Panevėžio apygardos teismo nutartis

2020-11-25 · Civilinė byla Nr. e2S-755-589/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-11-25
Bylos Nr.
e2S-755-589/2020
Teisminio proceso Nr.
2-37-3-00526-2020-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rita Dambrauskaitė
Ieškovas
R. L.
Atsakovas
V. D., P. L.
Trečiasis asmuo
T. N.
Išvadą teikia
Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-755-589/2020Teisminio proceso Nr. 2-37-3-00526-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6; 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 25 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Dambrauskaitė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. L. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. rugsėjo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-5681/620/2020 dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal ieškovo R. L. ieškinį atsakovams V. D., P. L., trečiajam asmeniui T. N., institucijai teikiančiai išvadą -Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, ir

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Atsakovės V. D. atstovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo R. L..

2. Nurodė, kad Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmuose civilinėje byloje Nr.e2-5681-620/2020, iškeltoje pagal ieškovo R. L. ieškinį atsakovei V. D., P. L., trečiajam asmeniui T. N., institucijai teikiančiai išvadą - Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, 2020 m. rugsėjo 10 d. buvo priimta nutartis, kuria buvo paliktas nenagrinėtu ieškovo R. L. ieškinys. Teismas, minėtoje nutartyje nurodė, jog ieškovas nesilaikė išankstinės ginčo nagrinėjimo tvarkos, todėl laikė, kad ieškovo elgesys ( ieškinio padavimas) buvo netinkamas ir sukėlęs atsakovei V. D. būtinybę pasinaudoti atstovo ( advokato) mokamomis paslaugomis. Už atsiliepimo šioje byloje parengimą ir atstovavimą atsakovė V. D. atstovui sumokėjo 400 Eur honorarą. Nurodė, kad atsakovė V. D. negalėjo tikėtis ir žinoti, kad šioje byloje ieškinys bus paliktas nenagrinėtu, nes tada būtų anksčiau pateikusi prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmai 2020 m. rugsėjo 25 d. nutartimi tenkino atsakovės atstovo prašymą ir priteisė iš ieškovo R. L. atsakovei V. D. 400 Eur bylinėjimosi išlaidų.

4. Teismas nustatė, kad Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmuose buvo priimtas ieškovo R. L. ieškinys dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės atsakovams V. D. ir P. L., kuriuo ieškovas prašė atidalinti jo sklypo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis valdomo 19,9300 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Ieškinys buvo priimtas, o atsakovai V. D. ir P. L. buvo įpareigoti pateikti atsiliepimus į ieškinį.

Atsiliepimas

5. Atsakovė V. D., atstovaujama advokato V. M. pateikė atsiliepimą į ieškinį.

Žemesnės instancijos teismas

6. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartimi, ieškovo R. L. ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu. Teismas nustatė, kad ieškovas, siekdamas atidalinti žemės sklypo dalį, pateikė matininko A. Č. projektą, kuris nebuvo suderintas teisės aktų nustatyta tvarka. Teismas sprendė, kad nebuvo pateikta jokių duomenų, kad projekto sprendinys atitinka teisės aktų reikalavimus ir procedūras dėl tokių projektų rengimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo. Nėra aišku, ar gautas pritarimas tokio projekto sprendiniams ir ar tokio ieškinio dalyko, kokį suformulavo ieškovas, reikštų žemės sklypo atidalijimą.

7. Teismas konstatavo, kad ieškovas nesilaikė išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos ir ją dar galima pasinaudoti, todėl ieškinį paliko nenagrinėtu Civilinio proceso kodekso 296 straipsnio 1 dalies 1 punkto, pagrindu.

8. Teismas nurodė, kad būtent ieškinio pateikimas teismui sąlygojo atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismas nenustatė, kad atsakovė bylos nagrinėjimo metu buvo nesąžininga, siekė vilkinti procesą ar kitokiu būdu veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Todėl teismas sprendė, kad atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos turėtų būti priteisiamos iš ieškovo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9. Ieškovas R. L. atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. rugsėjo 25 d. nutartį.

10. Nurodo, kad Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartimi ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu. Tačiau pirmosios instancijos teismas priėmė 2020 m. rugsėjo 25 d. nutartį, kuria priteisė bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo.

11. Nurodo, kad prašymas buvo pateiktas po to, kai buvo priimtas sprendimas palikti ieškinį nenagrinėtu. Mano, kad teismas šiuo atveju pažeidė CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatas, kur numatyta, kad bylinėjimosi išlaidos negali būti priteisiamos jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas apelianto atskiruoju skundu, be to, absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis, 338 straipsniai).

13. Byloje nustatyta, kad ieškovas R. L. kreipėsi į teismą, prašydamas atidalinti jo sklypo dalį iš su atsakovais P. L. ir V. D. bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis valdomo 19,9300 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio teismo teisėjo 2020 m. gegužės 29 d. rezoliucija, ieškovo ieškinys buvo priimtas ir nustatytas terminas atsiliepimams į ieškinį pateikti. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartimi, ieškovo R. L. ieškinys dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės, buvo paliktas nenagrinėtu. Teismas paliko ieškinį nenagrinėtu, nes ieškovas nepateikė įrodymų, jog projekto rengėjo matininko A. Č. parengtas žemės sklypų pertvarkymo projektas yra rengiamas. Nurodė, kad ieškovas nesilaikė žemės sklypų formavimo ir rengimo tvarkos numatytos Lietuvos žemės įstatymu, Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių. Teismas sprendė, jog ieškovas nepateikė duomenų, kad projekto sprendinys atitinka teisės aktų reikalavimus ir procedūras dėl tokių projekto rengimo, viešinimo, derinimo ir tikrinimo, todėl sprendė, kad ieškovas nesilaikė išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. O kadangi išankstine ne ginčo sprendimų tvarka ieškovas gali pasinaudoti, todėl ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. rugsėjo 25 d. nutartimi, buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovo R. L. atsakovei V. D..

14. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas pagal atskirojo skundo argumentus.

15. CPK 94 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, kad šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Pasisakydamas dėl asmenų teisės į turėtų bylinėjimosi išlaidų kompensavimą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal atsakomybę dėl proceso ir turi būti sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį,t.y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, be kita ko, ir paduodant ieškinį ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017; 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-690/2018).

16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai sprendė, kad atsakovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovas, pareiškęs ieškinį dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, nesilaikė išankstinės ne ginčų sprendimo tvarkos, todėl veikė išimtinai savo rizika ir turi atsakyti už atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

17. Ieškovas atskirajame skunde nurodo, kadangi ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu, atsakovė nesilaikė CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatytos bylinėjimosi išlaidų prašymo pateikimo tvarkos.

18. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl išlaidų advokato ( advokato padėjėjo) pagalbai apmokėti priteisimo to pageidaujanti šalis turi teismui raštu pateikti prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatos gali būti netaikomos, nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Tokiu atveju teismas CPK 277 straipsnio pagrindu turi priimti papildomą sprendimą ir spręsti dėl turėtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015).

19. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartį palikti ieškinį nenagrinėtu priėmė pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje, po to, kai atsakovai pateikė atsiliepimus į ieškinį, o vėliau Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė išvadą kaip institucija teikianti išvadą nagrinėjamoje civilinėje byloje. Pirmosios instancijos teismas nutartį palikti ieškinį nenagrinėtu priėmė rašytinio proceso tvarka, apie šio klausimo nagrinėjimą šalių neinformavęs. Tokiu atveju, atsakovė neturėjo pagrindo tikėtis, jog būtent 2020 m. rugsėjo 10 d. teismas priims nutartį palikti ieškinį nenagrinėtu. Šiuo atveju, pagal paminėtą kasacinio teismo formuojamą praktiką, atsakovė neprarado teisės į bylinėjimosi išlaidų priteisimą.

20. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą, atskirojo skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančias CPK normas ir priteisė atsakovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo keisti ar naikinti teisėtos ir pagrįstos pirmosios instancijos teismo nutarties ( CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. rugsėjo 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Rita Dambrauskaitė