Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

21. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jo kaltę dėl UAB „D“ grįsdamas D. J. parodymais, visiškai jų neatriboja nuo jos duotų parodymų aiškinant tas aplinkybes, kurios susijusios su kitais apelianto veikų atvejais. Tai negali būti laikoma pakankamu pagrindu apkaltinamajam teismo nuosprendžiui priimti. Atsižvelgdamas į šiuos apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas, tirdamas pirmosios instancijos teismo neįsiteisėjusio nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek tai yra prašoma apeliaciniame skunde, kartu įvertins ir šiame teisme ištirtus įrodymus.

22. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog UAB „D“ atveju iš esmės yra netinkamai formuojama nuomonė dėl žalos atsiradimo ir S. S. veiksmų. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad įrenginių apdraudimo faktas neturėjo jokios įtakos žalos atsiradimui. Žala atsirado ne dėl to, kad turtas buvo neapdraustas, kadangi esant draudimui, draudžiamąją išmoką būtų gavusi UAB „D“, o ne darbo birža. Žala atsirado todėl, kad UAB „D“ pardavė įrenginius be (duomenys neskelbtini) darbo biržos sutikimo į metalo laužą, nors įrenginiai dar buvo veikiantys, nebeįdarbino toliau darbuotojų, gautus pinigus už metalo laužą pasisavino, o (duomenys neskelbtini) darbo birža, atstovaujama direktorės D. J., nesikreipė laiku į teismą dėl šios žalos išieškojimo iš UAB „D“ ar P. P. Ir šiais veiksmais padarė žalą. Šie apeliacinio skundo argumentai laikomi nepagrįstais.

22.1. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2009-06-30 buvo sudaryta Darbo vietų steigimo sutartis Nr. D15-2 tarp UAB „D“ (atstovaujamos direktoriaus P. P., bendrovė nuo 2011-02-04 bankrutavusi) ir (duomenys neskelbtini) darbo biržos (atstovaujamos direktoriaus A. J.). Šia sutartimi darbo birža įsipareigojo subsidijos gavėjai UAB „D“ skirti 86 400 Lt subsidiją darbo vietoms steigti (materialinių sąlygų naujai darbo vietai sukurti ir (duomenys neskelbtini) darbo biržoje įregistruotiems asmenims įdarbinti į sukurtas darbo vietas), iš jų: 25 920 Lt avansas, kuris pervedamas nuo sutarties pasirašymo dienos, 60 480 Lt likusi subsidijos dalis – per 20 darbo dienų pasirašius darbo vietų steigimo (pritaikymo) aktą (t. 9, b. l. 132–134). 2009-08-03 buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis įsigyjant pjuvenų briketavimo presą, kurio vertė su PVM 187 000 Lt (be PVM 157 142,86) (t. 9, b. l. 145–147). Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. rugpjūčio 13 d. įsakymu Nr. A1-499 patvirtinto Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos aprašo (įsigaliojusio 2009 m. rugpjūčio 19 d.) 13.6 papunktyje yra nustatyta, jog subsidijos gavėjas privalo apdrausti ilgalaikį materialųjį turtą, kuriam įsigyti, steigiant darbo vietą ar ją pritaikant, buvo naudota subsidija, maksimaliu turto atkuriamosios vertės draudimu nuo visų galimų rizikos atvejų, nuo kurių draudžia subsidijos gavėjo pasirinkta draudimo bendrovė, ne mažiau kaip 3 metus nuo turto įsigijimo, kiekvienais metais pateikdamas darbo biržai draudimą įrodančius dokumentus. Bendrovės direktorius P. P. 2009-09-11 pranešime apie sutarties sąlygų įgyvendinimą (duomenys neskelbtini) darbo biržą informavo, kad 2009-06-30 naujų darbo vietų steigimo sutarties reikalavimus bendrovė įvykdė, sukūrė naujai darbo vietai materialines ir technines sąlygas, sumontavo ir išbandė įsigytą briketavimo presą, įdarbino du darbo biržos siųstus asmenis ir prašė pervesti likusią subsidijos dalį (t. 9, b. l. 168). Taigi bendrovė 2009-09-11, t. y. dieną, kai savo pranešime nurodė, jog reikalavimus įvykdė, sukūrė naujai darbo vietai materialines ir technines sąlygas, sumontavo ir išbandė įsigytą briketavimo presą, šis turtas turėjo būti apdraustas.

22.2. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. rugpjūčio 13 d. įsakymu Nr. A1-499 patvirtinto Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos aprašo (įsigaliojusio 2009 m. rugpjūčio 19 d.) 96 punkte nustatyta, jog darbo birža, gavusi subsidijos gavėjo raštišką pranešimą apie materialinių ir teisinių sąlygų naujoms darbo vietoms sukurti sudarymą, per 3 darbo dienas, dalyvaujant subsidijos gavėjui, turi patikrinti darbo vietas, už subsidiją įsigytų įrenginių, įrangos ir kitų darbo priemonių panaudojimą šiose darbo vietose. Nagrinėjamu atveju komisijos nariai, dalyvaujant nepriklausomam ekspertui bei subsidijos gavėjui, patikrino bendrovėje darbo vietą ir 2009-09-22 buvo surašytas Darbo vietų steigimo aktas Nr. 2 (t. 9, b. l. 169), kuriame nustatyta: 1) darbo vietų steigimo sutartyje įrenginiai ir įranga įsigyti laiku ir laikantis sutarties sąlygų; 2) naujų darbo vietų steigimui bendrovė įsigijo medžio pjuvenų briketavimo presą už 187 000 Lt; 3) bendrovė, kaip PVM mokėtoja, yra registruota Valstybinėje mokesčių inspekcijoje; 4) įsteigtos dvi naujos darbo vietos medienos ceche pakuotojui atitinka teisės aktuose numatytas materialines ir teisines sąlygas; 5) įsigyta briaunų apklijavimo mašina apdrausta trejiems metams. Darbo vietų steigimo aktas buvo pasirašytas: S. S. (komisijos pirmininkas), O. V., B. I., nepriklausomo eksperto Z. G. bei UAB „D“ direktoriaus P. P. Tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, jog komisija, kurios pirmininku buvo S. S., gavusi subsidijos gavėjo raštišką pranešimą apie materialinių ir teisinių sąlygų naujoms darbo vietoms sukurti sudarymą, darbo vietų įsteigimo patikrinimą atliko padarydama procedūrinius tokio patikrinimo pažeidimus, sukėlusius nepageidaujamus padarinius.

22.3. Byloje esančioje 2012-06-15 specialisto išvadoje dėl UAB „D“ ūkinės finansinės veiklos yra nustatyta, jog bendrovė neapdraudė pjuvenų briketavimo preso ir nepateikė (duomenys neskelbtini) darbo biržai draudimą įrodančių dokumentų (t. 9, b. l. 100). Komisijos narė liudytoja B. I. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog S. S. kvietė vykti į patikrinimą, tačiau ji atsisakė, jai davė susipažinti ir paprašė, kad pasirašytų, ir ji neskaitė, kas buvo parašyta akte. Ji pripažino, kad nereikėjo pasirašyti, ir neneigia savo kaltės dėl to (t. 22, b. l. 54–55). Tai reiškia, kad patikrinimo akte buvo konstatuotos aplinkybės, kurių ši liudytoja netgi nematė. Liudytoja D. Č. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog prieš važiuojant patikrinimui pas darbdavį, darbo biržos darbuotojai jau turi būti susipažinę su dokumentais ir jeigu nėra draudimo, tai nėra ko važiuoti tikrinti (t. 23, b. l. 55–56). Liudytojas A. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad draudimo dokumentai turėjo būti sutikrinti (t. 23, b. l. 55–57). Liudytoja L. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog prisimena, kad buvo visų paraiškos ir UAB „D“ paraiškoje buvo įrašyta, kad draudimas gali būti finansuojamas, ir buvo atskira eilutė. Vėliau buvo formos keitimas ir draudimo nebeliko. Taip pat ši liudytoja paaiškino, jog turėjo būti įsitikinta vizualiai, kad turtas yra apdraustas (t. 22, b. l. 156–158). Taigi tam, kad patikrinimas vietoje būtų atliktas, turėjo būti įsitikinta, kad draudimo dokumentai yra.

22.4. Nagrinėjamoje byloje S. S. nesiėmė veiksmų, kad įsitikintų, jog draudimas būtų, tačiau darbo vietų steigimo aktu buvo patvirtintos aplinkybės, kurių nebuvo, t. y. nurodyta, jog buvo nustatyta, kad bendrovės įsigyta briaunų apklijavimo mašina (bendrovė pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo pjuvenų briketavimo presą) yra apdrausta UAB DK „(duomenys neskelbtini)“ trejiems metams (t. 9, b. l. 169). To rezultatas yra tas, kad bendrovė, neapdraudusi reikalaujamo apdrausti turto tam, kad gautų subsidijos lėšas, nepagrįstai gavo likusias subsidijos lėšas (t. 9, b. l. 108). Kitaip tariant, dokumente buvo pateikti duomenys, kurie neatitiko tikrovės, o šių duomenų pagrindu bendrovei buvo skirta likusi subsidijos dalis. Jeigu būtų nustatyta, jog tokio draudimo nėra, tai bendrovei nebūtų galima skirti subsidijos lėšų, o komisijos, kurios nariai šią neteisingą aplinkybę konstatavo darbo vietų steigimo akte, pirmininku buvo S. S. Toks darbo vietų steigimo akto pasirašymo procedūrinis pažeidimas, teisėjų kolegijos vertinimu, negali būti laikomas formaliu, nesukeliančiu jokių teisinių padarinių. Nagrinėjamoje byloje būtent šio procedūrinio akto pagrindu viešojo administravimo subjektas – (duomenys neskelbtini) darbo birža – išleido įsakymą. Šiuo įsakymu buvo nepagrįstai paskirta likusi subsidijos dalis bendrovei, kuri negalėjo grąžinti gautos subsidijos. Taip pat pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. rugpjūčio 13 d. įsakymu Nr. A1-499 patvirtinto Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos aprašo (įsigaliojusio 2009 m. rugpjūčio 19 d.) 109.2 papunktį, subsidijos gavėjas per 30 darbo dienų nuo darbo biržos pateiktos pretenzijos dienos privalo grąžinti darbo biržai visą jam pervestą subsidiją, kai jis nepateikia darbo biržai draudimą įrodančių dokumentų. Valstybės tarnautojas, kuris buvo atsakingas už tokių dokumentų sutikrinimą, nesudarė galimybės darbo biržai žinoti apie draudimą įrodančių dokumentų nebuvimą ir galimybę susigrąžinti subsidijos lėšas.

22.5. Pagal (duomenys neskelbtini) darbo biržos direktoriaus 2008 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. V-64 patvirtinto Darbo vietų steigimo subsidijuojant įgyvendinimo tvarkos aprašo nuostatas (duomenys neskelbtini) skyriaus kompetencija yra vykdyti darbo vietų steigimo subsidijuojant priemonių įgyvendinimo stebėseną ir lėšų įsisavinimą siekiant užtikrinti subsidijų panaudojimą pagal paskirtį bei priemonės įgyvendinimo priežiūrą. Nuostatų 33.1 papunktyje yra nustatyta, jog šis skyrius vykdydamas darbo vietų steigimo subsidijuojant priemonių įgyvendinimo stebėseną ir lėšų įsisavinimą siekiant užtikrinti subsidijų panaudojimą pagal paskirtį bei priemonės įgyvendinimo priežiūrą: 1) parengia patikrinimų planus, pagal kuriuos kartą per pusmetį kartu su vidaus kontrolės komisijos nariais atlieka patikrinimus šios priemonės organizavimo vietoje; 2) kas mėnesį nagrinėja subsidijos gavėjų iki kito mėnesio 5 dienos pateiktas ataskaitas apie darbo vietos steigimo (pritaikymo) eigą, vertina, ar panaudojamos subsidijos lėšos pagal veiklas, sąmatą ir t. t.; 3) vykdo nuolatinę sutartinių įsipareigojimų įgyvendinimo kontrolę; 4) vykdo įsteigtų darbo vietų priežiūrą trejus metus, atlieka patikrinimus įmonėse ne rečiau kaip kartą per pusmetį, o esant reikalui ir dažniau atlieka kitas direktoriaus įsakyme nustatytas su šios priemonės įgyvendinimu susijusias funkcijas. Šio skyriaus vedėjo pareigas ėjo S. S. Pagal (duomenys neskelbtini) darbo biržos direktoriaus 2007 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. V-144 patvirtinto (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo 16 punktą, S. S. buvo atsakingas už darbo vietų steigimo subsidijavimo ir įdarbinimo į naujai steigiamas darbo vietas organizavimą, o tai reiškia, jog jis buvo atsakingas už tai, kad būtų tinkamai vykdomos šiam skyriui patikėtos funkcijos ir tokiu būdu užtikrinta, jog vykdant darbo vietų steigimo subsidijuojant priemonių įgyvendinimo stebėseną ir lėšų įsisavinimą siekis užtikrinti subsidijų panaudojimą pagal paskirtį bei priemonės įgyvendinimo priežiūra būtų tinkamai įgyvendinta, o viena iš šio siekio įgyvendinimo sudedamųjų dalių – vykdyti nuolatinę sutartinių įsipareigojimų įgyvendinimo kontrolę.

22.6. Teisėjų kolegijos vertinimu, bendrovė gavo subsidijos lėšas, kurių ji neturėjo teisės gauti. Bendrovė nepagrįstai gavusi subsidijos lėšas nesilaikė sutartinių įsipareigojimų pagal sudarytą darbo vietų steigimo sutartį. (duomenys neskelbtini) darbo biržai 2011-02-17 atlikus neplaninį patikrinimą, kuriame S. S. nedalyvavo, buvo nustatyta, jog bendrovė nesilaikė pranešimo apie atsilaisvinusią darbo vietą (apie 2010-09-10 atsilaisvinusią darbo vietą buvo pranešta 2010-10-19), po įmonėje įvykusio nelaimingo atsitikimo subsidijos lėšomis įsigyta įranga sunaikinta be darbo biržos sutikimo, subsidijuojamoje darbo vietoje įdarbintas darbuotojas negavo atlygio už darbą nuo 2010 m. rugpjūčio mėnesio, darbo vietos apskaitos žiniaraščiuose jam buvo žymima 8 val. darbo diena, nors, anot įmonės direktoriaus P. P., įmonėje buvo prastovos (t. 11, b. l. 15–17). Iš byloje esančių duomenų matyti, jog 2010-07-07 bendrovėje įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu sudegė valstybės lėšomis subsidijuojamas turtas. Ilgalaikio turto nurašymo aktas buvo surašytas 2010-07-11 (t. 25, b. l. 196). Pagal darbo vietų steigimo sutarties 1.17.1 papunktį, panaikinus naujai įsteigtą darbo vietą per pirmuosius 12 mėnesių laikotarpį nuo įsteigimo, darbdavys turi grąžinti visą subsidiją darbo biržai. Pareikšti darbo biržai pretenziją nebuvo sudaryta galimybė. S. S. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu parodė, jog po gaisro nuvyko į įmonę patikrinti ir paaiškino, kad įrenginiai buvo remontuojami (t. 25, b. l. 96–98). Tačiau S. S., vykdantis patikrinimą, turėjo ir galėjo įsitikinti, ar iš tiesų subsidijuojamomis lėšomis finansuojamas įrenginys buvo remontuojamas. 2010-12-10 atlikus neplaninį patikrinimą, kurį atliko liudytoja L. S. ir kuriame dalyvavo S. S., buvo nustatyta, jog valstybės lėšomis įsigytas įrenginys iki galo neišnaudojamas, kadangi dirba tik vienas pakuotojas (t. 11, b. l. 14). Iš šio akto turinio galima daryti išvadą, kad valstybės lėšomis subsidijuojamas turtas bendrovėje buvo rastas, bet jis nebuvo iki galo išnaudojamas, kai jis pagal faktinius duomenis jau buvo sunaikintas. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja L. S. parodė, jog 2010 m. rudenį vykusio patikrinimo metu jai buvo pasakyta, kad įrenginys yra remontuojamas, o dokumentai dėl to nebuvo pateikti. Jai buvo parodytos staklės, tačiau negalėjo pasakyti, ar tos pačios, nes jų anksčiau nebuvo mačiusi. Ji pasitikėjo ir nustatė, kad tai tas pats įrenginys iš S. S. žodžių. Ji negali garantuoti, kad bendrovėje buvo tas pats įrenginys, ji pasijuto asmeniškai apgauta, nes nesuprato, ką ji matė (t. 22, b. l. 156–158).

22.7. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme S. S. parodė, kad ne iš blogos valios draudimo nebuvo (t. 25, b. l. 96–98). Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, jog pagal pareigybių aprašymą, reikalavimai stebėti, tikrinti, kontroliuoti projektų vykdymą buvo atliekami ir buvo tikrinami bei reikalaujami dokumentai, todėl šių teisės aktų reikalavimų pažeidimų nėra. Tačiau S. S. pagal pareigybių aprašymą atliekami veiksmai buvo atliekami netinkamai ir pažeidžiant nustatytą teisinį reguliavimą, o tokių veiksmų rezultatas yra tas, kad bendrovei nepagrįstai buvo skirta valstybės parama, ji nepagrįstai gavusi subsidiją neįgyvendino darbo vietų steigimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir negrąžino subsidijos valstybei. Nagrinėjamoje byloje S. S., kaip valstybės tarnautojas, kurio, kaip valstybės tarnautojo, profesinė paskirtis yra užtikrinti viešojo intereso įgyvendinimą, nustatytus reikalavimus privalo vykdyti ne formaliai. Tai, kad įmonėje įvyko nelaimingas atsitikimas, dėl kurio subsidijos lėšomis finansuotas turtas buvo sunaikintas, neleidžiant bendrovei vykdyti prisiimtus įsipareigojimus pagal darbo vietų steigimo sutartį, S. S. nėra atsakingas. Tačiau būtent S. S., kaip valstybės tarnautojo, veiksmų rezultatas yra tas, kad viešojo administravimo subjektas nepagrįstai suteikė bendrovei subsidiją, kurios ji neturėjo teisės gauti, darbdaviui panaikinus darbo vietą nenustatė, jog darbo vieta buvo panaikinta, ir dėl tokių veiksmų valstybei buvo padaryta didelė neturtinė žala ir valstybinis piniginis fondas patyrė didelę turtinę žalą.

22.8. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog liudytojos L. S. parodymai patvirtina aplinkybę, jog ji buvo atsakinga už sutarties su UAB „D“ kontrolę. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog (duomenys neskelbtini) darbo biržos direktorius 2010 m. spalio 1 d. įsakymu Nr. P-31 paskyrė S. S. į kitas pareigas – (duomenys neskelbtini) poskyrio vedėjo pareigas (t. 9, b. l. 172). Tai reiškia, kad liudytoja L. S. S. S. pareigines funkcijas perėmė tik nuo 2010-10-01.

22.9. Negalima sutikti su apeliacinio skundo argumentu, jog pasirašant darbo vietų steigimo sutartį (šios sutarties pasirašymo etape) ne S. S., o O. V. pareiga buvo sutikrinti atsiskaitymus, draudimus, pavedimus. Iš byloje esančio (duomenys neskelbtini) darbo biržos direktoriaus 2009 m. birželio 30 d. įsakymo Dėl darbo vietų steigimo subsidijavimo sutarties sudarymo Nr. D15-2 (t. 9, b. l. 173) turinio matyti, kad šiuo įsakymu buvo pavesta įvykdyti du dalykus: pasirašyti su bendrove sutartį ir pervesti jai dalį subsidijos lėšų kaip avansą. Šio įsakymo vykdymo kontrolė buvo numatyta O. V. ir S. S.. Įsakymo vykdymo kontrolė neapima darbo vietų steigimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų įgyvendinimo kontrolės. Įsakymo vykdymo kontrolė apima nurodymo sutartį sudaryti ir pinigus pervesti įvykdymą. Tuo tarpu darbo vietų steigimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų įgyvendinimo kontrolė, kuri vykdoma po sutarties pasirašymo, buvo S. S. kompetencija pagal pareigas.

26. Apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuteistojo S. S. kaltę dėl UAB „A“ grindžia tų pačių liudytojų, t. y. D. J., D. Č., L. S., D. Š., O. V., A. J., identiškais parodymais, kurie taip pat buvo nurodyti dėl UAB „D“ atvejo. Šie parodymai nebuvo atriboti ir tokiu būdu negalima nustatyti, kokias aplinkybes UAB „A“ liudytojų parodymai patvirtina. Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuteistojo S. S. kaltę dėl UAB „A“ grindžia tais pačiais įrodymais, kuriais yra grindžiama nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto D. J. kaltė. Teismas šių įrodymų taip pat neatribojo. Atsižvelgdamas į šiuos apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas, tirdamas pirmosios instancijos teismo neįsiteisėjusio nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek tai yra prašoma apeliaciniame skunde, kartu įvertins ir šiame teisme ištirtus įrodymus.

27. Apeliaciniame skunde teigiama, kad byloje esantys įrodymai, t. y. D. J., V. B., L. P., A. R., V. J., T. M., V. S., S. G., E. S., R. L., J. B., O. R., L. P., R. U. parodymai, liudytojos specialistės R. M. parodymai leidžia teigti, jog visa priemonė buvo įgyvendinta, nes briaunų apklijavimo mašina buvo įsigyta, o darbuotojas buvo įdarbintas, pačios staklės galėjo būti atvežtos anksčiau negu nurodyta sąskaitoje bei kituose dokumentuose, todėl pasirašant 2008-08-27 darbo vietų steigimo aktą, šios staklės jau buvo bendrovėje. (duomenys neskelbtini) darbo birža nenutraukė sutarties ir leido įgyvendinti sutartį iki jos pabaigos, nereiškė jokių pretenzijų. Su šiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija negali sutikti.

27.1. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2008-04-15 buvo sudaryta Darbo vietų steigimo sutartis Nr. D15-5 tarp UAB „A“ (atstovaujamos direktoriaus D. J., bendrovė nuo 2009-07-13 yra bankrutavusi) ir (duomenys neskelbtini) darbo biržos (atstovaujamos A. J.) (t. 3, b. l. 131–132). Šia sutartimi darbo birža įsipareigojo subsidijos gavėjai – UAB „A“ – skirti 41 900 Lt subsidiją darbo vietoms steigti (materialinių sąlygų naujai darbo vietai sukurti ir (duomenys neskelbtini) darbo biržoje įregistruotiems asmenims įdarbinti į sukurtas darbo vietas), iš jų: 12 570 Lt avansas, kuris pervedamas nuo sutarties pasirašymo dienos, 29 330 Lt likusi subsidijos dalis – per 20 darbo dienų pasirašius darbo vietų steigimo (pritaikymo) aktą (t. 3, b. l. 131–132). Pagal šią sutartį bendrovė, be kita ko, įsipareigojo įsteigti vieną darbo vietą iki 2008-08-25, naudoti darbo vietoms steigti skirtas lėšas pagal paraiškoje subsidijai darbo vietų steigimui gauti pateiktą sąmatą (1.1, 1.7 papunkčiai). Pagal bendrovės pateiktą paraiškoje sąmatą, briaunų apklijavimo mašina turėjo būti finansuojama subsidijos lėšomis 41 900 Lt suma, o 22 600 Lt išlaidos turėjo būti padengtos bendrovės lėšomis. Turto draudimas taip pat turėjo būti finansuojamas bendrovės lėšomis (t. 3, b. l. 126–128). Darbo vietų steigimo sutartimi bendrovė įsipareigojo skirti savų lėšų darbo vietoms steigti 23 400 Lt (1.5 papunktis).

27.2. UAB „A“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008-07-31 sudarė pirkimo–pardavimo sutartį dėl briaunų apklijavimo mašinos, kurios tipas „(duomenys neskelbtini)“ (t. 3, b. l. 135–140), t. y. dėl turto, kurio įsigijimas yra finansuojamas subsidijuojamomis lėšomis ir kurio vertė su PVM yra 76 110 Lt (be PVM – 64 500 Lt). Pagal šią sutartį pirkėjas įsipareigojo sumokėti 76 110 Lt sumą į pardavėjo sąskaitą iš anksto per 3 darbo dienas po sutarties pasirašymo (3.1.1 papunktis). Pagal sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį prekės tiekimo terminas laikomas įvykdytu, kai prekė pristatoma pirkėjui ir perduodama pagal PVM sąskaitą faktūrą arba krovinių transporto važtaraštį arba įrenginio priėmimo–perdavimo saugojimui aktą (3.2.1 papunktis). Įrenginio perdavimas eksploatuoti patvirtinamas pasirašant perdavimo–priėmimo į eksploataciją aktą (3.2.3 papunktis). Byloje esantys duomenys rodo, kad pirmasis piniginis 12 570 Lt pervedimas buvo padarytas 2008-07-31, o likusi įmoka – 63 540 Lt – pervesta 2008-08-18 mokėjimo pavedimu Nr. 464 (t. 3, b. l. 143–144).

27.3. 2008-08-19 darbo biržoje buvo gautas UAB „A“ direktoriaus D. J. pranešimas, kuriame informuojama, kad bendrovė naujų darbo vietų steigimo 2008-04-15 sutarties reikalavimus įvykdė, sukūrė naujai darbo vietai materialines ir teisines sąlygas, sumontavo ir išbandė įsigytą briaunų apklijavimo mašiną, gali įdarbinti darbo biržos siųstą bedarbį ir prašoma pervesti likusią subsidijos dalį. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. A1-222 patvirtinto Darbo vietų steigimo subsidijavimo sąlygų ir tvarkos aprašo (2007 m. birželio 1 d. redakcija) 19 punkte yra nustatyta, jog darbo birža, gavusi subsidijos gavėjo raštišką pranešimą apie materialinių ir teisinių sąlygų naujoms darbo vietoms sukurti (pritaikyti) sudarymą, per 5 darbo dienas, dalyvaujant subsidijos gavėjui, patikrina vietoje (įmonėje) darbo vietas, už subsidiją įsigytų įrenginių, įrangos ir kitų darbo priemonių panaudojimą šiose darbo vietose. Nagrinėjamu atveju komisijos nariai, dalyvaujant subsidijos gavėjui, patikrino bendrovėje darbo vietą ir 2008-08-27 buvo surašytas Darbo vietų steigimo aktas Nr. 5 (t. 3, b. l. 147), kuriame nustatyta: 1) darbo vietų steigimo sutartyje įrenginiai ir įranga įsigyti laiku ir laikantis sutarties sąlygų; 2) naujos darbo vietos steigimui įmonė įsigijo briaunų apklijavimo mašiną, tipas „(duomenys neskelbtini)“, kurios vertė yra 76 110 Lt; 3) bendrovė, kaip PVM mokėtoja, yra įregistruota Valstybinėje mokesčių inspekcijoje; 4) įsteigta viena nauja darbo vieta staklininkui atitinka teisės aktuose numatytas materialines ir teisines sąlygas; 5) įsigyta briaunų apklijavimo mašina apdrausta trejiems metams. Darbo vietų steigimo aktas buvo pasirašytas: S. S. (komisijos pirmininkas), L. P., R. U., nepriklausomo eksperto S. B. ir bendrovės direktoriaus D. J. Tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, jog komisija, kurios pirmininku buvo S. S., gavusi subsidijos gavėjo raštišką pranešimą apie materialinių ir teisinių sąlygų naujoms darbo vietoms sukurti sudarymą, darbo vietos įsteigimo patikrinimą atliko padarydama procedūrinius pažeidimus, kurie negali būti vertinami kaip formalūs.

27.4. Byloje pateiktoje specialisto išvadoje dėl UAB „A“ ūkinės finansinės veiklos yra nustatyta, jog bendrovės padarytas antrasis 2008-08-18 mokėjimo pavedimas Nr. 464 buvo pagrįstas neįvykusia ūkine finansine operacija, t. y. bendrovė nurodė tikrovės neatitinkančius rekvizitus, pagal kuriuos negalima nustatyti ūkinės operacijos tapatumo (t. 3, b. l. 103). Nustatyta, kad bendrovės piniginių lėšų – 63 540 Lt – pervedimas yra pagrįstas 2008-11-07 mokėjimo pavedimu Nr. 657. UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos išraše užfiksuota, kad bendrovė gavo pajamas 63 540 Lt iš UAB „A“ 2008-11-07 (t. 2, b. l. 109–110). (duomenys neskelbtini) banko pateiktoje informacijoje nurodyta, jog 2008-08-18 mokėjimo pavedimo Nr. 464 UAB „A“ sąskaitose nebuvo rasta (t. 2, b. l. 179). Tai reiškia, kad darbo vietų steigimo akto pasirašymo metu briaunų apklijavimo mašinos bendrovėje iš tiesų nebuvo.

27.5. Byloje esančioje PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta, jog pirkėjui prekė – briaunų apklijavimo mašina, kurios tipas „(duomenys neskelbtini)“, pagal 2008-07-31 pirkimo–pardavimo sutartį pristatyta buvo 2008-11-14 (t. 2, b. l. 106), t. y. ji negalėjo būti pristatyta anksčiau negu buvo padarytas galutinis mokėjimo pavedimas, kuris buvo padarytas 2008-11-07. 2008-11-14 įrenginio perdavimo–priėmimo saugojimo akte nurodyta, kad 2008-11-14 UAB „A“ priėmė briaunų apklijavimo mašiną (t. 2, b. l. 118). 2008-12-05 surašytas įrenginio perdavimo–priėmimo eksploatuoti aktas, nurodant, kad nuo 2008-12-05 pradedamas eksploatuoti įrenginys (t. 2, b. l. 119). Taigi šiais dokumentais UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „A“ prekės – briaunų apklijavimo mašinos tiekimo terminas laikomas baigtu, o įrenginys pradedamas eksploatuoti 2008-12-05. Įrenginio perdavimo–priėmimo saugojimui aktas, įrenginio perdavimo–priėmimo eksploatuoti aktas, krovinio važtaraštis buvo pasirašyti UAB „A“ direktoriaus D. J. Todėl negalima sutikti su apeliacinio skundo argumentu, jog staklės galėjo būti atvežtos anksčiau, negu tai nurodyta sąskaitoje ir kituose dokumentuose. Staklės galėjo būti atvežtos 2008-11-14, t. y. anksčiau negu buvo surašytas įrenginio perdavimo–priėmimo eksploatuoti aktas (2008-12-05). Jos negalėjo būti atvežtos iki darbo vietų steigimo akto pasirašymo, t. y. iki 2008-08-27, taip pat jos negalėjo būti atvežtos iki 2008-08-25, t. y. dienos, iki kurios turėjo būti įdarbintas staklininkas į naujai įsteigtą darbo vietą. Apeliantas remiasi liudytojų T. M. ir S. G. parodymais, iš kurių turinio galima būtų daryti išvadą, jog buvo dulkių surinkimo sistema, kuri buvo priedas prie įrenginio ir kuri buvo sumontuota 2008-12-05 (t. 24, b. l. 3–4). Tačiau nė vienas iš jų nepatvirtino aplinkybės, jog dulkių surinkimo sistema nėra paties įrenginio sudedamoji dalis. Taip pat liudytojas S. G. paaiškino, jog be dulkių nutraukimo sistemos, kurią jis montavo, staklės nedirba (t. 24, b. l. 3). Tai reiškia, kad darbuotojas, kuris buvo įdarbintas dirbti prie šių staklių, galėjo pradėti dirbti ne anksčiau kaip 2008-12-05.

27.6. Be to, apeliantas D. J. apeliaciniame skunde teigia, jog mokėjimo pavedimas Nr. 464 buvo suformuotas ir skirtas atlikti, tačiau liko neįvykdytas dėl sąskaitoje buvusio lėšų trūkumo. Taip patvirtinama aplinkybė, jog prekės pirkimo finansinė operacija 2008-08-18 iš tiesų nebuvo įvykusi. Liudytoja E. S. (buvusi UAB „A“ buhalterė) teigia, jog mokėjimo nurodymą Nr. 464 buvo galima iš banko tinklalapio atspausdinti tik tada, kai buvo atliktas mokėjimo pavedimas ir bankas patvirtino, jog pavedimas atliktas (t. 2, b. l. 42–44; t. 23, b. l. 143). Tačiau teisėjų kolegija abejoja šios liudytojos parodymų, kuriais remiasi apeliantas, objektyvumu ir negali juos laikyti patikimais, kadangi jų turinys neatitinka byloje esančių faktinių duomenų, patvirtinančių, jog briaunų apklijavimo mašina nebuvo nupirkta 2008-08-18. Be to, ši liudytoja atliekant apklausą ikiteisminio tyrimo metu bei teisiamojo posėdžio metu dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktorius D. J., vyr. buhaltere, todėl liudytoja parodymų davimo metu buvo susijusi pavaldumo santykiais su bendrovės direktoriumi, tai sudaro prielaidas abejoti šių parodymų objektyvumu. Kadangi briaunų apklijavimo mašinos nebuvo pasirašant darbo vietų steigimo aktą, todėl liudytojos J. B. bei O. R., kurios patvirtino briaunų apklijavimo mašinos draudimo aplinkybę, negalėjo apdrausti būtent tos briaunų apklijavimo mašinos, kurios įsigijimui bendrovė gavo subsidiją.

27.7. Byloje esantys duomenys leidžia konstatuoti, jog darbo vietų steigimo akto pasirašymo metu valstybės lėšomis finansuojamas įrenginys naujoms darbo vietoms steigti nebuvo įsigytas. Vadinasi, staklininkas su šiuo įrenginiu objektyviai negalėjo dirbti, o asmenys, kurie pasirašė darbo vietų steigimo aktą, konstatavo aplinkybes, kurių visiškai nebuvo. Komisijos narė liudytoja L. P. pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu parodė, jog pasirašant darbo vietų steigimo aktą ji nebuvo bendrovėje patikrinti darbo vietų steigimo akte nurodytų aplinkybių. Ji pripažino, kad neturėjo pasirašyti, nes nevyko, bet pasirašė, nes ji pasitikėjo S. S. (t. 22, b. l. 53–54). Komisijos narė liudytoja R. U. parodė, jog ji nėra buvusi bendrovėje „A“, jos manymu, ji nepasirašė darbo vietų steigimo akto, dokumento turinio tikrai neskaitė (t. 22, b. l. 54). Liudytojas nepriklausomas ekspertas S. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dalyvavo komisijoje ir S. S. paprašė pasirašyti, paprašė, nes liudytojas 20 metų dirbo bendrovėje „A“. Stakles matė, jų buvo kelios. Paaiškino, kad su dokumentais nesusipažino, jų neskaitė, staklių numerio neskaitė. Pasitikėjo S. S. ir D. J., pasirašė, nes jie paprašė (t. 23, b. l. 142). Specialisto išvadoje dėl UAB „A“ ūkinės finansinės veiklos yra nustatyta, kad iki 2008-08-25 bendrovė neįsteigė naujos darbo vietos staklininkui, t. y. nepagrindė darbo priemonių – briaunų apklijavimo mašinos, skirtos naujai darbo vietai įsteigti, įsigijimo, sumontavimo ir išbandymo, neįdarbino ir nesudarė darbo sutarties su darbo biržos siųstu bedarbiu (t. 3, b. l. 101).

27.8. Tokie darbo vietų steigimo akto pasirašymo procedūriniai pažeidimai, kai atmestinai atliekant darbo vietų įsteigimo patikrinimą vietoje, galiausiai yra patvirtintos aplinkybės, kurių realiai nebuvo, negali būti vertinami kaip formalūs, kadangi darbo vietų steigimo akto pagrindu bendrovė gavo subsidiją, kurios ji neturėjo teisės gauti. (duomenys neskelbtini) darbo biržos direktorius 2008 m. rugpjūčio 28 d. priėmė įsakymą Nr. V-70 Dėl likusių lėšų pervedimo steigiant subsidijuojamas darbo vietas, juo nutarė pervesti likusias subsidijos lėšas ir pavedė šio įsakymo vykdymo kontrolę S. S. (t. 3, b. l. 148). Viešojo administravimo subjektas nepagrįstai suteikė likusią subsidijos dalį UAB „A“ ir apskritai bendrovė nepagrįstai gavo 41 900 Lt subsidiją.

27.9. Iš tiesų bylos duomenys leidžia patvirtinti aplinkybę, jog briaunų apklijavimo mašina buvo įsigyta, tačiau ji buvo įsigyta ne tuo laiku, kurios buvimas nurodytas darbo vietų steigimo akte ir kuriame nurodytos aplinkybės neatitiko tuo metu realiai esančios situacijos. Taip pat su V. B. neterminuota darbo sutartis buvo sudaryta, bet ne tuo laiku, kaip buvo įsipareigota pagal darbo vietų steigimo sutartį ir jis nebuvo įdarbintas tuo metu, kai buvo surašomas darbo vietų steigimo aktas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad V. B. 2008-08-28 darbo sutartimi buvo priimtas atlikti baldžiaus darbo funkcijas (t. 3, b. l. 149). V. B. dirbo laikotarpiu nuo 2008-08-28 iki 2009-06-22 (t. 3, b. l. 97). Iš tiesų jis šias darbo funkcijas atliko, tačiau taip pat jis atliko ir kitas darbo funkcijas, kurių jis pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. A1-222 patvirtintas Darbo vietų steigimo subsidijavimo sąlygų ir tvarkos aprašo (2007 m. birželio 1 d. redakcija) nuostatas negalėjo atlikti, nes subsidijos gavėjas be darbo biržos sutikimo neturi teisės keisti įdarbinto asmens darbo vietą ar darbo funkcijas (23.2 papunktis).

27.10. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas R. L. parodė, jog matė, kad V. B. dirbo su staklėmis, bet taip pat jam reikėjo ir padažyti bei paremontuoti (t. 23, b. l. 82). Liudytojas L. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog matė V. B. dirbantį ir su staklėmis, ir prie konteinerio, ir prie pjovimo (t. 23, b. l. 81). Taip pat liudytojas V. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog jis dirbo prie staklių, o kai nebūdavo darbo, jis pašluodavo, patvarkydavo. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu (parodymai paskelbti teisiamojo posėdžio metu) šis liudytojas parodė, jog prie staklių iš viso nedirbo (t. 1, b. l. 175–177; t. 24, b. l. 2–3). Tačiau nė vienas iš šių liudytojų nenurodė, kokiu laiku V. B. pradėjo dirbti bendrovėje ir prie kokių staklių. Tai, kad staklių bendrovėje buvo daugiau, pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu parodė UAB „A“ liudytojas komercijos direktorius R. L., kuris paaiškino, kad bendrovėje buvo panašių staklių (t. 23, b. l. 82). Liudytojas S. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dalyvavo komisijoje ir matė stakles, kurių buvo kelios (t. 23, b. l. 142).

27.11. Tad iki to momento, kai briaunų apklijavimo mašina nebuvo įgyta ir nebuvo parengta eksploatuoti, V. B. negalėjo būti įdarbintas į naujai įsteigtą darbo vietą, kai pagal darbo vietų steigimo sutarties sąlygas darbo biržos siųstas asmuo turi būti įdarbintas į įsteigtą darbo vietą, t. y. ne į esamą darbo vietą priimant darbo biržos siųstą asmenį, bet į naujai įsteigtą darbo vietą, kurios įsteigimas yra finansuojamas subsidijos lėšomis. Taip pat V. B. net ir parengus įsigytą įrenginį eksploatuoti (2008-12-05) galėjo nebūtinai dirbti būtent prie tų staklių, dėl kurių įsigijimo buvo sudaryta darbo vietų steigimo sutartis, nes bendrovėje buvo ir kitų staklių. Specialisto išvadą teikusi specialistė R. M. apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu paaiškino, kad apskaitos dokumentai neleidžia nustatyti, kad būtent prie tų konkrečių staklių, kurios turėjo būti įgytos valstybės lėšomis, dirbo V. B., kai jos buvo parengtos eksploatuoti (t. 29, b. l. 146). O S. S. nenustatė, ar V. B. dirba prie subsidijos lėšomis įsigytų staklių, kokius darbus bendrovėje jis dirba, nes tokią priežiūrą S. S. turėjo vykdyti pagal pareigas.

27.12. Pagal 2008-04-15 darbo vietų steigimo sutarties nuostatas, subsidijos gavėjas įsipareigoja naudoti darbo vietoms steigti skirtas lėšas pagal paraiškoje subsidijai darbo vietų steigimui gauti pateiktą sąmatą (1.7 papunktis). Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. A1-222 patvirtinto Darbo vietų steigimo subsidijavimo sąlygų ir tvarkos aprašo (2007 m. birželio 1 d. redakcija) 22 punkte nustatyta, jog darbo biržos vykdo subsidijų apskaitą ir tikrina, ar gauta subsidija naudojama pagal paskirtį. Pagal 2008-04-15 darbo vietų steigimo sutarties nuostatas, darbo biržai nustačius, kad lėšos, kurios buvo skirtos darbo vietai steigti, yra naudojamos ne pagal paskirtį, subsidijos gavėjas privalo šias lėšas grąžinti darbo biržai per jos nustatytą terminą (4 punktas). Tačiau šios normos turinys taip pat leidžia teigti, jog ūkio subjektas turi būti gavęs subsidijos lėšas pirmiausiai teisėtai. Nagrinėjamoje byloje situacija yra tokia, kad bendrovė gavo subsidijos lėšas D. J. naudojant apgaulę, o gavusi subsidijos lėšas jas panaudojo ne pagal paskirtį. Specialisto išvadoje dėl UAB „A“ ūkinės finansinės veiklos nustatyta, jog gautos subsidijos lėšos buvo panaudotos bendrovės ūkinėje komercinėje veikloje, o būtent: 2008-09-01 banko mokėjimo pavedimu Nr. 493 sumokėjo 10 000 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)“ už degalus; 2008-09-01 banko mokėjimo pavedimu Nr. 494 pervedė 19 199,20 Lt į UAB „A“ sąskaitą banke ir laikė šioje sąskaitoje; 2009-02-26 banko inkasiniu pavedimu Nr. 911 125,80 Lt pervedė į VSDVF surenkamąją sąskaitą; banko mokėjimo pavedimais 2008-09-01 Nr. 493, 2008-09-01 Nr. 012242, 2009-02-26 Nr. 911 pervedė 5 litų į banko sąskaitą už banko paslaugas (t. 3, b. l. 105). Tad bendrovė, naudodama ne pagal paskirtį gautas subsidijos lėšas, turėjo jas grąžinti, tačiau aplinkybės, kad bendrovė naudoja lėšas ne pagal paskirtį, darbo birža negalėjo nustatyti ar apie ją žinoti dėl valstybės tarnyboje dirbančio S. S. veiksmų.

27.13. Jau minėta, kad pagal nustatytą teisinį reguliavimą S. S. vadovaujamas skyrius vykdė darbo vietų steigimo subsidijuojant priemonių įgyvendinimo stebėseną ir lėšų įsisavinimą siekiant užtikrinti subsidijų panaudojimą pagal paskirtį bei priemonės įgyvendinimo priežiūrą. Jis buvo atsakingas, kad būtų tinkamai užtikrintas šiam skyriui patikėtų funkcijų vykdymas, o tai nagrinėjamoje byloje nebuvo padaryta. (duomenys neskelbtini) darbo birža objektyviai negalėjo reikšti jokių pretenzijų darbdaviui, nes valstybės tarnautojas, kuris buvo atsakingas už darbo vietų steigimo subsidijuojant priemonių įgyvendinimo stebėseną ir lėšų įsisavinimą siekiant užtikrinti subsidijų panaudojimą pagal paskirtį bei priemonės įgyvendinimo priežiūrą, ėmėsi veiksmų, kuriais darbo birža negalėjo žinoti apie daromus darbo vietų steigimo sutarties pažeidimus.

27.14. Iš bylos duomenų taip pat matyti, jog 2009-05-27 buvo sudaryta tarpusavio sutartis tarp (duomenys neskelbtini) darbo biržos (atstovaujamos direktoriaus A. J.) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (atstovaujamos direktoriaus V. J.) Dėl 2008-04-15 Darbo vietų steigimo sutarties Nr. D15-5 (t. 3, b. l. 170). Šia sutartimi šalys įsipareigojo: 1) UAB „A“ perduoda ilgalaikį materialųjį turtą, įsigytą pagal darbo vietų steigimo sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal perdavimo–priėmimo aktą; 2) UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdo visus Darbo vietų steigimo sutartyje Nr. D15-5 surašytus įsipareigojimus; 3) UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsako už visų sutartyje nurodytų įsipareigojimų nevykdymą; 4) (duomenys neskelbtini) darbo birža sutinka, kad UAB „A“ perduotų visas sutartyje numatytas teises ir pareigas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ilgalaikio turto perdavimo–priėmimo aktas pasirašytas 2009-06-05, jo pagrindu UAB „A“ ilgalaikis materialusis turtas – briaunų apklijavimo mašina, kurios įsigijimas finansuojamas subsidijos lėšomis, perduotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 3, b. l. 171). Tačiau briaunų apklijavimo mašinos perleidimas ir įsipareigojimų perėmimas nebuvo tinkamai įvykdytas, nes bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, prisiimdama įsipareigojimus pagal 2008-04-15 darbo vietų steigimo sutartį, įsigijo ilgalaikį materialųjį turtą už 70 448 Lt jį visą finansuodama savo lėšomis, t. y. ne ta dalimi, kurią UAB „A“ savo lėšomis apmokėjo šio turto įsigijimą. Tai reiškia, kad trečiasis asmuo įsigijo turtą, kuris nebuvo finansuojamas valstybės lėšomis, bet jis prisiėmė darbo vietų steigimo sutartimi nustatytus įsipareigojimus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ grynaisiais gavo iš viešojo administravimo subjekto 41 900 Lt subsidijos lėšų, kurių negrąžino.

27.15. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. A1-222 patvirtinto Darbo vietų steigimo subsidijavimo sąlygų ir tvarkos aprašo (2007 m. birželio 1 d. redakcija) 27 punkte bei 2008-04-15 darbo vietų steigimo sutarties 1.4 papunktyje yra nustatyta, jog subsidijos gavėjas darbo biržai už kiekvieną ketvirtį (3 metus po darbo vietos (-ų) įsteigimo) iki kito ketvirčio pirmo mėnesio 5 dienos teikia ataskaitą apie įsteigtose darbo vietose dirbančius asmenis. Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus 2013 m. spalio 10 d. specialisto išvadoje Nr. 11K-162(13) nustatyta, jog UAB „A“ darbo vietų steigimo sutarties ataskaitoje Nr. 4 apie įsteigtose darbo vietose dirbančius asmenis už 2009 m. II ketvirtį rankraštinius įrašus „UAB „A“ <...> 4 <...> 2008-04-09 <...> D15-5 <...> 2009 m. II ketv. <...> 28 1 1 3048,15 <...> Direktorius <...> D. J.“ įrašė S. S., o darbo vietų steigimo sutarties ataskaitoje Nr. 3 apie įsteigtose darbo vietose dirbančius asmenis už 2008 m. IV ketvirtį rankraštinius įrašus „UAB „A“ <...> 3 <...> 2008-04-09 <...> D15-5 <...> 2008 m. IV ketv. <...> 28 1 1 3143,52 <...> Direktorius <...> D. J.“ įrašė S. S. (t. 3, b. l. 72–75). Taigi subsidijos gavėjo prisiimtus įsipareigojimus pagal darbo vietų steigimo sutartį bei subsidijos gavėjo pareigą pagal norminiame teises akte nustatytą teisinį reguliavimą įvykdė S. S., nors turėjo vykdyti tokios sutarties vykdymo kontrolę ir imtis atitinkamų veiksmų, kurie sukelia neigiamų teisinių pasekmių darbdaviui, nevykdančiam darbo vietos steigimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų.

27.16. Taigi, atsižvelgdama į anksčiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog visa priemonė nebuvo įgyvendinta, pasirašant 2008-08-27 darbo vietų steigimo aktą, staklių bendrovėje nebuvo. S. S., kaip valstybės tarnautojas, kurio, kaip valstybės tarnautojo, paskirtis yra užtikrinti viešojo intereso įgyvendinimą, savo veiksmais, piktnaudžiaudamas savo tarnybine padėtimi, tyčia sudarė prielaidas, kad darbo vietų steigimo sutartis būtų įgyvendinama netinkamai ir tokiu būdu nesuteikiant galimybės darbo biržai žinoti apie darbo vietų steigimo sutarties pažeidimus, t. y. kad lėšos, kurios buvo skirtos kaip subsidija, buvo skirtos nepagrįstai, kad nepagrįstai paskirtos lėšos buvo naudojamos ne pagal paskirtį, kad dirbantis asmuo, kuris buvo pasiųstas dirbti bendrovėje į naujai įsteigtą darbo vietą, iš tiesų atliko darbo funkcijas ne naujai įsteigtoje darbo vietoje, kad turinti teikti ataskaitas apie įsteigtose darbo vietose dirbančius asmenis bendrovė tokių ataskaitų nebuvo pateikusi. Darbo biržai nebuvo suteikta galimybė susigrąžinti nepagrįstai skirtas lėšas. Visuomenės interesas yra padidinti neįgaliųjų asmenų užimtumo galimybes ir tam tikslui valstybės buvo skiriama parama darbdaviams darbo vietoms steigti. Valstybės tarnautojas, kuris turi būti aktyvus ir imtis visų įmanomų priemonių, kad šis interesas būtų tinkamai užtikrintas, ėmėsi veiksmų, kuriais buvo tenkinamas privataus ūkio subjekto privatus interesas – gauti valstybės subsidiją, o tam tikslui pasinaudota socialiai pažeidžiamais žmonėmis. S. S. sudarė prielaidas, kad finansiniai ištekliai, kurie buvo skiriami ūkio subjektui kaip subsidija, būtų panaudoti ne pagal paskirtį. Dar daugiau, bendrovei valstybės subsidija buvo suteikta ekonominio sunkmečio laikotarpiu, t. y. laikotarpiu, kai viešųjų finansų taupymas yra viešasis interesas, kuris turi būti užtikrintas nepagrįstai šių lėšų nešvaistant. Nagrinėjamoje byloje šis interesas nebuvo užtikrintas. Visa tai nėra suderinama su konstituciniu valstybės tarnybos statusu, valstybės tarnybos ir valstybės tarnautojų veiklos principais. Tokie valstybės tarnautojo veiksmai menkina visuomenės pasitikėjimą valstybės tarnyba ir daro neigiamą įtaką valstybės tarnautojo autoritetui bei institucijos, kurioje S. S. atliko savo pareigas, prestižui.

28. Negalima sutikti su apeliacinio skundo argumentu, jog specialisto išvadą teikusi specialistė nepagrįstai atliko teisinį vertinimą dėl S. S. atsakomybės, nors, duodama parodymus, paaiškino, jog tai nėra jos kompetencija. Specialistė savo išvadoje tik konstatavo, ar buvo S. S. atsakingas už tam tikrų reikalavimų nesilaikymą, tačiau specialistė savo išvadoje nepasisakė, ar S. S. yra kaltas ir dėl to jam turėtų būti taikoma atsakomybė. Tačiau apeliaciniame skunde tinkamai yra pažymėta, jog apeliantas S. S. neužėmė (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo pareigų ir specialistė savo išvadoje darydama išvadas vadovavosi netinkamomis pareigybių aprašymo nuostatomis. Teismas, motyvuodamas savo išvadas, jomis nesivadovauja, tačiau tai nesudaro prielaidų laikyti specialisto išvados dėl UAB „A“ ūkinės finansinės veiklos nepatikima.

29. S. S. buvo kaltinamas tuo, kad jis atliko rankraštinius įrašus darbdavių privalomai teikti dviejose ataskaitose apie įsteigtose darbo vietose dirbančius asmenis. Apeliaciniame skunde nesutinkama su tokių veiksmų kvalifikavimu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį. Apelianto vertinimu, visos aplinkybės rodo, kad neaišku, kur šie rankraščiai buvo rasti, byloje nėra patvirtinta jokiais dokumentais, jog šie rankraščiai buvo rasti S. S. segtuve. Jie nebuvo užregistruoti ir nesukėlė jokių teisinių pasekmių. Todėl nėra net klastojimo objekto. Šias aplinkybes patvirtino ir buvęs (duomenys neskelbtini) darbo biržos direktorius A. J., kuris nurodė, kad tokie raštai nesukelia jokių teisinių pasekmių. Šie apeliacinio skundo argumentai laikomi nepagrįstais.

29.1. Pagal nustatytą teisinį reguliavimą ir darbo vietų steigimo sutarties sąlygas bendrovė privalo 3 metus kas ketvirtį darbo biržai teikti ataskaitą apie dirbančius asmenis įsteigtose darbo vietose. Jeigu bendrovė to nevykdo, tai yra sutarties ir teisiniame reguliavime nustatytų nuostatų pažeidimas. Padarydamas rankraštinius įrašus S. S. padarė tai vietoje asmens, kuris ir turi teisę, o nagrinėjamu atveju ir pareigą, šiuos rankraštinius įrašus daryti. Taip pat S. S., padarydamas rankraštinius įrašus ataskaitose, kurias turi teikti darbdavys, objektyviąja prasme nenustatė, jog bendrovė darė pažeidimus ir nesiėmė dėl to atitinkamų veiksmų. Nepriklausomai nuo to, kur tie rankraščiai buvo rasti, svarbu yra tai, kad tuos rankraštinius įrašus padarė S. S., o tai nustatyta specialisto išvadoje atlikus tyrimą.

33. Apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuteistojo S. S. kaltę dėl UAB „B“ grindžia tų pačių liudytojų, t. y. D. J., D. Č., L. S., D. Š., O. V., A. J., identiškais parodymais, kurie taip pat buvo nurodyti aptariant atvejus dėl UAB „D“, UAB „A“. Šie parodymai nebuvo atriboti. Parodymai, kuriuose aiškinamos aplinkybės dėl UAB „D“, UAB „A“ padarytų veikų, neturi nieko bendra su veikomis UAB „B“. Skundžiamame nuosprendyje S. S. kaltė nepagrįstai grindžiama L. P., R. J., R. M., V. S., V. M. parodymais bei liudytojos specialistės R. M. parodymais, kurie patvirtina aplinkybes dėl R. R. veikų. Atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas, tirdamas pirmosios instancijos teismo neįsiteisėjusio nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek tai yra prašoma apeliaciniame skunde, kartu įvertins ir šiame teisme ištirtus įrodymus.

34. Apeliaciniame skunde nuteistasis S. S. teigia, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendyje visiškai nėra atskleistas jo vaidmuo dėl UAB „B“, nėra pateikti įrodymai apie tai, kad jis žinojo, jog R. R. teikia jam suklastotus dokumentus. Nurodo, kad teisminio nagrinėjimo metu tik banko darbuotoja sugebėjo atskirti suklastotą dokumentą nuo tikro, o atsakingas asmuo (duomenys neskelbtini) darbo biržoje už finansinius dokumentus buvo O. V. Aplinkybę, jog S. S. nebuvo susijęs su R. R. neteisingų finansinio pobūdžio dokumentų teikimu, patvirtina liudytojų L. P., R. J., R. M., V. S., V. M. bei specialistės R. M. parodymai.

35.1. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog 2009-03-30 buvo sudaryta Darbo vietų steigimo sutartis Nr. D15-1 tarp UAB „B“ (atstovaujamos direktorės R. R.) ir (duomenys neskelbtini) darbo biržos (atstovaujamos direktoriaus A. J.) (t. 6, b. l. 155–156). Šia sutartimi darbo birža įsipareigojo subsidijos gavėjai – UAB „B“ – skirti 86 400 Lt subsidiją darbo vietoms steigti (materialinių sąlygų naujai darbo vietai sukurti ir (duomenys neskelbtini) darbo biržoje įregistruotiems asmenims įdarbinti į sukurtas darbo vietas), iš jų: 25 920 Lt avansas pasirašius sutartį ir 60 480 Lt pervesti bendrovei pasirašius darbo vietų steigimo aktą (t. 6, b. l. 155–156). Pagal šią sutartį bendrovė, be kita ko, įsipareigojo: 1) įsteigti dvi darbo vietas iki 2009-06-05; 2) atsiskaitymus vykdyti atliekant bankinius pavedimus ir vesti atskirą tam skirtų lėšų panaudojimo apskaitą; 3) naudoti darbo vietoms steigti skirtas lėšas pagal paraiškoje subsidijai darbo vietų steigimui gauti pateiktą sąmatą (1.1, 1.7–1.8 papunkčiai). Pagal bendrovės pateiktą paraiškoje sąmatą įrengimai, įrangos ir kitos darbo priemonės, reikalingos veiklai užtikrinti, turėjo būti finansuojamos subsidijos lėšomis 86 400 Lt suma, o 50 170 Lt išlaidos kartu su 2 000 Lt draudimo išlaidomis turėjo būti padengiamos bendrovės lėšomis (t. 6, b. l. 149–152). Darbo vietų steigimo sutartimi bendrovė įsipareigojo skirti savų lėšų darbo vietoms steigti 53 400 Lt dydžio sumą (1.5 papunktis). Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. A1-222 patvirtinto Darbo vietų steigimo subsidijavimo sąlygų ir tvarkos aprašo (2007 m. liepos 31 d. redakcija) 9.5 papunktyje yra nustatyta, jog subsidijos gavėjas privalo apdrausti ilgalaikį materialųjį turtą, kuriam įsigyti, steigiant darbo vietą ar ją pritaikant, buvo naudota subsidija, maksimaliu turto atkuriamosios vertės draudimu nuo visų galimų rizikos atvejų, nuo kurių draudžia subsidijos gavėjo pasirinkta draudimo bendrovė, ne mažiau kaip 3 metus nuo turto įsigijimo, kiekvienais metais pateikdamas darbo biržai draudimą įrodančius dokumentus.

35.2. 2009-04-28 (duomenys neskelbtini) darbo biržoje gautas UAB „B“ direktorės R. R. pranešimas apie naujų darbo vietų steigimo sutarties sąlygų įvykdymą, jame informuojama, kad naujų darbo vietų steigimo 2009-03-30 sutarties sąlygas įvykdė, sukūrė dvi naujoms darbo vietoms materialines ir teisines sąlygas, įsigytą virtuvės įrangą ir kavinės baldus apdraudė, gali įdarbinti darbo biržos siųstus bedarbius ir prašoma pervesti likusią subsidijos dalį (t. 6, b. l. 176). Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. A1-222 patvirtinto Darbo vietų steigimo subsidijavimo sąlygų ir tvarkos aprašo (2007 m. birželio 1 d. redakcija) 19 punkte yra nustatyta, jog darbo birža, gavusi subsidijos gavėjo raštišką pranešimą apie materialinių ir teisinių sąlygų naujoms darbo vietoms sukurti (pritaikyti) sudarymą, per 5 darbo dienas, dalyvaujant subsidijos gavėjui, patikrina vietoje (įmonėje) darbo vietas, už subsidiją įsigytų įrenginių, įrangos ir kitų darbo priemonių panaudojimą šiose darbo vietose. Nagrinėjamoje byloje komisijos nariai, dalyvaujant subsidijos gavėjui, patikrino bendrovėje darbo vietą ir 2009-04-30 buvo surašytas Darbo vietų steigimo aktas Nr. 1 (t. 6, b. l. 177–178), kuriame buvo nustatyta: 1) darbo vietų steigimo sutartyje įrenginiai ir įranga įsigyti laikantis paraiškoje subsidijai darbo vietoms steigti išlaidų sąmatos; 2) darbo vietų steigimui įsigijo virtuvės įrangą ir baldus; 3) bendrovė, kaip PVM mokėtojas, yra registruota Valstybinėje mokesčių inspekcijoje; 4) sukurtos dvi naujos darbo vietos virėjui atitinka teisės aktuose numatytas materialines ir teisines sąlygas; 5) įsigyta įranga ir įrenginiai apdrausti metams, o pasibaigus sutarčiai, abiejų šalių susitarimu sutartis bus pratęsta dar 2 metams; 6) bedarbiai (turintys (duomenys neskelbtini) darbingumo lygį) R. P. ir N. S. į sukurtas darbo vietas įdarbinti nuo 2009-04-30. Darbo vietų steigimo aktas buvo pasirašytas: S. S. (komisijos pirmininkas), O. V., L. R., nepriklausomo eksperto A. Š. bei UAB „B“ direktorės R. R. Tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, jog komisija, kurios pirmininku buvo S. S., gavusi subsidijos gavėjo raštišką pranešimą apie materialinių ir teisinių sąlygų naujoms darbo vietoms sukurti sudarymą, darbo vietų įsteigimo patikrinimą atliko padarydama procedūrinius pažeidimus, kurie negali būti vertinami kaip formalūs.

35.3. Byloje pateiktoje 2012-10-26 specialisto išvadoje dėl UAB „B“ ūkinės finansinės veiklos nustatyta: 1) bendrovė iki 2009-06-05 apskaitos dokumentais nepagrindė 2 naujoms darbo vietoms įsteigti reikalingų įrengimų, įrenginių ir baldų įsigijimo ir nesukūrė 2 naujų darbo vietų; 2) bendrovė darbo vietoms įsteigti nepanaudojo UAB „B“ lėšų – steigiant 2 naujas darbo vietas neinvestavo UAB „B“ piniginių lėšų – 53 400 Lt; 3) darbo vietoms steigti skirtas lėšas panaudojo ne pagal paskirtį, t. y. paraiškoje nurodytu terminu (2009-04-30 – 2009-05-25) apskaitos dokumentais nepagrindė įrangos ir įrengimų įsigijimo naujoms darbo vietoms įsteigti bei apskaitos dokumentais nepagrindė įrangos ir įrenginių įsigijimo ir draudimo, kuriam pagal paraiškoje nurodytą sąmatą turėjo skirti 2 000 Lt, o darbo biržos skirtą 86 400 Lt subsidiją pagrindė UAB „B“ ūkinėje komercinėje veikloje; 4) neorganizavo subsidijos lėšų 86 400 Lt atskiros finansinės apskaitos (t. 6, b. l. 131). Taigi naujos darbo vietos pagal darbo vietų steigimo sutartį prisiimtus bendrovės įsipareigojimus nebuvo įsteigtos, nors darbo vietų steigimo akte nurodyta priešingai.

35.4. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme komisijos narė O. V. parodė, jog buvo tos priemonės, kurias S. S. vardijo, nes jis turėjo visus dokumentus (t. 22, b. l. 51–53). Liudytojas A. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog įranga buvo, jam perskaitė, kas buvo salėje, jie pasirašė ir jokių pažeidimų nenustatė (t. 23, b. l. 29). Komisijos narė liudytoja L. R. parodė, kad patikrinime nedalyvavo, jai aktas yra nežinomas. Ji neprisimena, kad būtų dalyvavusi susitikime, UAB „(duomenys neskelbtini)“ netikrino (t. 22, b. l. 54). Komisijos narė liudytoja O. V. parodė, jog buvo tos priemonės, kurias S. S. vardijo, nes jis turėjo visus dokumentus, o tai reiškia, kad tai galėjo būti priemonės, kurios nebuvo įsigytos būtent subsidijos lėšomis. Kitaip tariant, ši liudytoja patvirtino tik tai, ką jai paskaitė S. S., ir ji negalėjo nieko pasakyti apie tai, ar vietoje rastos priemonės buvo būtent tos, kurių įsigijimui buvo teikiama valstybės parama, nes visų dokumentų kontrolę turėjo S. S. Liudytojas A. Š. taip pat parodė, kad įranga buvo, tačiau jis taip pat matė tai, ką jam buvo perskaitęs S. S. Komisijos narė liudytoja L. R. parodė, kad iš viso jos tikrinime nebuvo. Taigi darbo vietų steigimo aktą pasirašę asmenys realiai neatlikę patikrinimo ir neįsitikinę, kad naujos darbo vietos buvo realiai įsteigtos, konstatavo aplinkybes, kurių nebuvo, t. y. subsidijuojamas dalykas nebuvo įgytas akto surašymo metu ir įdarbinti asmenys objektyviai naujai įsteigtose darbo vietose negalėjo dirbti, kadangi jos tiesiog nebuvo įsteigtos.

35.5. Tokie darbo vietų steigimo akto pasirašymo procedūriniai pažeidimai, kai atmestinai atliekant darbo vietų įsteigimo patikrinimą vietoje galiausiai buvo patvirtintos aplinkybės, kurių realiai nebuvo, negali būti vertinami kaip formalūs. Tokio darbo vietų steigimo akto pagrindu bendrovė gavo subsidiją, kurios ji neturėjo teisės gauti. (duomenys neskelbtini) darbo biržos direktorius 2009-05-04 priėmė įsakymą Nr. V-71 Dėl likusių lėšų perdavimo steigiant subsidijuojamas darbo vietas, juo nutarė pervesti likusias subsidijos lėšas bendrovei ir pavedė šio įsakymo vykdymo kontrolę O. V. bei S. S. (t. 6, b. l. 178). Viešojo administravimo subjektas nepagrįstai suteikė likusią subsidijos dalį UAB „B“ ir apskritai bendrovė nepagrįstai gavo 86 400 Lt subsidiją.

35.6. Tam, kad bendrovė galėtų gauti subsidiją, R. R. pateikė dokumentus, kuriuose pateikta informacija neatitiko tikrovės. Apeliantas S. S. teigia, kad byloje nėra įrodymų, jog jis būtų žinojęs, jog R. R. teikia jam suklastotus dokumentus, kai tik banko darbuotoja sugebėjo atskirti suklastotą dokumentą nuo tikro, o atsakingas asmuo (duomenys neskelbtini) darbo biržoje už finansinius dokumentus buvo O. V. Tačiau su šiuo argumentu negalima sutikti, nes už darbo vietų steigimo sutartimi prisiimtų sąlygų įgyvendinimo kontrolę siekiant užtikrinti subsidijų panaudojimą pagal paskirtį bei priemonės įgyvendinimo priežiūrą buvo atsakingas S. S. pagal pareigas ir jis nesiėmė veiksmų tam, kad nustatytų, ar R. R. pristatytuose dokumentuose pateikta informacija yra teisinga. Tai, kad S. S. buvo atsakingas už darbo vietų steigimo programos įgyvendinimą bei šios sutarties vykdymo kontrolę, patvirtino ir pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje apklausti liudytojai D. J. (t. 22, b. l. 56–58), D. Č. (t. 22, b. l. 55–56), A. J. (t. 23, b. l. 55–57). Iš liudytojos D. Č. parodymų turinio galima daryti išvadą, jog būtent S. S. buvo tas asmuo, kuris turėjo ir galėjo matyti, kad buvo padarytas pavedimas, ir įsitikinti, kad įranga yra nupirkta. Teisiamojo posėdžio metu ši liudytoja parodė: „S. S. turėjo matyti, kad sujudėjo pinigai ir padarytas pavedimas ir tada įranga nupirkta“ (t. 22, b. l. 55–56). Liudytoja L. S. parodė, jog esminė S. S. darbo klaida buvo ta, kad jis neprašė įmonių pateikti bankų išrašų (t. 22, b. l. 156–158). Liudytoja O. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog draudimo dokumentai į (duomenys neskelbtini) skyrių nepateko, ji buvo atsakinga už tai, kad asignavimų valdytojas turėtų reikalingas pingines lėšas ir jų savalaikį pervedimą bendrovei, jai neteko matyti sąskaitų faktūrų ir ji niekada nepriimtų sąskaitos faktūros, kurioje nėra vieno iš būtinų rekvizitų – datos. Ši liudytoja paaiškino, kad darbo biržai pateiktų mokėjimo pavedimų už įsigytas darbo priemones ar įrenginius, skirtus darbo vietai įsteigti, nematė, nedisponavo, už šiuos dokumentus buvo atsakingas S. S. (t. 22, b. l. 51–53). Šie liudytojai davė vienas kitą papildančius parodymus ir abejoti šių parodymų patikimumu teismui nėra jokio pagrindo. Tai, kad jie visi kartu siektų S. S. apkalbėti ir panašiai, duomenų byloje taip pat nėra.

35.7. Apeliantas teigia, kad tik teisminio nagrinėjimo metu banko darbuotoja sugebėjo atriboti suklastotą dokumentą nuo tikro, tačiau S. S., kaip patirties einant šias pareigas turintis valstybės tarnautojas, negalėjo nepastebėti, kad R. R. pateikė abejones keliančius dokumentus. Darbo biržoje dirbanti liudytoja D. Č., kuri nebuvo susijusi su (duomenys neskelbtini) skyriumi ir taip pat ji nedirbo skyriuje, kuriam vadovavo S. S., teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pamatė, kad ant sąskaitos kampo gavimo data yra peršviesta (t. 22, b. l. 56). Liudytoja L. S. (po reorganizacijos nuo 2010 m spalio 1 d. dirbo (duomenys neskelbtini) skyriuje) savo parodymuose taip pat paaiškino, kad įtarė, jog data gali būti kita, tai pastebėjo G. K. (t. 22, b. l. 156–158). Taigi R. R. pateiktuose dokumentuose padaryti įrašai buvo matomi, jiems pastebėti netgi nereikėjo jokio specialisto pagalbos. Byloje taip pat yra 2009-04-08 pasirašyta Sutartis Nr. 21-51 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ (atstovaujamos direktorės A. A.) ir UAB „B“ (atstovaujamos direktorės R. R.) (t. 6, b. l. 173–174). Šią sutartį pasirašė ne A. J. (bendrovės direktorė), o A. A. Tai sudarytų prielaidas galvoti, kodėl ši sutartis yra pasirašyta ne to asmens, kuris iš tiesų atstovauja bendrovei. Taip pat byloje yra mokėjimo nurodymas Nr. 26 63 208,04 Lt, kuris buvo suformuotas 2009-04-27 ir kuris buvo suformuotas rankiniu būdu (t. 6, b. l. 193). Banko veikloje tai nėra tipinis atvejis ir valstybės tarnautojui, dirbančiam su dokumentais, negalėjo nekilti klausimas, kodėl taip yra, ir pasidomėti, ar šis mokėjimo nurodymas yra tikrai atliktas. S. S., iškilus abejonėms dėl dokumentų tikrumo ir juose pateiktų duomenų teisingumo, galėjo kreiptis į specialistus, galinčius pasisakyti dėl tokių dokumentų trūkumų. Bet kad jis būtų ėmęsis tokių veiksmų, bylos duomenys to nepatvirtina. Šių R. R. pateiktų dokumentų akivaizdūs trūkumai, kurių negalima nepastebėti, rodo, jog S. S. žinojo, kad R. R. teikia neteisingus dokumentus.

35.8. Apeliantas teigia, jog aplinkybę, kad jis nebuvo susijęs su R. R. neteisingų finansinio pobūdžio dokumentų teikimu, patvirtina liudytojų L. P., R. J., R. M., V. S., V. M. bei specialistės R. M. parodymai. Tačiau šių liudytojų parodymai rodo tik tai, kad su neteisingų finansinio pobūdžio dokumentų rengimu (ar pagaminimu) pasitelkiant taip pat ir kitus asmenis, kurie apie jos ketinimus nieko nežinojo, buvo susijusi R. R. Šių liudytojų parodymai nepatvirtina tos aplinkybės, kad S. S. nebuvo susijęs su R. R. neteisingų finansinio pobūdžio dokumentų teikimu tiek, kiek tai yra susiję su jo žinojimu apie tokių neteisingų dokumentų pateikimą.

35.9. Atsižvelgdama į tai, kas anksčiau išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog visi S. S. veiksmai rodo, jog jis žinojo, kad R. R. teikia jam suklastotus dokumentus. Savo veiksmais, kurie nesuderinami su valstybės tarnybos konstituciniu statusu, S. S. padarė didelę žalą valstybei.

38. Apeliantas teigia, jog jis nebuvo atsakingas už R įmonės projektų įgyvendinimą, atsakingi asmenys jokių pažeidimų nenustatė. Teisėjų kolegija negali sutikti su šiuo apeliacinio skundo argumentu.

38.2. Pagal (duomenys neskelbtini) darbo biržos direktoriaus 2007 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. V-144 patvirtinto (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo 9 ir 23 punktus, šio skyriaus vedėjas vadovauja skyriaus veiklai, užtikrina teisės aktų, susijusių su ieškančių darbo asmenų užimtumo rėmimu, įgyvendinimą (duomenys neskelbtini) savivaldybėse, atsako už jam pavestų funkcijų ir kitų valstybės tarnautojo prievolių atlikimą teisės aktų nustatyta tvarka, laiku ir kokybiškai. (duomenys neskelbtini) darbo biržos direktoriaus 2009 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. V-113 „Dėl projekto „Laikinieji darbai“ įgyvendinimo“ S. S., kaip (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjas, buvo paskirtas atsakingu už patikrų atlikimą projekto veiklos įgyvendinimo vietoje ir projekto vykdymo kontrolę (t. 12, b. l. 91–92). Laikotarpiu nuo 2010-01-18 iki 2010-07-16 R įmonėje nebuvo atliekami patikrinimai. (duomenys neskelbtini) darbo biržos patvirtintame Aktyvių darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimo patikrų plane 2010 m. I ketv. ir 2010 m. II ketv. R įmonė nebuvo įtraukta (t. 12, b. l. 76–79).

38.3. Liudytoja D. J. ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog S. S., turėdamas vykdyti šios sutarties vykdymo kontrolę, turėjo atlikti patikrinimus įmonėje, tačiau pagal (duomenys neskelbtini) darbo biržos patvirtintą planą ketvirčiui R įmonė nebuvo įtraukta kaip tikrinama įmonė. Patikrų planą ketvirčiui sudarytą atnešdavo S. S., o ji patvirtindavo (t. 11, b. l. 151–159; t. 22, b. l. 56–58). Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu S. S. paaiškino, jog jeigu programų, kurios buvo finansuojamos iš Europos Sąjungos lėšų, duomenys nesutapdavo, jis turėjo informuoti darbdavius, kad jie pasitaisytų (t. 29, b. l. 115).

39. Apeliantas teigia, kad R įmonėje buvo atlikti patikrinimai ir nebuvo nustatyti pažeidimai, tačiau kriminalinės žvalgybos veiksmais užfiksuoti duomenys rodo, kad S. S. savo patarimais prisidėjo prie to, kad atliekamų patikrinimų metu daromi pažeidimai nebūtų nustatyti.

40. Apeliantas nurodo, jog iš byloje esančios specialisto išvados dėl (duomenys neskelbtini) darbo biržos lėšų R įmonei skyrimo pagrįstumo turinio galima matyti, jog darbo birža nesivadovavo nustatytu teisiniu reguliavimu. Taip pat (duomenys neskelbtini) įsakymu (duomenys neskelbtini) patvirtinto (duomenys neskelbtini) tvarkos aprašo nuostatas sprendimą skirti ar neskirti valstybės pagalbą priima (duomenys neskelbtini) darbo biržos direktorius. Pagal (duomenys neskelbtini) darbo biržos nuostatus darbo biržai vadovauja direktorius, jis asmeniškai atsako už jam pavestų uždavinių ir funkcijų įgyvendinimą, jis užtikrina, kad būtų laikomasi įstatymų ir teisės aktų. Tai leidžia teigti, jog kaltinimai turi būti reiškiami (duomenys neskelbtini) darbo biržos direktorei D. J. Dėl šių pažeidimų (duomenys neskelbtini) D. J. skyrė tarnybinę nuobaudą. Šie apelianto argumentai laikomi nepagrįstais.

41. Nagrinėjamoje byloje nuteistasis S. S. yra valstybės tarnautojas, kurio, kaip valstybės tarnautojo, paskirtis yra užtikrinti viešojo intereso įgyvendinimą, kuris, kaip valstybės tarnautojas, privalo savo veikloje vadovautis visuomenės interesais. Kaip valstybės tarnautojas jis yra saistomas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme numatytais valstybės tarnybos ir valstybės tarnautojo veiklos principais. Kaip valstybės tarnautojas, kuris ėjo (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo pareigas, o vėliau – (duomenys neskelbtini) poskyrio vedėjo pareigas, S. S. turėjo pareigą tinkamai vykdyti jam pavestas funkcijas, kitas valstybės tarnautojų prievoles teisės aktų nustatyta tvarka, šias funkcijas bei prievoles vykdyti laiku ir kokybiškai. Direktorius, paskyręs S. S. į konkrečias pareigas, turi pagrindo manyti, jog toks asmuo laikysis valstybės tarnybos ir valstybės tarnautojo veiklos principų ir savo funkcijas atliks tinkamai, savo veikloje vadovausis visuomenės interesais ir nenaudos valstybės tarnybos nusikalstamų veikų darymui. Apeliantas nepagrįstai mano, jog gali naudotis valstybės tarnybos statusu ir daryti nusikalstamas veikas, už kurias, jo vertinimu, turi atsakyti ne jis, o įstaigos vadovas.

42. Apeliaciniame skunde nuteistasis S. S. teigia, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra grindžiamas kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmų atlikimo protokolais, kuriuose nėra jokių duomenų apie tai, kad jis tyčia, veikdamas priešingai (duomenys neskelbtini) darbo biržos interesams bei siekdamas sau asmeninės naudos maisto produktais, palaikant gerus santykius ateityje su R. L., kaip įmones vadove, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi. Byloje nėra nustatyta jokių duomenų, kurie leistų teigti, jog S. S. gavo asmeninės naudos maisto produktais (nei kokiu laiku, nei kokiu kiekiu, nei kokios vertės asmeninė nauda maisto produktais buvo gauta). Teisėjų kolegija su tuo negali sutikti.

43. Nagrinėjamoje byloje liudytoja R. M., apklausta ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu, parodė, jog visi darbuotojai žinojo, kad R. L. veža kyšius į darbo biržą. Ji pati sakydavo, kad važiuoja pas S. ir turi reikalų, o veždavosi mėsos, pyragų, saldumynų (t. 11, b. l. 38–40; t. 23, b. l. 57). Remiantis kriminalinės žvalgybos veiksmais užfiksuotais duomenimis, yra nustatyta aplinkybė, jog R. L. buvo atvykusi pas S. S. ir buvo atvežusi maisto produktų, o iš pokalbio turinio matyti, jog tai buvo padaryta ne pirmą kartą. Taigi S. S. gavo asmeninės naudos maisto produktais ir teisiškai nėra reikšminga nustatyti, kokiu kiekiu ar kokios vertės asmeninė nauda maisto produktais buvo gauta.

44. Apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas dėl visų nusikalstamos veikos atvejų tinkamai nekonstatavo, kam yra padaryta žala ir kieno veiksmais ši žala buvo padaryta. Skundžiamame nuosprendyje teismas savo iniciatyva nurodo, kad Finansų ministerija yra lėšų savininkė, tačiau ši institucija net nėra pareiškusi reikalavimo ar nuomonės. Be šio būtinojo elemento nėra nusikaltimo sudėties.

45.2. Apeliantas nepagrįstai mano, kad nenustačius, kam yra padaryta turtinė žala ir kieno veiksmais ši žala padaryta, nėra nusikaltimo sudėties. (duomenys neskelbtini) darbo biržos buvo atsakingos už paramos darbo vietoms steigti priemonės įgyvendinimą. Ši priemonė buvo finansuojama Užimtumo fondo lėšomis (t. 2, b. l. 89). Užimtumo fondas sudaromas iš VSDF biudžeto pajamų (t. y. tikslinio pinginio fondo, kurio biudžetas yra atskiras nuo valstybės biudžeto), užimtumo rėmimo politiką įgyvendinančių įstaigų prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pajamų bei kitų lėšų. (duomenys neskelbtini) darbo birža disponuoja asignavimų valdytojo lėšomis ir ji paskyrė subsidiją, t. y. viešąsias lėšas ūkio subjektams, kurie gavo subsidiją neturėdami tam jokio pagrindo. Ūkio subjektai nepagrįstai gavo valstybės, t. y. viešąsias, lėšas iš (duomenys neskelbtini) darbo biržos, o prie šių lėšų gavimo ir negalėjimo jų susigrąžinti savo veiksmais prisidėjo S. S. Turtinė žala yra padaryta niekam kitam, bet pačiai valstybei (ir jos finansų sistemai). Viešosios lėšos priklauso valstybei ir nėra svarbu, iš kurio piniginio fondo (valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų, tikslinių piniginių fondų savarankiškų biudžetų, tikslinių biudžeto programų ir pan.) šias lėšas gavo ūkio subjektai. Nagrinėjamoje byloje tam, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė, nėra svarbu išsiaiškinti, kas konkrečiai disponavo viešosiomis lėšomis. Tačiau nagrinėjamoje byloje viešosiomis lėšomis, kurios buvo skirtos ūkio subjektams, disponavo (duomenys neskelbtini) darbo birža.

45.3. Kartu pažymima, jog tam, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal BK 228 straipsnį, žala nebūtinai turi būti turtinė žala. Nagrinėjamoje byloje, minėta, S. S. veiksmais buvo padaryta didelė neturtinė žala valstybei. S. S. veiksmai nėra suderinami su konstituciniu valstybės tarnybos statusu, valstybės tarnybos ir valstybės tarnautojų veiklos principais. Tokie valstybės tarnautojo veiksmai menkina visuomenės pasitikėjimą valstybės tarnyba ir daro neigiamą įtaką valstybės tarnautojo autoritetui bei institucijos, kurioje S. S. atliko savo pareigas, prestižui.

46. Apeliaciniame skunde teigiama, jog baudžiamoji byla buvo išnagrinėta šališko teismo, kuris ne kartą yra pareiškęs nuomonę dėl civilinio ieškinio, dėl liudytojų iškvietimo ir įrodymų rinkimo bei tyrimo, kad teismui dėl šių dalykų yra „viskas aišku“; teismas nebuvo aktyvus ir nesiėmė pats iniciatyvos tikrinti pateiktus įrodymus, uždraudė tai daryti gynybai; teismas visiškai nepagrįstai užkirto galimybę gynybai gintis nuo pareikštų kaltinimų, nes nebuvo taisomi akivaizdūs kaltinamojo akto trūkumai, nebuvo kviečiami svarbūs liudytojai, specialistai, neskirtos ekspertizės prieštaravimams pašalinti; teismas nesuteikė galimybės nuteistajam duoti parodymus po visų liudytojų apklausos; teismas dokumentus perskaitė ir jų neskelbė, taip nebuvo suteikta galimybė gintis nuo pareikštų kaltinimų; civilinis ieškovas byloje buvo apklaustas tik po visų kaltinamųjų apklausos, buvo leidžiama teikti civilinio ieškovo atstovui papildomus dokumentus į bylą, nesuteikiant laiko ir galimybių paneigti šių dokumentų turinio; teismo posėdžio metu nebuvo nagrinėjami proceso dalyvių teikiami prašymai; buvo reiškiami prašymai dėl ekspertizių skyrimo, tačiau teismas atsisakė tenkinti; nesuteikė galimybės pasiruošti baigiamosioms kalboms, atsižvelgiant į bylos didelę apimtį.

47.2. Apeliantas teigia, jog civilinio ieškovo atstovas byloje buvo apklaustas tik po visų kaltinamųjų apklausos, buvo leidžiama teikti civilinio ieškovo atstovui papildomus dokumentus į bylą, nesuteikiant laiko ir galimybių paneigti šių dokumentų turinio, visiškai nepaaiškindamas, kaip tai pasireiškė, nenurodydamas, kokius papildomus dokumentus teikė civilinio ieškovo atstovas, nepaaiškindamas, kokiu būdu teismas nesuteikė galimybės šių dokumentų turinio paneigti. Civilinio ieškovo atstovas buvo apklaustas 2017-06-06 pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu, o nuteistosios R. R. ir R. L. buvo apklaustos 2017-06-28 teisiamojo posėdžio metu (t. 28, b. l. 71–74, 83–89). Taigi negalima daryti išvados, jog civilinio ieškovo atstovas buvo apklaustas po visų procese dalyvavusių kaltinamųjų apklausos. Iš 2017-06-28 teisimojo posėdžio protokolo matyti, jog civilinio ieškovo atstovas pateikė raštą, kuriuo pagrindžiamas darbo biržos tinkamo ieškovo buvimas byloje ir teisėja tenkino prašymą skirti laiko susipažinti su dokumentu. Tam buvo paskelbta 10 minučių pertrauka. Taigi proceso dalyviams buvo suteikta galimybė susipažinti su dokumentu, o susipažinę su dokumentu proceso dalyviai turėjo galimybę pareikšti savo nuomonę dėl šio dokumento pridėjimo prie bylos, taigi ir galimybę argumentuotai pasisakyti dėl šio dokumento turinio.

47.4. Apeliantas nurodo, jog buvo reiškiami prašymai dėl ekspertizių skyrimo, o teismas atsisakė tenkinti, tačiau įrodinėjimo procesas negali vykti iki begalybės ir bylai reikšmingoms aplinkybėms konstatuoti nebūtina atlikti visus įmanomai atlikti veiksmus. Taip pat praktika, kai siekiama spręsti tuos pačius klausimus, kurie buvo tinkamai išspręsti specialisto išvadoje, pateiktoje ikiteisminio tyrimo metu, yra nepriimtina.

47.6. Apeliantas teigia, kad buvo nesuteikta galimybė pasiruošti baigiamosioms kalboms. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog baigiamąją kalbą sakė apelianto gynėjas. BPK nereglamentuoja pasirengimo baigiamajai kalbai laiko (pertraukų jai darymo ir pan.). Pagal BPK 293 straipsnio 1 dalį, baigęs įrodymų tyrimą, teismas pradeda klausyti baigiamųjų kalbų. Kaip matyti iš bylos dokumentų, procesas ėjo į pabaigą ir apelianto gynėjas galėjo numatyti, kad įrodymų tyrimo dalis bus užbaigta pereinant prie baigiamųjų kalbų 2017-06-28 vykusiame teisiamajame posėdyje. 2017-06-28 baigus įrodymų tyrimą buvo padaryta pertrauka nuo 10.44 val. iki 14.00 val. (t. 28, b. l. 84). Apelianto gynėjas baigiamąją kalbą sakė po R. L. gynėjos baigiamosios kalbos ir pratęsė savo baigiamąją kalbą kitą dieną vykusiame teisiamajame posėdyje, t. y. 2017-06-29 (t. 28, b. l. 87–91). Taigi apelianto gynėjui buvo suteikta galimybė pasiruošti gynybai iš esmės nepažeidžiant BPK nuostatų, reglamentuojančių bylos nagrinėjimą teisiamajame posėdyje.

48.2. Kadangi kilęs ginčas yra susijęs su operatyviniais veiksmais, kurie buvo atliekami pagal tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo (toliau – OVĮ) nuostatas, tai tolesniuose šiame punkte dėstomuose argumentuose bus naudojamos sąvokos, sietinos su OVĮ nuostatomis.

48.3. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog operatyviniai veiksmai prieš S. S. buvo sankcionuoti (ir pratęsti) Klaipėdos apygardos teismo pirmininko (Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. lapkričio 16 d. nutartis, Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. vasario 18 d. nutartis, Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartis, Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartis, Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 18 d. nutartis) esant pagrindui manyti apie galimas S. S. nusikalstamas veikas, numatytas BK 225 straipsnio 2 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje. Atskleidus visas S. S. nusikalstamas veikas teisinis vertinimas liko nepakitęs dėl S. S. nusikalstamos veikos, susijusios su R įmone, t. y. S. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį.

48.4. Teisėjų kolegijos vertinimu, taikymas ir pratęsimas operatyvinių veiksmų ilgesnį laiko tarpą nagrinėjamoje byloje yra pateisinamas. S. S., kaip valstybės tarnautojas, kurio, kaip valstybės tarnautojo, paskirtis yra užtikrinti viešojo intereso įgyvendinimą, kuris, kaip valstybės tarnautojas, privalo savo veikloje vadovautis visuomenės interesais, valstybės tarnybą naudojo nusikalstamoms veikoms daryti ir dėl to padarant didelę žalą valstybei tiek jos turtinės žalos, tiek jos neturtinės žalos išraiška. Veiksmų schema buvo sunkiai pastebima, ypač kai už dokumentų, kurie yra susiję su valstybės skiriamų subsidijų lėšomis, kontrolę paskirtas atsakingu buvo vienas žmogus (S. S.), kuris gebėjo savo veikloje nesivadovauti visuomenės interesais ir savo situaciją panaudojo nusikalstamoms veikoms daryti. Veiksmų schema buvo sunkiai pastebima, kai pagal atliktas procedūras ir dokumentų prasme viskas lyg ir vyko pagal nustatytas taisykles, tačiau daromi procedūriniai pažeidimai sukėlė neigiamas teisines pasekmes nepagrįstai švaistant viešųjų finansų lėšas. Veiksmų schema buvo sunkiai pastebima, kai dokumentų prasme viskas lyg ir atitiko teisės aktuose nustatytus reikalavimus, bet juose pateiktų duomenų tekstinė išraiška neatitiko realioje tikrovėje esančių faktų. Ir būtent taikant operatyvinius veiksmus tam tikrą laiko tarpą buvo galima aptikti nusikalstamos veikos požymius ir pradėti dėl to ikiteisminį tyrimą.

52. Apeliaciniame skunde teigiama, jog byloje esantys įrodymai, t. y. D. J., D. Č., L. S., D. Š., O. V., A. J., V. B., L. P., A. R., V. J., T. M., V. S., S. G., E. S., R. L., J. B., O. R., L. P., R. U. parodymai, liudytojos specialistės R. M. parodymai, paneigia D. J. kaltę. Bylos duomenimis yra nustatyta, jog visa priemonė buvo įgyvendinta, nes briaunų apklijavimo mašina buvo įsigyta, o darbuotojas buvo įdarbintas, pačios staklės galėjo būti atvežtos anksčiau negu nurodyta sąskaitoje bei kituose dokumentuose, todėl pasirašant 2008-08-27 darbo vietų steigimo aktą, šios staklės jau buvo bendrovėje. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais.

52.1. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2008-04-15 buvo sudaryta Darbo vietų steigimo sutartis Nr. D15-5 tarp UAB „A“ (atstovaujamos direktoriaus D. J., bendrovė nuo 2009-07-13 yra bankrutavusi) ir (duomenys neskelbtini) darbo biržos (atstovaujamos A. J.) (t. 3, b. l. 131–132). Šia sutartimi darbo birža įsipareigojo subsidijos gavėjai – UAB „A“ skirti 41 900 Lt subsidiją darbo vietoms steigti (materialinių sąlygų naujai darbo vietai sukurti ir (duomenys neskelbtini) darbo biržoje įregistruotiems asmenims įdarbinti į sukurtas darbo vietas), iš jų: 12 570 Lt avansas, kuris pervedamas nuo sutarties pasirašymo dienos, 29 330 Lt likusi subsidijos dalis – per 20 darbo dienų pasirašius darbo vietų steigimo (pritaikymo) aktą (t. 3, b. l. 131–132). Pagal šią sutartį bendrovė, be kita ko, įsipareigojo įsteigti vieną darbo vietą iki 2008-08-25, naudoti darbo vietoms steigti skirtas lėšas pagal paraiškoje subsidijai darbo vietų steigimui gauti pateiktą sąmatą (1.1, 1.7 papunkčiai). Pagal bendrovės pateiktą paraiškoje sąmatą, briaunų apklijavimo mašina turėjo būti finansuojama subsidijos lėšomis 41 900 Lt suma, o 22 600 Lt išlaidos turėjo būti padengtos bendrovės lėšomis. Turto draudimas taip pat finansuojamas bendrovės lėšomis (t. 3, b. l. 126–128). Darbo vietų steigimo sutartimi bendrovė įsipareigojo skirti savų lėšų darbo vietoms steigti 23 400 Lt (1.5 papunktis).

52.2. UAB „A“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008-07-31 sudarė pirkimo–pardavimo sutartį dėl briaunų apklijavimo mašinos, kurios tipas „(duomenys neskelbtini)“ (t. 3, b. l. 135–140), t. y. dėl turto, kurio įsigijimas yra finansuojamas subsidijuojamomis lėšomis ir kurio vertė su PVM yra 76 110 Lt (be PVM 64 500 Lt). Pagal šią sutartį pirkėjas įsipareigojo sumokėti 76 110 Lt sumą į pardavėjo sąskaitą iš anksto per 3 darbo dienas po sutarties pasirašymo (3.1.1 papunktis). Pagal sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį prekės tiekimo terminas laikomas įvykdytu, kai prekė pristatoma pirkėjui ir perduodama pagal PVM sąskaitą faktūrą arba krovinių transporto važtaraštį arba įrenginio priėmimo–perdavimo saugojimui aktą (3.2.1 papunktis). Įrenginio perdavimas eksploatuoti patvirtinamas pasirašant perdavimo–priėmimo eksploatuoti aktą (3.2.3 papunktis). Byloje esantys duomenys rodo, kad pirmasis 12 570 Lt piniginis pervedimas buvo padarytas 2008-07-31, o likusi 63 540 Lt įmoka pervesta 2008-08-18 mokėjimo pavedimu Nr. 464 (t. 3, b. l. 143–144).

52.3. 2008-08-19 darbo biržoje buvo gautas UAB „A“ direktoriaus D. J. pranešimas, kuriame informuojama, kad bendrovė naujų darbo vietų steigimo 2008-04-15 sutarties reikalavimus įvykdė, sukūrė naujai darbo vietai materialines ir teisines sąlygas, sumontavo ir išbandė įsigytą briaunų apklijavimo mašiną, gali įdarbinti darbo biržos siųstą bedarbį ir prašoma pervesti likusią subsidijos dalį. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. A1-222 patvirtinto Darbo vietų steigimo subsidijavimo sąlygų ir tvarkos aprašo (2007 m. birželio 1 d. redakcija) 19 punkte yra nustatyta, kad darbo birža, gavusi subsidijos gavėjo raštišką pranešimą apie materialinių ir teisinių sąlygų naujoms darbo vietoms sukurti (pritaikyti) sudarymą, per 5 darbo dienas, dalyvaujant subsidijos gavėjui, patikrina vietoje (įmonėje) darbo vietas, už subsidiją įsigytų įrenginių, įrangos ir kitų darbo priemonių panaudojimą šiose darbo vietose. Nagrinėjamu atveju komisijos nariai, dalyvaujant subsidijos gavėjui, patikrino bendrovėje darbo vietą ir 2008-08-27 buvo surašytas Darbo vietų steigimo aktas Nr. 5 (t. 3, b. l. 147), kuriame nustatyta: 1) darbo vietų steigimo sutartyje įrenginiai ir įranga įsigyti laiku ir laikantis sutarties sąlygų; 2) naujos darbo vietos steigimui įmonė įsigijo briaunų apklijavimo mašiną, tipas „(duomenys neskelbtini)“, kurios vertė yra 76 110 Lt; 3) bendrovė, kaip PVM mokėtoja, yra įregistruota Valstybinėje mokesčių inspekcijoje; 4) įsteigta viena nauja darbo vieta staklininkui atitinka teisės aktuose numatytas materialines ir teisines sąlygas; 5) įsigyta briaunų apklijavimo mašina apdrausta trejiems metams. Darbo vietų steigimo aktas buvo pasirašytas: S. S. (komisijos pirmininkas), L. P., R. U., nepriklausomo eksperto S. B. ir bendrovės direktoriaus D. J. Tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, jog komisija, kurios pirmininku buvo S. S., gavusi subsidijos gavėjo raštišką pranešimą apie materialinių ir teisinių sąlygų naujoms darbo vietoms sukurti sudarymą, darbo vietos įsteigimo patikrinimą atliko padarydama procedūrinius pažeidimus, kurie negali būti vertinami kaip formalūs.

52.4. Byloje pateiktoje specialisto išvadoje dėl UAB „A“ ūkinės finansinės veiklos yra nustatyta, jog bendrovės padarytas antrasis 2008-08-18 mokėjimo pavedimas Nr. 464 buvo pagrįstas neįvykusia ūkine finansine operacija, t. y. bendrovė nurodė tikrovės neatitinkančius rekvizitus, pagal kuriuos negalima nustatyti ūkinės operacijos tapatumo (t. 3, b. l. 103). Nustatyta, kad bendrovės piniginių lėšų – 63 540 Lt – pervedimas yra pagrįstas 2008-11-07 mokėjimo pavedimu Nr. 657. UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos išraše užfiksuota, kad bendrovė gavo pajamas 63 540 Lt iš UAB „A“ 2008-11-07 (t. 2, b. l. 109–110). (duomenys neskelbtini) banko pateiktoje informacijoje nurodyta, jog 2008-08-18 mokėjimo pavedimo Nr. 464 UAB „A“ sąskaitose nebuvo rasta (t. 2, b. l. 179). Tai reiškia, kad darbo vietų steigimo akto pasirašymo metu briaunų apklijavimo mašinos bendrovėje iš tiesų nebuvo.

52.5. Byloje esančioje PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta, jog pirkėjui prekė – briaunų apklijavimo mašina, kurios tipas „(duomenys neskelbtini)“, pagal 2008-07-31 pirkimo–pardavimo sutartį buvo pristatyta 2008-11-14 (t. 2, b. l. 106), t. y. ji negalėjo būti pristatyta anksčiau negu buvo padarytas galutinis mokėjimo pavedimas, kuris buvo padarytas 2008-11-07. 2008-11-14 įrenginio perdavimo–priėmimo saugojimo akte nurodyta, kad 2008-11-14 UAB „A“ priėmė briaunų apklijavimo mašiną (t. 2, b. l. 118). 2008-12-05 surašytas įrenginio perdavimo–priėmimo eksploatuoti aktas, nurodant, kad nuo 2008-12-05 pradedamas eksploatuoti įrenginys (t. 2, b. l. 119). Taigi šiais dokumentais pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „A“ prekės – briaunų apklijavimo mašinos – tiekimo terminas laikomas baigtu, o įrenginys pradedamas eksploatuoti 2008-12-05. Įrenginio perdavimo–priėmimo saugojimui aktas, įrenginio perdavimo–priėmimo eksploatuoti aktas, krovinio važtaraštis buvo pasirašyti UAB „A“ direktoriaus D. J. Todėl negalima sutikti su apeliacinio skundo argumentu, jog staklės galėjo būti atvežtos anksčiau, negu tai nurodyta sąskaitoje ir kituose dokumentuose. Staklės galėjo būti atvežtos 2008-11-14, t. y. anksčiau negu buvo surašytas įrenginio perdavimo–priėmimo eksploatuoti aktas (2008-12-05). Jos negalėjo būti atvežtos iki darbo vietų steigimo akto pasirašymo, t. y. iki 2008-08-27, taip pat jos negalėjo būti atvežtos iki 2008-08-25, t. y. dienos, iki kurios turėjo būti įdarbintas staklininkas į naujai įsteigtą darbo vietą. Apeliantas remiasi liudytojų T. M. ir S. G. parodymais, iš kurių turinio galima būtų daryti išvadą, jog buvo dulkių surinkimo sistema, kuri buvo priedas prie įrenginio ir kuri buvo sumontuota 2008-12-05 (t. 24, b. l. 3–4). Tačiau nė vienas iš jų nepatvirtino aplinkybės, jog dulkių surinkimo sistema nėra paties įrenginio sudedamoji dalis. Taip pat liudytojas S. G. paaiškino, jog be dulkių nutraukimo sistemos, kurią jis montavo, staklės nedirba (t. 24, b. l. 3). Tai reiškia, kad darbuotojas, kuris buvo įdarbintas dirbti prie šių staklių, galėjo pradėti dirbti ne anksčiau kaip 2008-12-05.

52.6. Be to, apeliantas teigia, jog mokėjimo pavedimas Nr. 464 buvo suformuotas ir skirtas atlikti, tačiau liko neįvykdytas dėl sąskaitoje buvusio lėšų trūkumo, t. y. patvirtina aplinkybę, jog prekės pirkimo finansinė operacija 2008-08-18 iš tiesų nebuvo įvykusi. Liudytoja E. S. (buvusi UAB „A“ buhalterė) teigia, jog mokėjimo nurodymą Nr. 464 buvo galima iš banko tinklalapio atspausdinti tik tada, kai buvo atliktas mokėjimo pavedimas, ir bankas patvirtino, jog pavedimas atliktas (t. 2, b. l. 42–44; t. 23, b. l. 143). Tačiau teisėjų kolegija abejoja šios liudytojos parodymų, kuriais remiasi apeliantas, objektyvumu ir negali juos laikyti patikimais, nes jų turinys neatitinka byloje esančių faktinių duomenų, patvirtinančių, jog briaunų apklijavimo mašina nebuvo nupirkta 2008-08-18. Be to, ši liudytoja atliekant apklausą ikiteisminio tyrimo metu bei teisiamojo posėdžio metu dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktorius D. J., vyr. buhaltere, todėl liudytoja parodymų davimo metu buvo susijusi pavaldumo santykiais su bendrovės direktoriumi, sudarant prielaidas abejoti šių parodymų objektyvumu. Kadangi briaunų apklijavimo mašinos nebuvo pasirašant darbo vietų steigimo aktą, todėl liudytojos J. B. bei O. R., kurios patvirtino briaunų apklijavimo mašinos draudimo aplinkybę, negalėjo apdrausti būtent tos briaunų apklijavimo mašinos, kurios įsigijimui bendrovė gavo subsidiją.

52.7. Byloje esantys duomenys leidžia konstatuoti, jog darbo vietų steigimo akto pasirašymo metu valstybės lėšomis finansuojamas įrenginys naujoms darbo vietoms steigti nebuvo įsigytas. Vadinasi, staklininkas su šiuo įrenginiu objektyviai negalėjo dirbti, o asmenys, kurie pasirašė darbo vietų steigimo aktą, konstatavo aplinkybes, kurių visiškai nebuvo. Komisijos narė liudytoja L. P. pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu parodė, jog pasirašant darbo vietų steigimo aktą ji nebuvo bendrovėje patikrinti darbo vietų steigimo akte nurodytų aplinkybių. Ji pripažino, kad neturėjo pasirašyti, nes nevyko, bet pasirašė, nes ji pasitikėjo S. S. (t. 22, b. l. 53–54). Komisijos narė liudytoja R. U. parodė, jog ji nėra buvusi bendrovėje „A“, jos manymu, ji nepasirašė darbo vietų steigimo akto, dokumento turinio tikrai neskaitė (t. 22, b. l. 54). Liudytojas nepriklausomas ekspertas S. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dalyvavo komisijoje ir S. S. paprašė pasirašyti, paprašė, nes liudytojas 20 metų dirbo bendrovėje „A“. Stakles matė, jų buvo kelios. Paaiškino, kad su dokumentais nesusipažino, jų neskaitė, staklių numerio neskaitė. Pasitikėjo S. S. ir D. J., pasirašė, nes jie paprašė (t. 23, b. l. 142). Specialisto išvadoje dėl UAB „A“ ūkinės finansinės veiklos yra nustatyta, kad iki 2008-08-25 bendrovė neįsteigė naujos darbo vietos staklininkui, t. y. nepagrindė darbo priemonių – briaunų apklijavimo mašinos, skirtos naujai darbo vietai įsteigti, – įsigijimo, sumontavimo ir išbandymo, neįdarbino ir nesudarė darbo sutarties su darbo biržos siųstu bedarbiu (t. 3, b l. 101).

52.8. Tokie darbo vietų steigimo akto pasirašymo procedūriniai pažeidimai, kai atmestinai atliekant darbo vietų įsteigimo patikrinimą vietoje galiausiai yra patvirtintos aplinkybės, kurių realiai nebuvo, negali būti vertinami kaip formalūs, kadangi darbo vietų steigimo akto pagrindu bendrovė gavo subsidiją, kurios ji neturėjo teisės gauti. (duomenys neskelbtini) darbo biržos direktorius 2008 m. rugpjūčio 28 d. priėmė įsakymą Nr. V-70 „Dėl likusių lėšų pervedimo steigiant subsidijuojamas darbo vietas“, kuriuo nutarė pervesti likusias subsidijos lėšas ir pavedė šio įsakymo vykdymo kontrolę S. S. (t. 3, b. l. 148). Viešojo administravimo subjektas nepagrįstai suteikė likusią subsidijos dalį UAB „A“ ir iš viso bendrovė nepagrįstai gavo 41 900 Lt subsidiją.

52.9. Iš tiesų bylos duomenys leidžia patvirtinti aplinkybę, jog briaunų apklijavimo mašina buvo įsigyta, tačiau ji buvo įsigyta ne tuo laiku, kurios buvimas nurodytas darbo vietų steigimo akte ir kuriame nurodytos aplinkybės neatitiko tuo metu realiai esančios situacijos. Taip pat su V. B. neterminuota darbo sutartis buvo sudaryta, bet ne tuo laiku, kaip buvo įsipareigota pagal darbo vietų steigimo sutartį, ir jis nebuvo įdarbintas tuo metu, kai buvo surašomas darbo vietų steigimo aktas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad V. B. 2008-08-28 darbo sutartimi buvo priimtas atlikti baldžiaus darbo funkcijas (t. 3, b. l. 149). V. B. dirbo laikotarpiu nuo 2008-08-28 iki 2009-06-22 (t. 3, b. l. 97). Iš tiesų jis šias darbo funkcijas atliko, tačiau taip pat jis atliko ir kitas darbo funkcijas, kurių jis pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. A1-222 patvirtintas Darbo vietų steigimo subsidijavimo sąlygų ir tvarkos aprašo (2007 m. birželio 1 d. redakcija) nuostatas negalėjo atlikti, nes subsidijos gavėjas be darbo biržos sutikimo neturi teisės keisti įdarbinto asmens darbo vietą ar darbo funkcijas (23.2 papunktis).

52.10. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas R. L. parodė, jog matė, kad V. B. dirbo su staklėmis, bet taip pat jam reikėjo ir padažyti bei paremontuoti (t. 23, b. l. 82). Liudytojas L. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog matė V. B. dirbantį ir su staklėmis, ir prie konteinerio, ir prie pjovimo (t. 23, b. l. 81). Taip pat liudytojas V. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog jis dirbo prie staklių, o kai nebūdavo darbo, jis pašluodavo, patvarkydavo. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu (parodymai paskelbti teisiamojo posėdžio metu) šis liudytojas parodė, jog prie staklių iš viso nedirbo (t. 1, b. l. 175–177; t. 24, b. l. 2–3). Tačiau nė vienas iš šių liudytojų nenurodė, kokiu laiku V. B. pradėjo dirbti bendrovėje ir prie kokių staklių. Tai, kad staklių bendrovėje buvo daugiau, teisiamojo posėdžio metu parodė UAB „A“ komercijos direktorius liudytojas R. L., kuris paaiškino, kad bendrovėje buvo panašių staklių (t. 23, b. l. 82). Liudytojas S. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dalyvavo komisijoje ir matė stakles, kurių buvo kelios (t. 23, b. l. 142).

52.11. Tad iki to momento, kai briaunų apklijavimo mašina nebuvo įgyta ir nebuvo parengta eksploatuoti, V. B. negalėjo būti įdarbintas į naujai įsteigtą darbo vietą, kai, pagal darbo vietų steigimo sutarties sąlygas, darbo biržos siųstas asmuo turi būti įdarbintas į įsteigtą darbo vietą, t. y. ne į esamą darbo vietą priimant darbo biržos siųstą asmenį, bet į naujai įsteigtą darbo vietą, kurios įsteigimas yra finansuojamas subsidijos lėšomis. Taip pat V. B. net ir parengus įsigytą įrenginį eksploatuoti (2008-12-05) galėjo nebūtinai dirbti būtent prie tų staklių, dėl kurių įsigijimo buvo sudaryta darbo vietų steigimo sutartis, nes bendrovėje buvo ir kitų staklių. Specialisto išvadą teikusi specialistė R. M. apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu paaiškino, kad apskaitos dokumentai neleidžia nustatyti, kad būtent prie tų konkrečių staklių, kurios turėjo būti įgytos valstybės lėšomis, dirbo V. B., kai jos buvo parengtos eksploatuoti (t. 29, b. l. 146). O S. S. nenustatė, ar V. B. dirba prie subsidijos lėšomis įsigytų staklių, kokius darbus bendrovėje jis dirba, nes tokią priežiūrą S. S. turėjo vykdyti pagal pareigas.

52.12. Pagal 2008-04-15 darbo vietų steigimo sutarties nuostatas, subsidijos gavėjas įsipareigoja naudoti darbo vietoms steigti skirtas lėšas pagal paraiškoje subsidijai darbo vietų steigimui gauti pateiktą sąmatą (1.7 papunktis). Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. A1-222 patvirtinto Darbo vietų steigimo subsidijavimo sąlygų ir tvarkos aprašo (2007 m. birželio 1 d. redakcija) 22 punkte nustatyta, kad darbo biržos vykdo subsidijų apskaitą ir tikrina, ar gauta subsidija naudojama pagal paskirtį. Pagal 2008-04-15 darbo vietos steigimo sutarties nuostatas darbo biržai nustačius, kad lėšos, kurios buvo skirtos darbo vietai steigti, yra naudojamos ne pagal paskirtį, subsidijos gavėjas privalo šias lėšas grąžinti darbo biržai per jos nustatytą terminą (4 punktas). Tačiau šios normos turinys taip pat leidžia teigti, jog ūkio subjektas turi būti gavęs subsidijos lėšas pirmiausiai teisėtai. Nagrinėjamoje byloje bendrovė gavo subsidijos lėšas D. J. naudojant apgaulę, gautas subsidijos lėšas panaudojo ne pagal paskirtį. Specialisto išvadoje dėl UAB „A“ finansinės ūkinės veiklos buvo nustatyta, kad subsidijos lėšos buvo panaudotos bendrovės ūkinėje komercinėje veikloje, o būtent: 2008-09-01 banko mokėjimo pavedimu Nr. 493 sumokėjo 10 000 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)“ už degalus; 2008-09-01 banko mokėjimo pavedimu Nr. 494 pervedė 19199,20 Lt į UAB „A“ sąskaitą (duomenys neskelbtini) banke ir laikė šioje sąskaitoje; 2009-02-26 banko inkasiniu pavedimu Nr. 911 125,80 Lt pervedė į VSDVF surenkamąją sąskaitą; banko mokėjimo pavedimais 2008-09-01 Nr. 493, 2008-09-01 Nr. 012242, 2009-02-26 Nr. 911 pervedė 5 Lt į (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą už banko paslaugas (t. 3, b. l. 105). Vadinasi, bendrovė, naudodama ne pagal paskirtį gautas subsidijos lėšas, turėjo pareigą jas grąžinti darbo biržai, tačiau aplinkybės, kad bendrovė naudoja lėšas ne pagal paskirtį, darbo birža negalėjo nustatyti ar apie ją žinoti dėl valstybės tarnyboje dirbančio S. S. veiksmų.

52.13. Iš bylos duomenų taip pat matyti, jog 2009-05-27 buvo sudaryta tarpusavio sutartis tarp (duomenys neskelbtini) darbo biržos (atstovaujamos direktoriaus A. J.) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (atstovaujamos direktoriaus V. J.) Dėl 2008-04-15 Darbo vietų steigimo sutarties Nr. D15-5 (t. 3, b. l. 170). Šia sutartimi šalys įsipareigojo: 1) UAB „A“ perduoda ilgalaikį materialųjį turtą įsigytą pagal darbo vietų steigimo sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal perdavimo–priėmimo aktą; 2) UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdo visus Darbo vietų steigimo sutartyje Nr. D15-5 surašytus įsipareigojimus; 3) UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsako už visų sutartyje nurodytų įsipareigojimų nevykdymą; 4) (duomenys neskelbtini) darbo birža sutinka, kad UAB „A“ perduotų visas sutartyje numatytas teises ir pareigas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ilgalaikio turto perdavimo–priėmimo aktas pasirašytas 2009-06-05, jo pagrindu bendrovės „A“ ilgalaikis materialusis turtas – briaunų apklijavimo mašina, kurios įsigijimas finansuojamas subsidijos lėšomis, – perduotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 3, b. l. 171). Tačiau briaunų apklijavimo mašinos perleidimas ir įsipareigojimų perėmimas nebuvo tinkamai įvykdytas, nes bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, prisiimdama įsipareigojimus pagal 2008-04-15 darbo vietų steigimo sutartį, įsigijo ilgalaikį materialųjį turtą už 70 448 Lt jį visą finansuodama savo lėšomis, t. y. ne ta dalimi, kurią UAB „A“ savo lėšomis apmokėjo šio turto įsigijimą. Tai reiškia, kad trečiasis asmuo įsigijo turtą, kuris nebuvo finansuojamas valstybės lėšomis, bet jis prisiėmė darbo vietų steigimo sutartimi nustatytus įsipareigojimus. UAB „A“ grynaisiais gavo iš viešojo administravimo subjekto 41 900 Lt subsidijos lėšų, kurie jam nebuvo sugrąžinti.

52.14. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. A1-222 patvirtinto Darbo vietų steigimo subsidijavimo sąlygų ir tvarkos aprašo (2007 m. birželio 1 d. redakcija) 27 punkte bei 2008-04-15 darbo vietų steigimo sutarties 1.4 papunktyje yra nustatyta, jog subsidijos gavėja UAB „A“ darbo biržai už kiekvieną ketvirtį (3 metus po darbo vietos (-ų) įsteigimo) iki kito ketvirčio pirmo mėnesio 5 dienos teikia ataskaitą apie įsteigtose darbo vietose dirbančius asmenis. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šis darbo vietų steigimo sutartimi prisiimtas įsipareigojimas bei teisiniame reguliavime nustatytas reikalavimas subsidijos gavėjo nebuvo vykdomas, nes UAB „A“ darbo vietų steigimo sutarties ataskaitoje Nr. 4 apie įsteigtose darbo vietose dirbančius asmenis už 2009 m. II ketvirtį bei darbo vietų steigimo sutarties ataskaitoje Nr. 3 apie įsteigtose darbo vietose dirbančius asmenis už 2008 m. IV ketvirtį rankraštinius įrašus padarė ne bendrovės direktorius D. J., o S. S. Taigi subsidijos gavėjo prisiimtus įsipareigojimus pagal darbo vietų steigimo sutartį bei subsidijos gavėjo pareigą pagal norminiame teises akte nustatytą teisinį reguliavimą įvykdė S. S., nors turėjo vykdyti tokios sutarties vykdymo kontrolę ir imtis atitinkamų veiksmų, kurie sukelia neigiamas teisines pasekmes darbdaviui, nevykdančiam darbo vietos steigimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų.

53. Apeliaciniame skunde teigiama, jog D. J. negali būti laikomas BK 228 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos subjektu.

53.2. Skundžiamame nuosprendyje teismas laikė D. J. valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, nes eidamas pareigas privačiame juridiniame asmenyje turėjo atitinkamus administracinius įgalinimus, teises veikti konkretaus juridinio asmens vardu. Tačiau teismas visiškai neargumentavo, kaip tokių administracinių įgalinimų turėjimas yra susijęs su viešųjų funkcijų vykdymu ir viešojo intereso užtikrinimu. Vien tai, kad asmuo juridiniame asmenyje užima vadovaujamas pareigas ir turi administravimo įgalinimus, neleidžia daryti išvados, jog toks asmuo gali būti laikomas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu. Tačiau nagrinėjamu atveju ūkio subjekto veikla vis dėlto buvo susijusi su viešojo intereso užtikrinimu, kuris reiškiasi neįgaliųjų užimtumo galimybės didinimu. Todėl D. J., kaip bendrovės direktorius, gali būti laikomas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu.

53.3. Visuomenės interesas yra padidinti neįgalių asmenų užimtumo galimybes ir tam tikslui buvo skiriama valstybės parama darbdaviams darbo vietoms steigti. D. J. vadovaujamai bendrovei parama nebuvo skirta tam, kad ji galėtų plėtoti savo verslą, t. y. parama nebuvo susijusi su tuo, kad būtų paremtas ūkio subjektas siekiant užtikrinti jo privatų interesą. D. J. vadovaujamai bendrovei parama buvo skirta tam, kad ji įsteigtų naujas darbo vietas neįgaliems asmenims siekiant užtikrinti viešąjį interesą – padidinti neįgalumą turinčių asmenų užimtumo galimybes. Darbdavys, nagrinėjamu atveju – UAB „A“, atstovaujama direktoriaus D. J., deklaravo siekį steigti naujas darbo vietas neįgaliems asmenims, ir būtent šia savo veiklos apimtimi darbdavio veikla buvo susijusi su viešojo intereso tenkinimu. Kartu pažymima, jog darbo vietų steigimo sutartyje įtvirtinti įpareigojimai yra nustatyti ne šalių valia, bet kilo iš norminio teisės akto (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. A1-222 patvirtintas Darbo vietų steigimo subsidijavimo sąlygų ir tvarkos aprašas). Taigi nesilaikydamas darbo vietų steigimo sutarties sąlygų bendrovės direktorius pažeidė ne vien tik sutarties sąlygas, bet ir viešosios teisės normas, kurių tinkamas laikymasis yra viešasis interesas.

54. Apeliantas teigia, kad mokėjimo pavedimas Nr. 464 buvo suformuotas ir skirtas atlikti, tačiau liko neįvykdytas dėl sąskaitoje buvusio lėšų trūkumo, todėl nėra BK 300 straipsnio 1 dalies požymių. Tačiau teisėjų kolegija negali su tuo sutikti. Kai pavedimas nebuvo atliktas, subsidijos lėšomis perkamas turtas nebuvo įsigytas, o pavedimas valstybės institucijai buvo pateiktas parodant, kad jis buvo įsigytas, galiausiai nepagrįstai gaunant subsidijos lėšas. Tai atitinka BK 300 straipsnio 1 dalies požymius, nes tokio dokumento pagrindu buvo gauta subsidija tam neturint jokio teisėto pagrindo.

55. Apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nekonstatavo, kam yra padaryta žala ir kieno veiksmais ši žala buvo padaryta. Skundžiamame nuosprendyje teismas savo iniciatyva nurodo, kad Finansų ministerija yra lėšų savininkė, tačiau ši institucija net nėra pareiškusi reikalavimo ar nuomonės. Be šio būtino elemento nėra nusikaltimo sudėties. Žala nustatyta vien tik projekto dydžiu, tačiau nenustatant tikrosios žalos, nėra aišku, kuo ji pasireiškia, jei visas projektas buvo įgyvendintas iki galo.

56. Byloje nustatyta, jog projektas nebuvo įgyvendintas ir dėl to yra padaryta žala. Finansų ministerija yra kompetentinga valstybės institucija, kuriai finansų veikla yra pagrindinė. Ši valstybės institucija valdo valstybės iždą. Dėl D. J. baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų turtinę žalą (41 900 Lt) patyrė valstybė, t. y. valstybinis piniginis fondas. (duomenys neskelbtini) darbo birža disponavo asignavimų valdytojo lėšomis, todėl pareiškus kaltinimus dėl D. J. veikų nagrinėjamoje byloje (duomenys neskelbtini) darbo birža buvo tinkama civilinė ieškovė.

57. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas BK 95 straipsnio nuostatas, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir priėjo prie neteisingos išvados, jog D. J. yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 207 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

61. Apeliaciniame skunde teigiama, jog baudžiamoji byla buvo išnagrinėta šališko teismo, kuris ne kartą yra pareiškęs nuomonę dėl civilinio ieškinio, dėl liudytojų iškvietimo ir įrodymų rinkimo bei tyrimo, kad teismui dėl šių dalykų yra „viskas aišku“; teismas nebuvo aktyvus ir nesiėmė pats iniciatyvos tikrinti pateiktus įrodymus, uždraudė tai daryti gynybai; teismas visiškai nepagrįstai užkirto galimybę gynybai gintis nuo pareikštų kaltinimų, nes nebuvo taisomi akivaizdūs kaltinamojo akto trūkumai, nebuvo kviečiami svarbūs liudytojai, specialistai, neskirtos ekspertizės prieštaravimams pašalinti; teismas nesuteikė galimybės nuteistajam duoti parodymus po visų liudytojų apklausos; teismas dokumentus perskaitė ir jų neskelbė, taip nebuvo suteikta galimybė gintis nuo pareikštų kaltinimų; civilinis ieškovas byloje buvo apklaustas tik po visų kaltinamųjų apklausos, buvo leidžiama teikti civilinio ieškovo atstovui papildomus dokumentus į bylą, nesuteikiant laiko ir galimybių paneigti šių dokumentų turinio; teismo posėdžio metu nebuvo nagrinėjami proceso dalyvių teikiami prašymai; buvo reiškiami prašymai dėl ekspertizių skyrimo, tačiau teismas atsisakė tenkinti; nesuteikė galimybės pasiruošti baigiamosioms kalboms, atsižvelgiant į bylos didelę apimtį.

62.2. Apeliantas teigia, jog civilinio ieškovo atstovas byloje buvo apklaustas tik po visų kaltinamųjų apklausos, buvo leidžiama teikti civilinio ieškovo atstovui papildomus dokumentus į bylą, nesuteikiant laiko ir galimybių paneigti šių dokumentų turinio, visiškai nepaaiškindamas, kaip tai pasireiškė, nenurodydamas, kokius papildomus dokumentus teikė civilinio ieškovo atstovas, nepaaiškindamas, kokiu būdu teismas nesuteikė galimybės šių dokumentų turinio paneigti. Civilinio ieškovo atstovas buvo apklaustas 2017-06-06 pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu, o nuteistosios R. R. ir R. L. buvo apklaustos 2017-06-28 teisiamojo posėdžio metu (t. 28, b. l. 71–74, 83–89). Taigi negalima daryti išvados, jog civilinio ieškovo atstovas buvo apklaustas po visų procese dalyvavusių kaltinamųjų apklausos. Iš 2017-06-28 teisimojo posėdžio protokolo matyti, jog civilinio ieškovo atstovas pateikė raštą, kuriuo pagrindžiamas darbo biržos tinkamo ieškovo buvimas byloje ir teisėja tenkino prašymą skirti laiko susipažinti su dokumentu. Tam buvo paskelbta 10 minučių pertrauka. Taigi proceso dalyviams buvo suteikta galimybė susipažinti su dokumentu, o susipažinę su dokumentu proceso dalyviai turėjo galimybę pareikšti savo nuomonę dėl šio dokumento pridėjimo prie bylos, taigi ir galimybę argumentuotai pasisakyti dėl šio dokumento turinio.

62.4. Apeliantas nurodo, jog buvo reiškiami prašymai dėl ekspertizių skyrimo, o teismas atsisakė tenkinti, tačiau įrodinėjimo procesas negali vykti iki begalybės ir bylai reikšmingoms aplinkybėms konstatuoti nebūtina atlikti visus įmanomai atlikti veiksmus. Taip pat praktika, kai siekiama spręsti tuos pačius klausimus, kurie buvo tinkamai išspręsti specialisto išvadoje, pateiktoje ikiteisminio tyrimo metu, yra nepriimtina.

62.6. Apeliantas teigia, kad buvo nesuteikta galimybė pasiruošti baigiamosioms kalboms. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog baigiamąją kalbą sakė apelianto gynėjas. BPK nereglamentuoja pasirengimo baigiamajai kalbai laiko (pertraukų jai darymo ir pan.). Pagal BPK 293 straipsnio 1 dalies nuostatas, baigęs įrodymų tyrimą, teismas pradeda klausyti baigiamųjų kalbų. Kaip matyti iš bylos dokumentų, procesas ėjo į pabaigą ir apelianto gynėjas galėjo numatyti, kad įrodymų tyrimo dalis bus užbaigta pereinant prie baigiamųjų kalbų 2017-06-28 vykusiame teisiamajame posėdyje. 2017-06-28 baigus įrodymų tyrimą buvo padaryta pertrauka nuo 10.44 val. iki 14.00 val. (t. 28, b. l. 84). Apelianto gynėjas baigiamąją kalbą sakė po R. L. gynėjos baigiamosios kalbos ir pratęsė savo baigiamąją kalbą kitą dieną vykusiame teisiamajame posėdyje, t. y. 2017-06-29 (t. 28, b. l. 87–91). Taigi apelianto gynėjui buvo suteikta galimybė pasiruošti gynybai iš esmės nepažeidžiant BPK nuostatų, reglamentuojančių bylos nagrinėjimą teisiamajame posėdyje.

63. R. R. buvo perduota pirmosios instancijos teismui ją kaltinant tuo, kad ji, būdama UAB „B“ direktore, t. y. valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, tyčia, siekdama savo atstovaujamai įmonei apgaule gauti iš (duomenys neskelbtini) darbo biržos subsidiją, pagamino ir pateikė darbo biržai tikrovės neatitinkančius dokumentus, kurių pagrindu jos vadovaujamai bendrovei viešojo administravimo subjektas suteikė 86 400 Lt valstybės subsidiją darbo vietoms įsteigti. R. R., apgaule gavusi subsidiją įrenginiams ir įrangai įsigyti, tyčia ją panaudojo ne pagal paskirtį, t. y. panaudojo bendrovės ūkinėje komercinėje veikloje. Dėl tokių R. R. apgaulės veiksmų, įgyjant subsidiją, (duomenys neskelbtini) darbo birža patyrė 86 400 litų turtinę žalą.

65. Apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuteistosios R. R. ir nuteistojo S. S. kaltę grindžia tokiais pačiais įrodymais, kai nuteistosios kaltė laikoma įrodyta tais duomenimis, kurie grindžia S. S. kaltę ir kurie visiškai nėra susiję su R. R. ir jos vadovaujama bendrove. Atsižvelgdamas į šiuos apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas, tirdamas pirmosios instancijos teismo neįsiteisėjusio nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek tai yra prašoma apeliaciniame skunde, kartu įvertins ir šiame teisme ištirtus įrodymus.

66. Apeliaciniame skunde nuteistoji R. R. teigia, jog liudytojų parodymai patvirtina aplinkybę, jog UAB „B“ buvo sukurtos darbo vietos bei tinkamai vykdomos su tuo susijusios prievolės. Asmenys, kurie dirbo naujai sukurtose darbo vietose, buvo apklausti teisme ir nurodė visas su darbine veikla susijusias aplinkybes. Teigia, jog darbo vietos buvo įsteigtos ir išlaikytos privalomą laikotarpį, t. y. projektas, kurio vykdymui buvo gauta subsidija, įvykdytas tinkamai. Pažymi, kad (duomenys neskelbtini) darbo birža konstatavo tinkamą įvykdymą ir neinicijavo subsidijos susigrąžinimo (visiškai ar iš dalies), kas buvo numatyta, jei subsidija būtų naudojama netinkamai ar darbo vietos neišlaikytos nustatytą laiką.

67.1. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog 2009-03-30 buvo sudaryta Darbo vietų steigimo sutartis Nr. D15-1 tarp UAB „B“ (atstovaujamos direktorės R. R.) ir (duomenys neskelbtini) darbo biržos (atstovaujamos direktoriaus A. J.) (t. 6, b. l. 155–156). Šia sutartimi darbo birža įsipareigojo subsidijos gavėjai UAB „B“ skirti 86 400 Lt subsidiją darbo vietoms steigti (materialinių sąlygų naujai darbo vietai sukurti ir (duomenys neskelbtini) darbo biržoje įregistruotiems asmenims įdarbinti į sukurtas darbo vietas), iš jų: 25 920 Lt avansas pasirašius sutartį ir 60 480 Lt pervesti bendrovei pasirašius darbo vietų steigimo aktą (t. 6, b. l. 155–156). Pagal šią sutartį bendrovė, be kita ko, įsipareigojo: 1) įsteigti dvi darbo vietas iki 2009-06-05; 2) atsiskaitymus vykdyti atliekant bankinius pavedimus ir vesti atskirą tam skirtų lėšų panaudojimo apskaitą; 3) naudoti darbo vietoms steigti skirtas lėšas pagal paraiškoje subsidijai darbo vietų steigimui gauti pateiktą sąmatą (1.1, 1.7–1.8 papunkčiai). Pagal bendrovės pateiktą paraiškoje sąmatą įrenginiai, įrangos ir kitos darbo priemonės, reikalingos veiklai užtikrinti, turėjo būti finansuojamos subsidijos lėšomis 86 400 Lt, o 50 170 Lt išlaidos kartu su 2 000 Lt draudimo išlaidomis turėjo būti padengiamos bendrovės lėšomis (t. 6, b. l. 149–452). Darbo vietų steigimo sutartimi bendrovė įsipareigojo skirti savų lėšų darbo vietoms steigti 53 400 Lt dydžio sumą (1.5 papunktis). Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. A1-222 patvirtinto Darbo vietų steigimo subsidijavimo sąlygų ir tvarkos aprašo (2007 m. liepos 31 d. redakcija) 9.5 papunktyje nustatyta, kad subsidijos gavėjas privalo apdrausti ilgalaikį materialųjį turtą, kuriam įsigyti, steigiant darbo vietą ar ją pritaikant, buvo naudota subsidija, maksimaliu turto atkuriamosios vertės draudimu nuo visų galimų rizikos atvejų, nuo kurių draudžia subsidijos gavėjo pasirinkta draudimo bendrovė, ne mažiau kaip 3 metus nuo turto įsigijimo, kiekvienais metais pateikdamas darbo biržai draudimą įrodančius dokumentus.

67.2. 2009-04-28 (duomenys neskelbtini) darbo biržoje gautas UAB „B“ direktorės R. R. pranešimas apie naujų darbo vietų steigimo sutarties sąlygų įvykdymą, jame informuojama, kad naujų darbo vietų steigimo 2009-03-30 sutarties sąlygas įvykdė, sukūrė dvi naujoms darbo vietoms materialines ir teisines sąlygas, įsigytą virtuvės įrangą ir kavinės baldus apdraudė, gali įdarbinti darbo biržos siųstus bedarbius ir prašoma pervesti likusią subsidijos dalį (t. 6, b. l. 176). Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. A1-222 patvirtinto Darbo vietų steigimo subsidijavimo sąlygų ir tvarkos aprašo (2007 m. birželio 1 d. redakcija) 19 punkte yra nustatyta, jog darbo birža, gavusi subsidijos gavėjo raštišką pranešimą apie materialinių ir teisinių sąlygų naujoms darbo vietoms sukurti (pritaikyti) sudarymą, per 5 darbo dienas, dalyvaujant subsidijos gavėjui, patikrina vietoje (įmonėje) darbo vietas, už subsidiją įsigytų įrengimų, įrangos ir kitų darbo priemonių panaudojimą šiose darbo vietose. Nagrinėjamoje byloje komisijos nariai, dalyvaujant subsidijos gavėjui, patikrino bendrovėje darbo vietą ir 2009-04-30 buvo surašytas Darbo vietų steigimo aktas Nr. 1 (t. 6, b. l. 177–178), kuriame buvo nustatyta: 1) darbo vietų steigimo sutartyje įrenginiai ir įranga įsigyti laikantis paraiškoje subsidijai darbo vietoms steigti išlaidų sąmatos; 2) darbo vietų steigimui įsigijo virtuvės įrangą ir baldus; 3) bendrovė, kaip PVM mokėtojas, yra registruota Valstybinėje mokesčių inspekcijoje; 4) sukurtos dvi naujos darbo vietos virėjui atitinka teisės aktuose numatytas materialines ir teisines sąlygas; 5) įsigyta įranga ir įrenginiai apdrausti metams, o pasibaigus sutarčiai, abiejų šalių susitarimu sutartis bus pratęsta dar 2 metams; 6) bedarbiai (turintys (duomenys neskelbtini) darbingumo lygį) R. P. ir N. S. į sukurtas darbo vietas įdarbinti nuo 2009-04-30. Darbo vietų steigimo aktas buvo pasirašytas: S. S. (komisijos pirmininkas), O. V., L. R., nepriklausomo eksperto A. Š. bei UAB „B“ direktorės R. R. Tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, jog komisija, kurios pirmininku buvo S. S., gavusi subsidijos gavėjo raštišką pranešimą apie materialinių ir teisinių sąlygų naujoms darbo vietoms sukurti sudarymą, darbo vietų įsteigimo patikrinimą atliko padarydama procedūrinius pažeidimus, kurie negali būti vertinami kaip formalūs.

67.3. Byloje pateiktoje 2012-10-26 specialisto išvadoje dėl UAB „B“ ūkinės finansinės veiklos nustatyta: 1) bendrovė iki 2009-06-05 apskaitos dokumentais nepagrindė 2 naujoms darbo vietoms įsteigti reikalingų įrenginių, įrenginių ir baldų įsigijimo ir nesukūrė 2 naujų darbo vietų; 2) bendrovė darbo vietoms įsteigti nepanaudojo UAB „B“ lėšų – steigiant 2 naujas darbo vietas neinvestavo UAB „B“ piniginių lėšų – 53 400 Lt; 3) darbo vietoms steigti skirtas lėšas panaudojo ne pagal paskirtį, t. y. paraiškoje nurodytu terminu (2009-04-30–2009-05-25) apskaitos dokumentais nepagrindė įrangos ir įrenginių įsigijimo naujoms darbo vietoms įsteigti bei apskaitos dokumentais nepagrindė įrangos ir įrenginių įsigijimo ir draudimo, kuriam pagal paraiškoje nurodytą sąmatą turėjo skirti 2 000 Lt, o darbo biržos skirtą 86 400 Lt subsidiją pagrindė UAB „B“ ūkinėje komercinėje veikloje; 4) neorganizavo subsidijos lėšų 86 400 Lt atskiros finansinės apskaitos (t. 6, b. l. 131). Taigi naujos darbo vietos pagal darbo vietų steigimo sutartį prisiimtus bendrovės įsipareigojimus nebuvo įsteigtos, nors darbo vietų steigimo akte nurodyta priešingai.

67.4. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme komisijos narė O. V. parodė, jog buvo tos priemonės, kurias S. S. vardijo, nes jis turėjo visus dokumentus (t. 22, b. l. 51–53). Liudytojas A. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog įranga buvo, jam perskaitė, kas buvo salėje, jie pasirašė ir jokių pažeidimų nenustatė (t. 23, b. l. 29). Komisijos narė liudytoja L. R. parodė, kad patikrinime nedalyvavo, jai aktas yra nežinomas. Ji neprisimena, kad būtų dalyvavusi susitikime, UAB „B“ netikrino (t. 22, b. l. 54). Komisijos narė liudytoja O. V. parodė, jog buvo tos priemonės, kurias S. S. vardijo, nes jis turėjo visus dokumentus, o tai reiškia, kad tai galėjo būti priemonės, kurios nebuvo įsigytos būtent subsidijos lėšomis. Kitaip tariant, ši liudytoja patvirtino tik tai, ką jai paskaitė S. S., ir ji negalėjo nieko pasakyti apie tai, ar vietoje rastos priemonės buvo būtent tos, kurių įsigijimui buvo teikiama valstybės parama, nes visų dokumentų kontrolę turėjo S. S. Liudytojas A. Š. taip pat parodė, kad įranga buvo, tačiau jis taip pat matė tai, ką jam buvo perskaitęs S. S. Komisijos narė liudytoja L. R. parodė, kad iš viso jos tikrinime nebuvo. Taigi darbo vietų steigimo aktą pasirašę asmenys realiai neatlikę patikrinimo ir neįsitikinę, kad naujos darbo vietos buvo realiai įsteigtos, konstatavo aplinkybes, kurių nebuvo, t. y. subsidijuojamas dalykas nebuvo įgytas akto surašymo metu ir įdarbinti asmenys objektyviai naujai įsteigtose darbo vietose negalėjo dirbti, kadangi jos tiesiog nebuvo įsteigtos.

67.5. Tokie darbo vietų steigimo akto pasirašymo procedūriniai pažeidimai, kai atmestinai atliekant darbo vietų įsteigimo patikrinimą vietoje galiausiai buvo patvirtintos aplinkybės, kurių realiai nebuvo, negali būti vertinami kaip formalūs. Tokio darbo vietų steigimo akto pagrindu bendrovė gavo subsidiją, kurios ji neturėjo teisės gauti. (duomenys neskelbtini) darbo biržos direktorius 2009-05-04 priėmė įsakymą Nr. V-71 „Dėl likusių lėšų perdavimo steigiant subsidijuojamas darbo vietas“, kuriuo nutarė pervesti likusias subsidijos lėšas bendrovei ir pavedė šio įsakymo vykdymo kontrolę O. V. bei S. S. (t. 6, b. l. 178). Viešojo administravimo subjektas nepagrįstai suteikė likusią subsidijos dalį UAB „B“ ir iš viso bendrovė nepagrįstai gavo 86 400 Lt subsidiją.

67.9. Pagal 2009-03-30 darbo vietų steigimo sutarties nuostatas subsidijos gavėjas įsipareigoja naudoti darbo vietoms steigti skirtas lėšas pagal paraiškoje subsidijai darbo vietų steigimui gauti pateiktą sąmatą (1.7 papunktis). Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. A1-222 patvirtinto Darbo vietų steigimo subsidijavimo sąlygų ir tvarkos aprašo (2007 m. birželio 1 d. redakcija) 22 punkte nustatyta, jog darbo biržos vykdo subsidijų apskaitą ir tikrina, ar gauta subsidija naudojama pagal paskirtį. Pagal (duomenys neskelbtini) darbo biržos direktoriaus 2008 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. V-64 patvirtinto Darbo vietų steigimo subsidijuojant įgyvendinimo tvarkos aprašo nuostatas (duomenys neskelbtini) skyrius, kuriam vadovavo S. S., vykdė darbo vietų steigimo subsidijuojant priemonių įgyvendinimo stebėseną ir lėšų įsisavinimą siekiant užtikrinti subsidijų panaudojimą pagal paskirtį bei priemonės įgyvendinimo priežiūrą. 2012-10-26 specialisto išvadoje dėl UAB „B“ ūkinės finansinės veiklos nustatyta, jog UAB „B“ direktorė R. R. 86 400 Lt subsidijos, gautos iš (duomenys neskelbtini) darbo biržos, skirtos 2 naujoms darbo vietoms įsteigti, panaudojo ne pagal paskirtį. Šią subsidiją panaudojo bendrovės ūkinėje komercinėje veikloje, t. y.: 4 265,70 Lt mokėjimo pavedimais pagrindė skolos sumokėjimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2008-12-29 PVM sąskaitą faktūrą Nr. BM 0040742; 4 512,22 Lt mokėjimo pavedimais pagrindė pervedimus į kitų ūkio subjektų sąskaitas (prekių ir paslaugų tiekėjams) už prekes bei paslaugas; 57 832,29 Lt UAB „B“ (direktorė R. R.) paėmė grynaisiais iš banko specialiosios sąskaitos, skirtos subsidijai gauti, ir bankomatų. UAB „B“ buhalterė L. P. registre „Kasos knyga“ užregistravo pinigų įnešimą į UAB „B“ kasą; 1 161,79 Lt UAB „B“ (direktorė R. R.) pagrindė išlaidas pirkiniams mažmeninės prekybos tinkluose; 4 000 Lt ir 14 452 Lt pervedė į UAB „B“ atsiskaitomąsias sąskaitas bankuose; 176 Lt banko mokėjimo pavedimais pagrindė mokėjimą už banko paslaugas (t. 6, b. l. 134). Pagal 2009-03-30 darbo vietų steigimo sutarties 4 punktą, darbo biržai nustačius, kad lėšos, skirtos darbo vietai steigti, naudojamos ne pagal paskirtį, subsidijos gavėjas privalo šias lėšas grąžinti per jos nustatytą terminą. Tačiau šios normos turinys taip pat leidžia teigti, jog ūkio subjektas turi būti gavęs subsidijos lėšas pirmiausiai teisėtai. Nagrinėjamoje byloje situacija yra tokia, kad bendrovė gavo subsidijos lėšas R. R. naudojant apgaulę, ji gautas subsidijos lėšas panaudojo ne pagal paskirtį, o bendrovės ūkinėje komercinėje veikloje. Bendrovė, naudodama ne pagal paskirtį gautas subsidijos lėšas, turėjo jas grąžinti, tačiau aplinkybės, kad bendrovė naudoja lėšas ne pagal paskirtį, darbo birža negalėjo nustatyti ar apie ją žinoti dėl valstybės tarnyboje dirbančio S. S. veiksmų.

67.10. 2011-02-02 atlikus neplaninį bendrovės patikrinimą nustatyta: 1) pagal 2009-03-30 darbo vietų steigimo sutartį dirba dvi darbuotojos; 2) pateikta D. Š. darbo sutartis neatitinka tikrovės (D. Š. darbo biržos turimų darbo sutarčių įmonės direktorės patvirtintos kopijos neatitinka įmonės turimų darbo sutarčių originalų); 3) ne visa valstybės paramos įsigyta įranga yra naudojama įsteigtose darbo vietose, dalies įrangos nėra, ji, anot įmonės direktorės R. R., yra išvežta remontuoti, tačiau direktorė nepateikė tai įrodančių dokumentų; 4) ilgalaikis materialusis turtas, kuriam įsigyti, steigiant darbo vietas, buvo naudota subsidija, yra neapdraustas; 5) įmonė nesilaiko darbo vietų steigimo sutarties 1.12 papunktyje nustatytų reikalavimų, t. y. nesaugo darbo vietų steigimo dokumentų atskirai nuo kitų įmonės dokumentų, ir patikros metu komisijai nebuvo pateikti darbo vietų steigimo dokumentai, kurie yra būtini atliekant įsteigtų darbo vietų patikrinimą (t. 7, b. l. 3–5).

67.11. Negalima sutikti su apeliacinio skundo argumentu, jog 2011-02-02 rezultatų formuluotės gali būti laikomos šališkomis, kadangi buvo rasti pagrindiniai daiktai. Tinkamai vykdant darbo vietų steigimo prisiimtus įsipareigojimus bendrovėje turėjo būti visi subsidijuojamoms darbo vietoms įsteigti nupirkti daiktai. Patikrinimo metu rasti pagrindiniai daiktai leidžia patvirtinti aplinkybę, kad nebuvo rasti visi daiktai. Apeliantė atliekamo patikrinimo metu nurodė, jog nerasta įranga buvo remontuojama, tačiau nepateikė jokių šią aplinkybę patvirtinančių dokumentų. Be to, patikrinimo metu nebuvo rasta ne tik dalis įrangos, bet buvo nustatyti ir kiti pažeidimai, sudarantys pagrindą perduoti visą medžiagą ikiteisminio tyrimo institucijai.

67.12. Apeliantė teigia, kad teismas nevertino aplinkybės, jog UAB „B“ disponavo ir savo lėšomis bei visas minėtas finansines operacijas vykdė nepriklausomai nuo subsidijos gavimo ar negavimo. Šiuos prieštaravimus galėjo pašalinti paskirta buhalterinė ekspertizė, kurios metu būtų išsamiai tiriamas įmonės turėtų pinigų judėjimas. Tačiau nagrinėjamoje situacijoje įmonės piniginis fondas nėra svarbu. Svarbu yra tai, kad ūkio subjektas, kurio direktorė buvo R. R., neturėjo teisės disponuoti subsidijos lėšomis. Tam, kad gautų subsidiją, R. R. panaudojo apgaulę. Gautą subsidiją panaudojo ne pagal paskirtį, nebuvo laikomasi darbo vietų steigimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, tokiu būdu padarant žalą (duomenys neskelbtini) darbo biržai, paskyrusiai šiai bendrovei subsidiją.

67.13. Apeliantė nepagrįstai teigia, jog darbo birža konstatavo įvykdymą ir neinicijavo subsidijos susigrąžinimo (visiškai ar iš dalies), kas buvo numatyta, jei subsidija būtų naudojama netinkamai ar darbo vietos neišlaikytos nustatytą laiką. Nagrinėjamu atveju darbo biržai nustačius darbo vietų sutartimi prisiimtų įsipareigojimų pažeidimus, ji bylą perdavė ikiteisminio tyrimo institucijai dėl valstybės paramos lėšų panaudojimo teisėtumo. Iki to laiko darbo birža negalėjo inicijuoti subsidijos susigrąžinimo, nes ji nežinojo apie daromus pažeidimus, ir ji, kreipdamasi į ikiteisminio tyrimo instituciją, negalėjo konstatuoti to, kad projektas tinkamai įvykdytas.

71. Teisėjų kolegija, įvertinusi šiuos apeliacinio skundo argumentus, su jais negali sutikti. Teismas, įvertinęs ginčijamą specialisto išvadą, vertina ją kaip pakankamai išsamią ir pagrįstą. Teismui dėl šios specialisto išvados teisingumo nekyla abejonių. Apeliantė tik aptakiai nurodo, kad specialistė nepašalino esančių prieštaravimų, tačiau visiškai nepagrindžia šio savo teiginio, nenurodo, kokie buvo prieštaravimai ir kokie konkrečiai byloje esantys įrodymai leidžia ginčyti specialisto išvados teisingumą.

71.1. Apeliantė teigia, kad specialisto išvada buvo surašyta 2012-10-26, o kaltinamasis aktas – 2014-04-03. Todėl specialistė nedisponavo visa bylos medžiaga. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tai niekaip neturėjo įtakos specialistės padarytos išvados turiniui. R. R. veikos buvo padarytos laikotarpiu nuo 2009-03-10 iki 2009-12-31 ir specialistė disponavo visa reikalinga medžiaga teikiant ginčijamą specialisto išvadą. Apeliantei buvo suteiktos visos procesinės teisės ir galimybės tam, kad pateiktų duomenis, kurie turėtų įtakos specialisto išvados turinio teisingumui.

71.2. Apeliantė teigia, jog dalis ikiteisminio tyrimo medžiagos, galinčios vienaip ar kitaip paveikti UAB „B“ ūkinės finansinės veiklos vertinimą, buvo tiriama ir analizuojama vadovaujantis Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr.V-73 patvirtintais Specialistų atliekamų ūkinės finansinės veiklos tyrimų nuostatais (toliau – Nuostatai). Todėl, apeliantės vertinimu, dalis ikiteisminio tyrimo medžiagos, galinčios vienaip ar kitaip paveikti UAB „B“ ūkinės finansinės veiklos vertinimą, buvo tiriama ir analizuojama vadovaujantis norminiu aktu, kuris nustojo galioti dar iki kaltinamojo akto surašymo. Tačiau, teisėjų kolegija pažymi, kad šie Nuostatai reglamentuoja tik Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos specialistų atliekamų ūkinės finansinės veiklos tyrimų tvarką ir ši tvarka, kurios laikėsi specialistė, pateikdama išvadą, neturi jokios įtakos specialisto pateiktos išvados pačiam turiniui ir jame nustatytoms aplinkybėms.

71.3. Apeliantė teigia, jog pagal nustatytą teisinį reguliavimą ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais, o UAB „B“ veikla (ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai) laikytina susijusia su kitų įmonių (rangovai, tiekėjai ir t. t.). Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nepriklausomai nuo to, kad UAB „B“ veikla yra susijusi su kitais ūkio subjektais, nereiškia, kad tokia veikla neturi būti pagrįsta bendrovės apskaitoje.

73. Finansų ministerija yra kompetentinga valstybės institucija, kuriai finansų veikla yra pagrindinė. Ši valstybės institucija valdo valstybės iždą. (duomenys neskelbtini) darbo biržos buvo atsakingos už paramos darbo vietoms steigti priemonės įgyvendinimą. Ši priemonė buvo finansuojama Užimtumo fondo lėšomis (t. 2, b. l. 89). Užimtumo fondas sudaromas iš VSDF biudžeto pajamų (fondas yra tvarkomas pagal savarankišką biudžetą), užimtumo rėmimo politiką įgyvendinančių įstaigų prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pajamų bei kitų lėšų. (duomenys neskelbtini) darbo birža disponuoja asignavimų valdytojo lėšomis ir ji paskyrė subsidiją, t. y. viešąsias lėšas, bendrovei, kuri gavo subsidiją neturėdama tam jokio pagrindo. Esant neginčijamai nustatytai aplinkybei, jog nuteistosios vadovaujamai bendrovei buvo skirtos būtent valstybės, t. y. viešosios, lėšos, kurias skyrė (duomenys neskelbtini) darbo birža, turtinė žala yra padaryta niekam kitam, bet pačiai valstybei (ir jos finansų sistemai). Viešosios lėšos priklauso valstybei ir nėra svarbu, iš kurio piniginio fondo (valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų, tikslinių piniginių fondų savarankiškų biudžetų, tikslinių biudžeto programų ir pan.) šias lėšas gavo ūkio subjektas. Nagrinėjamoje byloje tam, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė, nėra svarbu išsiaiškinti, kas konkrečiai disponavo viešosiomis lėšomis. Tačiau nagrinėjamoje byloje R. R. vadovaujamai bendrovei skirtos subsidijos lėšomis disponavo (duomenys neskelbtini) darbo birža. Todėl (duomenys neskelbtini) darbo birža yra tinkama civilinė ieškovė.

75. Apeliantė teigia, jog skunde nuosprendžio senatis turėjo būti taikoma BK 228 straipsnio 2 daliai. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo argumentu.

79.1. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog R įmonė yra įmonė, kuriai yra suteiktas neįgaliųjų socialinės įmonės statusas. Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatyme yra nustatyta, jog socialinei įmonei gali būti skiriama valstybės pagalba – subsidija darbo vietoms steigti, neįgalių darbuotojų darbo vietoms pritaikyti ir jų darbo priemonėms įsigyti ar pritaikyti (13 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nagrinėjamoje byloje R įmonei buvo paskirta valstybės pagalba – subsidija darbo vietoms steigti siekiant įdarbinti Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatyme nurodytoms tikslinėms grupėms priklausančius asmenis, praradusius profesinį ir bendrąjį darbingumą, ekonomiškai neaktyvius, negalinčius lygiomis sąlygomis konkuruoti darbo rinkoje, skatinti šių asmenų grįžimą į darbo rinką, jų socialinę integraciją bei mažinti socialinę atskirtį.

79.2. R įmonė 2009-06-16 pateikė paraišką subsidijai darbo vietoms steigti gauti, kurioje nurodytas prašomos pagalbos tikslas – tikslinėms grupėms priklausančių dviejų asmenų įdarbinimas, jų darbinių ir socialinių įgūdžių lavinimas bei socialinė integracija pasinaudojant valstybės pagalba. Nurodyta, jog kiekvienam įdarbintam tikslinės grupės bedarbiui bus suteikta galimybė kelti savo kvalifikaciją, prisitaikyti sau darbo vietą pagal sveikatos būklę. Virėjai atsakingi už savalaikį ir kokybišką patiekalų paruošimą, jų asortimento plėtrą, už maisto ir patiekalų kultūrą, už higienos reikalavimų laikymąsi, ruošiant ir gaminant maistą, švarą ir tvarką virtuvėje, pagalbinių virtuvės darbuotojų darbą ir jo kokybę. Vairuotojas-ekspeditorius vežios darbuotojus, aprūpins įmonę kokybiškais ir pigiais maisto produktais, užtikrins savalaikį patiekalų pristatymą klientams (t. 15, b. l. 38–40).

79.3. 2009-06-22 buvo sudaryta subsidijos išmokėjimo ir panaudojimo tvarkos sutartis tarp NSĮ R įmonės (savininkė R. L.) ir (duomenys neskelbtini) darbo biržos (atstovaujamos R. J.) (t. 15, b. l. 42–46). Šia sutartimi subsidijos teikėjas įsipareigojo išmokėti subsidijos gavėjui skirtą subsidiją 2 darbo vietoms įsteigti 64 000 Lt, o subsidijos gavėjas įsipareigojo panaudoti subsidijos lėšas taip, kaip nurodyta Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatyme, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. A1-261 patvirtintame Valstybės pagalbos teikimo socialinėms įmonėms tvarkos apraše, šioje sutartyje. Subsidijos išmokėjimo ir panaudojimo tvarkos sutartimi subsidijos gavėjas, be kita ko, įsipareigojo: 1) įsteigti tikslinėms grupėms priklausantiems asmenims dvi darbo vietas ir į jas įdarbinti du asmenis iki 2009-10-28 sudarant darbo sutartį; 2) panaudoti ne mažiau kaip 34 600 Lt nuosavų lėšų tikslinėms grupėms priklausančių asmenų darbo vietoms įsteigti; 3) įsteigtas darbo vietas išlaikyti ne trumpiau kaip 36 mėnesius; 4) naudoti subsidijos darbo vietoms įsteigti lėšas pagal paraiškoje subsidijai gauti pateiktą priemonės įgyvendinimo sąmatą; 5) įsigytą ilgalaikį turtą apdrausti (1.1.1–1.1.5 papunkčiai).

79.4. Komisijos nariai S. S. (komisijos pirmininkas), O. V., R. B., dalyvaujant įmonės savininkei R. L., patikrino darbo vietą ir buvo surašytas 2009-10-08 Darbo vietų steigimo aktas Nr. 4 (t. 15, b. l. 53), kuriame nustatyta: 1) darbo vietų steigimo sutartyje įrenginiai ir įranga įsigyti laiku ir laikantis sutarties sąlygų; 2) įsteigta nauja darbo vieta vairuotojui-ekspeditoriui ir virėjo padėjėjui atitinka teisės aktuose numatytas materialines ir teisines sąlygas; 3) kaip PVM mokėtoja įmonė nėra registruota; 4) įsigyti įrenginiai ir įranga apdrausti už 1 819 Lt; 5) už įrenginius ir paslaugas atsiskaityta pavedimais ir grynaisiais pinigais per banką; 6) įsteigtos darbo vietos atitinka darbo saugos ir higienos reikalavimus, todėl įmonė gali įdarbinti biržos siųstus bedarbius.

79.5. Nagrinėjamoje byloje ginčas yra susijęs su tuo, kad naudojant subsidijos lėšas buvo įsigytas automobilis (greta kitų subsidijos lėšomis įgytų daiktų), kurio vertė yra 60 000 Lt. Šis automobilis buvo skirtas vairuotojui-ekspeditoriui, o šiam darbui buvo priimta R. Š., kuriai nustatytas (duomenys neskelbtini) darbingumo lygis. Specialisto išvadoje dėl R įmonės ūkinės finansinės veiklos yra nustatyta, kad šis pirkimas yra pagrįstas apskaitos dokumentais, tačiau priimta darbuotoja dirbo darbus, kurie nebuvo sulygti darbo sutartimi, t. y. dirbo virtuvėje, padėjo gaminti maistą ir, esant geroms oro sąlygoms, vežė maistą į (duomenys neskelbtini) R įmonės automobiliu su dyzeliniu varikliu, nors subsidijos lėšomis įsigyto automobilio degalai – benzinas (t. 14, b. l. 171–176). Specialistė R. M. apeliacinės instancijos teismo posėdyje paaiškino, jog šis automobilis nebuvo naudojamas įmonės veikloje, jo naudotojas buvo J. L. (t. 29, b. l. 144–145).

81. Apeliantė teigia, jog liudytoja R. M. parodė, kad darbo užmokesčio žiniaraščiuose pasirašė ne ji, o pirmosios instancijos teismas, vertindamas šios liudytojos parodymus, nevertino fakto, kad aplinkybę, jog parašas galbūt ne jos, minėta liudytoja sužinojo iš STT pareigūnų, kurie vykdė jos apklausą. Specialisto išvadoje dėl rašysenos tyrimo yra nustatyta, jog R. M. vardu darbo užmokesčio žiniaraščiuose pasirašė R. L. (t. 14, b. l. 138–146). Nagrinėjamu atveju nustatymas fakto, iš kokių šaltinių R. M. sužinojo apie darbo užmokesčio žiniaraščiuose pasirašymo aplinkybes, neturi įtakos nei pačiai nustatytai aplinkybei, jog minimu atveju R. M. vardu pasirašė R. L., nei šios nustatytos aplinkybės vertinimui. Taip pat nustatymas fakto, iš kokių šaltinių R. M. sužinojo apie pasirašymo darbo užmokesčio žiniaraščiuose aplinkybes, neturi įtakos vertinant jos duotų parodymų patikimumą, juose R. M. paaiškintas aplinkybes patvirtina kiti byloje esantys įrodymai.

82. Apeliantė teigia, jog byloje esantys duomenys patvirtina, jog atsiskaitymai už darbą su darbuotojomis pagal bendrą susitarimą vyko pinigais, maistu, drabužiais. O tai apskritai atitikdavo atlyginimą, nuo kurio buvo skaičiuojama kompensacija. Todėl tai yra tinkamas atsiskaitymas su darbuotojomis. Tačiau teisėjų kolegija su tuo negali sutikti.

83. Kiekvienoje darbo sutartyje šalys sulygsta dėl darbo apmokėjimo sąlygų: darbo užmokesčio sistemos, darbo užmokesčio dydžio, mokėjimo tvarkos. Su V. D. darbo sutartis buvo sudaryta 2010-10-04, ja darbdavys įsipareigojo mokėti darbo užmokestį mokant minimalią algą (t. 12, b. l. 17–18). Su R. M. darbo sutartis buvo sudaryta 2007-09-17, ja darbdavys įsipareigojo mokėti darbo užmokestį mokant valandinį tarifinį atlygį, sumokant vieną kartą per mėnesį mėnesio paskutinę dieną. Šios darbo sutarties sąlygos buvo keistos nustatant 1 000 Lt per mėnesį darbo užmokestį (nuo 2009-06-10), 1 600 Lt per mėnesį darbo užmokestį (nuo 2009-09-01), 1 200 Lt per mėnesį darbo užmokestį (nuo 2010-04-01) (t. 12, b. l. 21). Darbo sutartyse nėra sulygta dėl darbo užmokesčio maistu ar drabužiais. Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą (2006 m. lapkričio 11 d. redakcija, 2010 m. birželio 22 d. redakcija) darbo užmokestis mokamas pinigais (186 straipsnio 4 dalis).

84. Apeliantė skunde nurodo Europos Teisingumo Teismo 2004 m. rugsėjo 7 d. sprendimą byloje Michel Trojani prieš Centre public d? aide sociale de Bruxelles (CPAS) (C-456/02), jame vertinta, ar asmuo, kuris teikė įvairias paslaugas globos namams pagal individualią integravimo programą už gyvenimą ir truputį rankpinigių, gali būti laikomas darbuotoju. Europos Teisingumo Teismas pažymėjo, jog veikla, kuri atliekančiam asmeniui yra priemonė persikvalifikuoti ir integruotis, negali būti laikoma realia ekonomine veikla, tačiau taip pat pabrėžė, jog ši nuostata taikoma tik išskirtiniais atvejais bei kad privalu atsižvelgti į individualius atvejus, susijusius su vykdomos veiklos pobūdžiu ir darbo santykiais. Taigi Europos Teisingumo Teismas sprendime vertino, ar tokias paslaugas teikiantis asmuo gali būti laikomas darbuotoju Bendrijos sutarčių prasme. Nagrinėjamu atveju R. M., V. D. jau buvo darbuotojos, su jomis buvo sudarytos darbo sutartys ir sulygtas darbo užmokestis, kuris buvo nustatytas pinigais ir kuris pagal Lietuvos teisę gali būti mokamas pinigais.

85. Apeliantė teigia, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu ji nepagrįstai buvo pripažinta kalta pagal BK 206 straipsnio 1 dalį, nes byloje esantys duomenys patvirtina, jog gauti pinigai buvo panaudoti pagal paskirtį, t. y. automobilis buvo įsigytas ir darbo sutartis su neįgaliuoju buvo sudaryta.

85.1. Iš tiesų byloje esantys duomenys patvirtina, jog automobilis buvo įsigytas ir darbo sutartis su neįgaliu asmeniu buvo sudaryta. Dėl to ginčas nekyla. Tačiau šis automobilis valstybės suteiktos pagalbos lėšomis buvo įsigytas įmonės veiklai vykdyti ir skirtas vairuotojui-ekspeditoriui. R įmonės paraiškoje subsidijai gauti yra nurodyta, jog vairuotojas-ekspeditorius vežios darbuotojus, aprūpins įmonę kokybiškais ir pigiais maisto produktais, užtikrins savalaikį patiekalų pristatymą klientams (t. 15, b. l. 38–40). Šiam darbui atlikti buvo priimta R. Š. Tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, jog šių darbo funkcijų R. Š. neatliko, nes vairavo automobilį ne tą, kuris buvo įsigytas valstybės suteiktos pagalbos lėšomis, taip pat dirbo darbus, kurie nėra susiję su tomis pareigomis, dėl kurių buvo sulygta pagal sudarytą darbo sutartį.

85.2. Liudytoja R. M. ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme parodė, jog matė, kad maistą į mokyklą vežiodavo barmenė, vardu Š., ji veždavo maistą su vairuojamu žalios spalvos „(duomenys neskelbtini)“ modelio automobiliu. Kartais Š. veždavo ir su visureigiu. Nėra mačiusi, kad R. Š. pati vežtų maistą. Kaip ji suprato, visureigis įmonės savininkų buvo naudojamas savo pačių reikmėms. Juo dažnai J. L. vykdavo į Šiaulius, kur išbūdavo kelias dienas. R. L. su vyru atvykdavo šiuo visureigiu tik kai būdavo gedulingų pietų užsakymai (t. 11, b. l. 38–40; t. 23, b. l. 57). Liudytoja I. S. ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu parodė, jog Š. Š. turėjo dirbti viešuosius darbus, tačiau realiai jokių darbų nedirbo, ji su „(duomenys neskelbtini)“ modelio automobiliu vežiodavo į (duomenys neskelbtini) maistą, kuris nebuvo vežiojamas visureigiu (t. 11, b. l. 51–54; t. 23, b. l. 58). Liudytoja E. M. (K.) ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu parodė, jog maistą į mokyklą vežiodavo „(duomenys neskelbtini)“ automobiliu R. Š., tačiau žiemą veždavo pati liudytoja arba Š. Š., arba J. L.. Kelionės lapai automobiliui nebuvo pildomi (t. 11, b. l. 60–63; t. 23, b. l. 58–59). Liudytojas J. L. ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje parodė, jog R. Š. kaip vairuotoja-ekspeditorė veždavo maistą į mokyklą su „(duomenys neskelbtini)“ modelio automobiliu (t. 11, b. l. 114–117; t. 23, b. l. 59–60). Liudytoja R. Š. ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu parodė, jog maistą į (duomenys neskelbtini) vežė su „(duomenys neskelbtini)“ automobiliu, o sidabrinės spalvos visureigiu automobiliu maisto nevežė. Šeimininkė (t. y. nuteistoji R. L.) veždavosi prekes su džipu, veždavosi tai iš Šiaulių, tai iš Klaipėdos. Džipas yra su automatine pavarų dėže, tokio automobilio ji vairuoti nemoka. Žiemos metu maistą vietoje jos veždavo J. L. (t. 11, b. l. 67–70, 72–74; b. l. 23, b. l. 59).

85.3. Taigi apeliantė nepagrįstai teigia, jog liudytoja R. Š. patvirtina, kad šis automobilis buvo naudojamas įmonės reikmėms, o žiemą jos darbo funkcijas minėtu automobiliu įgyvendino R. L. sutuoktinis. Ši liudytoja aiškiai nurodė, jog maisto visureigiu automobiliu nevežė, šis automobilis yra su automatine pavarų dėže ir tokio automobilio ji vairuoti nemoka. Minėta, specialistė R. M. apeliacinės instancijos teismo posėdyje paaiškino, jog šis automobilis nebuvo naudojamas įmonės veikloje, jo naudotojas buvo J. L. (t. 29, b. l. 144–145). Tai, kad automobilis buvo įsigytas ir darbo sutartis su neįgaliuoju buvo sudaryta, nesuponuoja lėšų naudojimo pagal paskirtį. Tam, kad lėšos būtų naudojamos pagal paskirtį vairuotojo-ekspeditoriaus darbo funkcijoms atlikti, įdarbintas asmuo turėjo vykdyti paraiškoje subsidijai gauti nurodytas ir darbo sutartyje sulygtas darbo funkcijas. R. Š. buvo įdarbinta vairuotojo-ekspeditoriaus darbo funkcijoms atlikti, jos turėjo būti atliekamos subsidijos lėšomis įsigytu automobiliu ir jų minėtu automobiliu ji neatliko, nes objektyviai to padaryti negalėjo.

85.4. Apeliantė teigia, jog ji negalėjo ir neturėjo numatyti įdarbinto asmens įgūdžių ir savybių. Tačiau teisėjų kolegija negali su tuo sutikti. R įmonės paraiškoje subsidijai gauti nurodytas poreikis vairuotojui-ekspeditoriui, kuris vežios darbuotojus, aprūpins įmonę kokybiškais ir pigiais maisto produktais, užtikrins savalaikį patiekalų pristatymą klientams. Šioms darbo funkcijoms atlikti buvo reikalingas automobilis, kuris buvo įsigyjamas naudojantis valstybės suteikiama pagalba. Įsigydamas automobilį, kuris yra su automatine pavarų dėže, darbdavys turėjo tai nurodyti darbo biržai, o sudarius darbo sutartį turėjo ir galėjo įsitikinti, ar įdarbinamas asmuo gebės vairuoti automobilį, kuris yra su automatine pavarų dėže.

86. Apeliantė teigia, jog net ir darant prielaidą, kad yra realūs sutarties vykdymo pažeidimai dėl išmokėtų subsidijų pagal Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatyme nustatytą tvarką, byla nėra nagrinėtina baudžiamąja tvarka, nes norminiai aktai numato ikiteisminę pažeidimų nagrinėjimo tvarką. R įmonėje atlikti patikrinimai jokių pažeidimų nenustatė. Pretenzijos dėl sutarties pažeidimo ar subsidijos grąžinimo R įmonei nebuvo pareikštos (tai patvirtino ir civilinio ieškovo atstovas). Su šiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija negali sutikti.

86.1. Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatyme (2007 m. gruodžio 29 d. redakcija) yra nustatyta, jog socialinė įmonė privalo naudoti gautas valstybės pagalbos lėšas tik šio įstatymo 2 straipsnio nurodytais tikslais, o kitas gautas paramos lėšas – taip pat tik pagal tikslinę jų paskirtį (7 straipsnio 3 punktas). Socialinių įmonių tikslas yra įdarbinti šiame įstatyme nurodytoms tikslinėms grupėms priklausančius asmenis, praradusius profesinį ir bendrąjį darbingumą, ekonomiškai neaktyvius, negalinčius lygiomis sąlygomis konkuruoti darbo rinkoje, skatinti šių asmenų grįžimą į darbo rinką, jų socialinę integraciją bei mažinti socialinę atskirtį (2 straipsnis). Šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, jog subsidija, skirta socialinei įmonei, privalo būti grąžinama visiškai, jeigu socialinė įmonė panaudoja subsidijos lėšas kitais tikslais ar pažeisdama sutarties dėl subsidijų išmokėjimo ir panaudojimo tvarkos sąlygas. Taip pat įstatyme yra nustatyta, jog jei subsidijos turi būti grąžinamos dėl socialinės įmonės kaltės, išieškoma socialinei įmonei faktiškai pervesta subsidijų suma ir sutartyje dėl subsidijų išmokėjimo bei panaudojimo tvarkos nustatyto dydžio palūkanos už laikotarpį nuo subsidijos gavimo iki visiško socialinės įmonės atsiskaitymo su valstybe (21 straipsnio 5 dalis). 2009-06-22 subsidijos išmokėjimo ir panaudojimo tvarkos sutarties 7 punkte nustatyta, jog nustačius, kad lėšos, skirtos priemonei įgyvendinti, naudojamos ne pagal paskirtį ir dėl to subsidijos teikėjui padaryta žala, subsidijos gavėjas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka privalo šią žalą atlyginti.

86.3. R įmonėje buvo atliktas planinis patikrinimas, kuris apėmė laikotarpį nuo 2009-05-27 iki 2010-06-01. Vienas iš patikrinimo tikslų – ar gautos lėšos panaudojamos tikslingai. Tikrinimo metu nagrinėti ir vertinti: vardinis tikslinėms grupėms priklausančių darbuotojų sąrašas, darbo sutarčių registravimo žurnalas, tikslinėms grupėms priklausančių darbuotojų darbo sutartys, darbuotojų neįgalumo pažymėjimų kopijos, darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiai, 2009–2010 metų NSĮ veiklos ataskaitos (t. y. visa tai buvo tikrinimo objektas). Taigi šio tikrinimo objektas nebuvo patikrinti, ar gautos lėšos panaudojamos tikslingai, bet tikrinimo pasirinktas objektas turėjo leisti pasiekti išsikeltą tikslą – nustatyti, ar gautos lėšos panaudojamos tikslingai. 2010-06-18 planinio patikrinimo lape yra pažymėta, jog nėra nustatyta, jog socialinė įmonė nesilaiko sutartinių įsipareigojimų pagal sutartį dėl subsidijų išmokėjimo ir panaudojimo tvarkos. 2010-06-19 surašytame planinio patikrinimo akte yra nustatyta, jog rizika, kad valstybės pagalbos lėšos gali būti naudojamos ne pagal paskirtį, yra minimali (t. 12, b. l. 6–10). Tačiau viešojo administravimo subjekto pasirinkto patikrinimo objektas – vardinis tikslinėms grupėms priklausančių darbuotojų sąrašas, darbo sutarčių registravimo žurnalas, tikslinėms grupėms priklausančių darbuotojų darbo sutartys, darbuotojų neįgalumo pažymėjimų kopijos, darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiai, 2009–2010 metų NSĮ veiklos ataskaitos – niekaip negalėjo leisti pasiekti išsikelto tikslo – nustatyti, ar gautos lėšos panaudojamos tikslingai ir tokiu būdu taip pat nustatyti, jog įsigytas automobilis vairuotojo-ekspeditoriaus darbo funkcijoms, kurioms atlikti buvo priimta R. Š., nebuvo naudojamas pagal paskirtį.

86.4. R įmonėje buvo atliktas kitas planinis patikrinimas, kuris apėmė laikotarpį nuo 2010-06-18 iki 2011-06-01. Vienas iš patikrinimo tikslų – ar gautos lėšos panaudojamos tikslingai. Tikrinimo metu nagrinėti ir vertinti: vardinis tikslinėms grupėms priklausančių darbuotojų darbo sutartys, darbuotojų neįgalumo pažymėjimų kopijos, darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiai, 2010–2011 metų NSĮ veiklos ataskaitos (t. y. visa tai yra tikrinimo objektas). Taigi šio tikrinimo objektas taip pat nebuvo patikrinti, ar gautos lėšos panaudojamos tikslingai, pagal paskirtį, bet tikrinimo pasirinktas objektas turėjo leisti pasiekti išsikeltą tikslą – ar gautos lėšos panaudojamos tikslingai. 2011-06-03 surašytame planinio patikrinimo akte yra nustatyta, jog rizika, kad valstybės pagalbos lėšos gali būti naudojamos ne pagal paskirtį, yra minimali (t. 12, b. l. 103–105). Tačiau viešojo administravimo subjekto pasirinkto patikrinimo objektas – vardinis tikslinėms grupėms priklausančių darbuotojų darbo sutartys, darbuotojų neįgalumo pažymėjimų kopijos, darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiai, 2010–2011 metų NSĮ veiklos ataskaitos – niekaip negalėjo leisti pasiekti išsikelto tikslo – nustatyti, ar gautos lėšos panaudojamos tikslingai ir tokiu būdu taip pat nustatyti, jog įsigytas automobilis vairuotojo-ekspeditoriaus darbo funkcijoms, į kurias buvo priimta R. Š., nebuvo naudojamas pagal paskirtį.

87.3. Pagal šį projektą įgyvendinant viešųjų darbų įgyvendinimo ir finansavimo sutarties nuostatas viešųjų darbų darbo funkcijoms atlikti buvo įdarbinti: I. S., Š. Š. ir L. L. Su I. S. darbo sutartis buvo sudaryta 2010-01-18 laikotarpiu nuo 2010-01-18 iki 2010-07-16, nustatytas 4 val. darbo laikas ir priimta pagalbine darbininke (t. 15, b. l. 84–85). Su Š. Š. darbo sutartis buvo sudaryta 2010-01-18 laikotarpiu nuo 2010-01-18 iki 2010-07-16, nustatytas 4 val. darbo laikas ir priimta pagalbine darbininke (t. 15, b. l. 88). Su L. L. darbo sutartis buvo sudaryta 2010-01-18 laikotarpiu nuo 2010-01-18 iki 2010-07-18, nustatytas 4 val. darbo laikas, tačiau darbo sutartyje nėra nurodyta, kokioms darbo funkcijoms atlikti L. L. priimtas į darbą (t. 15, b. l. 92). Be to, sudarant terminuotas darbo sutartis viešiesiems darbams atlikti su šiais asmenimis jau buvo sudarytos neterminuotos darbo sutartys. Su I. S. 2009-09-01 buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis ir ji buvo įdarbinta virėja (t. 15, b. l. 86–87). Su Š. Š. 2009-02-02 buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis ir ji buvo įdarbinta administratore-barmene (t. 15, b. l. 89). Su L. L. 2003-12-08 buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis ir jis buvo įdarbintas vadybininku (t. 15, b. l. 90). Tačiau šie asmenys nepriklauso ESF projekto „Laikinieji darbai“ tikslinei grupei.

87.4. ESF projekto „Laikinieji darbai“ tikslas – sudaryti sąlygas įsidarbinti bedarbiams iš aukščiausio nedarbo teritorijų ir ekonominius sunkumus patiriančių įmonių darbuotojams priverstinių prastovų metu ar dirbantiems ne visą darbo laiką. R įmonės pateiktame projekto aprašyme nurodytai projekto tikslinei grupei priskyrė darbuotojus, dirbančius ne visą darbo laiką ir labiausiai socialiai pažeidžiamus. Liudytojos D. Č. bei D. Š. ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu parodė, jog, įgyvendinant priemonę „Viešieji darbai“, esminis reikalavimas buvo, kad įmonė, patirianti ekonominius sunkumus, galėjo įsakymu sumažinti darbo laiką darbuotojui ir darbuotojas galėjo registruotis darbo biržoje kaip ieškantis darbo dirbantis asmuo. Darbdaviui buvo suteikta galimybė tokiu atveju įdarbinti tą patį darbuotoją, registruotą darbo biržoje, gaunant kompensaciją likusiam darbo laikui iš (duomenys neskelbtini) darbo biržos (t. 11, b. l. 164–168, 178–180; t. 22, b. l. 55–56, 155–156). Nagrinėjamu atveju pati įmonė nebuvo įmonė, patirianti ekonominius sunkumus, kurios darbuotojai dirbo ne visą darbo laiką ar įmonėje būtų buvusios prastovos. Tai, kad įmonė nebuvo įmonė, turinti ekonominius sunkumus, nurodo ir pati apeliantė apeliaciniame skunde, pažymėdama, kad jos „tariamą kaltę paneigia ir liudytojos D. Č. parodymai, kuriuose pastaroji teigia, kad (duomenys neskelbtini) darbo birža nedisponavo jokiais duomenimis, jog R NSĮ būtų buvusi priskirta prie rizikingų įmonių“.

87.5. Apeliaciniame skunde apeliantė taip pat nurodo, jog įmonė įsipareigojo įmonėje atlikti nurodytus sutartyje viešuosius darbus ir tam pasisamdė specialiųjų poreikių turinčius darbuotojus ir už jiems sumokėtą atlyginimą gavo kompensaciją. Tačiau byloje nėra taip pat duomenų apie tai, jog anksčiau paminėti darbuotojai, su kuriais buvo sudarytos terminuotos sutartys viešiesiems darbams atlikti, buvo specialiųjų poreikių turintys asmenys.

87.6. Kadangi pagal terminuotas darbo sutartis priimti asmenys viešiesiems darbams atlikti nepriklauso ESF projekto „Laikinieji darbai“ tikslinei grupei, tai leidžia teigti, jog įmonė netinkamai vykdė viešųjų darbų įgyvendinimo ir finansavimo sutartį. Tai, kad viešųjų darbų įgyvendinimo ir finansavimo sutartis nebuvo tinkamai vykdoma, taip pat patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys.

87.7. Liudytoja I. S. ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje parodė, jog buvo atvejis, kai R. L. liepė važiuoti į darbo biržą, kur turėjo pasirašyti kažkokius popierius. Supyko, nes suprato, kad negali jos įmonėje dirbdama virėja būti registruota darbo biržoje ir dirbti viešuosius darbus. Pamena, kad R. L. prieš kažkokį patikrinimą liepė dirbti 4 val. virtuvėje, o toliau eiti gėlių ravėti, tačiau jokio patikrinimo nebuvo. Ji dirbo tik virtuvėje ir jokių papildomų pagalbinės darbininkės darbų nedirbo. Žino, kad Š. Š. turėjo dirbti viešuosius darbus, tačiau realiai jokių darbų nedirbo ir ji (t. 11, b. l. 51–54, 58–59; t. 23, b. l. 58). Liudytoja E. M. (K.) ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje parodė, jog laisvu nuo darbo laiku I. ir Š. ravėjo darželius, tačiau niekada nematė jų dažant, grindis keičiant ar trinkeles dedant. Pavėsinė buvo surenkama iš metalinių strypų traukta medžiaga, o suolai ir stalas buvo mediniai. Jie buvo perdažomi, bet nežino, kas dažė. Kažkada buvo dedamas kavinėje laminatas, buvo ir sienos dažomos, tačiau datos nežino (t. 11, b. l. 65–66; t. 23, b. l. 58–59). Liudytoja R. Š. ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu parodė, jog L. L. dirbo vadybininku, jis atvykdavo, bet ką konkrečiai jis dirbo, ji nežino. 2012 m. Kvėdarnos g. 15 visame kieme buvo išklotos trinkelės, 2011 m. statoma medinė pavėsinė, 2012 m. keičiamos virtuvės ir dalis kavinės grindų. Dažoma nebuvo nieko. Trinkelės ir grindys buvo dedamos savaitgaliais. Ji nežino, kas dirbo su šiais darbais (t. 11, b. l. 72–74; t. 23, b. l. 59). Liudytoja Š. Š. ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu parodė, jog 2010 m. vasaros laiku ji atliko viešuosius darbus, pusę dienos dirbo bare, o kitą pusę darbo dienos ravėjo, prižiūrėjo gėles, nes R. L. aiškino, jog viešieji darbai – tai aplinkos tvarkymas, ir už tai sumokėdavo (t. 11, b. l. 102–105; t. 23, b. l. 58). Liudytoja R. M. ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje parodė, jog viduje 2009 m. buvo dažomos grindys, tačiau kad jas keistų ar perklotų naujai, to nebuvo. Lauko trinkelių niekas kiemo teritorijoje neklojo. Įmonėje buvo lauko pavėsinė, kuri buvo surenkama iš metalinių strypų, traukta medžiaga, buvo medinis stalas ir suolai. Pamena, kad pati 2010 m. dažė suolą, stalą, virtuvėje esančias spinteles ir tvorą rudais emaliniais dažais. Jokių darbų perdavimo aktų nepasirašė. L. L. nemokėjo net vinies įkalti, todėl jokių statybinių darbų jis nedirbo, jis jokių daržovių ar kitų maisto produktų netiekė į įmonę. Š. ir E. jokių dažymo darbų neatliko (t. 11, b. l. 38–40; t. 23, b. l. 57).

87.8. Liudytojų parodymai leidžia patvirtinti aplinkybę, jog darbuotojai nebuvo registruoti darbo biržoje kaip ieškantys darbo asmenys, kuriems buvo sumažintas darbo laikas ir jie galėtų dirbti likusį darbo laiką įmonėje, nes pati įmonė nebuvo ekonominius sunkumus patirianti įmonė. Darbuotojai, dirbantys pagal neterminuotas darbo sutartis, dirbo pagal terminuotas darbo sutartis neterminuotų darbo sutarčių sąskaita. Kitaip tariant, pusę darbo laiko pagal neterminuotą darbo sutartį jie dirbo kaip viešuosius darbus pagal terminuotą darbo sutartį. I. S. ir Š. Š. viešųjų darbų nedirbo, nors šios darbuotojos ir buvo priimtos dirbti viešuosius darbus. Taip pat darbuotojai, kurie nebuvo įdarbinti pagal terminuotas sutartis dirbti viešųjų darbų, šiuos darbus dirbo. Š. Š. viešuosius darbus suprato kaip ravėjimą, gėlių prižiūrėjimą, tačiau tai nėra viešieji darbai, kurie nurodyti projekto sąmatoje.