- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-12-17
- Bylos Nr.
- 1-222-384/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-98-1-00617-2011-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Saulius Mikšys
- Civilinis ieškovas
- D. G., S. G., M. G.
- Kaltinamasis
- L. Č.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje L. Č., gim. (duomenys neskelbtini) , a.k(duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, vedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini) neteistas kaltinamas dėl savavaldžiavimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294str.2d., teismas,-
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. Č., nesilaikydamas įstatymų nustatyto tvarkos, savavališkai vykdė pripažįstamą, bet nerealizuotą kito asmens tikrą teisę, panaudodamas psichinę prievartą nukentėjusiajam ir jo artimam asmeniui : 2011m. rudenį, tikslesnis laikas nenustatytas, Kauno mieste, tikslesnė vieta nenustatyta, A. P. papasakojo L. Č., kad D. G. negrąžina jam skolos bei paprašė L. Č. pasikalbėti su skolininku ir šiam sutikus, A. P. perdavė L. Č. duomenis apie D. G.-nuotrauką, mobiliojo ryšio telefono numerį, gyvenamosios ir darbo vietos adresus. 2011m.lapkričio 9d.10val.42min. L. Č. paskambino D. G., primygtinai reikalaudamas susitikti dėl A. P. skolos, teigdamas, jog jeigu reikės, tai ir naktį atvažiuos, taip naudodamas prieš D. G. psichinę prievartą. D. G. atsisakius susitikti, tą pačią dieną apie 10val.50min. nuvyko į D. G. darbovietę, esančią (duomenys neskelbtini), tačiau čia jo neradęs, nuvyko į D. G. namus, esančius (duomenys neskelbtini). Gyvenamojo namo kieme L. Č. sutiko D. G. artimuosius- motiną M. G. bei žmoną S. G.- ir prieš jas, naudodamas psichinę prievartą, reikalavo perduoti D. G., jog šis grąžintų 20000Lt skolą gražiuoju A. P., teigdamas, kad jeigu jis to nepadarys, tai D. G. ir jo turtui gali atsitikti kažkas blogo.
Teismo posėdžio metu kaltinamasis L. Č. kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis yra A. P. draugas. 2011m.rudenį A. P. jam papasakojo, jog vienas asmuo jam skolingas 20000Lt, jis skolos negrąžina keletą metų, skolos raštelį pasirašyti vengia. A. P. paprašė kaltinamojo, jog šis, būdamas Jurbarke, sugėdintų skolininką, kad šis netinkamai elgiasi. 2011m. lapkričio 9d. kaltinamasis turėjo reikalų Jurbarke, todėl nutarė susitikti su A. P. skolininku. Prieš tai A. P. kaltinamajam pasakė, jog skolininkas yra D. G., davė L. Č. skolininko nuotrauką, telefono numerį ir nurodė skolininko darbovietę bei gyvenamąją vietą. Į Jurbarką kaltinamasis važiavo nuosavu automobiliu „BMW“, su kaltinamuoju taip pat važiavo draugas G. J.. Bevažiuojant L. Č. paskambino D. G. ir pasiūlė susitikti Jurbarke, tačiau šis atsisakė tai daryti, aiškino, jog Jurbarke jo nebus. Tuomet kaltinamasis nuvyko į D. G. darbovietę. Ten sutiko du darbuotojus, kurie paaiškino, jog D. G. nėra ir jis arba išvykęs, arba yra namuose. Tuomet L. Č. su G. J. nuvažiavo į D. G. namus. Automobilį pastatė prie įvažiavimo į kiemą, o kieme sutiko D. G. motiną. Kaltinamasis pasiteiravo, kur jos sūnus, pasakė, jog jis negerai elgiasi, paprašė motinos, jog šioji primintų sūnui apie skolą. Po kiek laiko atvyko ir D. G. žmona, kuri paskambino savo vyrui. Kai susisiekė su vyru, tai davė pasikalbėti ir L. Č.. Kaltinamasis sugėdino D. G. dėl netinkamo elgesio ir tuo pokalbis pasibaigė. Po to kaltinamasis su G. J. išvažiavo.
Motyvuojamoji dalis
Nežiūrint į tai, kad kaltinamasis L. Č. kaltės nepripažino, jo kaltė įrodyta nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais bei kita baudžiamosios bylos medžiaga.
Nukentėjusysis D. G. teismo posėdžio metu parodė, kad, pirkdamas gyvenamąjį namą iš vaikystės draugo A. P. 1998 metais, pirkimo-pardavimo sutartyje nurodė, jog už namą sumoka 250000Lt, tačiau realiai A. P. atidavė tik apie 220000Lt. D. G. susitarė su A. P., jog likusius pinigus atiduos vėliau. Dalį pinigų D. G. A. P. grąžino, tačiau 2011m. rudenį liko 20000Lt skola. A. P. reikalavo pinigų, tačiau nukentėjusysis tuo metu pinigų neturėjo, nors planavo iki 2011m. Kalėdų grąžinti A. P. bent dalį skolos. 2011m. lapkričio 9d. rytą D. G. paskambino nepažįstamas vyras, pasisakė, jog jis yra iš Šiaulių, siūlė susitikti verslo reikalais, tačiau nukentėjusysis tai padaryti atsisakė. Nepažįstamasis tęsė pokalbį toliau ir pasakė, kad D. G. negrąžina skolų. Iš šių aplinkybių D. G. suprato, jog kalbama apie skolą A. P.. Nepažįstamasis ir toliau primygtinai reikalavo susitikti, aiškino, jog jei jo neras, tai naktį iš namų išsitrauks, kad D. G. bus negerai. Tačiau nukentėjusysis atsisakė tęsti pokalbį. Maždaug po 20 minučių D. G. paskambino bendradarbis R. K. ir pasakė, jog D. G. darbe ieškojo du vyrai, kurie atvyko „BMW“ markės automobiliu. Apie 12val. nukentėjusiajam paskambino žmona, pasakė, kad į namus atvyko du vyrai, raginama kuo greičiau atiduoti skolą A. P. ir jeigu skola nebus atiduota grasinama susidorojimu ar turto sunaikinimu. D. G. pasakė, jog žmona duotų jam pakalbėti su atvykėliu ir, kai žmona perdavė telefoną atvykėliui, nukentėjusysis pasakė vykti atvykėliams iš kiemo, nes iškvies policiją.
Nukentėjusioji S. G., nukentėjusiojo D. G. žmona, teismo posėdžio metu parodė, kad G. 2011m. lapkritį buvo skolingi pažįstamam A. P. 20000Lt. Šis reikalavo pinigų, tačiau G. pinigų neturėjo ir planavo iki 2011m. Kalėdų grąžinti A. P. bent keletą tūkstančių litų. 2011m. lapkričio 9d. apie 12val. nukentėjusioji sugrįžo namo pietauti ir pamatė, kad ant įvažiavimo į kiemą pastatytas automobilis „BMW“. S. G. suprato, jog vyksta kažkas negero. Kieme buvo jos anyta M. G. bei du vyrai. Vienas iš vyrų buvo kaltinamasis L. Č.. M. G. buvo išsigandusi. L. Č. pasivedė S. G. į šalį ir paklausė, kada bus grąžinta skola A. P.. Kaltinamasis aiškino, jog ji yra nekvaila moteris ir žinanti, kas gali atsitikti jos vyrui ar jo turtui, jeigu šis skolos negrąžins. Nors L. Č. kalbėjo be keiksmų, smurto nenaudojo, tačiau visa situacija nukentėjusiajai kėlė nerimą. Ji paskambino savo vyrui, papasakojo, kas vyksta. Tuomet nukentėjusiosios vyras pasakė, kad jam duotų pasikalbėti su atvykėliu. S. G. padavė telefoną L. Č. ir jis kalbėjosi su D. G.. Pokalbio turinio nukentėjusioji negirdėjo, tačiau po pokalbio kaltinamasis su draugu išvažiavo. Netrukus atvyko ir policijos pareigūnai. S. G. tuo metu buvo susijaudinusi ir bijojo rašyti pareiškimą policijai. Pareiškimą parašė kitą dieną nukentėjusiosios vyras.
Nukentėjusioji M. G., nukentėjusiojo D. G. motina. Teismo posėdžio metu parodė, kad jai buvo žinoma, jog jos sūnus skolingas A. P. 20000Lt. 2011m. lapkričio mėnesį jai paskambino sūnus ir pasakė, jog ji nieko neįsileistų į namus, tačiau netrukus atėjo du nepažįstami vyrai. Vėliau paaiškėjo, jog vienas iš vyrų yra L. Č.. Jis prisistatė A. P. giminaičiu ir nukentėjusioji suprato, jog vyrai atvažiavo dėl sūnaus skolos. Ji atvykėliams pasakė, kad dėl skolos turėtų atvykti pats A. P.. Tuomet kaltinamasis pasakė, kad dabar reikalų turės ne su A. P., o su juo ir parodė nukentėjusiajai D. G. nuotrauką. M. G., pamačiusi sūnaus nuotrauką, o po ja esantį kažkokį tekstą, labai išsigando. L. Č. pasakė, jog dabar jis tik atvažiavo, o po to bus veiksmai. Kaltinamasis minėjo, kad jis nukentėjusiosios sūnų vis tiek suras. Iš visos įvykių eigos M. G. suprato, jog jeigu skola nebus atiduota, tai gali nukentėti arba jos sūnus, arba jos sūnaus turtas. Vykstant šiam pokalbiui, į namus sugrįžo sūnaus žmona S. G.. Pokalbio tarp jos ir atvykėlių, M. G. negirdėjo, tik matė, kaip marti perdavė kaltinamajam telefoną pokalbiui su D. G.. Po šio pokalbio kaltinamasis su draugu išvyko. Sekančią dieną pas M. G. atvyko A. P.. Nukentėjusioji buvo išsigandusi dėl sūnaus ateities, todėl sutiko sūnaus skolą sumokėti A. P. pati. Šiuo metu nukentėjusioji visus 20000Lt grąžino A. P..
Liudytojas R. K. teismo posėdžio metu parodė, kad jis dirba dirbtuvėse, esančiose (duomenys neskelbtini) 2011m. lapkričio 9d. apie 11val. į dirbtuves atėjo du nepažįstami vyrai, kurie kalbėjo pakeltu tonu, ieškojo D. G.. Liudytojas pasakė, jog D. G. dirbtuvėse nėra, tačiau jie tuo netikėjo. Dirbtuvėse buvo tik bendradarbis R. M.. R. K. susidarė įspūdis, jog D. G. ieškoma turint kokius tai negerus ketinimus, nes tai patvirtino atvykėlių elgesys. R. K. pasakė, kad D. G. yra išvykęs į Kauną, arba yra namuose. Tuomet atvykėliai išvažiavo automobiliu „BMW“. Šiems išvykus, liudytojas paskambino D. G. ir pasakė, jog jo ieško du nepažįstami vyrai.
Liudytojas R. M. teismo posėdžio metu parodė, kad jis dirba dirbtuvėse, esančiose (duomenys neskelbtini) 2011m. rudenį, kai dirbtuvėse be liudytojo buvo ir R. K., atvyko du nepažįstami vyrai. Jie ieškojo D. G.. R. K. pasakė, jog D. G. nėra, kad jis matomai išvykęs. Po šio pokalbio vyrai išvažiavo, tačiau sakė, jog jeigu prireiks, tai jie atvažiuos dar kartą.
Liudytojas A. P. teismo posėdžio metu parodė, kad 1998 metais už 250000Lt jis pardavė namą vaikystės draugui D. G.. Tuo metu D. G. neturėjo 35000Lt, tačiau žadėjo šiuos pinigus grąžinti vėliau, nors pirkimo-pardavimo sutartyje buvo nurodyta, jog A. P. gavo visus pinigus. Dėl šios aplinkybės A. P. siūlė D. G. surašyti skolos raštelį, tačiau šis tai daryti atsisakė. 15000Lt D. G. A. P. grąžino, tačiau likusių 20000Lt neatidavė, nors liudytojas ne kartą reikalavo šių pinigų. 2011m. rudenį A. P. sutiko Kaune gyvenantį draugą L. Č. ir papasakojo apie skolą. Po kiek laiko susitikus kaltinamasis paklausė, ar jau skola grąžinta, tačiau A. P. nurodė, jog D. G. skolos grąžinti neketina ir paprašė kaltinamojo, jog šis, esant progai, sugėdintų D. G. dėl netinkamo elgesio. L. Č. sutiko tai padaryti. Tuomet A. P. davė kaltinamajam D. G. nuotrauką, telefono numerį, nurodė jo darbovietės ir namų adresus. Liudytojas pinigų už tai L. Č. nedavė ir jokio atlygio nežadėjo. 2011m. rudenį liudytojas sužinojo, jog L. Č. buvo nuvykęs į Jurbarką ir paragino D. G. namuose buvusias moteris skolininką elgtis tinkamai. Dabartiniu metu D. G. motina atidavė A. P. visus 20000Lt.
Liudytojas G. J. teismo posėdžio metu parodė, kad jis yra L. Č. draugas.2011m. rudenį kaltinamasis ruošėsi važiuoti į Jurbarką nuosavu automobiliu „BMW“ ir liudytojas nusprendė važiuoti kartu. Jurbarke L. Č. pasakė, jog jam reikia surasti vieną žmogų ir su juo pasikalbėti. Kartu su kaltinamuoju nuvažiavo į ieškomo žmogaus darbovietę. Ten buvusieji darbuotojai nurodė, kad ieškomasis gali būti namuose ir liudytojas su kaltinamuoju nuvyko į ieškomojo namus. Automobilį pasistatė netoli kiemo ir kieme sutiko pagyvenusią moterį, paaiškėjo, jog tai ieškomojo mama. Ji pasakė, jog sūnaus nėra. L. Č. paprašė moters, jog šioji primintų sūnui dėl skolos. Po to grįžo ieškomojo žmona ir jos kaltinamasis paprašė priminti vyrui apie skolą. Ieškomojo žmona paskambino vyrui, po to davė pakalbėti su vyru ir L. Č.. Po šio pokalbio liudytojas su kaltinamuoju išvažiavo. Grįžtant namo, liudytojas iš L. Č. sužinojo, jog pas ieškomąjį jie buvo nuvykę kaltinamojo draugo prašymu priminti skolininkui ar jo artimiesiems apie skolą.
Iš byloje esančio 2012-01-16 asmens parodymo atpažinti protokolo matosi, kad nukentėjusioji S. G. atpažino L. Č. kaip asmenį, kuris buvo jos namų kieme, ieškojo D. G., kad šis grąžintų skolą A. P..(1t.,b.l.10-12)
Iš byloje esančio 2012-01-16 asmens parodymo atpažinti protokolo matosi, kad nukentėjusioji M. G. atpažino L. Č. kaip asmenį, kuris buvo G. namų kieme ir ieškojo D. G., prašydamas jam priminti, kad jis skolingas A. P., nes kitaip gali kas nors atsitikti.(1t.,b.l.13-15)
Iš byloje esančio 2012-04-18 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matosi, kad M. G. pateikė dviejų neprotestuotinų paprastųjų vekselių kopijas ir dvi susitarimų kopijas, patvirtinančias, jog M. G. A. P. grąžinusi 10000Lt.(1t.,b.l.49-53)
Nors kaltinamasis L. Č. kaltę neigė ir parodė, kad jis, primindamas D. G. bei jo artimiesiems M. G., S. G. dėl skolos grąžinimo A. P. psichinio smurto nenaudojo ir tai darė geranoriškai, teismas tokius jo parodymus vertina kaip gynimosi taktiką, nes jie prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams: tai yra nuosekliems nukentėjusiųjų D. G., M. G., S. G. parodymams apie tai, kad L. Č., reikalaudamas grąžinti skolą A. P., grasino, jog skolos negrąžinus, gali kažkas atsitikti D. G. ar jo turtui; netikėti šiais nukentėjusių parodymais teismui nėra jokio pagrindo, nes teismo posėdžio metu išsiaiškinta, kad nukentėjusieji kaltinamojo L. Č. anksčiau nepažinojo, todėl jiems apkalbėti kaltinamąjį nėra jokio pagrindo, be to nukentėjusiųjų parodymus patvirtina liudytojų R. K., R. M. parodymai apie tai, kad du vyrai, kurių tarpe buvo ir kaltinamasis ieškojo D. G. darbovietėje ir sakė, kad jo ieškos dar kartą, jeigu tik to reikės ( akivaizdu, kad jeigu kaltinamasis butų norėjęs tik geranoriškai pasikalbėti su D. G. dėl skolos, tai nebūtų planavę dar kartą vykti iš Kauno į Jurbarką geranoriškam pokalbiui); be to teismo posėdžio metu nustatyta, kad kaltinamajam L. Č. A. P. buvo pateikęs D. G. fotografiją, telefono numerį, darbovietės ir namų adresus( tai pripažįsta ir pats kaltinamasis bei patvirtino liudytojas A. P.), o šios aplinkybės patvirtina, kad kaltinamasis, nepažinodamas D. G., ruošėsi jo ieškoti net nežinodamas tikslios buvimo vietos, be susitarimo susitikti ir nedalyvaujant kreditoriui A. P., su kuriuo D. G. anksčiau palaikė normalius santykius. Teismo nuomone D. G. nuotraukos pateikimas jo motinai M. G. yra psichinės prievartos panaudojimas prieš artimą D. G. asmenį. Šioje byloje psichine prievarta taip pat laikytini L. Č. grasinimai nukentėjusiesiems, kad, negrąžinus skolos, gali kas nors atsitikti pačiam D. G. ar jo turtui. Pagaliau D. G. ieškojimas darbovietėje, telefonu, namuose, primygtinai reikalaujant susitikimo su D. G., šioje byloje taip pat laikytina L. Č. naudota psichine prievarta. Kaltinamojo L. Č. padarytoji nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294str.2d.-nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos savavališkas vykdymas pripažįstamos, bet nerealizuotos kito asmens teisės, panaudojant psichinę prievartą.
Kaltinamojo L. Č. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nėra.
Teismas, skirdamas L. Č. bausmę, atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą, į kaltinamojo asmenybę ( anksčiau neteistas, baustas už administracinius teisės pažeidimus, charakterizuojamas teigiamai), į tai, kad nėra kaltinamojo nei sunkinančių, nei lengvinančių aplinkybių ir mano, kad kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė jos vykdymą atidedant.
Civiliniai ieškovai D. G., M. G., S. G. byloje pareiškė po 5000Lt civilinį ieškinį padarytai neturtinei žalai atlyginti, kurią prašo priteisti iš kaltinamojo L. Č.. Kaltinamasis L. Č. su civiliniais ieškiniais nesutinka, prašo juos netenkinti. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250str.1d.nurodyta, kad „ neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais“. To paties straipsnio antrojoje dalyje numatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Šiuo atveju kaltinamasis L. Č. prieš civilinius ieškovus padarė nusikalstamą veiką-savavaldžiavimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294str.2d. Akivaizdu, kad visi civiliniai ieškovai dėl padarytos nusikalstamos veikos patyrė dvasinius sukrėtimus, pažeminimus. Tačiau teismas daro išvadą, kad civilinių ieškovų patirtieji dvasiniai sukrėtimai, pažeminimai yra nevienodi: 1.civilinis ieškovas D. G. su kaltinamuoju L. Č. įvykio dieną net nebuvo susitikęs, jie bendravo tik telefonu, civilinis ieškovas pripažino, jog jis po šio įvykio į medikus pagalbos nesikreipė, be to, teismo nuomone dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos yra ir D. G. kaltės (jis negrąžino A. P. skolos net keletą metų), todėl D. G. ieškinys tenkintinas iš dalies, priteisiant jam iš L. Č. 500Lt padarytai neturtinei žalai atlyginti.2. civilinė ieškovė M. G. su kaltinamuoju L. Č. bendravo apie valandą, akivaizdu, jog kaltinamajam pateikus jai sūnaus nuotrauką ir pagrasinus, jog gali nukentėti sūnaus sveikata ir turtas, ji patyrė didžiulį dvasinį sukrėtimą, jautė baimę dėl sūnaus ateities, jos kaltės dėl šios susidariusios situacijos nėra, tačiau M. G. pripažino, kad jai po šio įvykio į medikus kreiptis taip pat nereikėjo, todėl jos civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, priteisiant iš L. Č. 2000Lt padarytai neturtinei žalai atlyginti;3. Civilinė ieškovė S. G. su kaltinamuoju L. Č. bendravo keliolika ar keliasdešimt minučių, dėl L. Č. grasinimų jos vyrui ir jo turtui patyrė dvasinį sukrėtimą, baimę ( ji net bijojo rašyti pareiškimą nusikaltimo padarymo dieną), tačiau taip pat pripažino, jog į medikus pagalbos nesikreipė, be to, teismo nuomone, dėl susidariusios situacijos yra ir jos, kaip D. G. sutuoktinės, kaltės, todėl S. G. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, priteisint iš L. Č. 1000Lt. Likusiose dalyse civilinių ieškovų D. G., M. G., S. G. ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestini.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305str.,307str.,teismas,-
nusprendžia:
L. Č. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką dėl savavaldžiavimo, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294str.2d. ir paskirti bausmę-(2) du metus (6) šešis mėnesius laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75str.1d.,2d.8p., bausmės vykdymą atidėti (1) vieneriems metams (6) šešiems mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti- nuosprendžiui įsiteisėjus L. Č. panaikinti.
Civilinius ieškinius tenkinti iš dalies. Priteisti iš L. Č.,a.k(duomenys neskelbtini) D. G.,a.k(duomenys neskelbtini) 500Lt, M. G.,a.k(duomenys neskelbtini) 2000Lt, S. G.,a.k(duomenys neskelbtini) 1000Lt padarytai neturtinei žalai atlyginti. Likusiose dalyse D. G., M. G., S. G. civilinius ieškinius atmesti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: CD diską su telefoninių pokalbių išklotinėmis, nuosprendžiui įsiteisėjus, saugoti su baudžiamąją byla.
Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Jurbarko rajono apylinkės teismą.