielgė negerai, bet kursų išklausymo programą jam apsunkina atvykimas į Ukmergės miestą, nes neturėdavo kaip atvykti į kursus, tai neturėdavo, kaip iš jų sugrįžti. Neturi pateisinamos priežasties tam, kad būdamas Ukmergėje nenueidavo į kursus, neturi kaip pasiaiškinti. Smurtinį elgesį keičiančios programos kursą išklausyti buvo paskirta tuomet, kai smurtavo prieš savo podukrą, kuri tuo metu buvo nepilnametė. Tikrai nuoširdžiai gailisi dėl tokio savo poelgio (b. l. 37).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo S. K. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga.
Liudytojas V. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad dirba Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriuje specialistu. Vienas iš prižiūrimų asmenų yra S. K.. S. K. į įskaitą buvo įrašytas dėl to, kad teismas jam buvo paskyręs dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, per nustatytą laikotarpį, S. K. šios programos užsiėmimų neišklausė, dėl to 2018 m. kreiptasi pranešimu į policijos komisariatą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį dėl vengimo atlikti baudžiamojo poveikio priemonę. 2018 m. S. K. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir baudžiamuoju įsakymu jam buvo paskirta bauda bei vėl buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – išklausyti smurtinį elgesį keičiančią programą. Tada S. K. pažadėjo dalyvauti programoje, bet nuolat rasdavo įvairių priežasčių dėl ko į šios programos seminarus nenuvyko. S. K. yra labai neatsakingas, nes atvykęs S. K. parašydavo pasiaiškinimą, o į seminarą tą pačią dieną nenueidavo ir nuolat guosdavosi, kad jis neturi galimybės atvažiuoti į Ukmergę, bet, manytina, kad jis neturi noro, nes ir būdamas Ukmergėje seminarų nelankė (b. l. 26-27).
Iš tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nustatyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariate 2019 m. balandžio 2 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 243 straipsnį dėl tarnybinio pranešimo apie tai, kad 2019 m. balandžio 2 d. buvo gauta Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus specialisto V. K. surinkta medžiaga, kurioje nurodoma, kad S. K. nevykdo baudžiamojo poveikio priemonių, o būtent nedalyvauja smurtinį elgesį keičiančiose programose (b. l. 1).
Iš Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus pateiktų duomenų nustatyta, kad S. K. 2019 m. sausio 15 d., 2019 m. sausio 30 d., 2019 m. vasario 21 d., ir dar du kartus 2019 m. vasarį nedalyvavo programoje, todėl 2019 m. kovo 25 d. buvo pašalintas iš programos (b. l. 11, 15-23).
BK 243 straipsnis numato, kad tas, kas vengė atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas bauda arba areštu. Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis formali, todėl jis laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. BK 243 straipsnyje nurodytų baudžiamųjų nusižengimų subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia ir, viską suvokdamas, nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę. Teismo paskirtų su laisvės atėmimu nesusijusių bausmių arba baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo vengimo tikslai įstatymo dispozicijoje nėra nurodyti, tačiau pagal pažeidimų esmę, jų padarymo kaltės turinį bei kitas aplinkybes galima spręsti, kad kaltininkas savo veika siekia išvengti (ar apskritai, ar kurį laiką) jų atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-63/2012). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad vengimu reikėtų pripažinti tik tuos atvejus, kai asmuo nevykdo arba netinkamai vykdo jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę tik po bausmę vykdančios institucijos įspėjimo (Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-726-380/2014; Šiaulių apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-136-332/2017, 1A-29-316/2018).
Anksčiau nurodyti byloje surinkti įrodymai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis S. K., žinodamas apie įsiteisėjusį 2018 m. kovo 21 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų baudžiamąjį įsakymą, kuriuo jam skirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant per šešis mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, tačiau tyčia vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, nors 2018 m. gruodžio 19 d. buvo supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo tvarka, smurtinį elgesį keičiančios programos grafiku bei atsakomybe už nedalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2018 m. spalio 31 d. baudžiamuoju įsakymu nuteistas už Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2018 m. kovo 21 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – dalyvavimo smurtinį elgesį keičiančiose programose, nevykdymą. Ši kaltinamojo tyčinė veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje, požymius. Jo kaltė, padarius minėtą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta kaltinamojo S. K. prisipažinimu, Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo S. K. ir kita bylos medžiaga.
Kaltinamasis S. K. neprieštarauja prokuroro priimtam procesiniam sprendimui dėl bylos proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutikdamas su jam siūloma paskirti bausmės rūšimi bei jos trukme (b. l. 67-70).
Teismas, priimdamas sprendimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso XXXI skyriuje reglamentuotą bylų nagrinėjimo supaprastinta tvarka procesą, vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje.
Kaltinamojo S. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant bausmę S. K. atsižvelgiama į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją – padarytas baudžiamasis nusižengimas, kuris padarytas tiesiogine tyčia. Atsižvelgiama ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas taip pat įvertina ir byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį S. K. – vedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, bedarbis (b. l. 61), registruojasi Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teistas, turintis neišnykusį ir nepanaikintą teistumą (b. l. 40-44), Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2018 m. spalio 31 d. baudžiamuoju įsakymu skirtos baudos nėra sumokėjęs, administracine tvarka 5 metų laikotarpyje nebaustas (b. l. 60). Byloje nėra duomenų, kad S. K. būtų įtrauktas į gydytojo psichiatro ar priklausomybės ligų įskaitą.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad prokuroro siūloma bausmės rūšis – areštas, šiuo atveju, įvertinus kaltinamojo asmenybę bei jį charakterizuojančius duomenis bus pakankamai efektyvi ir pasieks BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.
Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, S. K. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu.
Byloje civilinis ieškinys nepareikštas. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Kardomosios priemonės neskirtos. Proceso išlaidų nėra. Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pripažinti S. K. kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir paskirti jam 30 (trisdešimt) parų arešto bausmę.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio pagrindu, S. K. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti galutinę 20 (dvidešimt) parų arešto bausmę, ją atliekant areštinėje.
Arešto bausmę pradėti vykdyti nuo S. K. sulaikymo dienos.
Išaiškinti S. K., kad nubaudimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį neatleidžia nuteistojo nuo pareigos vykdyti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2018 m. kovo 21 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Išaiškinti nuteistajam, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 (keturiolika) dienų nuo baudžiamojo įsakymo įteikimo dienos paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Padavus prašymą, bylos nagrinėjimas teisme bus rengiamas privalomai. Teismas išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepateikus prašymo surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 354 straipsnyje nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.