Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. R. atskirąjį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. R. ieškinį atsakovei L. R. dėl teismo sprendimu nustatytos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos pakeitimo, institucija, teikianti byloje išvadą – Kelmės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

ieškovas pasiima vaikus iš atsakovės gyvenamosios vietos kiekvienais poriniais metais švenčių – Kūčių, Kalėdų, Naujųjų metų ir Velykų metu, vaikus pasiimant švenčių pirmos dienos 10 val. ryto ir juos grąžinant atsakovei kitos dienos 18 val.,nelyginiais metais rugsėjo 1 d. 8 val. ryte ieškovas pasiima sūnų L. (jį reikia nuvežti į logopedinę mokyklą, kuri yra Šiaulių mieste) ir grąžina atsakovei į jos gyvenamąją vietą tos pačios dienos 17 val.,lyginiais metais rugsėjo 1 d. 8 val. ryte ieškovas pasiima dukrą G. ir grąžina atsakovei į jos gyvenamąją vietą 15 val.,kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį ieškovas pasiima vaikus iš atsakovės gyvenamosios vietos šeštadienį 11 val. ir atveža sekmadienį 17 val.,vaikų vasaros atostogų metu kiekvienais metais iš atsakovės gyvenamosios vietos pasiima vaikus liepos 3 d. 10 val. ir grąžina atsakovei to paties mėnesio 9 d. 19 val., rugpjūčio mėnesį pasiima vaikus 1 d. 10 val. ir atveža atsakovei į jos gyvenamąją vietą to paties mėnesio 7 d. 19 val. iki vaikams sukaks pilnametystė.

3) Priteisti iš atsakovės visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2. 2017 m. gegužės 31 d. Kelmės rajono apylinkės teisme buvo gautas ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo iki bus priimtas sprendimas civilinėje byloje. Ieškovas prašė nustatyti laikiną bendravimo su nepilnamečiais vaikais (G. R. ir L. R.) tvarką – kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį ieškovas pasiima vaikus iš atsakovės L. R. gyvenamosios vietos šeštadienį 11 val. ir grąžina juos motinai į jos gyvenamąją vietą sekmadienį 17 val. Ieškovas nurodė, kad dėl bendravimo su vaikais su atsakove taikiai susitarti nepavyko, todėl prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną bendravimo su vaikais tvarką.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

4. Skųsdamas Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. nutartį, apeliantas (ieškovas) prašo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti civilinėje byloje laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti šią laikiną bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką – kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį ieškovas pasiima vaikus G. R. ir L. R. iš atsakovės L. R. gyvenamosios vietos šeštadienį 11 val. ir atveža juos atsakovei į jos gyvenamąją vietą sekmadienį 17 val. Skunde apeliantas (ieškovas) nurodė, jog prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones reiškia todėl, kad jam neleidžiama bendrauti su nepilnamečiais vaikais, vaikams yra atimama galimybė bendrauti su tėvu, todėl prašė teismo nustatyti laikiną bendravimo su vaikais tvarką, kadangi su atsakove geruoju susitarti nepavyksta.

5. Atsiliepdama į atskirąjį skundą atsakovė L. R. nurodė, kad nedraudžia ieškovui bendrauti su vaikais, tačiau jis į bylą nepateikė duomenų apie vaikams suteiktinas gyvenimo sąlygas, apie saugią vaikams aplinką tuo metu, kai vaikai liktų kartu su juo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti jo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apelianto (ieškovo) V. R. atskirasis skundas tenkintinas.

6. Nagrinėjant atskirąjį skundą, analizuojamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta tenkinti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (laikino bendravimo su nepilnamečiais vaikais nustatymo), yra pagrįsta ir teisėta.

7. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.165 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1 dalis). Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (CK 3.170 straipsnio 4 dalis).

8. Remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Kelmės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 28 d. sprendimu buvo nutraukta santuoka, sudaryta tarp V. R. ir L. R.; patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 2.4. punkte numatyta, jog šalys nusistato laisvą abiejų tėvų bendravimą su vaikais G. R., a. k. (duomenys neskelbtini), ir L. R., a. k. (duomenys neskelbtini) šalims yra žinoma, kad bet kurios šalies teisės dalyvauti vaiko auklėjime ar bendrauti su vaiku gali būti ribojamos tik įstatymų nustatyta tvarka; abu vaiko tėvai yra vienodai atsakingi už vaiko auklėjimą, jo priežiūrą, ugdymą. Pagal civilinės bylos duomenis matyti, kad ieškinyje, pateiktame Kelmės rajono apylinkės teismui, ieškovas V. R. prašo pakeisti minėtą sutarties punktą ir nustatyti bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką. Ieškovas iki bus priimtas sprendimas civilinėje byloje prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, kurio pirmosios instancijos teismas netenkino. Skųsdamas pirmosios instancijos teismo 2017 m. birželio 2 d. nutartį, apeliantas (ieškovas) nurodė, kad jis neturi galimybės bendrauti su savo nepilnamečiais vaikais, kadangi susitarti su atsakove dėl bendravimo tvarkos nepavyksta.

9. Laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas yra skirtas apsaugoti vaikų bei jų tėvų teisėtus interesus. Šių laikinųjų apsaugos priemonių tikslas yra maksimaliai apsaugoti vaikų teises ir interesus, kol bus išspręstas bylos šalių ginčas iš esmės, garantuoti, kad būtinos nepilnamečių vaikų vystymuisi sąlygos ir bent minimalūs jų poreikiai būtų užtikrinti ir patenkinti viso bylos nagrinėjimo teisme laikotarpiu, kad nebūtų pažeisti nepilnamečių vaikų interesai. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra susijęs su asmens teisių suvaržymu, todėl teismas, vertindamas vienos ginčo šalies prašymo pagrįstumą, privalo nustatyti, ar egzistuoja realus poreikis suvaržymams taikyti. Taip pat privalu užtikrinti, jog taikomas suvaržymas nepažeistų ginčo šalių interesų pusiausvyros, būtų pakankama ir kartu nereikalingų pasekmių nesukurianti priemonė konkrečiam tikslui pasiekti.

10. Apeliantas (ieškovas) prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodė, kad nenori prarasti ryšio su vaikais, juos myli ir nori su jais bendrauti, dalyvauti jų gyvenime, todėl iki bus priimtas sprendimas civilinėje byloje prašė nustatyti laikiną bendravimo su vaikais tvarką, kadangi su atsakove L. R. jam susitarti nepavyksta. A. L. R., atsiliepdama į apelianto (ieškovo) atskirąjį skundą, nurodė, kad leido apeliantui (ieškovui) matytis su vaikais, tačiau nuo 2017 m. gegužės 27 d. pasiimti vaikų nebeleidžia, kadangi apeliantas (ieškovas) neskiria jiems pakankamai dėmesio, skatina bendrauti su svetimais žmonėmis, liepia dirbti įvairius darbus, daro neigiamą įtaką ir vaikai nesijaučia saugūs. Pažymėjo, kad leis apeliantui (ieškovui) matytis su vaikais, jeigu jų bendravimas vyks be pašalinių žmonių.

11. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tenkinti apelianto (ieškovo) prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neatsižvelgė į vaikų interesus, į abiejų tėvų teisę ir pareigą dalyvauti vaikų auklėjime. Byloje nėra jokių duomenų, kad nustačius laikiną apelianto (ieškovo) bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais būtų pažeistos vaikų teisės ir teisėti interesai. Kaip matyti iš civilinės bylos medžiagos, apeliantas (ieškovas) turėjo galimybę bendrauti su vaikais ir su jais bendravo. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad apeliantas (ieškovas), kaip tėvas, turi teisę ir įstatymu įtvirtintą pareigą bendrauti su vaikais bei dalyvauti jų auklėjime. Prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių tikslas šiuo atveju yra laikinas ginčo situacijos teisinis sureguliavimas, siekiant išvengti konfliktinių situacijų tarp šalių, kylančių dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos, bei siekiant apsaugoti vaikų interesus bendrauti ir matytis su abiem tėvais, užtikrinant, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Apeliacinio teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad byloje svarbiausia yra vaikų psichinė, fizinė sveikata bei gerovė, vaikų teisė vystytis, palaikyti emocinį ryšį su abiem tėvais, kurių dalyvavimas vaikų auklėjime yra būtinas ir turi būti įgyvendinamas vadovaujantis išimtinai vaikų interesais. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vieno iš tėvų kliudymas skyrium gyvenančiam tėvui/motinai bendrauti su vaiku turi būti vertinamas kaip vaiko teisių pažeidimas ir vieno iš tėvų, kuriam kliudoma bendrauti, teisių pažeidimas.

12. Apeliacinio teismo nuomone abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaikų saugų ryšį su abiem tėvais, todėl tėvai turi netrukdyti vienas kitam bendrauti su vaikais, skatinti priešingos šalies bendravimą, siekti susitarti taikiai ir nesudaryti tam nereikalingų kliūčių. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaikų saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaikais. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaikais susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaikus, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaikų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

13.Spręsdamas ginčą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad Kelmės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 28 d. sprendime nustatyta bendravimo su vaikais tvarka yra abstrakti, tinkama tik tuo atveju, kai tarp tėvų nėra ginčo. Tuo tarpu aiškiai matyti, kad jau kilo ginčas dėl bendravimo su vaikais tvarkos. Teismas iš esmės neišsprendė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo, atimdamas teisę tėvui visai bendrauti su vaikais. Teismas pažymi, kad apelianto prašymas yra minimalus, netraumuojantis vaikų, kurių interesai šiuo atveju privalo būti itin saugomi.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės. Apelianto (ieškovo) V. R. prašymą tenkinti. Taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti laikinąją bendravimo su nepilnamečiais vaikais (G. R., a. k. (duomenys neskelbtini), ir L. R., a. k. (duomenys neskelbtini) tvarką – kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį ieškovas pasiima vaikus iš atsakovės L. R. gyvenamosios vietos šeštadienį 11 val. ir grąžina juos motinai į jos gyvenamąją vietą sekmadienį 17 val.