Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant atsakovo J. K. ir trečiojo asmens R. P. (buvusi pavardė K.) atstovei advokatei Martai Matiukevič,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tomadas“ ieškinį atsakovui J. K. dėl vienašalio sandorio pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, antstolis D. T., R. P. (buvusi pavardė K.), J. P., G. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Byloje kilo ginčas dėl atsakovo J. K. atsisakymo nuo palikimo teisėtumo.

II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Tomadas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento atsakovo J. K. 2019 m. sausio 3 d. sudarytą vienašalį sandorį – pareiškimą dėl palikimo atsisakymo, ir leisti į atsakovui testamentu po atsakovo tėvo A. K. K. mirties paliktą palikimą nukreipti 5 903,13 Eur skolos išieškojimą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą civilinėje byloje Nr. e2-28399-155/2017; 2) priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

11. Taigi, atsakovo manymu, šiuo atveju actio Pauliana sąlygų visetas neįrodytas, todėl ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

III. Byloje nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti aplinkybės

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

IV. Teismo argumentai ir motyvai

Dėl actio Pauliana instituto sampratos ir jo taikymo sąlygų

25. Actio Pauliana – specialus su sutarčių laisvės principo ribojimu susijęs kreditoriaus teisių gynimo būdas, kurio poreikį lemia kreditoriaus siekis kontroliuoti skolininką, neleisti šiam piktnaudžiauti savo teisėmis ir taip užtikrinti įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų skolininko pareigų kreditoriui įvykdymą. Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pabrėžiama, kad actio Pauliana skirtas ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą. Šio instituto paskirtis – kompensavimas: skolininko sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis šio ieškinio tikslas, o tik priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010; plenarinės teisėjų sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).

26. Kasacinis teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu ir taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pagal šią teisės normą pripažinti sandorį negaliojančiu. Dėl to ieškovas, teikdamas ieškinį actio Pauliana pagrindu, turi pagrįsti visų aptartų sąlygų buvimą, išskyrus preziumuojamų pagal įstatymą. Esant tokioms prezumpcijoms, jas paneigti pareiga jau kyla atsakovui.

27. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atsižvelgiant į tai, jog kreditorius, prievolės pagrindu įgydamas reikalavimo teisę skolininkui, taip pat įgyja teisę naudotis įstatymo suteikiama jo reikalavimo teisės apsauga bei gynimo būdais, teismui aiškinantis, ar kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, svarbu nustatyti kreditorių ir skolininką siejančios prievolės atsiradimo momentą. Tai reikšminga, nes paprastai kreditoriaus teises ir interesus gali pažeisti tik tie sandoriai, kurie sudaryti po prievolės atsiradimo: skolininkas negali pažeisti būsimos prievolės, priešingu atveju netektų prasmės įstatymo nustatyta sąlyga dėl skolininko žinojimo apie kreditoriaus teisių pažeidimą. Taigi, kreditorius turi įrodyti ne tik tai, kad turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę (kaip vieną iš actio Pauliana sąlygų), tačiau ir tai, kad ši jo teisė atsirado iki ginčijamo sandorio sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010).

28. Nagrinėjamoje byloje nekilo ginčo dėl to, kad ieškovė ginčijamo sandorio sudarymo metu – 2019 m. sausio 3 d., turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į atsakovą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą už akių, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-28399-155/2017; pažymėtina, jog faktiškai ieškovės reikalavimai atsakovui atsirado dar anksčiau – 2016 m. už transporto priemonių nuvežimą ir saugojimą.

29. Taigi, ginčijamo sandorio sudarymo metu atsakovo prievolė ieškovei jau buvo atsiradusi ir turėjo būti įvykdyta, todėl ši sąlyga laikytina įrodyta.

30. Kreditorius, turėdamas galiojančią ir neabejotiną reikalavimo teisę, turi įrodyti ir jos pažeidimą. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent vieną įrodžius turi būti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Būtina nustatyti, ar dėl šio sandorio skolininkas tampa arba nemokus, arba jo turtas gerokai sumažėja ir dėl to kreditorius praranda galimybę patenkinti savo reikalavimą visiškai ar iš dalies. Jei skolininkas, sudaręs ginčijamą sandorį, vis tiek turi pakankamai turto kreditorių reikalavimams patenkinti arba jo mokumas nekinta, tai šios actio Pauliana taikymo sąlygos konstatuoti negalima.

31. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodyta formuluotė – „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ –reiškia, kad teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neišvardyti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu, taip pat tai, kad šios, su skolininko mokumo sumažėjimu susijusios, aplinkybės būtų nulemtos ginčijamo skolininko sudaryto sandorio; pakanka įrodyti tai, kad ginčijamu sandoriu iš esmės sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iš skolininko turto, nes, sudarius ginčijamą sandorį, likusio skolininko turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi. Taigi, teismui sprendžiant dėl sandorio, kreditoriaus prašomo pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, kaip pažeidžiančio kreditoriaus teises, būtina nustatyti, kad sumažėja ar nebelieka realios galimybės skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę. Pažymėtina, kad tokią susidariusią situaciją privalo įrodyti kreditorius, prašantis taikyti actio Pauliana (CPK 178 straipsnis).

33. Nagrinėjamu atveju byloje nekilo ginčo dėl to, kad atsakovas J. K. nei iki palikimo po tėvo mirties atsisakymo, nei iki šiol įsiskolinimo ieškovei nebuvo/nėra padengęs. Taip pat atsakovas (jo atstovė) pripažino, kad atsakovas nemokus buvo dar iki ieškovės skolos atsiradimo. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas, neturėdamas galimybių atsiskaityti su ieškove (bei su kitais savo kreditoriais, kurių, kaip pripažino pats atsakovas, yra pakankamai daug), t. y. būdamas nemokus, po tėvo mirties atsisakė tėvo palikimo – ginčo žemės sklypo dalies, palikto jam pagal tėvo sudarytą testamentą. Byloje pateikta antstolio 2020 m. gegužės 28 d. pažyma patvirtina, kad turto, į kurį galėtų būti nukreiptas priverstinis išieškojimas, atsakovas neturi; atsakovas šios aplinkybės taip pat neginčijo.

35. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pripažįstant, jog palikimo priėmimas ar atsisakymas jį priimti yra įpėdinio laisva valia pareiškiama teisė, konstatuojama, kad negalimas įpėdinio įpareigojimas priimti palikimą. Tačiau nustačius, kad įpėdinis neteisėtai, piktnaudžiaudamas savo teise atsisakyti palikimo, atsisako palikimo ir taip pažeidžia kitų asmenų teises ir interesus, pažeistos asmens teisės turi būti ginamos ir jos reikalavimas turi būti tenkinamas to turto, kurio neteisėtai ir pažeidžiant kitų asmenų teises ir interesus buvo atsisakyta, sąskaita, nukreipiant išieškojimą į tą turtą, kuris dėl neteisėtu pripažinto sandorio vykdymo buvo pradėtas valdyti trečiojo asmens ir perėjo jo nuosavybėn. Palikimo nepriėmimo būdas, t. y. ar palikimą priimti atsisakyta pareiškimu, paduotu palikimo atsiradimo vietos notarui, ar neveikimu – neatliekant CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nurodytų veiksmų palikimo priėmimo klausimu, nėra svarbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007). Taigi, nagrinėjamu atveju skolininkui – atsakovui, atsisakius nuo palikimo, šis veiksmas pagrįstai vertintinas kaip kreditorės – ieškovės, teisių pažeidimas (pažymėtina, kad iš esmės tokios praktikos laikosi ir aukštesnės instancijos teismas – Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-907-866/2019).

36. Atsakovas atsisakymą nuo palikimo įrodinėjo iš esmės tuo, kad tokiu būdu siekė prisidėti prie tėvo laidotuvių, t. y. atsakovo šeimoje po tėvo mirties ir testamento paskelbimo buvo nuspręsta, jog atsakovo skolą N. G., kuri atsirado atsakovui pasiskolinus tėvo laidotuvėms, sumokės atsakovo motina – trečiasis asmuo R. P., o atsakovas atsisakys tėvo palikimo faktiškai motinos ir kitų paveldėtojų naudai. Kita vertus, teismo vertinimu, tokiu būdu iš esmės nepagrįstai ir neteisėtai buvo suteikta pirmenybė kitam kreditoriui, t. y. faktiškai atsakovo motinai R. P., kuri, anot atsakovo ir trečiojo asmens, padengė atsakovo kreditoriaus N. G. kreditorinį reikalavimą. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad vien tai, jog atsakovas pasiskolino iš N. G. lėšas būtent tėvo laidotuvėms (nors tai patvirtinančių įrodymų byloje ir nepateikta, tačiau ieškovė neginčijo šios aplinkybės), savaime nesudaro pagrindo pripažinti, jog šis kreditorius (ar jo reikalavimo teisę iš esmės perėmusi atsakovo motina) turėjo pirmenybę prieš kitus atsakovo kreditorius. Taip pat vien tai, jog šeimoje buvo susitarta, kad atsakovas atsisakys palikimo kitų paveldėtojų naudai ir dėl to nepadaugėjo kitų atsakovo kreditorių (į kreditorių eilę nepateko N. G. ir/ar atsakovo motina), nesudaro pagrindo spręsti, jog kitų kreditorių interesai nebuvo pažeisti, nes tokiu būdu sąmoningai ir tikslingai apsunkintos/panaikintos ieškovės, kaip kreditorės, teisės išsiieškoti skolą iš atsakovo paveldėto turto.

37. Taigi, darytina išvada, kad atsisakymas nuo palikimo nagrinėjamu atveju neatitiko teisingumo ir geros moralės principų savo kreditorių atžvilgiu (CK 1.5); faktiškai atsisakius palikimo atsakovas tapo/liko nemokus (nors turėjo galimybių paveldėti ginčo žemės sklypą (jo dalį) ir jį realizavęs bent iš dalies atsiskaityti su savo kreditoriais laikantis CK 6.930¹ straipsnyje nustatytos atsiskaitymo tvarkos) ir įrodymų, paneigiančių nustatytas aplinkybes, byloje nepateikta (CK 6.66 straipsnio 1 dalis). Įvertindamas nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja ir antroji sąlyga actio Pauliana instituto taikymui, nes atsakovo palikimo atsisakymas pažeidė ieškovės interesus.

38. Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalies nuostatą, sandoris gali būti ginčijamas actio Pauliana pagrindu tik tuo atveju, jeigu skolininkas jo sudaryti neprivalėjo. Kasacinio teismo praktikoje privalėjimas sudaryti sandorį aiškinamas kaip vienas iš imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis). Tokios būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiais gali būti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006).

39. Privalėjimas sudaryti sandorį – tai asmens pareiga, kurią gali nustatyti įstatymas, teismo sprendimas ir kt., ir jei šalis tokios pareigos nevykdo, tai suinteresuotas asmuo gali kreiptis į teismą su reikalavimu teismo tvarka nustatyti prievolę. CK 6.66 straipsnyje įtvirtinta galimybė kreditoriui ginčyti tik tuos skolininko sandorius, kurių šis sudaryti neprivalėjo.

40. Kaip savo praktikoje ne kartą yra nurodęs kasacinis teismas, tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas. Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011).

41. Kaip minėta, prieš atsisakydamas tėvo palikimo atsakovas turėjo įsiskolinimą ieškovei, tačiau atsisakė palikimo, palikto jam testamentu. Teismo vertinimu, toks atsakovo veiksmas – palikimo atsisakymas, buvo nulemtas ne kokio nors būtinumo, o laisvo atsakovo apsisprendimo nepriimti/atsisakyti palikimo galimai kitų paveldėtojų naudai (be kita ko, galimai ir dėl to, jog visi šeimos nariai/paveldėtojai suprato, kad tada į paveldėtą turtą bus nukreiptas atsakovo kreditorių reikalavimų išieškojimas). Kaip minėta, vien tai, kad šeimoje, pabrėžtina, galimai po tėvo mirties buvo atsiradę tam tikri susitarimai – atsakovo motinai atsiskaičius su vienu iš atsakovo kreditorių, taip pat kitiems paveldėtojams atsiskaičius su vienu velionio kreditoriumi, o atsakovui dėl to atsisakius palikimo, tai nesudaro pagrindo daryti išvados, jog atsisakyti palikimo atsakovas privalėjo. Taigi, darytina išvada, kad nebuvo būtinumo nemokiam ieškovės skolininkui – atsakovui, atsisakyti palikimo po tėvo mirties, todėl laikytina įrodyta ir ši actio Pauliana taikymo sąlyga.

42. Taikant actio Pauliana institutą turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas, kai ginčijamas atlygintinis sandoris, o kai neatlygintinis – tik skolininko nesąžiningumas (CK 6.66 straipsnio 1, 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008).

43. CK 6.67 straipsnio 1 punkte numatyta, kad preziumuojama, jog kreditoriaus interesus pažeidusios sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimaisiais giminaičiais. CK 3.135 straipsnyje nurodyta, jog artimaisiais giminaičiais pripažįstami tiesiosios linijos giminaičiai iki antrojo laipsnio imtinai (tėvai ir vaikai, seneliai ir vaikaičiai) ir šoninės linijos antrojo laipsnio giminaičiai (broliai ir seserys). Šiuo atveju kiti paveldėtojai, kurie paveldėjo ginčo žemės sklypą, buvo atsakovo motina, brolis ir sesuo.

44. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas atsisakė palikimo, dėl ko atsakovui priklausiusią palikimo dalį (pagal testamentą) paveldėjo ir palikimą priėmė atsakovo motina, brolis ir sesuo (pastarieji vėliau savo paveldėtas ginčo žemės sklypo dalis padovanojo motinai). Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, spręstina, jog nagrinėjamoje byloje tiek atsakovas, tiek išvardinti tretieji asmenys elgėsi nesąžiningai. Be to, atsakovas buvo nemokus ir visi kiti nurodyti paveldėtojai žinojo, kad jis turi daug kreditorių (įskaitant ir ieškovę). Skolininko (atsakovo) nesąžiningumas yra preziumuojamas, o asmeniui, norinčiam šią prezumpciją paneigti, tenka įrodinėjimo našta. Teismo vertinimu, atsakovas nepaneigė nesąžiningumo prezumpcijos (dėl susitarimo šeimoje jau buvo pasisakyta aukščiau šiame sprendime), todėl spręstina, jog nagrinėjamoje byloje yra ir ši įstatyme numatyta actio Pauliana taikymo sąlyga.

45. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalies nuostatas ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Ieškinio senaties termino klausimas actio Pauliana ieškinio pareiškimo atveju yra reglamentuojamas CK 6.66 straipsnio 3 dalyje, kurioje nustatyta, kad actio Pauliana pagrindu ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kreditorius turi teisę pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Įvertinus nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, jog sprendžiant ieškinio senaties termino klausimą, byloje pirmiausia turi būti nustatyta, kada ieškovė sužinojo (turėjo sužinoti) apie jo teises pažeidžiantį sandorį.

46. Nagrinėjamu atveju byloje nekilo ginčo dėl to, kad ieškovė nėra praleidusi nurodyto vienerių metų termino, nes apie ginčijamą sandorį iš esmės sužinojo tik iš antstolio D. T. 2020 m. gegužės 28 d. pažymos. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, laikytina, jog nagrinėjamoje byloje egzistuoja ir ši įstatyme numatyta actio Pauliana taikymo sąlyga.

47. Kasacinis teismas yra pasisakęs, jog joks sandoris, o tokiu yra laikomas ir atsisakymas nuo palikimo – vienašalis sandoris, negali pažeisti kitų asmenų subjektinių teisių ir teisėtų interesų. Jeigu sudarytas sandoris pažeidžia kitų asmenų subjektines teises ar teisėtus interesus, nėra svarbios tokio sandorio sudarymo aplinkybės, konkrečiai – su sandorį sudariusio asmens valios išreiškimu susijusios aplinkybės, sandoris pripažintinas negaliojančiu atitinkamu ieškinio pagrindą sudarančio sandorio negaliojimo pagrindu.

48. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nustačius visas CK 6.66 straipsnyje išvardytas actio Pauliana sąlygas, yra teisinis pagrindas pripažinti negaliojančiu ieškovės ginčijamą sandorį (CK 6.66 straipsnis; CPK 12, 178, 185 straipsniai), t. y. pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento atsakovo 2019 m. sausio 3 d. sudarytą vienašalį sandorį – pareiškimą dėl palikimo po tėvo A. K. K. mirties atsisakymo.

49. Byloje nustačius, kad atsakovas neteisėtai, piktnaudžiaudamas savo teise atsisakyti palikimo, pažeidė kitų asmenų teises ir interesus – bylos atveju ieškovės, pažeistos asmens teisės turi būti ginamos, todėl atsakovo susidaręs įsiskolinimas ieškovei turi būti tenkinamas, išieškojimo vykdymą nukreipiant į atsakovui tenkantį po jo tėvo A. K. K. mirties turtą – ½ dalį ginčo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris šiuo metu yra trečiojo asmens R. P. valdyme.

50. Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

51. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

52. Nagrinėjamu atveju ieškinį tenkinus, atsakovo ir trečiųjų asmenų R. P. bei J. P. patirtos bylinėjimosi išlaidos jiems neatlyginamos (be to, pastarieji asmenys iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė tokias išlaidas pagrindžiančių įrodymų); kiti tretieji asmenys savo pozicijos dėl ieškinio ir prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų nepateikė, todėl jiems jos taip pat neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

53. Ieškovė pateikė teismui prašymą priteisti jai iš atsakovo 72 Eur sumokėto žyminio mokesčio; pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Ieškinį tenkinus, šios išlaidos priteistinos ieškovei iš atsakovo.

54. Byloje iš viso patirta 24,56 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl šios išlaidos priteistinos valstybei iš atsakovo (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tomadas“ ieškinį atsakovui J. K. dėl vienašalio sandorio pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, antstolis D. T., R. P. (buvusi pavardė K.), J. P., G. M., tenkinti.

Pripažinti negaliojančiu atsakovo J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 2019 m. sausio 3 d. atsisakymą nuo palikimo, atsiradusio po jo tėvo A. K. K., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties.

Nukreipti išieškojimą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą už akių, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-28399-155/2017, kuriuo iš atsakovo J. K. ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Tomadas“ priteista skola, į J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) tenkantį po jo tėvo A. K. K. mirties turtą – ½ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra trečiojo asmens R. P. (buvusi pavardė K.), a. k. (duomenys neskelbtini) valdyme.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Tomadas“, j. a. k. 302308932, iš atsakovo J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 72 Eur (septyniasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 24,56 Eur (dvidešimt keturis eurus 56 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.