Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2023 m. vasario 8 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį (3 epizodai), 60 parų arešto bausme. Bausmę atlikęs;

2) 2023 m. kovo 16 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 2 d., 60 parų arešto bausme, bausmę atlikęs;

3) 2024 m. kovo 25 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (3 veikos), skirta galutinė 8 mėn. terminuota laisvės atėmimo bausmė. 2024 m. birželio 5 d. Šiaulių apygardos teismas nuosprendžiu pakeitė Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. kovo 25 d. nuosprendį dėl paskutinių bausmių subendrinimo, skirta galutinė terminuota 8 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo bausmė. Bausmę atlikęs. Teistumas neišnykęs;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. P. mušdamas sukėlė fizinį skausmą asmeniui, t.y. 2024 m. lapkričio 4 d., apie 20.40 val., miegamajame kambaryje, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), buvusios sugyventinės A. T. atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, t.y. tarpusavio žodinio konflikto metu pervertęs nukentėjusiąją A. T. ant lovos, sudavė vieną smūgį dešiniu kumščiu jai į veido sritį, tokiais savo veiksmais A. T. sukėlė fizinį skausmą ir padarė sužalojimą – odos nubrozdinimą ir minkštųjų audinių patinimą kaktoje, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. P. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2024 m. lapkričio 4 d. su A. T. šventė. A. T. yra buvusi jo sugyventinė. Dabar ji turi kitą draugą. Jie bendravo telefonu ir jis nuėjo pas ją. Ji prieš tai buvo atėjusi pas tėvuką. Tėvukas išėjo, o jis su ja susirinko alų ir nulipo gerti pas ją. Buvo išgėrę 2-3 butelius alaus po litrą talpos. Susipyko dėl alaus su A. T.. Jis sudavė jai vieną kartą kumščiu į dešinę veido pusę. Pastūmė ją ant lovos. Ji nugriuvo ir išėjo. O jis išėjo į namus. Jei būtų buvęs blaivus, nebūtų jai trenkęs. Išgertas alkoholis turėjo įtakos jo elgesiui. Jis gailisi. Jos atsiprašė. Ji jam atleido, sakė, pretenzijų neturi. Jo elgesiui įtakos turėjo alkoholis. Daugiau nebesmurtaus.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog jie su visais byloje esančiais įrodymais yra susipažinę ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, todėl vadovaujantis BPK 291 straipsniu teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, D. P. kaltę įrodo ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei teisme ištirti įrodymai:

2024-11-05 nukentėjusiosios A. T. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kur ji parodė, kad jai jos teisės yra išaiškintos, jas suprato, parodymus duoti sutinka. Taip pat paaiškino, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Gyvena viena. Jau daugiau kaip metai jie su D. P. nebėra sugyventiniai. Jie nebėra sugyventiniais nuo tada, kai jis pakliuvo į įkalinimo įstaigą. Dabar ji turi kitą draugą, dažniausiai būna pas jį. D. P. turi jos buto raktus. Jis pas ją ateina kada nori, tačiau pabuvęs išeina pas savo tėvą V. P., pas kurį dabar ir gyvena. V. P. gyvena toje pačioje laiptinėje tik kitame aukšte, bute Nr. 79. Anksčiau yra buvę pradėtų ikiteisminių tyrimų D. P. atžvilgiu, nes jis ne kartą buvo smurtavęs prieš ją. Gali pasakyti, kad 2024 m. lapkričio 4 d., dienos metu, tikslios valandos nepasakys, ji buvo nuėjusi pas D. P. tėvą V. P., į 3 aukštą, butą Nr. 79. Jai būnant pas V. P., į namus grįžo D. P., jie visi trys atsigėrė alaus. Išgėrė 1 butelį, kuris 1 l talpos. Netrukus V. P. paskambino draugas ir jie su D. P. išėjo į jos butą, o V. P. išėjo pas savo draugą. Jiems su D. P. grįžus į jos namus ((duomenys neskelbtini)), jie su D. P. toliau gėrė alų. Alų jis atsinešė iš savo namų, turėjo nemažai alaus, tiksliai nepasakys kiek, bet nemažai. Minėtą alų gėrė kartu su D. P. sėdėdami ant lovos. Buvo tik dviese ir abu buvo jau stipriai neblaivūs. Bevartojant alkoholį, tarp jų su D. P. kilo žodinis konfliktas dėl to, jog ji norėjo eiti pas savo dabartinį širdies draugą, kuris jai paskambino ir paprašė ateiti. Ji jau stojosi nuo lovos norėdama eiti pas savo draugą, o D. P. tuo metu čiupo ją už drabužių ir pervertė ant lovos. Jai gulint ant lovos, jis jai trenkė 1 smūgį dešinės rankos kumščiu į veido sritį (dešinę pusę) ir pasakė „išgėrei mano alų, o dabar nori išeiti?“. Kai D. P. pervertė ją ant lovos, jai neskaudėjo, jos rūbų nesuplėšė, jokios žalos dėl to jai nepadarė. Jai skaudėjo, skausmą įvertina 5 balais iš 10. Virš dešinio antakio jai atsirado sužalojimas ir ėmė bėgti kraujas, jis patino, pamėlo. Po D. P. suduoto smūgio, ji atsistojo nuo lovos ir išėjo pas savo draugą, kuris gyvena (duomenys neskelbtini) gatvėje, iš kurio telefono ir išsikvietė policiją. Policija atvyko pas jos draugą. Kartu su policija jie ieškojo D. P., bet jo nerado. Dėl šio įvykio ji pareiškimą rašyti atsisako, jokių pretenzijų D. P. neturi. Jai nei turtinė, nei neturtinė žala nepadaryta. Civilinio ieškinio byloje nereiškia nei dabar, nei ateityje. Pas medicinos ekspertus vykti atsisako, nes ją apžiūrėjo į įvykio vietą atvykę GMP medikai. Šio įvykio niekas nematė, nes įvykio metu jie buvo dviese su D. P., pašalinių asmenų nebuvo. Daugiau apie šį įvykį neturi ką pasakyti (1 t., b. l. 45-48);

2024-11-21 nukentėjusiosios A. T. ikiteisminio tyrimo metu duoti papildomai parodymai, kur ji parodė, kad jai jos teisės yra išaiškintos, jas suprato, parodymus duoti sutinka. Taip pat paaiškino, kad visas šio įvykio aplinkybes yra papasakojusi praeitos apklausos metu, t.y. 2024 m. lapkričio 5 dieną, parodymų laikosi ir juos tvirtina. Pasikartos, kad 2024 m. lapkričio 4 dieną apie 20:40 val. bevartojant alkoholį tarp jų su D. P. kilo žodinis konfliktas dėl to, jog ji norėjo eiti pas savo dabartinį širdies draugą, kuris jai paskambino ir paprašė ateiti. Ji jau stojosi nuo lovos norėdama eiti pas savo draugą, o D. P. tuo metu čiupo ją už drabužiu ir pervertė ant lovos. Jai gulint ant lovos, jis jai trenkė 1 smūgį dešinės rankos kumščiu į veido sritį (dešinę pusę) ir pasakė „išgėrei mano alų, o dabar nori išeiti?“. Kai D. P. pervertė ją ant lovos, jai neskaudėjo, jos rūbų nesuplėšė, jokios žalos dėl to jai nepadarė. Kai D. P. jai trenkė, jai skaudėjo, skausmą įvertina 5 balais iš 10. Pasikartos, jog dėl šio įvykio ji pareiškimą rašyti atsisako, jokių pretenzijų D. P. neturi. Jai nei turtinė, nei neturtinė žala nepadaryta. Civilinio ieškinio byloje nereiškia nei dabar, nei ateityje. Pas medicinos ekspertus ji taip pat nevyko ir nevyks. Sužalojimas jau sugijo. Akistatoje su D. P. ji dalyvauti atsisako, nes ji savo parodymų tikrai nekeis, jų laikosi ir tą patį papasakotų akistatos metu, bei teisme. Nenori su D. P. ginčytis ir aiškintis. Daugiau apie šį įvykį neturi ką pasakyti. (1 t., b. l. 61-64);

2025-02-13 nukentėjusiosios A. T. ikiteisminio tyrimo metu apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodymai, kur ji parodė, kad buvo išgertuvės. Jie sėdėjo vienas šalia kito. Jos naujas draugas paskambino, kad ji ateitų pas jį. D. P. neleido, patraukė ją ir pasakė, kad išgėrė jo alų, o dabar eis pas kitą. Ji su D. P. parėjo iš jo tėvo namų. Parsinešė alaus ir gėrė. Parėjo į jos namus, (duomenys neskelbtini), ir gėrė. Su įtariamuoju gyveno 9 metus, šiuo metu nebegyvena. Tai buvo praėjusiais metais, 2024 m. lapkričio 4 d. apie 20.30 val. Jie buvo dviese ir gėrė. Bebūnant paskambino kitas jos draugas, kurį susirado ir gyveno su juo. Paskambino, kad ji ateitų. Pokalbį girdėjo D. P.. Sakė išgėrei alų ir išeini. Ją jis tempė už megztinio, nuvertė ir davė į galvą. Nuvertė ant lovos ir davė į veidą dešinėje pusėje, ranka, kumščiu. Buvo pas medikus. Jai buvo smegenų sukrėtimas. Fizinį skausmą juto. Sudavė kumščiu į veido sritį – dešinę kaktos pusę. Ji atsistojo, o jis atėmė telefoną, neleido paskambinti medikams. Nuėjo pas draugą ir išsikvietė medikus. D. P. paliko namuose. Grįžo su policija, bet nerado D. P. Ji sėdėjo ant lovos, spinta visai kitoje pusėje. Bendrabučio kambariukas, kuriame yra sofa, sekcija stovi, kaip ji galėjo atsitrenkti. Ji sėdėjo ant lovos. Stojosi ir norėjo eiti pas draugą. Skausmą juto. Skausmą įvertintų 5-6 balais. Ji į sekciją atsitrenkti negalėjo, nes sėdėjo. Civilinio ieškinio nereiškia. Ji negyvena su juo, būna pareina į namus, susirenka daiktus ir išeina į (duomenys neskelbtini) g. Butas (duomenys neskelbtini) gatvėje jos, (duomenys neskelbtini) gatvėje esantis butas draugo. Su D. P. negyvena 2-3 metus (1 t., b. l. 76-77);

2024-12-07 nukentėjusiosios A. T. ir įtariamojo D. P. akistatos protokolu, kurios metu nukentėjusioji A. T. nurodė, jog laikosi savo parodymų, kuriuos davė apklausų metu ir juos tvirtina. Pasikartojo, kad 2024 m. lapkričio 4 dieną apie 20.40 val. bevartojant alkoholį tarp jų su D. P. kilo žodinis konfliktas dėl to, jog ji norėjo eiti pas savo dabartinį širdies draugą, kuris jai paskambino ir paprašė ateiti. Ji jau stojosi nuo lovos norėdama eiti pas savo draugą, o D. P. tuo metu čiupo ją už drabužių ir pervertė ant lovos. Jai gulint ant lovos, jis jai trenkė 1 smūgį dešinės rankos kumščiu į veido sritį (dešinę pusę), po ko ji pajuto fizinį skausmą. Įtariamasis D. P. nurodė, jog su tokiais nukentėjusiosios A. T. parodymais nesutinka ir nurodė, jog laikosi savo parodymų, duotų apklausų metu, juos tvirtina. Pakartojo, kad 2024 m. lapkričio 4 dieną apie 20.30 val., jiems su A. T. nuėjus pas ją į butą, adresu (duomenys neskelbtini), ir būnant kambaryje, bevartojant alkoholį, tarp jo ir A. T. kilo žodinis konfliktas dėl alaus, nes trūko alaus. Žodinio konflikto metu jiems būnant kambaryje, abiem stovint, jis A. T. pastūmė, o ji atsitrenkė į kambaryje stovėjusios sekcijos kampą. Matė, jog jai atsitrenkus į sekciją, jai ties dešinės pusės smilkiniu atsirado žaizda, ėmė bėgti kraujas. Tada jos atsiprašė ir paprašė, jog nekviestų policijos. Įtariamasis ir nukentėjusioji vienas kitam klausimų neturėjo ir abu nurodė, jog savo parodymų laikysis ikiteisminio tyrimo metu ir teisme (1 t., b. l. 179-182);

2025-01-20 A. T. parodymų patikrinimo vietoje protokolo duomenimis, iš kurių matyti, kad būnant adresu (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajai A. T. buvo pasiūlyta atlikti parodymų patikrinimą vietoje. Ji sutiko. Nukentėjusioji parodė, jog 2024 m. lapkričio 4 d. apie 20.40 val. ji su D. P. sėdėjo ant lovos ir vartojo alkoholinius gėrimus, kuomet tarp jos ir D. P. kilo žodinis konfliktas. Konflikto metu D. P. sėdėdamas ant lovos ją pastūmė, tuomet ji nugriuvo ant lovos. Paprašius, nukentėjusioji A. T. parodė, jog jai gulint ant lovos D. P. jai 1 kartą trenkė dešinės rankos kumščiu į veido sritį. A. T. nurodė, jog po smūgio D. P. atsitraukė, o ji išėjo lauk iš buto. Parodymų patikrinimas vietoje baigiamas. (1 t., b. l. 67-70);

2025-01-20 D. P. parodymų patikrinimo vietoje protokolo duomenimis, iš kurių matyti, kad būnant adresu (duomenys neskelbtini), įtariamajam D. P. buvo pasiūlyta atlikti parodymų patikrinimą vietoje. Jis sutiko. Įtariamasis D. P. parodė, jog 2024 m. lapkričio 4 d. apie 20.40 val., jis su nukentėjusiąja A. T. buvo atsistoję ir vaikščiojo po kambarį, kai tarp jo ir A. T. kilo žodinis konfliktas. D. P. parodė, jog konflikto metu A. T. ėjo tolyn nuo jo, kai jis, būdamas jai už nugaros, ją abejomis rankomis pastūmė, ko pasėkoje ji veido dešine puse trenkėsi į sekciją. Įtariamasis nurodė, jog tuomet A. T. prasikirto kaktą, o kai jis jai nuvalė kaktą, ji išėjo lauk iš buto. Parodymų patikrinimas vietoje baigiamas. (1 t., b. l. 185-188);

2024-11-04 įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad atvykę į įvykio vieta- baltos spalvos, mūrinis, 5 aukštų daugiabutis namas, pažymėtas Nr. 4, kuris turi 2 laiptines. Į įvykio vietą patenkama pro antrąją laiptinę. Laiptinės durys yra uždarytos, metalinės, šarvuotos, rudos spalvos. Užlipus į antrąjį aukštą, tiesiai pro įėjimą ir patenkama į koridorių, pasisukus į dešinę pusę, yra rudos spalvos, medinės durys. Einant pro duris tiesiai ir patenkama į koridorių, kuriame yra gyvenamųjų butų durys. Koridoriumi einant tiesiai, prie koridoriaus galo, tai butų trečios durys dešinėje pusėje, matosi durys, pažymėtos Nr. 23. Priėjus prie minėtų durų, jos yra šviesiai rudos spalvos, šarvuotos. Už durų yra vienas miegamasis kambarys, kuris yra įvykio vieta. Daugiau apžiūrint įvykio vietą, objektų, turinčių reikšmės tyrimui, nerasta. Įvykio vieta nefilmuojama, fotografuota, niekas nepaimta. (1 t., b. l. 17-19);

2024-12-17 įvykio vietos apžiūros protokolu iš kurio matyti, kad atvykus adresu (duomenys neskelbtini), matosi baltos spalvos, mūrinis, 5 aukštų daugiabutis namas, pažymėtas Nr. 4, kuriame yra dvi laiptinės. Priėjus prie laiptinės, kuri yra nuo (duomenys neskelbtini) centro pusės, matosi, kad laiptinės durys yra uždarytos, metalinės, šarvuotos, rudos spalvos. Einant pro šias duris patenkama į laiptinę. Užlipus į antrąjį aukštą, pasisukus į dešinę pusę, matosi laiptinės koridorius. Šiuo koridoriumi einama iki buto, kuris pažymėtas Nr. 23. Priėjus prie minėto buto durų, matosi, jog buto durys yra šviesiai rudos spalvos, šarvuotos. Pravėrus duris patenkama į buto koridorių, kurio kairėje pusėje matosi šviesiai rudos spalvos staliukas, spintelės. Tiesiai prieš save matomas įėjimas į kambarį. Kambario kairėje pusėje yra tamsiai rudos spalvos sekcija. Įėjus į kambarį, dešinėje pusėje yra dvi lovos - viengulė ir dvigulė. Prie lovų stovi tamsiai rudos spalvos staliukas. Viengulė lova yra tiksli įvykio vieta. Daugiau apžiūrint įvykio vietą, tyrimui reikšmingų duomenų neužfiksuota. Įvykio vieta nefilmuojama, fotografuota, niekas nepaimta (1 t., b. l. 30-32);

2024-11-05 asmens apžiūros protokolu iš kurio matyti, kad apžiūrint nukentėjusiosios A. T. rūbais neuždengtas kūno vietas užfiksuotas sužalojimas ant minėtos moters veido, ties dešine puse, virš antakio. Žaizda kraujuojanti, apie 2 cm ilgio, aplink žaizdą taip pat matosi kraujosruva/mėlynė apie 5 cm pločio ir patinimas. Toliau tęsiant asmens apžiūrą, daugiau jokių sužalojimų, mėlynių, patinimų, žaizdų neužfiksuota (1 t., b. l. 82-83);

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. T. nustatytas odos nubrozdinimas ir minkštųjų audinių patinimas kaktoje. Tiek dėl odos nubrozdinimo, tiek dėl minkštųjų audinių patinimo A. T. sveikata sutrikdyta nežymiai. (1 t., b. l. 100-101);

2024-11-22 kitų objektų apžiūros protokolu iš kurio matyti, kad apžiūrimi 2024 m. lapkričio 4 dienos, laikotarpiu nuo 21.32 val. iki 22:00 val., „body“ kamerų vaizdo ir garso įrašai. Į įvykį reagavo Šiaulių AVPK Radviliškio r. PK Reagavimo skyriaus vyr. patruliai V. V. ir L. Š.. Matosi, jog pareigūnai atvykę nurodytu adresu beldžia į buto Nr. 6 duris. Duris atidaro pranešėja A. T., kuri nurodo, jog šiandien ją sumušė. Pareigūnei paklausus, kas toks yra jos sugyventinis, A. T. atsako, jog D. P. ir nurodo, jog ją sumušė prieš valandą. Matosi, jog pareigūnai kartu su A. T. eina prie tarnybinio automobilio. Girdisi, jog tarnybiniame automobilyje pareigūnė bendrauja su A. T., kuri nurodo, jog jai trenkė į veidą kumščiu ne vieną kartą, jog buvo praradusi sąmonę, jog konfliktas kilo dėl raktų, nes jis jai jų neatiduoda, jog yra sugyventiniai 9 metus laiko. Patirtą skausmą įvertina 8 balais iš 10. Gyvena dviese, nepilnamečių vaikų neturi. Girdisi, jog A. T. pareigūnams pasakoja, jog jos sugyventinis neseniai grįžo iš kalėjimo, sėdėjo už smurtą prieš ją. Matosi, jog pareigūnai kartu su A. T. nuvažiuoja į (duomenys neskelbtini) gatvę ir eina ieškoti D. P.. Matosi, jog A. T. kartu su pareigūnais eina per kelis butus, tačiau D. P. niekur neranda, niekas durų neatidaro. A. T. priklausančio buto Nr. 23 durų taip pat niekas neatidaro. Pareigūnai kartu su A. T. nueina prie tarnybinio automobilio, kur girdisi, jog pareigūnė adresu (duomenys neskelbtini) iškviečia GMP medikus. Matosi, jog pareigūnė alkotesteriu A. T. patikrina neblaivumo laipsnį ir nustato jai 3,26 prom. neblaivumą. Matosi, jog pareigūnė bendrauja su A. T. ir užsirašo jos, sugyventinio D. P. asmens duomenis. Matosi, jog pareigūnės nurodytu adresu atvyksta GMP medikai, kurie apžiūri nukentėjusiąją A. T. Matosi, jog pareigūnė nueina prie GMP automobilio, kur pareigūnas jai pasako, jog A. T. sąmonės praradusi nebuvo. Girdisi, jog A. T. atsiprašo sakydama, jog ne taip pasakė. Matosi, jog pareigūnas atlieka asmens apžiūrą, t.y. nusifotografuoja nukentėjusiąją A. T.. Matosi, jog pareigūnė A. T. įteikia šaukimą atvykti į Radviliškio r. PK apklausai. „Body“ kamerų vaizdo ir garso įrašų apžiūros pabaiga (1 t., b. l. 105-107);

2024-12-07 Lietuvos probacijos tarnybos vakarų Lietuvos skyriaus atsakymu į raštą, iš kurio matyti, kad 2024 m. liepos 31 d. į Lietuvos probacijos tarnybos Vakarų Lietuvos skyrių buvo įrašytas D. P., kuris pagal 2024 m. liepos 22 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininko sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), 2024 m. liepos 31 d. lygtinai paleistas iš Pravieniškių 1-ojo kalėjimo taikant intensyvią priežiūrą. Lygtinio paleidimo pabaiga 2024 m. spalio 3 d. D. P. iš Lietuvos probacijos tarnybos Vakarų Lietuvos skyriaus priežiūros išrašytas 2024 m. spalio 3 d., pasibaigus bausmės laikui (1 t., b. l. 111-112).

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikacija

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ši nusikalstama veika apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai.

Nuosekliai įvertinus byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumą, juos visus išsamiai ir objektyviai išanalizavus bei sugretinus tarpusavyje, nekyla abejonių dėl to, kad kaltinamasis D. P. 2024 m. lapkričio 4 d. apie 20.40 val., (duomenys neskelbtini), miegamajame kambaryje, buvusios sugyventinės A. T. atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, t.y. tarpusavio žodinio konflikto metu pervertęs nukentėjusiąją A. T. ant lovos, sudavė vieną smūgį dešiniu kumščiu jai į veido sritį, tokiais savo veiksmais A. T. sukeldamas fizinį skausmą ir padarydamas sužalojimą – odos nubrozdinimą ir minkštųjų audinių patinimą kaktoje.

Šias faktines aplinkybes apklausiamas teisme patvirtino ir pats kaltinamasis. Minimas aplinkybes taip pat patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai: nukentėjusiosios A. T. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, įvykio vietos, asmens apžiūros, parodymų patikrinimo vietoje protokoluose užfiksuoti duomenys, specialisto išvada dėl sužalojimų, kitų objektų apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys bei kiti byloje surinkti įrodymai.

Teismas konstatuoja, kad pagal aukščiau aptartais įrodymais nustatytas faktines aplinkybes, kaltinamojo padaryta veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, sudėtį ir yra kvalifikuota teisingai.

Bausmės skyrimas

Remiantis BK 41 straipsniu, bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę, vykdo ne tik įstatymo reikalavimus atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltinamojo asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą veiką bei kaltąjį asmenį. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-148/2014, 2K-492/2014 ir kt.). Taigi baudžiamosios atsakomybės individualizavimo nuostata reiškia, kad taikant baudžiamosios teisės prievartos priemones (bausmes, baudžiamojo ir auklėjamojo poveikio priemones, priverčiamąsias medicinos priemones) būtina siekti teisingumo ir atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jos resocializacijos poreikius. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę.

Už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje padarymą, numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Kaltinamojo D. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas bausmę D. P. teismas atsižvelgia į veikos pavojingumo laipsnį, t. y. kad padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis anksčiau teistas tris kartus, visus tris kartus teistas už smurtinius nusikaltimus tos pačios nukentėjusiosios atžvilgiu. Visas bausmes yra atlikęs, tačiau teistumas neišnykęs. Administracine tvarka nebaustas per vienų metų laikotarpį. Apie psichiatrinį ir priklausomybės ligų gydymą – duomenų nėra.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir į tai, kad D. P. toliau daro smurtinius nusikaltimus tos pačios nukentėjusios atžvilgiu, akivaizdu, kad kaltinamasis nedaro išvadų ir nevertina savo elgesio kritiškai, nekeičia gyvenimo būdo, todėl jis pripažintinas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, taip pat į vieną kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, įvertinus tai, kad kaltinamasis, turėdamas neišnykusį teistumą ir vėl nusikalto, savo elgesio nevertina kritiškai, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam skyrus tik terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nėra.

Teismas įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, bei tai, kad iš ankstesnių teistumų kaltinamasis išvadų nepadarė, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, paskiriant jam realią laisvės atėmimo bausmę.

Teismo vertinimu, atsižvelgus į minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, tokia bausmė nėra per griežta, atitinka teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.

Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BPK 273 straipsnis), kaltinamasis prisipažino esantis kaltas, todėl, paskyrus bausmę už jo įvykdytą nusikalstamą veiką, ji tuo pačiu nuosprendžiu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Kaltinamajam D. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD kompaktinis diskas – paliktinas saugoti prie bylos antro tomo galinio viršelio.

Byloje nepareikštas civilinis ieškinys. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, teismas

nusprendžia:

D. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo D. P. sulaikymo vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos.

Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Pripažinti D. P. recidyvistu.

D. P. išaiškinti, kad į konkrečią pataisos įstaigą, nustatytą Kalėjimų departamento, nuteistąjį siunčia kardomojo kalinimo vietos administracija, atsižvelgdama į nuteistojo asmenybės pavojingumą, visuomenės saugumą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo sveikatą, psichologines savybes, amžių, darbingumą, turimą specialybę ir požiūrį į darbą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 65 str.).

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - CD kompaktinį diską, esantį voke prie antro tomo galinio bylos viršelio, – palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.