Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2A-255-883/2024

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-06-20
Bylos Nr.: e2A-255-883/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-18-3-00271-2023-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Irena Stasiūnienė, Rasa Bartašienė, Aleksandras Rusakas
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis“
Atsakovas: R. A., G. B.
Advokatai: Drąsutis Narmontas

Civilinė byla Nr. e2A-255-883/2024Teisminio proceso Nr. 2-18-3-00271-2023-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.1.1.3.; 2.6.1.4.; 3.2.4.4.; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1.

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. birželio 20 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės, Aleksandro Rusako ir Irenos Stasiūnienės (pirmininkės ir pranešėjos),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2024 m. kovo 12 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-564-874/2024, iškeltoje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis“ ieškinį atsakovams R. A. ir G. B. dėl skolos už elektros energiją priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Ignitis“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės R. A. (pagal priklausančią 1/2 turto dalį) 3800,08 Eur skolą už suvartotą elektros energiją, iš atsakovo G. B. (pagal priklausančią 1/2 turto dalį) priteisti 3800,07 Eur skolos už suvartotą elektros energiją, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad ieškovė tiekė elektros energiją į atsakovams nuosavybės teise priklausantį nekilnojamojo turto objektą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau už į objektą tiektą elektros energiją atsakovai su ieškove tinkamai neatsiskaitė. Objekte patikrinus apskaitos prietaiso rodmenis ir suvedus duomenis buvo nustatyta, kad yra neapskaitytas didelis kiekis elektros energijos, todėl susidarė 7600,15 Eur skola. Nuo 2011 m. vasario mėn. iki pat objekto atjungimo dėl skolos, buvo atliekami periodiniai mokėjimai, skolų tam tikrą laiką nebuvo. Atlikus skaitiklio rodmenų nurašymą 2015 m. gruodžio 7 d. užfiksuotas skaitiklio rodmuo buvo 2790 kWh. Vėliau vyko mokėjimai mažomis sumomis, todėl skolos nebuvo, objekte nebuvo lankytasi. Po 2018 m. mokėjimai buvo periodiniai,: sumokėta 2018 m. balandžio mėn., 2019 m. liepos mėn., 2020 m. lapkričio mėn. Skaitiklio rodmenys nurašyti 2021 m. gruodžio 1 d., užfiksuotas skaitiklio rodmuo 57 345 kWh, sunaudotas ir nedeklaruotas didelis kilovatvalandžių skaičius, kuris įvertintas 7600,15 Eur. Ieškovė pažymėjo, kad elektros energijos apskaitos prietaisai priklauso ir nurašymus bei patikrinimus vykdo AB „Energijos skirstymo operatorius“.

Atsiliepimas

3. Atsakovas G. B. paaiškino, kad negalėjo suvartoti tokio didelio elektros energijos kiekio. Jis ir sesuo šiame name negyveno, nes jo sesuo gyvena Anglijoje, jis – kitame rajone. Nurodė, kad turi brolį J. P., kuris gyvena Airijoje ir retkarčiais grįžta į Lietuvą, o grįžęs apsilanko motinai priklausiusiame name. Atsakovas nurodė, kad pats nesikreipė dėl skaitiklio patikros ir pažymėjo, kad elektros laidai neatlaikytų tokio elektros kiekio, jei į parą sunaudota 100 kWh. Gavęs ieškinį, sesers sūnus M. A. buvo nuvykęs į UAB „Ignitis“, taip pat skambino ir rašė el. laiškus, kad būtų patikrintas elektros skaitiklis, bet ieškovė nesiėmė reikiamų priemonių.

4. Atsakovės R. A. atstovas advokatas Drąsutis Narmontas paaiškino, kad atsakovė gyvena užsienyje, buvo parvykusi į mamos laidotuves. Paskutinį kartą į Lietuvą buvo trumpam grįžusi 2018 m., bet name negyveno, elektros energijos nevartojo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmai 2024 m. kovo 12 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės UAB „Ignitis“ 2034,40 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovei R. A. ir atsakovui G. B. bei priteisė valstybei iš ieškovės UAB „Ignitis“ 13,28 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.

6. Teismas nustatė, kad po J. D. P. mirties (duomenys neskelbtini) gana reguliariai buvo deklaruojama ir mokama už suvartotą elektros energiją. Po atsiskaitymo būdo pakeitimo, laikotarpiu nuo 2018 m. iki 2020 m., buvo deklaruojama ir mokama už suvartotą elektros energiją kartą per metus, skolų nefiksuota. Paskutinis deklaravimas ir mokėjimas buvo atliktas 2020 m. spalio 31 d. Liudytojas J. P. teismo posėdžio metu parodė, kad jo mamą J. D. P. iki mirties prižiūrėjo žmogus, kuris pasiliko toliau gyventi name, tačiau 2019 m. pradžioje jis mirė. Iki mirties rodmenis deklaruodavo ir mokėdavo minėtas žmogus. Paskutinį kartą tas žmogus mokėjo 2018 m., paskui susirgo ir metus laiko nemokėjo. J. P. grįžęs iš Ispanijos, paskutinį kartą skaitiklio rodmenis pažiūrėjo ir užsirašė 2019 m. liepos mėn., deklaravo dalį kilovatvalandžių ir už jas sumokėjo bei grįžęs 2020 m. spalio mėn., deklaravo likusią dalį kilovatvalandžių ir už jas sumokėjo. Vertinant nurodytų duomenų visumą teismas sprendė, kad už objekte suvartotą elektros energiją iki 2020 m. spalio 31 d. buvo atsiskaitoma tinkamai.

7. Teismas nustatė, kad 2013 m. gegužės 6 d. patikrinimo metu objekte užfiksuoti rodmenys 1 628 kWh; 2015 m. gruodžio 7 d. patikrinimo metu objekte užfiksuoti rodmenys 2 790 kWh, t. y. nurodyti laikotarpiu vidutiniškai per mėnesį buvo suvartojama po 37,48 kWh. 2020 m. spalio 31 d. išrašyta sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje užfiksuoti rodmenys 7344 kWh. 2021 m. gruodžio 1 d. patikrinimo metu objekte užfiksuoti rodmenys 57345 kWh. Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad elektros energijos skaitiklio rodmenų nurašymą 2021 m. gruodžio 1 d. atliko AB „Energijos skirstymo operatorius“. Teismas vertino, jog elektros energijos skaitiklio rodmenys nuo 2018 m. iki 2020 m. buvo deklaruojami tik kartą per metus, todėl atsakovai nepakankamai atsakingai rūpinosi paveldėtu turtu, tačiau ir ieškovės atliekami elektros energijos skaitiklio patikrinimai nebuvo atliekami reguliariai. Nuo 2015 m. gruodžio 7 d. iki 2021 m. gruodžio 1 d. elektros energijos skaitiklis nei karto nebuvo tikrintas.

8. Teismas nurodė, jog mažai tikėtina, jog nuo 2019 metų negyvenamame name, nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 1 d. (13 mėnesių) galėjo būti sunaudota 50001 kWh, tai yra po 3846 kWh per mėnesį (128 kWh per dieną). Vertindamas nurodytų duomenų visumą, teismas pripažino esant mažai tikėtiną aplinkybę, jog nurodytu laikotarpiu (13 mėnesių) objekte galėjo būti sunaudota net 50001 kWh elektros energijos, nes ir gyvenant nuolatos name ir naudojant buityje įprastus prietaisus, toks elektros suvartojimo kiekis yra akivaizdžiai per didelis. Pagal byloje nustatytų faktinių duomenų visumą teismas padarė labiau tikėtiną išvadą, jog abejotinai didelis 50 001 kWh elektros energijos kiekis nagrinėjamu atveju galėjo būti priskaitytas būtent dėl elektros skaitiklio gedimo.

9. Teismas nustatė, kad bylos nagrinėjimo metu, esant ginčui dėl elektros energijos skaitiklio galimo gedimo bei jo tinkamumo ekspertizės skyrimo, ieškovės atstovė 2024 m. sausio 23 d. pateikė duomenis, kad skaitiklis 2023 m. spalio 17 d. nuimtas, o 2024 m. vasario 12 d. pateikė duomenis, kad skaitiklis pripažintas netinkamu eksploatavimui ir 2024 m. vasario 5 d. Apskaitos prietaisų pripažinimo neremontuotinais ir netinkamais naudojimui akto – krovinio važtaraščiu Nr. (duomenys neskelbtini) perduotas utilizavimui, nors ginčas tarp šalių dėl suvartotos elektros energijos kiekio tęsėsi nuo 2022 m. pabaigos. Teismo vertinimu, ieškovė, būdama stipresnioji bylos ginčo šalis, neužtikrino elektros energijos skaitiklio išsaugojimo, kad būtų teisingai išnagrinėtas ginčas.

10. Pirmosios instancijos teismas padarė labiau tikėtiną išvadą, jog abejotinai didelis 50001 kWh elektros energijos kiekis nagrinėjamu atveju galėjo būti priskaitytas būtent dėl elektros energijos skaitiklio gedimo, nes atsakovai neturėjo jokių objektyvių galimybių ir poreikių sunaudoti tokį didelį elektros energijos kiekį negyvenamame name. Tuo tarpu ieškovė atsakovų skolą įrodinėjo būtent elektros energijos skaitiklio rodmenimis.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

11. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Ignitis“ prašo Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2024 m. kovo 12 d. sprendimą panaikinti, ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą ir įvertinęs liudytojo J. P. parodymus, jog jis grįžęs iš Ispanijos deklaravo kilovatvalandes ir už jas mokėjo, nusprendė, kad už atsakovams priklausančiame nekilnojamojo turto objekte suvartotą elektros energiją iki 2020 m. spalio 31 d. buvo atsiskaitoma tinkamai, tačiau ši teismo išvada nepagrįsta faktiniais duomenimis.

11.2. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą konstatavo, kad byloje nustatytų faktinių duomenų visuma sudaro pagrindą padaryti labiau tikėtiną išvadą, jog abejotinai didelis 50001 kWh elektros energijos kiekis nagrinėjamu atveju galėjo būti priskaitytas būtent dėl elektros energijos skaitiklio gedimo, nes atsakovai neturėjo jokių objektyvių galimybių ir poreikių sunaudoti tokį didelį elektros energijos kiekį negyvenamame name. Apeliantė pažymėjo, kad elektros apskaitos prietaisas Nr. (duomenys neskelbtini), įrengtas atsakovų objekte yra elektroninis ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2017-09-25 įsakymo Nr. 4-553 Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 1 d. įsakymo Nr. 4-523 „Dėl Teisinei metrologijai priskirtų matavimo priemonių grupių ir laiko intervalų tarp periodinių patikrų sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo 11.1.3 papunkčiu elektroninių matavimų priemonių patikrų intervalas yra 12 metų (+ 6 metai, jeigu atrankinės patikros rezultatai atitinka nustatytus reikalavimus). Tokiu būdu, vadovaujantis nurodytu reglamentavimu skaitiklio Nr. (duomenys neskelbtini) patikra dar galiojo iki 2025 m. gruodžio 31 d., t. y. apskaitos prietaisas įrengtas 2007 m., o 2019 m. atlikta atrankinė patikra. Atliktos atrankinės patikros rezultatai įrodo, kad elektros energijos skaitikliai atitinka nustatytus reikalavimus, kas leidžia teigti, kad nekilnojamojo turto objekte buvęs įrengtas apskaitos prietaisas veikė tinkamai.

11.3. Pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą nesirėmė jokiais įrodymais, o tik abstrakčiais samprotavimais; atmesdamas ieškinį, teismas nenurodė jokios įstatyminės normos ar sutartinės nuostatos, atleidžiančios atsakovus nuo prievolės tinkamai ir laiku atsiskaityti už suvartotą elektros energiją.

11.4. Teismas netinkamai vertino, jog ieškovė, būdama stipresnioji bylos ginčo šalis, neužtikrino elektros energijos skaitiklio išsaugojimo, kad būtų teisingai išnagrinėtas ginčas ir nurodo, kad teismo vertinimu, esant byloje ginčui dėl elektros energijos skaitiklio galimo gedimo, šios įmonės (ieškovė ir AB „Energijos skirstymo operatorius“), kurios susijusios viena su kita, galėjo ir privalėjo bendradarbiauti dėl esminio bylos įrodymo – skaitiklio, išsaugojimo kaip galimos ekspertizės pagrindinio objekto.

Atsiliepimas

12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai R. A. ir G. B. prašė apeliantės UAB „Ignitis“ apeliacinį skundą atmesti, palikti skundžiamą sprendimą nepakeistą ir priteisti atsakovų patirtas apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Ieškovė nepagrįstai suabsoliutina elektros energijos prietaiso duomenis bei tvirtina, kad teismai visais atvejais privalo tik jais vadovautis priimdami sprendimą, - nors nuo šio individualaus ginčo kilimo pradžios buvo keliamas klausimas dėl galimo elektros energijos skaitiklio netinkamo veikimo bei jame fiksuotų duomenų klaidingumo, o ginčo nagrinėjimo teisme metu, ieškovei žinant apie keliamą klausimą dėl elektros energijos skaitiklio netinkamo veikimo ir ekspertizės dėl to skyrimo, jis buvo sunaikintas AB „Energijos skirstymo operatorius“, kurios vienintelis akcininkas yra UAB „Ignitis grupė“, valdanti 100 procentų šios bendrovės akcijų, o patronuojanti ieškovės įmonė yra AB „Ignitis grupė“, kuri valdo 100 procentų šios įmonės akcijų.

12.2. Byloje nėra jokių duomenų, kurie pagrįstų priežastis, kodėl taip galėjo pasikeisti suvartojamos energijos kiekis atsakovams priklausančiame nekilnojamojo turto objekte bei kurios lemtų itin didelį elektros energijos vartojimo poreikio padidėjimą. Todėl teismas pagrįstai konstatavo, jog mažai tikėtina, jog nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 1 d. (13 mėnesių) galėjo būti sunaudota 50001 kWh, tai yra po 3846 kWh per mėnesį (po 128 kWh per dieną), o toks didelis elektros energijos kiekis galėjo būti priskaitytas dėl elektros energijos skaitiklio gedimo.

12.3. Kaip teisingai konstatavo teismas, nei ieškovė, nei AB „Energijos skirstymo operatorius“ nesiėmė jokių veiksmų atlikti elektros energijos skaitiklio patikrą, nors CK 6.387 straipsnio 2 dalis nustato, kad kai abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją buitinėms reikmėms, energijos tiekimo tinklų, energijos vartojimo apskaitos prietaisų techninę būklę ir saugų naudojimą turi užtikrinti energijos tiekimo įmonė, jeigu sutartis ar įstatymai nenumato ko kita.

12.4. Elektros energijos skaitikliui patikra atlikta dar 2007 m. sausį, jis įrengtas 2007 m. rugsėjį. Ieškovė pateikė 2019 m. gruodžio 2 d. patikros sertifikatą, išduotą atlikus atrankinę patikrą bei teigė, kad todėl elektros energijos skaitiklio metrologinė patikra galiojo dar iki 2025 m. gruodžio 31 d., bet, kaip pagrįstai konstatavo teismas, iš ieškovės pateiktos 2019 m. atliktos atrankinės patikros dokumentacijos matyti, jog objekto elektros energijos skaitiklis į atrankinės patikros kontrolinę grupę, kurioje skaitikliai buvo tikrinami realiai, nepateko. Taigi, nuo pat dar 2007 m. elektros energijos skaitiklis objekte faktiškai nebuvo tikrinamas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas

13. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

14. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovų prievolės sumokėti skolą už UAB „Ignitis“ tiektą elektros energiją.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

15. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė tiekė elektros energiją į nekilnojamojo turto objektą – namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Objektas), pagal 1998 m. gruodžio 11 d. pasirašytą elektros tiekimo sutartį, tarifo planas „Standartinis“ I grupės vartotojams, gaunantiems elektros energiją iš žemosios įtampos elektros tinklų, skaitiklio Nr. (duomenys neskelbtini).

16. Objektas nuosavybės teise priklausė J. D. P., kuri mirė (duomenys neskelbtini). Atsakovai G. B. ir R. A., būdami palikėjos J. D. P. vaikais, 2011 m. lapkričio 21 d. su pareiškimais kreipėsi į Joniškio rajono notarų biurą, kuriais pareiškė, kad priima po jų motinos mirties likusį palikimą. Testamentų registre 2011 m. lapkričio 22 d. įregistruotas palikėjos J. D. P. palikimo priėmimo faktas, palikimą priėmę asmenys – atsakovai G. B. ir R. A.. Nekilnojamojo turto registre atsakovai paveldėto turto savo vardu neįregistravo. Gyventojų registro duomenimis atsakovė R. A. nuo 2011 m. kovo 25 d. išvyko į Jungtinę Karalystę, atsakovas G. B. gyvena Telšių r. sav.

17. 2021 m. gruodžio 1 d. Objekte buvo atliktas skaitiklio rodmenų nurašymas, kurio metu buvo fiksuotas 57345 kWh elektros energijos suvartojimas. Ieškovė atsižvelgdama į šiuos rodmenis, atsakovams 2021 m. gruodžio 31 d. pateikė PVM sąskaitą-faktūrą 7600,15 Eur sumai už suvartotą elektros energiją.

Dėl elektros skaitiklio fiksuotų suvartotos energijos duomenų bei su tuo susijusių įrodymų tyrimo ir vertinimo

18. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.383 straipsnio 1 dalis nustato, kad pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo–pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą. Pagal bendrąją taisyklę, abonentas moka už faktiškai sunaudotą energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenis (CK 6.388 straipsnio 1 dalis).

19. Ieškovė UAB „Ignitis“ apeliacinį skundą grindžia tuo, kad teismas netinkamai ir neteisingai aiškino elektros energijos pirkimo – pardavimo teisinius santykius ir sutartinę civilinę atsakomybę reguliuojančias CK normas, neteisingai vertino teismų suformuotą praktiką analogiškose bylose, klaidingai vertino byloje surinktus įrodymus ir faktines aplinkybes, konstatavo rašytiniams įrodymams prieštaraujančias faktines aplinkybes, t. y. ne tik neatsižvelgė į ieškovės rašytinius įrodymus, ignoravo argumentus dėl elektros skaitiklių rodmenų, bet ir padarė nepagrįstas, byloje esantiems įrodymams prieštaraujančias išvadas.

20. Vienas iš esminių apeliantės argumentų, kuriuo ji grindžia savo apeliacinį skundą, nesutikdama su teismo sprendimu, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į elektros skaitiklio parodymus, kartu neįvertindamas aplinkybių, kad elektros skaitiklio metrologinė patikra buvo galiojanti iki 2025 m. gruodžio 31 d. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantės argumentai ir pateikti įrodymai apie elektros skaitiklio parodymus šioje byloje negali būti vertinami atsietai ir vienareikšmiškai, neatsižvelgiant ir į atsakovų įrodymų bei argumentų visumą apie galimą elektros skaitiklio gedimą.

Žemesnės instancijos teismas

21. CK 6.385 straipsnio 1 dalis nustato, kad patiektos ir sunaudotos energijos kiekis nustatomas pagal apskaitos prietaisų rodmenis arba kitu sutartyje nurodytu būdu. Esant minėtai nuostatai, įrodinėjant elektros energijos vartotojo skolą, elektros apskaitos prietaiso rodmenys yra viena iš pagrindinių ir svarbiausių įrodinėjimo priemonių. Atitinkamai remiantis Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 patvirtintų taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 58.13 punktu ir 58.13.1 papunkčiu, vartotojas privalo, kai tik paaiškėja, nedelsiant informuoti operatorių apie visus elektros apskaitos prietaisų ar elektros apskaitos schemos elementų gedimus, elektros apskaitos prietaisų, elektros energijos apskaitos schemos elementų, kitų su elektros apskaita susijusių plombuojamųjų vietų plombų pažeidimus ar nutraukimus, taip pat apie nepagrįstą esminį pagal elektros energijos apskaitos prietaisus apskaičiuoto elektros energijos suvartojimo sumažėjimą arba padidėjimą. Be to, Taisyklių 69 punkte nustatyta, kad nustatytuose elektros apskaitos prietaiso įrengimo taškuose elektros apskaitos prietaisus savo lėšomis įrengia, prižiūri ar keičia operatorius. Elektros apskaitos prietaisai keičiami nemokamai teisės aktuose nustatytais atvejais (pasibaigus jų metrologinės patikros terminui ar jiems sugedus ne dėl vartotojo kaltės ir kt.). Taigi, teisinis reglamentavimas sukuria abipuses pareigas tiek elektros energijos vartotojui, tiek elektros energijos tiekimo operatoriui, t. y. elektros energijos vartotojas įpareigojamas ne tik tinkamai apmokėti už tiektą elektros energiją, bet ir pranešti apie galimą elektros energijos apskaitos prietaiso gedimą bei nepagrįstą elektros energijos suvartojimą, o elektros tiekimo operatoriui sukuriama pareiga užtikrinti elektros skaitiklių patikimumą.

22. Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar atsakovai, kaip elektros energijos vartotojai, elgėsi sąžiningai bei tinkamai ir rūpestingai vykdė pareigą tinkamai atsiskaityti už suvartotą elektros energiją po J. D. P. mirties paveldėtame Objekte bei ar jie galėjo suprasti, jog skaitiklis galimai netinkamai fiksuoja suvartojamą energiją, pateikdamas itin didelius elektros suvartojimo rodmenis. Pažymėtina, kad apeliantė laikosi pozicijos, kad elektros skaitiklio gedimas Objekte nebuvo fiksuotas, jis veikė tinkamai, be to skaitiklio metrologinė patikra galiojo iki 2025 m. gruodžio 31 d. Iš pateikto 2019 m. gruodžio 2 d. patikros sertifikato, patikros ir bandymo protokolų su priedais nustatyta, kad 200 elektros energijos skaitiklių, tarp jų ir elektros energijos skaitikliui Nr. (duomenys neskelbtini), atlikta atrankinė patikra ir 2019 m. gruodžio 2 d. išduotas patikros sertifikatas su išvada tinkama naudoti, galiojantis iki 2025 m. gruodžio 31 d. Į kontrolinę 32 elektros energijos skaitiklių grupę, kurioje skaitikliai buvo realiai tikrinami, elektros energijos skaitiklis Nr. (duomenys neskelbtini) nepateko. Iš ieškovės atstovės pateikto AB „Energijos skirstymo operatoriaus“ parengto 2024 m. vasario 5 d. Apskaitos prietaisų pripažinimo neremontuotinais ir netinkamais naudojimui akto – krovinio važtaraščio Nr. (duomenys neskelbtini) su priedais nustatyta, kad elektros energijos skaitiklis Nr. (duomenys neskelbtini) pripažintas netinkamu eksploatavimui ir perduotas utilizavimui UAB „Metvaldis“. Svarbu pažymėti, kad byloje nėra duomenų apie nustatytą elektros skaitiklio gedimą, tačiau vertinant itin padidėjusį elektros energijos suvartojimo kiekį, svarbu atsižvelgti į aplinkybes, jog atsakovai bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, pateikė duomenis, patvirtinančius jų kreipimąsi tiek į UAB „Ignitis“, tiek į AB „Energijos skirstymo operatorius“. Iš atsakovų pateiktų elektroninių laiškų matyti, kad M. A. (liudytoju apklaustas atsakovės sūnus) 2022 m. gruodžio 8 d. kreipėsi į AB „Energijos skirstymo operatorius“ dėl itin padidėjusių elektros rodmenų, nurodydamas, kad galimai buvo klaidingai deklaruojami duomenys ir AB „Energijos skirstymo operatorius“ atsakovės sūnų nukreipė į UAB „Ignitis“, nes klausimas nebuvo skirtas AB „Energijos skirstymo operatorius“. 2022 m. gruodžio 21 d. AB „Energijos skirstymo operatorius“ nurodė, kad dėl rodmenų patikslinimo reikia kreiptis į visuomeninį tiekėją UAB „Ignitis“, todėl M. A. kreipėsi į apeliantę (data nenurodyta), iš kurios 2023 m. sausio 16 d. gavo atsakymą, kad PVM sąskaita-faktūra 7600,15 Eur sumai išrašyta pagal 2021 m. gruodžio 1 d. AB „Energijos skirstymo operatorius“ užfiksuotus darbuotojo duomenis ir atitinkamai nurodė, kad jei įtariamas elektros skaitiklio gedimas, jis turi kreiptis į AB „Energijos skirstymo operatorius“. Iš minėtų byloje esančių duomenų, matyti, kad atsakovai (per liudytoją M. A.) kreipėsi tiek į UAB „Ignitis“, tiek į AB „Energijos skirstymo operatorius“, prašydami išspręsti ar patikrinti susidariusią situaciją, tačiau tiek „Ignitis“, tiek „Energijos skirstymo operatorius“ nukreipė atsakovus viena pas kitą, nesuteikdama realios pagalbos vartotojams bei neinicijuodama papildomų priemonių galimam elektros skaitiklio Objekte patikrinimui. Svarbu pažymėti, kad atsakovai yra paslaugų vartotojai, neturintys nei techninių galimybių, nei specialių žinių, kad galėtų patys tinkamai įvertinti nurašytų elektros energijos duomenų ir jų santykį su galimu elektros skaitiklio gedimu, todėl jie įgyvendindami Taisyklių 58.13 punktą ir 58.13.1 papunktį, kreipėsi tiek į apeliantę, tiek į AB „Energijos skirstymo operatorių“, siekdami išsiaiškinti padidėjusio elektros energijos suvartojimo priežastis.

23. Kaip minėta, apeliantė grįsdama savo reikalavimą nurodė, kad elektros apskaitos prietaisas Nr. (duomenys neskelbtini), įrengtas atsakovų Objekte yra elektroninis ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2027 m. rugsėjo 25 d. įsakymo Nr. 4-553 Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 1 d. įsakymo Nr. 4-523 „Dėl Teisinei metrologijai priskirtų matavimo priemonių grupių ir laiko intervalų tarp periodinių patikrų sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo 11.1.3 papunkčiu elektroninių matavimų priemonių patikrų intervalas yra 12 metų (+ 6 metai, jeigu atrankinės patikros rezultatai atitinka nustatytus reikalavimus). Tokiu būdu, vadovaujantis nurodytu reglamentavimu skaitiklio Nr. (duomenys neskelbtini) patikra dar galiojo iki 2025 m. gruodžio 31 d. Su šiais apeliantės argumentais nesutiktina dėl kelių priežasčių: pirma, teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytos aplinkybės apie ženkliai išaugusį atsakovų suvartotą elektros energijos kiekį buvo pakankamas pagrindas iš naujo atlikti neeilinę metrologinę patikrą tam, kad būtų nustatyta, ar elektros skaitiklis Nr. (duomenys neskelbtini) apskaitė elektros energiją tinkamai, tačiau tai nebuvo padaryta. Antra, apeliantei nurašius skaitiklio rodmenis, atsakovams be apeliantės pagalbos patikrinti elektros skaitiklį buvo apsunkinta. Trečia, pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme iškelta 2023 m. vasario 28 d. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad AB „Energijos skirstymo operatorius“ 2024 m. vasario 5 d., t. y. jau po bylos iškėlimo teisme, Apskaitos prietaisų pripažinimo neremontuotinais ir netinkamais naudojimui aktu – krovinio važtaraščiu Nr. (duomenys neskelbtini) pripažino nurodytus elektros energijos apskaitos prietaisus, tarp jų ir elektros energijos skaitiklį Nr. (duomenys neskelbtini), buvusį atsakovų Objekte, netinkamais eksploatuoti ir perdavė utilizuoti UAB „Metvaldis“. Taigi, sunaikinus elektros energijos skaitiklį, atsakovai neturėjo galimybės įsitikinti elektros skaitiklio duomenų teisingumu, o šiuo metu juo įsitikinti galimybės nebėra (tiek atsakovams, tiek ir teismui), atsižvelgiant į tai, kad skaitiklis po šio patikrinimo buvo pas AB „Energijos skirstymo operatorius“, o atsakovai prarado galimybę įrodyti, kad egzistavo skirtumas tarp apeliantės nurodyto ir atsakovų realiai suvartoto energijos kiekio, įrodymų praradimo ir su tuo susijusių pasekmių rizika, tenka pačiai apeliantei. Kartu pažymėtina, kad nors apeliantė teigia, kad ji niekaip negalėjo daryti įtakos AB „Energijos skirstymo operatorius“ turtui, visgi, viešai skelbiami duomenys patvirtina, kad vienintelė AB „Energijos skirstymo operatorius“ akcininkė yra AB „Ignitis grupė“, valdanti 100 proc. bendrovės akcijų, todėl atsižvelgiant į tai, kad įmonės yra susijusios, jos turėjo ne tik galimybę, bet ir pareigą bendradarbiauti viena su kita išsaugant įrodymus. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad AB „Energijos skirstymo operatorius“ ir UAB „Ignitis“ bendradarbiauja elektros skaitiklių rodmenų patikslinimo klausimais, UAB „Ignitis“ pagal AB „Energijos skirstymo operatorius“ nurodytus skaitiklių rodmenis pateikia vartotojams PVM sąskaitas-faktūras, kas iš esmės reiškia jų tarpusavio bendradarbiavimą ir kooperavimąsi. Ketvirta, kaip minėta, apeliantė nurodė, kad elektros energijos apskaitos prietaisas Objekte veikė tinkamai, be to, šio prietaiso metrologinė patikra galiojo iki 2025 m. gruodžio 31 d. Visgi, sunaikinus esminį įrodymą byloje, atmestini apeliantės teiginiai, kad elektros energijos skaitiklis Objekte po patikros 2019 m. iki 2025 m. niekaip negalėjo sugesti. Pažymėtina, kad vien metrologinės patikros galiojimas nepatvirtina fakto, kad praėjus tam tikram laikui, elektros apskaitos prietaisas dėl tam tikrų aplinkybių negali sugesti ar pradėti veikti netinkamai.

24. Nagrinėjamu atveju nustatyta ir neginčytina, kad atsakovų pareigą deklaruoti suvartotos elektros energijos duomenis bei sumokėti už tiekiamą elektros energiją reglamentuoja įvairūs teisės aktai – tiek CK 6.388 straipsnio 1 dalis, tiek Taisyklių 58.4. punktas numatantis, kad vartotojas privalo, jei sutartyje nenustatyta kitaip, ne vėliau kaip kiekvieno ataskaitinio laikotarpio paskutinę dieną, taip pat prieš pasikeičiant elektros energijos perdavimo, skirstymo ar visuomeninio tiekimo paslaugų kainoms ir (ar) tarifams, užrašyti elektros apskaitos prietaisų rodmenis ir deklaruoti operatoriui ar tiekėjui. Svarbu pažymėti, kad apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytu argumentu, kad už elektros energiją Objekte iki 2020 m. spalio 31 d. atsakovai atsiskaitydavo tinkamai. Pirmosios instancijos teismas iš priskaitymų ir mokėjimų už suvartotą elektros energiją ataskaitos už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2023 m. kovo 24 d. nustatė, kad po J. D. P. mirties (duomenys neskelbtini), 2011 metais suvartotos elektros energijos kiekis buvo deklaruotas ir sumokėta du kartus, 2012 metais – septynis kartus, 2013 m. – septynis kartus, 2014 metais – devynis kartus, 2015 metais – dešimt kartų, 2016 metais – keturis kartus, 2017 metais – tris kartus; po atsiskaitymo būdo pakeitimo 2018 metais – vieną kartą, 2019 m. – vieną kartą, 2020 metais – vieną kartą. 2013 m. gegužės 6 d. patikrinimo metu užfiksuoti rodmenys 1628 kWh, priskaičiuota 1,51 Eur skola, kuri buvo padengta sekančiu mokėjimu 2013 m. rugpjūčio 6 d. 2015 m. gruodžio 7 d. patikrinimo metu užfiksuoti rodmenys 2790 kWh. 2018 m. balandžio 24 d. išrašyta sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje užfiksuoti rodmenys 3884 kWh. 2019 m. liepos 5 d. išrašyta sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje užfiksuoti rodmenys 5688 kWh. 2020 m. spalio 31 d. išrašyta sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje užfiksuoti rodmenys 7344 kWh. 2021 m. gruodžio 1 d. patikrinimo metu užfiksuoti rodmenys 57345 kWh. 2021 m. gruodžio 31 d. išrašyta sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) adresuota J. D. P., kurioje užfiksuoti rodmenys nuo 7344 kWh iki 57345 kWh, skirtumas 50 001 kWh, taikant tarifą 0,1520 Eur/kWh apskaičiuota 7 600,15 Eur skola. 2022 m. kovo 7 d. elektros tiekimas vartotojui atjungtas dėl skolos. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad po J. D. P. mirties (duomenys neskelbtini), gana reguliariai buvo deklaruojama ir mokama už suvartotą elektros energiją. Be to, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo apklaustas liudytojas J. P., kuris nurodė, jog jo motiną J. D. P. iki mirties prižiūrėjo žmogus, kuris pasiliko toliau gyventi name ir iki savo mirties (2019 m. pradžioje) deklaruodavo rodmenis ir mokėdavo už suvartotą elektros energiją, paskutinį kartą mokėjo 2018 m., paskui susirgo ir metus laiko nemokėjo. Liudytojas, grįžęs iš Ispanijos, paskutinį kartą skaitiklio rodmenis pažiūrėjo ir užsirašė 2019 m. liepos mėn., deklaravo dalį kilovatvalandžių ir už jas sumokėjo bei, grįžęs 2020 m. spalio mėn., deklaravo likusią dalį kilovatvalandžių ir už jas sumokėjo. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantės atsakovams 2021 m. gruodžio 31 d. išrašytoje PVM sąskaitoje-faktūroje nurodyti duomenys patvirtina, kad buvo užfiksuoti rodmenys nuo 7344 iki 57345 kWh, skolos likutis 2021 m. lapkričio 30 d. nurodytas 0,00 Eur, per 2021 m. gruodžio mėn. sumokėta taip pat 0,00 Eur. Taigi, apibendrinant matyti, kad paskutinė atsakovams išrašyta PVM sąskaita-faktūra, kurios jie neginčijo, buvo 2020 m. spalio 31 d. - Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje užfiksuoti rodmenys 7344 kWh. Šią sąskaitą faktūrą atsakovai apmokėjo, todėl, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovai iki 2020 m. spalio 31 d. skolingi apeliantei nebuvo. Be to, sutiktina su pirmosios instancijos teismu, konstatavusiu, jog atsakovai nepakankamai atsakingai rūpinosi paveldėtu turtu, elektros skaitiklio rodmenis deklaravo nenuosekliai, ne pagal Taisyklėse numatytą tvarką, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad apeliantės nurašytas rodmenų kiekis 50001 kWh (57345 kWh-7344kWh) yra nelogiškas ir mažai tikėtinas, nes tai reikštų, kad nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 1 d. buvo suvartota 50001 kWh elektros energijos, tai yra po 3846 kWh per mėnesį arba po 128 kWh per dieną, juolab, kad byloje nepaneigta aplinkybė, kad atsakovų Objekte nuo 2019 m. niekas negyveno.

25. Pažymėtina, kad apeliantė skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, nenurodė jokios įstatyminės normos ar sutartinės nuostatos, atleidžiančios atsakovus nuo prievolės tinkamai ir laiku atsiskaityti už suvartotą elektros energiją. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas bendrąja prasme neginčija atsakovų prievolės dėl tinkamo atsiskaitymo už tiektą elektros energiją, tačiau šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl konkretaus suvartoto elektros energijos kiekio pagrįstumo. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė yra profesionalė energetikos srityje, kuri privalėjo pateikti duomenis, pagal kuriuos teismas galėtų išspręsti ginčą, kartu pažymint, kad apeliantė turėjo teisę siūlyti teismui alternatyvius galimus atsiskaitymo už įrodinėjamą skolą būdus. Nagrinėjamu atveju apeliantė vadovaujasi išimtinai užfiksuotais skaitiklio parodymais, kvestionuodama aplinkybę apie sunaikintų įrodymų svarbą nagrinėjamoje byloje bei galimą Taisyklėse numatytą elektros energijos perskaičiavimą už laikotarpį, kai apskaita neveikė ar veikė netiksliai.

26. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis taip pat argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nepagrįstai neatsižvelgė į pateiktus argumentus bei įrodymus bei atsakovų pateiktiems įrodymams suteikė didesnę įrodomąją galią. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apeliantės apeliacinio skundo argumentais ir konstatuoja, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles ir kitas procesinės teisės normas dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo tarp ginčo šalių.

27. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi tiek ieškovės pateiktais rašytiniais įrodymais - priskaitymų ir mokėjimų už suvartotą elektros energiją ataskaita, papildomais dokumentais apie atliktus patikrinimus Objekte, fotonuotrauka, kurioje užfiksuotas suvartotos elektros energijos kiekis, rašytiniais paaiškinimais ir įrodymais, kad apskaitos prietaiso metrologinė patikra buvo galiojanti ir jis pripažintinas veikiančiu bei atitinkamai atsakovų pateiktais rašytiniais paaiškinimais ir įrodymais, kartu įvertindamas ir sunaikinto elektros skaitiklio Objekte įrodomąją reikšmę. Taigi, išvada apie faktą, jog elektros skaitiklio duomenys yra neteisingi, yra pagrįsta bylos duomenimis ir padaryta tinkamai taikant įrodinėjimo civiliniame procese standartą.

28. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 28 punktas). Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas.

29. Kolegijos vertinimu, aptartų aplinkybių visetas neleidžia pripažinti tinkamai įrodytos aplinkybės, kad elektros energijos apskaitos prietaisas Objekte tinkamai fiksavo elektros energijos kiekį (CPK 178 straipsnis), todėl atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, įvertinęs byloje pateiktus, kitus byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių (jų atstovų) paaiškinimus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovai sunaudojo apeliantės nurodytą elektros energijos kiekį, todėl apeliantės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo daryti byloje priešingą išvadą (CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl bylos procesinės baigties

30. Teisėjų kolegija išsamiau nepasisako dėl kitų, šioje nutartyje neaptartų, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, kadangi jie neturi įtakos nagrinėjamos bylos rezultatui.

31. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantė, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, nepagristas ar kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, materialinės ar procesinės teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs visumą byloje esančių įrodymų ir įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, teisingai taikė procesines ir materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas, teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

32. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta rekomendacijose.

33. Kadangi apeliantės apeliacinis skundas atmestas visa apimtimi, apeliantės apeliaciniame procese patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme atsakovai patyrė 907,50 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, prašė jas priteisti iš apeliantės. Byloje pateikti duomenys, kad už atsakovams suteiktas teisines paslaugas advokatui sumokėjo M. A.. Nustačius, kad mokama advokato teisinė pagalba atsakovams buvo suteikta ir dėl išlaidų jai apmokėti atlyginimo kreiptasi CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, yra pagrindas priteisti atsakovams atstovavimo išlaidas, nepaisant to, kad už suteiktas teisines paslaugas sumokėjo kitas, nors ir byloje nedalyvaujantis, asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256-684/2015).

34. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovų prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija rekomenduojamo priteisti maksimalaus užmokesčio už tokio pobūdžio teisines paslaugas dydžio, yra proporcingos bylos apimčiai ir sudėtingumui, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, atsakovams iš apeliantės priteisiama po 453,75 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2024 m. kovo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis“, juridinio asmens kodas 303383884, atsakovei R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovui G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 453,75 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt tris eurus 75 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Rasa BartašienėAleksandras RusakasIrena Stasiūnienė