- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-07-04
- Bylos Nr.
- 2S-691-357/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-03969-2013-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Bartašienė
- Suinteresuotas asmuo
- E. L., VĮ Registrų centro
- Pareiškėjas
- D. L.
- Kategorijos
- 19.12pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens E. L. atskirąjį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo D. L. pareiškimą suinteresuotiems asmenims VĮ Registrų centro Telšių filialui, Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Laižuvos seniūnijai, Mažeikių rajono savivaldybei, Nacionalinei Žemėtvarkos tarnybai, E. L. dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėjas D. L. kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis už statybinius pajus 1999 11 20 iš likviduojamos Mažeikių rajono Laižuvos žemės ūkio bendrovės už jam priklausančius 1015 statybinių pajų nuosavybės teise įsigijo 16/100 dalį mechaninių dirbtuvių (duomenys neskelbtini), o pagal 2013 08 02 susitarimą dėl žemės ūkio pajų perleidimo iš J. U. dar įsigijo jam priklausančius 205 vnt mechaninių dirbtuvių statybinius pajus, todėl jam nuosavybės teise priklauso 19/100 dalis mechaninių dirbtuvių (duomenys neskelbtini) ir šią mechaninių dirbtuvių 19/100 dalį nuosavybės teise valdo iki šiol; prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis iš likviduojamos Laižuvos žemės ūkio bendrovės 1997-04-21 už žemės ūkio statybinius 727 pajus nuosavybės teise įsigijo 1953 m. statybos veršidę-kiaulidę, už 585 žemės ūkio statybinius pajus įsigijo 1909 m. statybos veršidę, o 1999-10-20 už 200 statybinių pajų įsigijo statybos artezinį šulinį (duomenys neskelbtini) ir kad minėtą nekilnojamąjį turtą nuosavybės teise valdo nuo jų įsigijimo momento iki šiol.
Atsiliepimas
Suinteresuotu asmeniu su savarankiškais reikalavimais įstojęs E. L. teismo prašė pareiškėjo D. L. pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą; panaikinti VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registre nekilnojamojo daikto 2013-08-12 įregistravimo faktą, registro numeriu Nr. (duomenys neskelbtini), unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), archyvinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini), kaip įregistruotą antrą kartą per klaidą ir nepagrįstai; konstatuoti faktą, kad 2013-08-02 susitarimas tarp pardavėjo J. U. ir pirkėjo D. L. dėl buvusios (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės mechaninių dirbtuvių pastato 205 statybinių pajų perleidimo yra niekinis, nes prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir todėl pagal tą sandorį jam, E. L., perkelti pirkėjo teises ir pareigas, pripažinus faktą, kad pagal tą sandorį iš bendraturčio J. U. 205 statybinių pajų (3/100 dalį ) mechaninių dirbtuvių pastato nupirko jis, bendraturtis E. L.. Taip pat prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. L. nuosavybės teise valdo 100/100 buvusios (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės visą pastatą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su pristatytais prie jo priklausiniais - keturiomis pastogėmis, kurių unikalūs numeriai yra (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Papildomame atsiliepime suinteresuotas asmuo E. L. papildomai prašė pripažinti pirkimo-pardavimo notariškai patvirtintą sutartį Nr. 2-4184, pagal kurią pardavėjas D. L. pardavė pirkėjams A. T. ir V. T. ½ stoginės, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento, kaip prieštaraujančią imperatyvioms įstatymo normoms, taikant to nekilnojamojo daikto atžvilgiu restituciją; prašė panaikinti VĮ Registrų centre teisinę registraciją D. L. vardu nuosavybės teisėmis įregistruotas stogines, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kaip neteisėtą ir nepagrįstą ir prašė įpareigoti VĮ Registrų centrą tą daiktą (stoginę) išregistruoti iš nekilnojamojo turto kadastro registro, įtraukti į bylą suinteresuotais asmenimis A. T. ir V. T..
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Mažeikių rajono apylinkės teismas 2014 m. gegužės 14 d. nutartimi atsisakė priimti suinteresuoto asmens su savarankiškais reikalavimais E. L. papildomus savarankiškus reikalavimus ypatingosios teisenos byloje, kaip nagrinėtinus ieškinio teisenos tvarka, išaiškinant jam teisę kreiptis dėl šių reikalavimų į teismą ieškinio teisenos tvarka. Nurodė, kad E. L. pateikti papildomi savarankiški reikalavimai, įvardinti papildomame atsiliepime į pareiškimą, negali būti priimti ir nagrinėjami šioje byloje, nes tai yra ieškinio teisena nagrinėjami turtiniai ginčai (ginčas dėl pirkimo – pardavimo sutarties panaikinimo, restitucijos taikymo, teisinės registracijos panaikinimo) tarp skirtingų šalių ir skirtingų dalykų, nei pareikštas pirminis D. L. pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo. Teismas iš pateiktų galiojančių dokumentų, t.y. 2011 02 01 senų statinių patikrinimo akto ir registrų centro atstovo J. D. paaiškinimų sprendė, kad stoginė buvo įteisinta registrų centre kaip visiškai atskiras savarankiškas objektas, kurio pardavimo sandorį sudarė notaras, vadovaudamasis pateiktas dokumentais, o papildomas E. L. reikalavimas panaikinti stoginės dalies pirkimo-pardavimo sutartį, panaikinti registrų centre teisinę registraciją D. L. vardu, yra nesusijęs su pirminiu pareikštu pareiškėjo D. L. pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčių faktų, liečiančių mechaninių dirbtuvių nuosavybės teisę, nustatymo. Taip pat teismas laikė, kad byloje, nagrinėjamoje ypatingosios teisenos tvarka pagal pareiškėjo D. L. apibrėžtas pareiškimo reikalavimo ribas, negalima nagrinėti visų turtinių ginčų, kuriuos mano esant tarp jo ir D. L. suinteresuotas asmuo E. L., jei tas ginčas nekyla iš pirminio pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo esmės. Kiti tarp jų kylantys teisiniai ginčai turi būti nagrinėjami CPK nustatyta ieškinio teisenos tvarka, atskirai pareiškiant ieškinį teisme.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu apeliantas E. L. prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-288-636/2014 ir išspręsti klausimą iš esmės - priimti nagrinėjimui civilinėje byloje Nr. 2-288-636/2014 suinteresuoto asmens E. L., teikiančio pareiškimą su savarankiškais reikalavimais, 2014-04-14 papildomą atsiliepimą. Nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu (2014-03-18 teismo posėdyje) paaiškėjo, kad pareiškėjas D. L. jau 2011-02-10, neturėdamas tam jokio teisėto pagrindo, VĮ Registrų centre paslapčiomis įregistravo savo vardu mechaninių dirbtuvių priklausinį (stogines). Maža to, jis jau 2013-12-02 tų mechaninių dirbtuvių priklausinio dalį pardavė Antanui ir V. T.. Apie tai, kad registracija minėto priklausinio D. L. vardu yra neteisėta ir nepagrįsta apeliantas sužinojo tik 2014-04-04 VĮ Registrų centre susipažinus su tos registracijos duomenimis. Kadangi pareiškėjas D. L. neteisėtai ir nepagrįstai įregistravo savo vardu mechaninių dirbtuvių priklausinį (stogines) kaip atskirą daiktą, suinteresuotas asmuo buvo priverstas papildyti 2014-02-11 savarankiškus reikalavimus. Todėl 2014-04-14 teismui pateikė papildomą atsiliepimą, kas liečia mechaninių dirbtuvių priklausinį (stogines).
Teigia, kad ginčas dėl mechaninių dirbtuvių priklausinio - stoginių iškilo betarpiškai iš pirminio D. L. pareiškimo dėl juridinės reikšmės turinčių faktų nustatymo esmės. Pažymi, kad teismas neatsižvelgė į faktą, kad stoginės yra mechaninių dirbtuvių priklausinys ir jam turi būti taikomas priklausinio statusas, numatytas LR CK 4.19 str. 1 d. Tai akivaizdžiai atsispindėjo apklausto teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens J. U. parodymuose ir liudytojų P. G., M. M., A. N. ir V. N. parodymuose, duotuose 2014-05-19 teismo posėdžio metu. Nurodo, kad stoginės turi priklausinio statusą mechaninių dirbtuvių atžvilgiu. Todėl stoginės ir nebuvo atskirai 1999-11-20 skirstomos tarp pajininkų, o jų likimą turėjo nulemti mechaninių dirbtuvių minėtas likimas, t. y. jos paskirstomos tokiomis pat dalimis kaip ir mechaninių dirbtuvių pastatas. Kitaip tariant, tas, kas valdo mechanines dirbtuves, tas turi valdyti ir stogines (pastogę), nes tai tarnaujantis mechaninių dirbtuvių daiktas ir funkcionaliai surištas su pagrindiniu daiktu. Mano, kad teismas neteisingai taikė LR CPK 443 str. 7 d. reikalavimus, nes ši norma įpareigoja išspręsti kilusį ginčą dėl teisės šioje nagrinėjamoje byloje. Todėl, kai apibrėžtos ginčo ribos, nustatytos priežastys, dėl kurių kyla ginčas, o ginčas kilo dėl pagrindinio daikto priklausinio, tai jis turi būti nagrinėjamas šioje byloje (LAT CBS 2011-06-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). 2014 m. gegužės 14 d. nutartis pažeidė ir proceso ekonomiškumo, koncentruotumo principus bei nukrypo nuo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos.
Atsiliepimas
Pareiškėjas D. L. pateiktame atsiliepime nurodė, kad nesutinka su atskiruoju skundo ir prašo jį atmesti, paliekant galioti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 14 d. nutartį. Nurodo, kad D. L. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad už statybinius pajus 1999-11-20 iš likviduojamos (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės už jam priklausančius pajus nuosavybės teise įsigijo 16/100 dalį mechaninių dirbtuvių (duomenys neskelbtini), o pagal 2013-08-02 susitarimą iš J. U. dar įsigijo jam priklausančius 205 vnt. mechaninių dirbtuvių pajus. Todėl pareiškėjui nuosavybės teise priklauso viso 19/100 dalis mechaninių dirbtuvių (duomenys neskelbtini). Suinteresuoto asmens E. L. papildomi savarankiški reikalavimai pagal jo teismui 2014-04-14 pateiktą naują procesinį dokumentą nėra niekaip susiję su pareiškėjo D. L. teismui pareikštu pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, t.y. dėl mechaninių dirbtuvių įsigijimo, nes stoginė į kurią pretenduoja E. L., yra visiškai atskiras statinys, ½ dalis stoginės notariškai yra teisėtai parduota A. T. ir V. T.. Dabar jie yra teisėti stoginės dalies valdytojai. Mano, kad E. L. nori vienas užvaldyti ne tik mechanines dirbtuves, bet ir stoginę, nors jam tai nepriklauso. Suinteresuoto asmens E. L. papildomi savarankiški reikalavimai negali būti priimti ir nagrinėjami šioje byloje, nes tai yra tik ieškinio teisena nagrinėjami turtiniai ginčai (ginčas dėl pirkimo-pardavimo sutarties panaikinimo, restitucijos taikymo, teisinės registracijos panaikinimo), tarp skirtingų šalių ir skirtingų dalykų, nei pirminis D. L. pareiškimas pareikštas teismui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas. Stoginė, į kurią pretenduoja E. L., buvo ir yra pagrįstai bei teisėtai įteisinta VĮ „Registrų centre“ kaip visiškai savarankiškas objektas, kurio pardavimo sandorį sudarė notaras.
Suinteresuotas asmuo A. T. pateiktame atsiliepime nurodė, kad nesutinka su atskiruoju skundu, prašo jį atmesti ir palikti galioti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 14 d. nutartį. Nurodo, kad suinteresuoto asmens E. L. papildomi savarankiški reikalavimai pagal jo teismui 2014-04-14 pateiktą naują pareiškimą su naujais savarankiškais reikalavimais, nėra niekaip susiję su pareiškėjo D. L. pareikštu pareiškimu teismui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, dėl jo mechaninių dirbtuvių dalies įsigijimo. Neaišku, kodėl suinteresuotas asmuo E. L. dabar pretenduoja į visą stoginę, kai tai yra visiškai atskiras statinys, jam nepriklauso ir nėra mechaninių dirbtuvių priklausinys. Stoginė niekada ir nebuvo mechaninių dirbtuvių priklausinys. Pažymi, kad A. T. ir jo sutuoktinė V. T., bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, teisėtai, patvirtinus notarui, 2013-12-02 pirkimo-pardavimo sutartimi, (notarinio registro Nr. 2-4184), iš pareiškėjo D. L. nusipirko jam nuosavybės teise priklausančią kitų statinių (inžinierinių) - l/2 dalį stoginės (duomenys neskelbtini). Ir pagal minėtą pirkimo-pardavimo sutartį, ½ kitų statinių, t.y. ½ stoginės, 2013-12-16 įregistruota VĮ Registrų centre. Todėl A. T. ir V. T. yra ½ dalies stoginės teisėti savininkai ir valdytojai. Todėl neaišku, kodėl E. L. nori nesąžiningai ir neteisėtai pasisavinti jiems nuosavybės teise priklausančią ½ stoginės, kuri nėra mechaninių dirbtuvių priklausinys.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.).
Byloje nustatyta, kad D. L. kreipėsi į teismą ir prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis už statybinius pajus 1999 11 20 iš likviduojamos (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės už jam priklausančius 1015 statybinių pajų nuosavybės teise įsigijo 16/100 dalį mechaninių dirbtuvių (duomenys neskelbtini), o pagal 2013 08 02 susitarimą dėl žemės ūkio pajų perleidimo iš J. U. dar įsigijo jam priklausančius 205 vnt mechaninių dirbtuvių statybinius pajus, todėl jam nuosavybės teise priklauso 19/100 dalis mechaninių dirbtuvių (duomenys neskelbtini). Mechaninių dirbtuvių 19/100 dalį nuosavybės teise pareiškėjas valdo iki šiol. Taip pat prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis iš likviduojamos (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės 1997-04-21 už žemės ūkio statybinius 727 pajus nuosavybės teise įsigijo 1953 m. statybos veršidę-kiaulidę, už 585 žemės ūkio statybinius pajus įsigijo 1909 m. statybos veršidę, o 1999-10-20 už 200 statybinių pajų įsigijo statybos artezinį šulinį (duomenys neskelbtini) ir kad minėtą nekilnojamąjį turtą nuosavybės teise valdo nuo jų įsigijimo momento iki šiol. Šiuos juridinius faktus prašo nustatyti siekiant išvardintą turtą įteisinti, pareiškėjo vardu jį įregistruojant nekilnojamojo turto kadastre.
Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl suinteresuoto asmens papildomame atsiliepime prašymo papildyti savo savarankiškus reikalavimus, kuriame prašo pripažinti pirkimo-pardavimo notariškai patvirtintą sutartį Nr. 2-4184, pagal kurią pardavėjas D. L. pardavė pirkėjams A. T. ir V. T. ½ stoginės, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento kaip prieštaraujantį imperatyvioms įstatymo normoms, taikant to nekilnojamojo daikto atžvilgiu restituciją; panaikinti VĮ Registrų centre teisinę registraciją D. L. vardu nuosavybės teisėmis įregistruotas stogines, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kaip neteisėtą ir nepagrįstą ir įpareigoti VĮ Registrų centrą tą daiktą (stoginę) išregistruoti iš nekilnojamojo turto kadastro registro.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 442 straipsnyje nustatytos kategorijos bylų, kurios nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka. Šio straipsnio 1 punkte nustatyta, kad ypatingosios teisenos tvarka teismas nagrinėja bylas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo. CPK 443 straipsnis nustato ypatingosios teisenos, tarp jų ir dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, nagrinėjimo ypatybes. Tačiau bylų nagrinėjimo procesui ypatingą reikšmę turi šio straipsnio 1 dalis, nustatanti, kad ypatingosios teisenos bylas teismas nagrinėja pagal šio kodekso taisykles, su išimtimis ir papildymais, kuriuos nustato šio Kodekso V dalis ir kiti įstatymai. Taigi, bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo mutatis mutandis taikomos bendrosios CPK taisyklės su 443 straipsnyje nustatytomis išimtimis bei ypatumais. Taip pat taikomi tie procesiniai ypatumai, kurie nustatyti CPK 444-448 straipsniuose.
CPK 443 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimas pradedamas pareiškėjo pareiškimu. Remiantis CPK 7 straipsnyje įtvirtintu proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principu, įpareigojančiu teismą siekti, kad byla būtų išnagrinėta teismo vieno posėdžio metu, jeigu tai nekenkia tinkamai išnagrinėti bylą, bei CPK 443 straipsnio 8 dalies nuostata, kad teismo pareiga imtis visų būtinų priemonių, jog būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės, CPK 443 straipsnio 4 dalies norma nepaneigia teismo teisės pasirengti bylos nagrinėjimui. Priėmęs pareiškimą, teismas prireikus patikslina byloje dalyvaujančių asmenų pareigą įrodinėti, nustato suinteresuotus asmenis, suinteresuotiems asmenims nusiunčia pareiškimo ir jo priedų nuorašus, nustato terminą atsiliepimams į pareiškimą pareikšti, suinteresuotų asmenų atsiliepimus nusiunčia pareiškėjams, atlieka kitus veiksmus, kurie, teismo manymu, yra reikalingi ( CPK 225 straipsnis). CPK 443 str. 7d. nustato, kad XXV skyriuje nurodytas bylas teismas išnagrinėja ypatingąja teisena, neatsižvelgdamas į tai, ar nagrinėjimo metu kyla ginčas dėl teisės. Suinteresuoti asmenys bylos nagrinėjimo metu CPK V dalyje nustatyta tvarka gali pateikti pareiškimus su savarankiškais reikalavimais.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad suinteresuoto asmens su savarankiškais reikalavimais E. L. pateikti papildomi savarankiški reikalavimai, įvardinti papildomame atsiliepime į pareiškimą, negali būti priimti ir nagrinėjami šioje byloje, nes tai yra ieškinio teisena nagrinėjami turtiniai ginčai. Atkreiptinas dėmesys, kad ypatingajai teisenai yra taikomas supaprastintas bylos nagrinėjimo procesas, tuo tarpu apelianto reikalavimas yra susijęs su ginču dėl pirkimo–pardavimo sutarties panaikinimo, restitucijos taikymo, teisinės registracijos panaikinimo.
Pažymėtina, tai, jog asmuo turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu ar pareiškimu, dar nereiškia, kad teismas bet kurio asmens bet kurį reikalavimą priims ir iškels civilinę bylą. Teisė kreiptis į teismą įgyvendinama specialia CPK nustatyta procesine tvarka. Kreipdamasis į teismą su ieškiniu ar pareiškimu asmuo turi laikytis įstatyme nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų. Atkreiptinas dėmesys, kad tapačiais reikalavimai pripažintini tik tuomet, kai tapatūs visi trys elementai – šalys, ieškinio dalykas ir faktinis ieškinio pagrindas. Suinteresuoto asmens papildomi reikalavimai neatitinka tapatumo sąlygos su pirminiu pareiškėjo pareiškimu. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad papildomas E. L. reikalavimas panaikinti stoginės dalies pirkimo- pardavimo sutartį, panaikinti registrų centre teisinę registraciją D. L. vardu yra nesusijęs su pirminiu pareikštu pareiškėjo D. L. pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčių faktų, liečiančių mechaninių dirbtuvių nuosavybės teisę, nustatymo, todėl suinteresuotas asmuo dėl šio savo savarankiško reikalavimo gali kreiptis į teismą ieškiniu ginčo teisenos tvarka.
Apeliacinės instancijos teismas pasisako ir dėl pareiškėjo D. L. pareikšto juridinio fakto pobūdžio ir pažymi, kad ypatingosios teisenos tvarka teismas kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 str.). Juridinę reikšmę turinčius faktus galima nustatyti, kai faktas turi juridinę reikšmę; kai pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą faktą; kai pareiškėjas negali kita, ne teismo tvarka gauti dokumentų arba atkurti prarastų dokumentų. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas (CPK 444, 445 str.). Pažymėtina, kad pagal suformuotą teismų praktiką, pastatų valdymo nuosavybės teise faktas gali būti nustatomas, jeigu yra šios sąlygos: 1) pareiškėjas buvo įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, paveldėjimo, statybos būdu ir t.t.) įgijęs nuosavybės teisę; 2) pareiškėjas turėjo nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, tačiau jie yra dingę. Taigi, pirmosios instancijos teismas turėtų nuspręsti ne tik dėl suinteresuoto asmens reikalavimų išsprendimo teisenos, bet ir įvertinti, ar pareiškėjo reikalavimai dėl juridinių faktų nustatymo atitinka minėtas sąlyga ir ar nagrinėtini ypatingosios teisenos tvarka.
Atsižvelgiant į tai, kad Mažeikių rajono apylinkės teismas 2014 m. gegužės 14 d. nutartimi pagrįstai atsisakė priimti suinteresuoto asmens reikalavimus, kaip nenagrinėtinus ypatingosios teisenos byloje, atskirojo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo jos naikinti, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 14 d. nutartį palikti nepakeistą.