- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-07-24
- Bylos Nr.
- eI3-966-1066/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02554-2022-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Gediminas Užubalis
- Pareiškėjas
- K. R.
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. R. skundą Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas K. R. kreipėsi į teismą su skundu prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba, VSAT) 2022 m. gegužės 17 d. įsakymą Nr. TE-863 (toliau – ir Skundžiamas įsakymas, Įsakymas); 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Skunde pareiškėjas remiasi šiais argumentais:
2.1. Pareiškėjui 2022 m. kovo 21 d. įteiktas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo, kuriame nurodyta, kad VSAT Imuniteto valdybos pareigūnai 2022 m. kovo 10 d. 00.40 val. atlikę tarnybos patikrinimą nustatė, kad pagal 2022 m. kovo 9 d. užkardos pasienio sargybų pamainos darbo planą Nr. 20220309-2 pareiškėjas, būdamas pasienio sargybos vyresniuoju, kartu su kitu pareigūnu T. D. vykdė tarnybą ruože kvadratuose 2B-14K / VSŽ 307-275. Patikrinimo metu nustatė, kad pareigūnas T. D. tarnybos metu su savimi turėjo išmanųjį mobiliojo ryšio telefoną, kurį jam buvo draudžiama turėti, dėvėjo liemenę su atšvaitais, prie kurios nebuvo pritvirtintas metalinis tarnybos pareigūno asmens ženklas ir laipsnis. Taip pat nustatė, kad tarnybiniam automobiliui, kurio valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) stovint, nei vienas iš pareigūnų nebuvo išlipęs iš tarnybinės transporto priemonės užduoties atlikimui vizualaus matomumo ribose, o viduje esantis vaizdo registratorius buvo pasuktas taip, kad filmuotų tarnybinio automobilio lubas, o ne tarnybinio automobilio vidų.
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2022 m. kovo 25 d. pateikė paaiškinimą dėl tarnybinio nusižengimo.
2.2. Pareiškėjui 2022 m. balandžio 15 d. įteiktas papildomas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo, kuriame nurodyta, kad tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad vidinis vaizdo registratorius buvo nusuktas į lubas nuo tarnybos pradžios iki tarnybos Imuniteto valdybos pareigūnų patikrinimo. Pareiškėjas būdamas sargybos vyresniuoju turėjo įjungti mobiliosios vaizdo ir (ar) garso įrašymo įrangą (toliau – ir MVGĮ įrangą) įsėdęs į transporto priemonę pradėjus vykdyti tarnybą, įjungus MVGĮ įrangą, privalėjo įsitikinti ar ji veikia (patikrinti ar dega atitinkamos MVGĮ įrangos informacinės lemputės, būsenos ekranas ir pan.), privalėjo žinoti ir vadovautis rekomendacijomis, kokioje pozicijoje turi būti vaizdo registratoriai.
Pareiškėjas 2022 m. balandžio 22 d. pateikė papildomą paaiškinimą.
2.3. VSAT 2022 m. gegužės 12 d. priimtoje tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 27-48 (toliau – ir Išvada) konstatuota, kad pareiškėjui už Sienos kontrolės nuostatų, patvirtintų 2019 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 4-358 „Dėl sienos kontrolės nuostatų patvirtinimo“ 54.5 papunkčio (toliau – ir Nuostatos), Mobiliosios vaizdo ir (ar) garso įrašymo įrangos (automobilinių registratorių) naudojimo tvarkos, patvirtintos tarnybos vado 2016 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. 4-539 „Dėl mobiliosios vaizdo ir (ar) garso įrašymo įrangos (automobilinių registratorių) naudojimo tvarkos patvirtinimo 6 punkto, 9 punkto reikalavimų pažeidimą (toliau – ir Tvarkos aprašas), t. y. padarius tarnybinį nusižengimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 39 straipsnio 1 ir 2 dalimis, skirti tarnybinę nuobaudą.
Pareiškėjui Skundžiamu įsakymu paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.
Šalies argumentai
2.4. Pareiškėjas mano, kad tarnybinė nuobauda jam paskirta remiantis neišsamia Išvada, kurioje nebuvo pagrįstai nustatytas teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimas. Tarnybinis patikrinimas buvo atliktas visapusiškai neįvertinus visų aplinkybių, reikšmingų tiek nustatant būtinuosius tarnybinio nusižengimo sudėties požymius, tiek vertinant situaciją mažareikšmiškumo prasme.
2.5. Statuto 39 straipsnyje, reglamentuojančiame tarnybinės atsakomybės taikymą, įtvirtinta, jog už tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
2.6. Nagrinėjant tarnybinės nuobaudos siūlymą ir skyrimą pareiškėjui turėjo būti įvertintas pačios veikos pavojingumas ir pasekmių dydis. Statuto 38 straipsnio 2 dalis numato, kad mažareikšmiu tarnybiniu nusižengimu laikomas tarnybinis nusižengimas, kuris yra formalus, nesukėlė neigiamų padarinių, o tarnybinės nuobaudos paskyrimas būtų neproporcingas tarnybinio nusižengimo sunkumui. Išskiria tokius jo požymius: tarnybinis nusižengimas padarytas išimtinai formalaus pobūdžio, tarnybinis nusižengimas nesukėlė didelių pasekmių, tarnybinio nusižengimo metu nustatytas nedidelis nusižengusios valstybės tarnautojo kaltės laipsnis, pažeidimas padarytas dėl neatsargumo, kas mažina veikos pavojingumą. Pareiškėjo atveju nebuvo įvertintas veikos pavojingumas ir pasekmių dydis, nevertino to ar kilo pasekmės, o jei minėtos pasekmės ir kilo jos yra labai nedidelės, nesukėlusios didelės žalos.
2.7. Pareiškėjui tarnybinė nuobauda paskirta už tai, kad jis vairavo tarnybinę transporto priemonę „Toyota Land Cruiser“, kurios valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) ir vaizdo registratoriaus įrašuose matyti, kad MVGĮ įranga filmuoja automobilio vidų, objektyvas yra nusuktas į lubas. Išvadoje teigiama, kad objektyvas buvo nusuktas į lubas nuo 19.25 val. iki to momento, kai tarnybinio patikrinimo metu (2022 m. kovo 10 d. apie 01.03 val.) tarnybos Imuniteto valdybos pareigūnai atstato vidinį MVGĮ įrangos objektyvą į reikiamą poziciją (toliau kamera filmuoja automobilio vidų). Nustatant pasekmės neužtenka konstatuoti, kad MVGĮ įranga filmuojant automobilio vidų, objektyvas buvo nusuktas į lubas, tyrimo metu turėjo būti nustatoma ar šis tariamas pareiškėjo pažeidimas sukėlė realias pasekmes, o jei sukėlė, tai kokias. Atliekant tarnybinį patikrinimą nėra nustatyta kokia tikroji MVGĮ įrangos paskirtis, ką norima filmuoti, kokia kryptimi ji turėjo būti nustatyta ir pan. Tarnybinio patikrinimo metu nenustatyta, kad pareiškėjo veiksmai galėjo sukelti realias neigiamas pasekmes. Tai, kad VSAT pasekmių nenurodė nei Išvadoje, nei Įsakyme ir atitinkamai neįvertino, įtakojo netinkamą nuobaudos parinkimą pareiškėjui.
2.8. Pareiškėjui 2022 m. kovo 9 d. 19.00 val. pradėjus tarnybą jis iš pradžių dirbo su vienu tarnybiniu automobiliu, tačiau pastarojo galiniam ratui pradėjus leisti orą, apie 22.30 val. pamainos vyresnio nurodymu tarnybinį automobilį pakeitė į kitą transporto priemonę „Toyota Land Cruiser“, kurią prieš tai vairavo pats pamainos vyresnysis. Ž. V. buvo paskirtas tos dienos pamainos vyresniuoju, vadovavo ir atsakė už tinkamą pamainos funkcijų atlikimą. VSAT atlikdamas tarnybinį patikrinimą netyrė, kuris iš pareigūnų konkrečiu atveju nevykdė įrangos veikimo kontrolės, kurią privalėjo atlikti pagal galiojančius teisės aktus, todėl neįrodė, jog įranga netinkamai veikė dėl pareiškėjo kaltės, o ne prieš tai transporto priemonę vairavusio pareigūno. Tarnybinio patikrinimo metu nėra nustatyta jokių aplinkybių, kurios įrodytų, kad pareiškėjas tyčia nusuko MVGĮ įrangos vaizdo registratorių. MVGĮ įranga tinkamai neveikė dar iki to momento kol buvo perduota pareiškėjui
2.9. Dėl Šilgalių pasienio užkardos jaunesniojo specialisto Ž. V. veiksmų, vairuojant transporto priemonę „Toyota Land Cruiser“ su netinkamai veikiančia MVGĮ įranga, tarnybinis patikrinimas nepradėtas ir tarnybinė nuobauda jam nepaskirta. Galima daryti prielaidą, kad VSAT tarnybinio patikrinimo dėl Ž. V. veiksmų nepradėjo, nes nebuvo teisinio pagrindo.
VSAT nesiėmė jokių veiksmų nustatyti MVGĮ įrangą nureguliavusį asmenį, tuo labiau, kad tai nesunku padaryti. Reikėjo tik peržiūrėti vaizdo registratoriaus vaizdo medžiagą, kuri yra saugoma 30 dienų ir tik po to automatiškai ištrinama.
Pareiškėjas pagrįstai tikėjosi, kad perimdamas transporto priemonę iš Ž. V. ją perims visapusiškai tvarkingą su tvarkingai veikiančia MVGĮ įranga, kadangi minėtos įrangos veikimas privalo būti patikrintas dar prieš pradedant tarnybą ir be to Tvarkos aprašo 4.4 papunktis numato, kad už MVGĮ įrangos išdavimą, tinkamą veikimą atsakingas yra pamainos vyresnysis.
Neaišku iš kokių faktinių duomenų VSAT daro išvadą, kad pareiškėjas turėjo suprasti, kad MVGĮ įranga veikia netinkamai, nes Tvarkos aprašo 6 punkte numatyta, kad įjungus MVGĮ įrangą, būtina įsitikinti ar ji veikia, įrangos veikimą patvirtina degančios atitinkamos MVGĮ įrangos informacinės lemputės, būsenos ekranas ar pan. Pareiškėjui įsėdus į transporto priemonę matėsi šviečiančios MVGĮ įrangos informacinės lemputės (ekrano registratorius neturėjo), todėl šie požymiai leido pareiškėjui suprasti, kad registratorius veikia.
Šalies argumentai
2.10. Pareiškėjas paaiškinime nurodė, kad jis nežino kokia kryptimi registratorius turi būti nustatytas, koks yra vaizdo registratoriaus filmavimo kampas, kiek plačiai jis geba filmuoti, vaizdo registratorius neturi ekranėlio (monitoriaus), kurio pagalba būtų galima matyti ir kokia kryptimi jis filmuoja, kokia šio registratoriaus tikroji paskirtis ir kokia kryptimi jis turėtų būti nustatytas ir ką norima nufilmuoti, bet šie pareiškėjo teiginiai tarnybinio patikrinimo metu tirti nebuvo. Registratoriaus vidinė kamera nebuvo visiškai nusuktą į lubas, nes pareiškėjui peržiūrint vaizdo medžiagą matėsi, kas ir kada vairavo automobilį. Viename iš vaizdo įrašų galima buvo indentifikuoti, kad automobilį vairavo Ž. V..
2.11. Pareiškėjas nėra supažindintas su MVGĮ įrangos instrukcija ir veikimo principais. Su kiekvienu prietaisu pareigūnai turi būti supažindinami, apmokomi kaip jais naudotis, supažindinami su prietaiso instrukcija, techninėmis savybėmis. Su minėtu registratoriumi ir jo instrukcija bei veikimu pareiškėjas iki šiol nėra supažindintas. Pareiškėjui niekada nebuvo pravesti jokie mokymai ar instruktažas dėl šio prietaiso naudojimo.
2.12. Atliekant tarnybinį patikrinimą nėra atlikto vertinimo ir techninio tyrimo dėl pačios įrangos tinkamo veikimo, jos patikimumo, kuri buvo įmontuota transporto priemonėje. MVGĮ įrangos veikimas kelia abejonių. Tvarkos aprašo 8 punktas nustato, kad MVGĮ įranga turi būti įjungta tarnybos (tarnybinės užduoties) vykdymo laikotarpiu vaizdo ir (ar) garso informacijai įrašyti ir naudojimo tikslams pasiekti, taigi, tiek vaizdo, tiek garso nebuvimas turėtų būti konstatuojamas kaip netinkamas MVGĮ įrangos veikimas. Apie MVGĮ įrangos garso dingimą niekas iš atsakingų pareigūnų neinformuojami ir tarnybinis patikrinimas dėl šios aplinkybės neatliktas.
Atsiliepimas
3. Atsakovė Tarnyba pateikė atsiliepimą į skundą, su skundu nesutinka, remiasi šiais argumentais:
3.1. Statuto 38 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad pareigūnai, kurie atlikdami pareigas pažeidė įstatymų reikalavimus, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, traukiami tarnybinėn, administracinėn, materialinėn ar baudžiamojon atsakomybėn. Statuto 2 straipsnio 6 dalyje nurodoma, jog tarnybinis nusižengimas – šiame Statute ir kituose teisės aktuose nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas, padarytas dėl pareigūno kaltės. Vadovaujantis Statuto 39 straipsnio 7 dalimi, tarnybinis patikrinimas atliekamas, kai yra duomenų apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą.
3.2. Tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjo veiksmų pradėtas 2022 m. kovo 14 d. įvertinus VSAT Imuniteto valdybos viršininko E. S. 2022 m. kovo 14 d. tarnybiniame pranešime Nr. 13PR-2041 (toliau – ir Tarnybinis pranešimas) išdėstytas aplinkybes. Tarnybiniame pranešime, be kita ko, nurodyta, jog VSAT Imuniteto valdybos pareigūnai 2022 m. kovo 10 d. 00.40 val. atliko VSAT Pagėgių pasienio rinktinės (toliau – ir Rinktinė) Šilgalių pasienio užkardos (toliau – ir Užkarda) pasienio sargybos – mobilus patrulis – patikrinimą, kurio metu nustatyta, jog tarnybiniam automobiliui, kurio valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) stovint, nei vienas iš pareigūnų nebuvo išlipęs iš tarnybinės transporto priemonės užduoties atlikimui vizualaus matomumo ribose, o viduje esanti mobilioji vaizdo ir (ar) MVGĮ įranga buvo pasukta taip, kad filmuotų tarnybinio automobilio lubas, o ne tarnybinio automobilio vidų.
3.3. Tarnybinių patikrinimų dėl vidaus tarnybos sistemos pareigūnų padarytų tarnybinių nusižengimų bei pareigūno vardą žeminančių veikų atlikimo bei Statute nustatytų tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo pareigūnams tvarką nustato Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 1V-55 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo“ (toliau – ir Aprašas). Laikantis Aprašo nustatytos tvarkos, pareiškėjui ir pareigūnui T. D. buvo įteikti pranešimai dėl tarnybinio nusižengimo, taip pat apklausti VSAT Imuniteto valdybos pareigūnai, VSAT rinktinės užkardos vadas, peržiūrėti automobilinio registratoriaus įrašai. Paaiškėjus papildomoms aplinkybėms pareiškėjui 2022 m. balandžio 12 d. surašytas papildomas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo.
Siekiant užtikrinti pareigūnų teisę pateikti paaiškinimus bei tinkamam ir objektyviam tiriamo įvykio aplinkybių įvertinimui, liudytojų paaiškinimuose išdėstytų teiginių patvirtinimui ar paneigimui, buvo būtina įvertinti didelės apimties informacijos kiekį, todėl, vadovaujantis Aprašo 23 punktu, tarnybinio patikrinimo terminas 2022 m. balandžio 12 d. teikimu Nr. 13VaR-4897 buvo pratęstas trisdešimt dienų.
3.4. Buvo apklausti pareiškėjas ir jo kolega T. D. bei papildomai apklausti VSAT Imuniteto valdybos Pirmojo skyriaus vyriausiasis tyrėjas K. J., VSAT rinktinės užkardos vadas D. I., logistas L. Š., pamainos vyresnysis Ž. V., vyresnysis specialistas R. S.. Atitinkamai atmestini pareiškėjo argumentai dėl Išvados neobjektyvumo, kadangi tarnybinio patikrinimo metu įvertinti visų įvykio liudytojų parodymai, peržiūrėta vaizdinė medžiaga bei kiti duomenys, kurie reikšmingi įvykio aplinkybių nustatymui.
3.5. Pažymėtina, jog draudimo nevykdymas gal būti padarytas tik veikimu. Tarnybinio patikrinimo metu nenustatyta, kad būtent pareiškėjas atliko veiksmą, pakeičiantį kameros filmavimo kryptį, ar prisidėjo prie tokio veikimo, todėl jam ir nebuvo inkriminuojamas Tvarkos aprašo 12 punktas, draudžiantis išjungti, uždengti ar kitaip trikdyti MVGĮ įrangos darbą. Išvadoje konstatuota, jog pareiškėjas pažeidė MVGĮ įrangos naudojimo tvarkos 6 ir 9 punktus, kadangi, būdamas sargybos vyresniuoju, pradėjęs tarnybą vykdyti tarnybiniu automobiliu „Toyota Land Cruiser“, kurio valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) turėjo įsitikinti ar MVGĮ įranga veikia tinkamai, t. y. ar MVGĮ įrangos, filmuojančios automobilio vidų, objektyvas yra tinkamoje pozicijoje bei nustatyti, kad MVGĮ įranga veikia netinkamai (t. y. nukreipta į tarnybinio automobilio salono lubas) ir apie tai informuoti pamainos vyresnįjį. Išvadoje nustatyta, kad pareiškėjo veika pasireiškė neveikimu.
3.6. Pareiškėjas į VSAT rinktinės užkardos jaunesniojo specialisto pareigas perkeltas iš Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato, kur ėjo vyriausiojo patrulio pareigas. Jo vidaus tarnybos stažas yra 13 metų. Pareiškėjui buvo žinoma, kad tarnybiniuose automobiliuose yra vykdomas nuolatinis stebėjimas (filmuojama). Kaip nurodyta Tvarkos aprašo 2 punkte, MVGĮ įrangos naudojimo tikslas yra užtikrinant valstybės sienos apsaugą, fiksuoti veiksmus, kuriais daromos nusikalstamos veikos ar nusižengimai, bei pagrįsti pareigūnų veiksmų teisėtumą, užtikrinti pareigūnų drausmę tarnybos metu. Panašūs draudimai ir įpareigojimai, susiję su MVGĮ įrangos naudojimu, numatyti ir policijos pareigūnų tarnybos vykdymui (žr. pvz., Policijos pajėgų vienetų veiklos organizavimo aprašo, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2020 m. gegužės 28 d, įsakymu Nr. 5-V-420 „Dėl Policijos pajėgų vienetų veiklos organizavimo aprašo patvirtinimo“, 18.1 papunktį).
Policijos patrulių veiklą reglamentuojantys teisės aktai tarnybos metu draudžia išjungti automobilinę vaizdo ir garso fiksavimo įrangą, uždengti ar kitokiais būdais apriboti vaizdo kamerų apžvalgos lauką. Pareiškėjo teiginiai, kad su MVGĮ įrangos naudojimo tvarka jis nėra susipažinęs, t. y. jam niekada nebuvo pravesti jokie mokymai ar instruktažas dėl šio prietaiso naudojimo, yra atmestini kaip nepagrįsti, kadangi pareiškėjas yra statutinis valstybės tarnautojas ir domėtis jo tiesiogines funkcijas reglamentuojančiais teisės aktais jį įpareigoja Statutas ir pareiškėjo pareigybės aprašymas.
Pareiškėjui pradėjus tarnybą VSAT jam buvo paskirtas mentorius P. Š., kuris yra VSAT rinktinės užkardos jaunesnysis specialistas. Užkardos vado teigimu, visi VSAT rinktinės užkardos pareigūnai yra susipažinę su Nuostatais. Pareigūnas pasiimdamas bet kokią tarnybinę ar specialią priemonę privalo ją patikrinti ir įsitikinti, kad ji veikia tinkamai. Už visas priemones, kuriomis naudojasi pareigūnai tarnybos metu, atsako tik jie patys.
Pareigūnai užkardose turi prieigą kompiuterinėse darbo vietose prie Dokumentų valdymo sistemos „Kontora“, taip pat su iškylančiais klausimais gali kreiptis į mentorius ar užkardų vadovybę.
3.7. Iš vairuotojo kėdės akių lygyje užfiksuotų nuotraukų matyti, kad MVGĮ įranga yra sumontuota kiek aukščiau galinio vaizdo veidrodėlio. MVGĮ įrangos objektyvas (akutė) yra apvali, išdėstyta centre ir plika akimi matoma. Vairuotojas, t. y. pareiškėjas, sėdėdamas (vairuodamas), bent kartą pažvelgęs į minėto veidrodėlio pusę, esant nusuktai į salono lubų pusę MVGĮ įrangai, turėtų neabejotinai šią aplinkybę pastebėti. Pasienio sargybos patikrinimą atlikę VSAT Imuniteto valdybos pareigūnai pastebėjo MVGĮ įrangos netinkamą padėtį, todėl galima teigti, jog pareiškėjas, kuris iki pasienio sargybos patikrinimo jau buvo praleidęs kelias valandas minėtame tarnybiniame automobilyje, taip pat turėjo ir galėjo pastebėti MVGĮ įrangos netinkamą filmavimo kampą ir apie tai informuoti pamainos vyresnįjį ar budėtoją.
Ilgametę patirtį turinčiam pareigūnui nereikia jokių specialiųjų žinių ar įgūdžių tikėtinai filmavimo trajektorijai numatyti, kadangi kameros objektyvas, kai jis nusuktas į automobilio salono lubų viršų leidžia pastarajam suvokti, kad MVGĮ įranga yra nureguliuota netinkamai. Pasienio sargybos patikrinimą atliekantiems pareigūnams pavyko nustatyti tinkamą MVGĮ įrangos filmavimo padėtį ir tam neprireikė nei MVGĮ įrangos vartotojo instrukcijos, nei kitų asmenų pagalbos.
3.8. Pareiškėjas nedetalizuoja, kokios būtent nuo jo valios nepriklausančios aplinkybės, sutrukdė jam pranešti pamainos vyresniajam arba užkardos budėtojui apie pastebėtą MVGĮ įrangos netinkamą padėtį. Tokių aplinkybių nenustatyta ir Išvadoje. Toks pareigūno elgesys pagrįstai įvertintas kaip netinkamas tarnybinių pareigų atlikimas, už kurį pareiškėjas patrauktas tarnybinėn atsakomybėn.
3.9. Pareiškėjo atsakomybės nešalina tai, kad MVGĮ įranga buvo netinkamoje padėtyje iki jam perimant tarnybinio visureigio valdymą. Tarnybinio patikrinimo metu nenustatyto asmens padarytas pažeidimas (MVGĮ įrangos nusukimas į salono lubas) nesuteikia teisės pareiškėjui ignoruoti šią aplinkybę ir nesiimti veiksmų tinkamos MVGĮ įrangos padėties atstatymui ar (ir) informavimui apie pastebėtus trūkumus.
VSAT ėmėsi veiksmų, siekdama nustatyti MVGĮ įrangą netinkamai sureguliavusį asmenį, tačiau to padaryti nepavyko dėl to, kad tarnybinį patikrinimą atliekančiam asmeniui tik tyrimo eigoje tapo žinoma, jog įvykio dieną pareiškėjas su kolega iš pradžių vairavo kitą tarnybinį visureigį, kurio valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) Bandant nustatyti tikrąjį MVGĮ įrangos nusukimo kaltininką ir apklausiant kitus užkardos pareigūnus, dėl trumpo MVGĮ įrangos įrašų saugojimo, tapo žinomi tik paskutinieji tarnybinį visureigį vairavę asmenys, tačiau neturima išlikusių įrašų, kurie leistų nustatyti dėl MVGĮ įrangos filmavimo kampo pakeitimo kaltąjį asmenį. Tai savaime neatleidžia pareiškėjo, kaip pasienio sargybos vyresniojo, nuo pareigos atlikti automobilio viduje esančios MVGĮ įrangos patikrą, laikantis visų MVGĮ įrangos naudojimo tvarkos nustatytų reikalavimų.
3.10. Pasekmės, priešingai pareiškėjo vertinimui, ne visais atvejais yra būtinas tarnybinio nusižengimo sudėties objektyviosios pusės elementas, jų nustatymas nėra reikšmingas formaliosios sudėties pažeidimams, tačiau kilusių neigiamų pasekmių sunkumo laipsnis gali būti reikšmingas sprendžiant dėl padaryto nusižengimo sunkumo ir taikytinos atsakomybės griežtumo (Lietuvos Respublikos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2014 m. lapkričio 20 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A492 -1736/2014). Išvadoje nurodytų pažeistų teisės normų sudėtys yra formalios, t. y. iš jų konstrukcijų aišku, jog pasekmių atsiradimas nėra būtinuoju požymiu.
Išvadoje vadovautasi in dubiopro reo principu, todėl bet kokios abejonės buvo vertinamos tikrinamojo pareiškėjo naudai, Išvadoje pašalinant pranešimuose dėl tarnybinio nusižengimo minimus Nuostatų 61 ir 111 punktus. Dėl netinkamos MVGĮ įrangos padėties, kilus konfliktams su asmenimis, nenumatytoms situacijoms ar ypatingiems įvykiams, būtų sumažėjusios galimybės pagrįsti pareigūnų veiksmų teisėtumą ar įvertinti jų drausmę tarnybos metu.
Pasienio sargybos vyresniuosius skiria užkardos vadas iš gerai parengtų ir sugebančių vadovauti pasienio sargybai pareigūnų (Nuostatų 60 punktas), todėl šią sargybos rūšį vykdantys pareigūnai turėtų kritiškai vertinti savo galimo neveikimo pasekmes, prisimindami, jog rodo pavyzdį tarnybos metu pavaldiems pareigūnams.
3.11. Aprašo 27 punkte nustatyta, jog vadovas, turintis teisę skirti į pareigas, atsižvelgdamas į išvadoje konstatuotus pareigūno padarytus teisės aktų pažeidimus bei vadovaudamasis Statuto 39 straipsnio 1, 4 ir 6 dalių nuostatomis, priima įsakymą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo. Pareigūno tarnybinis nusižengimas padarytas šalyje esant paskelbtai nepaprastajai padėčiai, kuri buvo įvesta dėl Rusijos Federacijos veiksmų, keliančių grėsmę pirmaeiliams Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams, be kita ko, susijusiems su patikima valstybės sienos, sudarančios ir Europos Sąjungos išorinės sienos dalį, kontrole ir apsauga, ir reikalauja sustiprintos valstybės sienos apsaugos ir valstybės sienos priedangos. Dėl šių priežasčių iš VSAT pareigūnų reikalaujama būti itin kritiškiems savo ar kolegų tarnybos vykdymo trūkumų atžvilgiu ir skirti ypatingą dėmesį tinkamam tarnybinių transporto priemonių, įrangos, ginkluotės, ryšio ir kitų priemonių veikimui. Šios bei Išvadoje detaliai aprašytos ir įvertintos aplinkybės pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo neleidžia vertinti kaip formalaus ar mažareikšmio.
Motyvuojamoji dalis
Skiriant tarnybinę nuobaudą pareiškėjui, buvo atsižvelgta į nusižengimo pobūdį, padarymo priežastis, aplinkybes, nusižengimo pasekmes, pareiškėją charakterizuojančią medžiagą, į tai, kad pareiškėjo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta, todėl pareiškėjui, paskirta švelniausia nuobaudos rūšis – pastaba – adekvati ir proporcinga padarytam nusižengimui.
4. Pareiškėjas pateikė paaiškinimą, kuriame nurodo šiuos argumentus:
4.1. Tvarkos aprašo 9 punktas numato rekomendaciją, bet ne prievolę, jog vidinė kamera turi būti sumontuota taip, kad fiksuotų transporto priemonėje esančių pareigūnų ir kitų asmenų (sulaikytų, įtariamų padarius teisės pažeidimus) veiksmus, todėl nėra nustatyta, kad pareiškėjas būtų elgęsis priešingai nei nustato teisės aktai.
4.2. Transporto priemonė pareiškėjui buvo perduota jau pradėjus tarnybą ir MVGĮ įranga jau buvo įjungta, o laikmenos įdėti nereikėjo, todėl pareiškėjas pasitikrino ar MVGĮ įrangos informacinės lemputės dega, vizualiai įranga nebuvo uždengta, išmontuota, taip pat nebuvo jokių kitokių požymių, kad MVGĮ įranga galėtų neveikti.
4.3. Tarnybinį automobilį pakeitė į kitą transporto priemonę „Toyota Land Cruiser“ 2022 m. kovo 9 d. 22.30 val., tuo metu buvo tamsus paros metas ir visiška tamsa, todėl tamsoje galima buvo matyti tik šviečiančias registratoriaus indikacines lemputes, o ne pačio registratoriaus filmavimo objektyvą ir jo kampą.
4.4. Pareiškėjas neišjungė MVGĮ įrangos. Policininkams nereikia įsitikinti ar registratorius veikia tinkamai, nes tokiais dalykais policininkai neapkraunami. Pareiškėjas dirbamas policijos pareigūnu su MVGĮ įrangos naudojimo instrukcijomis nebuvo supažindintas ar papildomai apmokomas, nes to paprasčiausiai nereikėjo.
4.5. 2022 m. kovo 10 d. buvo patikrinta pareiškėjo tarnyba imuniteto pareigūnų, o 2022 m. kovo 14 d. Teisės skyriuje buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas. Kadangi vaizdo įrašai saugomi 30 dienų (tai patvirtino Šilgalių pasienio užkardos logistas L. Š.) tai reiškia, kad Teisės skyrius nesiėmė veiksmų išsireikalauti MVGĮ įrangos vaizdo įrašų, kurie buvo saugomi nuo 2022 m. vasario 13 d.
Pareiškėjas 2022 m. kovo 28 d. Teisės skyriui pateikė raštu paaiškinimą kuriame nurodė, kad vaizdo registratoriaus nereguliavo ir akcentavo, kad nesunku nustatyti tarnybiniame automobilyje galimai MVGĮ įrangą nureguliavusį asmenį, reikia tik peržiūrėti registratoriaus filmuotą medžiagą prieš tai dirbusių tarnybų, bet VSAT nesiėmė jokių veiksmų MVGĮ vaizdo įrašams gauti, kurie dar buvo saugomi nuo 2022 m. vasario 27 d.
4.6. Pareiškėjas tik nuo 2021 m. liepos 8 d. paskirtas į VSAT Šilgalių pasienio užkardos specialisto pareigas, iki to laiko ėjo Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato vyriausiojo patrulio pareigas.
Tarnybinė nuobauda turi būti parenkama ne tik atsižvelgiant į padarytą pažeidimą, bet ir kitas aplinkybes, iš jų ir į pareigūno tarnybą iki pažeidimo charakterizuojančias aplinkybes.
5. VSAT pateikė atsikirtimą į pareiškėjo paaiškinime pateiktą poziciją, remiasi šiais argumentais:
5.1. VSAT laiko tinkamu MVGĮ įrangos veikimu tuomet, kai ne tik veikia automobilinio registratoriaus lemputė, bet ir pats registratorius fiksuoja vaizdus tinkamu kampu ir leidžia vėliau įrašą peržiūrintiems asmenims aiškiai matyti veiksmus, kuriais daromi teisės pažeidimai, arba įvertinti pareigūnų veiksmų teisėtumą bei drausmę tarnybos metu.
5.2. Oro sąlygos, tamsus paros metas ar kiti veiksniai negali būti pripažinti objektyviomis nuo pareiškėjo valios nepriklausančiomis aplinkybėmis, dėl kurių jis negalėtų veikti nustatytu būdu. Nebuvo nustatyta, kad tarnybinės transporto priemonės salone neveikė šviesos lemputės ar pareiškėjas negalėjo pasišviesti tarnybos vykdymui išduodamu prožektoriumi, ar mobiliojo ryšio telefono žibintuvėliu.
5.3. Tikrintojui vienos tarnybinės transporto priemonės pakeitimo kita faktas tapo žinomas pareiškėjui pateikus papildomą paaiškinimą, t. y. 2022 m. balandžio 22 d. Įvykio dieną pareiškėjas tarnybos pradžioje vairavo priskirtą kitą visureigį. Tikrintojui peržiūrint vaizdo įrašus šis faktas nebuvo žinomas, kadangi įrašo apačioje rodoma data, laikas ir kiti duomenys, tačiau ten nerodomas transporto priemonės valstybinis numeris. Dėl šios priežasties, vėliausia diena, kurios įrašus dar galėjo peržiūrėti tikrintojas – 2022 m. kovo 22 d.
Teismas konstatuoja:
6. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad:
6.1. Pareiškėjas nuo 2021 m. liepos 8 d. paskirtas VSAT Pagėgių pasienio rinktinės Šilgalių pasienio užkardos jaunesniuoju specialistu (statutinis valstybės tarnautojas, 13 pareigybių grupė, pareiginės algos koeficientas – 5,59).
6.2. 2022 m. kovo 14 d. surašytas tarnybinis pranešimas Nr. 13PR-2041 „Dėl Šilgalių pasienio užkardos tarnybos patikrinimo“, kuriame nurodyta:
6.2.1. 2022 m. kovo 10 d. 00.40 val. atlikto patikrinimo metu buvo nustatyta, kad minėtos užkardos jaunesnieji specialistai sargybos vyresnysis pareiškėjas K. R. ir T. D., vadovaujantis 2022 m. kovo 9 d. užkardos vado patvirtintu užkardos pasienio sargybų pamainos darbo planu Nr. 20220309-2, nuo 19.30 val. iki 08.30 val. turėjo vykdyti tarnybą ruože kvadratuose 2B-14K / VSŽ 307-275;
6.2.2. Patikrinimo metu T. D. kišenėje matėsi telefonas, taip pat pareigūnas dėvėjo liemenę su atšvaitais, prie kurios nebuvo pritvirtintas metalinis VSAT pareigūno asmens ženklas ir laipsnis. Stovint tarnybiniam automobiliui, kurio valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) nei vienas iš pareigūnų nebuvo išlipęs iš tarnybinės transporto priemonės, bei viduje esantis vaizdo registratorius buvo pasuktas taip, kad filmuotų tarnybinio automobilio lubas, o ne tarnybinio automobilio vidų.
6.3. 2022 m. kovo 25 d. pareiškėjas pateikė paaiškinimą „Dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo“, kuriame nurodė, kad:
6.3.1. Tarnybos metu buvo išlipę iš tarnybinio automobilio;
6.3.2. Nežinojo, jog T. D. tarnybos metu turėjo su savimi išmanųjį telefoną iki tol kol šis telefonas nebuvo rastas patikrinimo metu tarnybinio automobilio viduje;
6.3.3. Vaizdo registratoriaus kuris buvo pasuktas taip, kad filmuotų tarnybinio automobilio lubas, o ne tarnybinio automobilių vidų nelietė ir jo nereguliavo, o tarnybinį automobilį pasiėmė toks koks jis yra.
6.4. 2022 m. balandžio 12 d. surašytas tarnybinis pranešimas Nr. 13VaR-4897 „Dėl tarnybinio patikrinimo termino pratęsimo“, kuriame nurodyta, kad pareigūnams pateikus paaiškinimus, apklausus tarnybos Imuniteto valdybos pareigūnus ir Šilgalių pasienio užkardos vadą, peržiūrėjus tarnybinio automobilio vaizdo registratoriaus įrašus bei paaiškėjus papildomoms aplinkybėms pareiškėjui siunčiamas papildomas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo, kuriuo pareiškėjas įtariamas pažeidęs Tvarkos aprašo 6, 9, 11 punktus ir Nuostatų 54.5 papunkčio reikalavimus.
6.5. 2022 m. balandžio 22 d. pareiškėjas pateikė paaiškinimą „Dėl pateikto paaiškinimo papildymo“, kuriame nurodė, kad:
6.5.1. 2022 m. kovo 9 d. 19.00 val. pradėjus tarnybą iš pradžių dirbo su vienu tarnybiniu automobiliu, bet pradėjus leisti galiniam ratui orą, apie 22.30 val. buvo pakeistas tarnybinis automobilis, kurio valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)
6.5.2. MVGĮ įrangos patikrinimo metu matėsi šviečiančios informacinės lemputės (ekrano registratorius neturi) kas leido suprasti, kad registratorius funkcionuoja.
6.5.3. Vaizdo registratoriaus nereguliavo, o tarnybinį automobilį pasiėmė ir naudojo su tokia įranga, kokia buvo įrengta ir sureguliuota iki jo paėmimo.
6.6. 2022 m. gegužės 12 d. surašyta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 27-48 „Dėl Pagėgių pasienio rinktinės Šilgalių pasienio užkardos pareigūnų T. D. ir K. R. tarnybos vykdymo“ (toliau – ir Išvada), kuria pasiūlyta jaunesniajam specialistui pareiškėjui K. R. už Nuostatų 54.5 papunkčio, Tvarkos aprašo 6, 9 punkto reikalavimų pažeidimą, t. y. padarius tarnybinį nusižengimą, vadovaujantis Statuto 39 straipsnio 1 ir 2 dalimis, skirti tarnybinę nuobaudą. Išvadoje, be kita ko, nurodyta, kad:
6.6.1. Pareiškėjas būdamas sargybos vyresniuoju, pradėjęs tarnybą vykdyti tarnybiniu automobiliu „Toyota Land Cruiser“, kurios valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) turėjo įsitikinti ar MVGĮ įranga veikia tinkamai, t. y. ar MVGĮ įrangos, filmuojančios automobilio vidų, objektyvas yra tinkamoje pozicijoje. K. R. nustatęs, kad tarnybinio automobilio MVGĮ veikia netinkamai, apie tai privalėjo informuoti pamainos vyresnįjį. Įvertinus surinktą informaciją bei faktinius MVGĮ duomenis, konstatuotina, kad vidinio MVGĮ kameros objektyvas yra aiškiai matomas ir esant transporto priemonėje bei pažvelgus į MVGĮ galima pamatyti ir įvertinti (suprasti), kokioje pozicijoje yra kameros objektyvas, t. y. akivaizdžiai matoma, jog kamera nusukta į automobilio vidų ar pakreipta kita kryptimi, pvz., į automobilio lubas ir kokia yra (gali būti) filmavimo trajektorija. Taigi pareigūnas K. R. galėjo pamatyti ir suprasti, kad vidinė MVGĮ įranga yra nureguliuota netinkamai;
6.6.2. Tarnybinio patikrinimo metu surinkti duomenys patvirtina, kad instruktažų metu visiems pareigūnams yra primenama, kaip tinkamai naudotis tarnybinėmis priemonėmis ir įranga bei būtinybe ją patikrinti ir įsitikinti, kad ji veikia tinkamai;
6.6.3. Pareiškėjo tarnybinę atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pareigūnas, būdamas susipažinęs su teisės aktų reikalavimais, žinojo, kaip privalo elgtis, objektyvių aplinkybių, trukdžiusių elgtis tinkamai, nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju pareigūnas pats pasirinko konkretų elgesio variantą, sąmoningai nepaisė teisės aktų nuostatų numatančių, jog pareigūnas prieš pradedant tarnybą turi įsitikinti kad tarnybinėje transporto priemonėje esanti MVGĮ įranga veikia tinkamai (tiriamu atveju, kokiu kampu pasukta vidinio registratoriaus objektyvo akutė), t. y. veikė tiesiogine tyčia.
6.7. 2022 m. gegužės 13 d. surašytas Lietuvos pasienio pareigūnų profesinės sąjungos (toliau – ir Profesinė sąjunga) raštas Nr. 14VaR-1459, kuriame nurodyta, kad sutinka su Išvada ir neturi pagrindo manyti, kad tarnybinis patikrinimas ar siūloma skirti tarnybinė nuobauda yra susijusi su pareigūno veikla ar naryste Profesinėje sąjungoje, todėl neprieštarauja tarnybinės nuobaudos skyrimui Profesinės sąjungos nariui pareiškėjui.
6.8. VSAT Skundžiamu įsakymu pareiškėjui už Nuostatų 54.5 papunkčio ir Tvarkos aprašo 6, 9 punkto reikalavimų pažeidimus skirta tarnybinė nuobauda – pastaba.
7. Ginčas kilo dėl Skundžiamo įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo.
Vidaus tarnybos statuto (Statutas) 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti pagrindiniai vidaus tarnybos principai. Vienas iš jų (Statuto 3 straipsnio 1 dalies 8 punktas) - bendrųjų pareigūno pareigų nuolatinio vykdymo principas, pagal kurį pareigūnas privalo atlikti bendrąsias pareigas ir specialiuosiuose įstatymuose nustatytas pareigas.
Statuto 2 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad Tarnybinis nusižengimas – šiame statute ir kituose teisės aktuose nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas, padarytas dėl pareigūno kaltės.
Statuto (nuo 2019-01-01 galiojanti redakcija) 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigūnai, kurie atlikdami pareigas pažeidė įstatymų reikalavimus, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, traukiami tarnybinėn, administracinėn, materialinėn ar baudžiamojon atsakomybėn.
Statuto 39 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad už tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Statuto 39 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pareigūnui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) perkėlimas į žemesnes pareigas; 5) atleidimas iš vidaus tarnybos.
Tarnybinės nuobaudos skyrimas yra teisinės atsakomybės taikymas. Teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, kad pažeidimą padariusiam asmeniui būtų pritaikyta jo nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda. Teismo pareiga yra įvertinti patį pažeidimo sunkumą, jo sukeltas neigiamas pasekmes, asmens kaltės formą ir laipsnį, jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-360/2013).
Tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. IV-142 patvirtintas Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašas (toliau – ir Tvarka). Tvarkos 24 punkte numatyta, kad tarnybinis patikrinimas baigiamas, surašant tarnybinio patikrinimo išvadą, kurioje išdėstomos nustatytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai ir pateikiamas teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas. Konstatavus, kad padarytas tarnybinis nusižengimas, išvadoje turi būti nurodyta, koks tarnybinis nusižengimas padarytas (nurodomas atitinkamas teisės akto straipsnis, jo dalis, punktas ar papunktis), jo padarymo laikas, aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, padarytos žalos pobūdis ir dydis, tarnybinio nusižengimo pasekmės, tarnybinę atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, duomenys apie ankstesnę pareigūno tarnybą (tarnybinė charakteristika, paskatinimai ir apdovanojimai bei galiojančios nuobaudos) ir pasiūlymas dėl patraukimo (nepatraukimo) tamybinėn atsakomybėn, taip pat prireikus pasiūlymai pašalinti tarnybinio nusižengimo priežastis.
Nagrinėjant administracines bylas dėl tarnybinių (drausminių) nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, teismine tvarka kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitikimą bendriesiems tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principams (įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo) bei teisingumo ir protingumo kriterijams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-319/2007; 2012 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1838/2012). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, tam, jog valstybės tarnautojas būtų patrauktas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad valstybės tarnautojas neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo, o būtina nustatyti, ar valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis: nustatytas pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, tarnautojo kaltė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimas Nr. A520-2635/2012).
LVAT praktikoje išaiškinta, kad tarnybinis nusižengimas, kurį padaro statutinis valstybės tarnautojas, yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Tik esant šių elementų visumai vienu metu galima konstatuoti, kad yra tarnybinis nusižengimas, sukeliantis tarnybinę atsakomybę. Tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas statutinis valstybės tarnautojas, turintis tarnybinį teisnumą ir veiksnumą. Tarnybos pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta vidaus tarnybos tvarka. Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė - tai statutinio valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys (tarnybos pareigų, nustatytų Statute, pareigybių aprašymuose, kituose teisės aktuose neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Taigi statutinis valstybės tarnautojas gali apskritai neatlikti savo pareigų, arba jas atlikti, tačiau su tam tikrais trūkumais, klaidomis, t. y. netinkamai. Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė - tai statutinio valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma (LVAT 2019 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-5367-1062/2019).F
9. Šioje byloje reikia įvertinti, ar pagrįstai konstatuotas pažeidimas ir, jeigu taip, įvertinus pareigūno padaryto tarnybinio pažeidimo pobūdį, padarymo aplinkybes ir priežastis, nusižengusio pareigūno kaltės rūšį ir laipsnį, nagrinėjamu atveju galima skirti pačią švelniausią pagal savo pobūdį tarnybinę nuobaudą (pastabą), įskaitant ir ar ji yra adekvati padarytam tarnybiniam pažeidimui.
10.1. Valstybės tarnautojo atsakomybė už neveikimu padarytą veiką kyla tik tokiu atveju, kai pareiga veikti atitinkamu būdu yra suformuluota konkrečiai, imperatyviai, pavyzdžiui, įtvirtinta valstybės tarnautojo veiklą reglamentuojančiuose teisės norminiuose aktuose, atitinkamos institucijos (įstaigos) vidaus teisės aktuose, kituose teisės aktais patvirtintuose valstybės tarnautojo teisinį statusą (jo teises ir pareigas) apibrėžiančiuose oficialiuose dokumentuose (pareiginėse instrukcijose, pareigybės aprašymuose ir pan.). Taigi nustatant, ar valstybės tarnautojas neveikimu padarė teisei priešingą veiką (tarnybinį nusižengimą), būtina įvertinti ar konkretus jo pasirinktas elgesio modelis objektyviai prieštaravo imperatyviosioms teisės aktų nuostatoms, įpareigojančioms veikti atitinkamu būdu (žr., pvz., LVAT 2011 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-186/2011; 2011 m. gegužės 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A438-1446/2011; kt.).
LVAT nusistovėjusioje praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., LVAT 2019 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1139-575/2019).
10.2. Išvadoje konstatuota, jog pareiškėjas pažeidė MVGĮ įrangos naudojimo tvarkos 6 ir 9 punkte įtvirtintas taisykles, kadangi, būdamas sargybos vyresniuoju, pradėjęs tarnybą vykdyti tarnybiniu automobiliu turėjo įsitikinti ar MVGĮ įranga veikia tinkamai.
Nuostatų 54.5 papunktyje numatyta, kad vykdydami tarnybinę užduotį, pasienio sargybos pareigūnai privalo saugoti, tinkamai prižiūrėti ir laikyti parengtą naudoti ginkluotę ir kitas tarnybines priemones.
Tvarkos aprašo 6 punkte įtvirtina, kad tarnybos metu laikmena į MVGĮ įrangą įdedama ir MVGĮ įranga įjungiama įsėdus į transporto priemonę ir pradėjus vykdyti tarnybą. Įjungus MVGĮ įrangą, būtina įsitikinti, ar ji veikia (patikrinama, ar dega atitinkamos MVGĮ įrangos informacinės lemputės, būsenos ekranas ar pan.). Minėto aprašo 9 dalis numato, jog rekomenduotina, kad įranga būtų sumontuota taip, jog išorinė kamera fiksuotų stabdomas, sustabdytas transporto priemones ir jomis vykstančių (esančių jose) asmenų veiksmus, o vidinė kamera sumontuota taip, kad fiksuotų transporto priemonėje esančių pareigūnų ir kitų asmenų (sulaikytų, įtariamų padarius teisės pažeidimus) veiksmus.
Tvarkos aprašo 2 punkte nurodyta, kad MVGĮ naudojimo tikslas yra fiksuoti veiksmus, kuriais daromos nusikalstamos veikos ar nusižengimai, bei pagrįsti pareigūnų veiksmų teisėtumą, užtikrinti pareigūnų drausmę tarnybos metu. Tvarkos aprašo 9 punktas aiškiai rekomenduoja vidinę kamerą pasukti taip, kad fiksuotų transporto priemonėje vykstančius įvykius. Rekomendacinis pobūdis turėtų būti aiškinamas taip, kad gali susidaryti tam tikra situacija, kurioje siekiant MVGĮ naudojimo tikslų (pavyzdžiui, fiksuoti pažeidimus) kamera galėtų būti nukreipta ir kitaip. Šiuo atveju pareiškėjas turėtų pagrįsti kitokį, nei Tvarkos aprašo 9 punkte nurodytas, MVGĮ naudojimo poreikį. Taigi Tvarkos aprašo 9 punkto normos formuluotė savaime nepaneigia šio aprašo 6 punkto pareigos įsitikinti, ar MVGĮ veikia ir Nuostatų 54.5 papunktyje nustatytos pareigos pasirūpinti, kad priskirtos priemonės būtų tinkamai naudojamos. Šiuo atveju pareiškėjas nenurodo jokio poreikio nesilaikyti Tvarkos aprašo 9 punkte nurodyto kameros naudojimo būdo.
10.3. Taigi vertinant byloje pateiktus įrodymus, nuotraukoje Nr. 3 iš vairuotojo pozicijos aiškiai matoma, kaip atrodo objektyvas, kuris akivaizdžiai atsuktas ne į vidų, o nusuktas į lubas. Nuotrauka Nr. 1 patvirtina, kaip turi atrodyti teisingai atsuktas objektyvas, t. y į priekį.
Iš pateiktų vaizdo registratoriaus įrašų matyti, kad tarnybinėje transporto priemonėje MVGĮ įrangos objektyvas yra nusuktas į lubas. Nustatyta, kad 2022 m. kovo 9 d. 22.45 val. šiuo tarnybiniu automobiliu tarnybą vykdė pareiškėjas būdamas sargybos vyresniuoju, o minėtas įrašas išlieka toks pats, t. y. yra filmuojamos automobilio lubos. Atitinkamai darytina išvada, kad minėto automobilio vidinis vaizdo registratorius pareiškėjui pradėjus tarnybą jau buvo tokioje pozicijoje.
Remiantis byloje pateiktais įrodymais matyti, kad teismui pateiktų vaizdo įrašų datos skiriasi, t. y. 2022 m. kovo 8 d., o šiuo atveju aptariami pareiškėjo veiksmai vyko jo tarnybos atlikimo metu, t . y. 2022 m. kovo 9 d. Pagėgių pasienio rinktinės Šilgalių pasienio užkardos logisto L. Š. patvirtinimu datos (dienos) paklaidų įrašuose pasitaiko, dėl šios priežasties minėtuose įrašuose datos nesutampa.
Pareiškėjas neneigia fakto, kad nelietė MVGĮ įrangos, tačiau nesutinka su šio poelgio vertinimu tarnybinės atsakomybės aspektu. Taigi laikytina, kad pareiškėjas nesidomėjo, ar kamera tinkamai veikia, t. y. nevykdė jam nustatytos pareigos. Nors nenustatyta, kad būtent pareiškėjas atliko veiksmą, pakeičiantį kameros filmavimo kryptį, tačiau jam ir nebuvo inkriminuojamas Tvarkos aprašo 12 punktas, draudžiantis išjungti, uždengti ar kitaip trikdyti MVGĮ įrangos darbą. Išvadoje pagrįstai konstatuota, kad objektyvusis teisės pažeidimo elementas pasireiškė pareiškėjo neveikimu.
10.4. Teismas akcentuoja, jog tam, kad valstybės tarnautojas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus, tačiau tarnybinis nusižengimas gali būti laikomas padarytu ir neatsiradus tam tikroms neigiamoms pasekmėms. Vis dėlto atsiradę padariniai yra svarbūs individualizuojant tarnybinę nuobaudą, t. y. į juos atsižvelgiama parenkant valstybės tarnautojui konkrečią tarnybinę nuobaudą (Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalis). Dėl tarnybinio nusižengimo gali kilti įvairaus pobūdžio neigiamos pasekmės, pavyzdžiui, sukeliamas neigiamas poveikis bendram įstaigos darbui ir valstybės tarnybos reputacijai, padaroma žala valstybės institucijos ir tarnybos prestižui bei geram vardui, kt. (žr., pvz., LVAT 2009 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1407/2009). Taigi teismas kritiškai vertina pareiškėjo skunde pateiktą teiginį, kad atliekant tarnybinį patikrinimą nebuvo nustatytos neigiamos pasekmės, todėl spręsdamas klausimą dėl tarnybinės atsakomybės taikymo atsakovas į tai turėjo atsižvelgti. Kaip matyti iš bylos medžiagos, VSAT įvertino, kad dėl netinkamos MVGĮ įrangos padėties, kilus konfliktams su asmenimis, nenumatymoms situacijoms ar ypatingiems įvykiams, būtų sumažėjusios galimybės pagrįsti pareigūnų veiksmų teisėtumą ar įvertinti jų drausmę tarnybos metu. Todėl pareiškėjui sukėlus sąlygas atsirasti neigiamoms pasekmėms, kurios gali daryti poveikį bendram įstaigos darbui, pažeidimas nelaikytinas visiškai formaliu.
Vertinant tai, kad pareiškėjas į VSAT rinktinės užkardos jaunesniojo specialisto pareigas perkeltas iš Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato, kur ėjo vyriausiojo patrulio pareigas ir jo vidaus tarnybos stažas yra 13 metų darytina išvada, kad ilgametę patirtį turinčiam pareiškėjui nereikia jokių specialiųjų žinių ar įgūdžių tikėtinai filmavimo trajektorijai numatyti, kadangi kameros objektyvas, kai jis nusuktas į automobilio salono lubų viršų leidžia jam suvokti, kad MVGĮ įranga yra nureguliuota netinkamai. Teismo vertinimu, pareiškėjo teiginiai, kad jis nėra supažindintas su Tvarkos aprašo taisyklėmis ir tarnybinį automobilį pakeitus į kitą transporto priemonę buvo tamsus paros metas, todėl tamsoje galima buvo matyti tik šviečiančias registratoriaus indikacines lemputes, o ne pačio registratoriaus filmavimo objektyvą ir jo kampą – atmestini kaip nepagrįsti.
Todėl išvadoje pagrįstai konstatuota, kad konkretų elgesio variantą pareiškėjas pasirinko pats, sąmoningai nepaisydamas teisės aktų nuostatų numatančių, jog pareigūnas prieš pradedant tarnybą turi įsitikinti, kad tarnybinėje transporto priemonėje esanti MVGĮ veikia tinkamai (tiriamu atveju, kokiu kampu pasukta vidinio registratoriaus objektyvo akutė), t. y. pareiškėjas veikė tiesiogine tyčia.
Pareiškėjo padarytas pažeidimas (jo subjektyvioji ir objektyvioji pusė) konstatuotas pagrįstai. Kaip aptarta, pareiškėjo pažeidimas sudarė sąlygas atsirasti neigiamoms pasekmėms, kurios gali daryti poveikį bendram įstaigos darbui. Kaip jau pasisakyta, padarytas pažeidimas nėra visiškai formalus. Šiuo atveju paskirta švelniausia tarnybinė nuobauda (pastaba) , taigi nėra pagrindo teigti, kad vertinant pareiškėjo padarytą aptartą veiką, aplinkybės, kad pareiškėjas galiojančių tarnybinių nuobaudų neturi, taip pat pareigūno tarnybą iki pažeidimo charakterizuojančios aplinkybės įvertintos netinkamai. Priešingai - darytina išvada, kad ilgas tarnybos stažas bei labai geras tarnybos vertinimas iki nuobaudos paskyrimo suponuoja faktą, jog pareiškėjas turi patirties ir galėjo suprasti, kad MVGĮ įranga veikia su netinkama filmavimo trajektorija. Dėl to nėra pagrindo išvadai, kad paskirta nuobauda – pastaba – būtų neproporcinga.
13. Teismo vertinimu, kiti šalių procesiniuose dokumentuose pateikti argumentai neturi esminės teisinės reikšmės bylai teisingai išspręsti ir nekeičia šioje byloje susiklosčiusios situacijos teisinio vertinimo, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.
14. Nagrinėjamu atveju atsakovas, skirdamas tarnybinę nuobaudą pareiškėjui, įvertino tiek lengvinančias, tiek sunkinančias aplinkybes. Minėtų aplinkybių nenustatyta, todėl teismo vertinimu, pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – pastaba, atitinka teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimus.
15. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad VSAT Teisės skyriaus pateiktoje Išvadoje išsamiai ištirtos visos aplinkybės ir teisingai pritaikytos reglamentuojančios teisės normos.
Konstatuotina, kad pareiškėjo skundžiamas Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti ar keisti nėra jokio pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 dalis).
Kadangi galutinis teismo procesinis sprendimas priimamas ne pareiškėjo naudai, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–134 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškėjo K. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.