Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Danutės Švitinienės, Dainos Vaidachavičienės ir Evaldo Vanago (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. L. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. kovo 10 d. nuosprendžio (toliau – skundžiamas nuosprendis), kuriuo R. L. pripažintas kaltu:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (atviroji vagystė iš parduotuvės „Maxima“) ir jam paskirtas laisvės atėmimas 4 mėnesiams;

- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (atviroji vagystė iš parduotuvės „End Stop“) ir jam paskirtas laisvės atėmimas 5 mėnesiams;

- pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir jam paskirtas laisvės atėmimas 7 mėnesiams.

Paskirtos bausmės subendrintos BK 63 straipsnio 1, 4 dalių pagrindu, jas iš dalies sudedant, ir R. L. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 1 mėnesiui.

Paskirta subendrinta bausmė BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalių pagrindu subendrinta su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendžiu, pakeistu Panevėžio apygardos teismo 2020 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu, paskirta bei neatlikta bausme ir R. L. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 5 mėnesiams.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo R. L. sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos ir įskaityti į bausmės laiką jo sulaikyme bei suėmime išbūtą laiką nuo 2019 m. vasario 11 d. iki 2019 m. vasario 13 d. bei nuo 2020 m. sausio 10 d. iki 2020 m. sausio 12 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. R. L. nuteistas už tai, kad jis 2019 m. lapkričio 22 d. apie 17.20 val. iš parduotuvės UAB ,,Maxima LT“ X870, esančios adresu – Smėlynės g. 112, Panevėžys, kartu su kitu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu atvirai pagrobė 1 butelį viskio „Willjam Peell“, 1 litro talpos – 14,99 Eur vertės, 1 butelį brendžio „Alita Classic“, 0,7 litro talpos – 12,69 Eur vertės, 1 butelį likerio „Sheridans“, 0,5 litro talpos – 14,49 Eur vertės ir 2 vienetus pirkinių krepšių, kurių bendra vertė yra 6,18 Eur. Tokiais savo veiksmais jis pagrobė UAB ,, Maxima LT“ X870 turto bendros 48,35 Eur vertės, t. y. R. L. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

2. Be to, R. L. 2019 m. lapkričio 22 d. apie 19.30 val. iš parduotuvės UAB ,,End Stop“, esančios adresu – Stoties g. 42, Panevėžys, atvirai pagrobė 2 butelius degtinės „Lithuanian Unique“, po 0,7 litro talpos ir po 14,99 Eur vertės. Tokiais savo veiksmais jis pagrobė UAB ,,End Stop“ turto bendros 29,98 Eur vertės, t. y. R. L. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

3. Be to, R. L. 2019 m. lapkričio 23 d. apie 2.00 val. ties pastatu, esančiu adresu – Nemuno g. 79, Panevėžys, t. y. ties įėjimu į naktinį alaus barą, kartu su kitu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, panaudodamas fizinį smurtą M. B. atžvilgiu, o būtent suduodamas nukentėjusiajam M. B. ne mažiau du smūgius kojomis ir rankomis į galvos sritį, tuo M. B. padarydamas odos nubrozdinimą ir minkštųjų audinių patinimą kaktos vidurinėje dalyje – nežymų sveikatos sutrikdymą, pagrobė svetimą, M. B. priklausantį bendros 267 Eur vertės turtą: juodos spalvos odinę vyrišką rankinę, kurioje buvo M. B. vardu išduota asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), M. B. vardu išduotas Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), SEB banko kortelė, mobiliojo ryšio telefonas „Huawei P9 Litle Gold“, kurio (duomenys neskelbtini) ir 25 Eur pinigų suma, t. y. R. L. padarė nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

4. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. L. prašo pakeisti skundžiamą nuosprendį ir jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti BK 75 straipsnio pagrindu.

4.1. Skunde nurodoma, kad teismas privalo vadovautis ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnyje, bet ir bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje. O nagrinėjamu atveju svarbi aplinkybė yra nuteistojo padarytų nusikaltimų pavojingumas, t. y. nors nuteistasis padarė apysunkius nusikaltimus, tačiau jie nėra tokie pavojingi, nes atvirosios vagystės dėl jų dalyko vertės ir padarymo būdo, kaip ir plėšimas dėl panaudoto smurto pobūdžio ir sukeltų padarinių nukentėjusio sveikatai, yra palyginti nepavojingos nusikalstamos veikos. Dėl to teisingumo principo įgyvendinimas reikalauja netaikyti nuteistojo atžvilgiu realios laisvės atėmimo bausmės.

4.2. Be to, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas leis išsaugoti nuteistojo socialinius ryšius, įtvirtinti į teigiamą pusę pasikeitusią jo asmenybę. Pažymima, kad nuteistasis yra jaunas asmuo ir tokį jo nusikalstamą elgesį sąlygojo nepalankiai susiklosčiusi vaikystė ir jo nebrandi asmenybė. Nuteistojo asmenybė pasikeitė ir jo gyvenime susiformavo teigiami socialiniai ryšiai, kadangi jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2020 m. rugpjūčio 31 d. mokosi medienos apdirbimo-staklininko specialybės (duomenys neskelbtini), yra vedęs ir sukūręs šeimą su M. L., kuri taip pat dirba „(duomenys neskelbtini)“ ir darbovietėje charakterizuojama teigiamai. Remiantis tuo, reali laisvės atėmimo bausmė padarys daugiau žalos nuteistajam nei duos naudos. Juolab bausmės tikslai, jeigu nuteistasis nevykdys paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų, galės būti įgyvendinti tokios priemonės panaikinimo tvarka.

5. Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūra pateiktu atsiliepimu prašo teismo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą nuosprendį palikti nepakeistą. Atsiliepime pažymima, kad BK 75 straipsnio nuostatos negali būti taikomos nuteistojo atžvilgiu, kadangi jis neatitinka visų būtinų tam sąlygų.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Apeliacinis skundas netenkinamas.

7. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Iš apeliacinio skundo matyti, jog nuteistasis neginčija jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo, savo kaltės, veikos kvalifikacijos, bausmės individualizavimo, tačiau keliamas klausimas dėl BK 75 straipsnio taikymo ir skundžiamu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo. Taigi, nagrinėjamu atveju yra aktualios BK 75 straipsnyje numatytos bausmės vykdymo atidėjimo nuostatos ir jų taikymas, todėl būtent šiuo klausimu apygardos teismas ir pasisako.

8. Šioje byloje nagrinėjamų nusikaltimų padarymo metu galiojusiame BK 75 straipsnio 1 dalyje (nuo 2020 m. liepos 1 d. galiojančioje įstatymo redakcijoje – BK 75 straipsnio 2 dalyje) nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų; bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pastebėtina, kad nuo 2020 m. liepos 1 d. galiojanti BK 75 straipsnio redakcijos 3 dalyje numatyta galimybė taikyti ir dalinį paskirtos bausmės vykdymo atidėjimą, tačiau, kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio ir reikalavimo, nuteistasis siekia tik visiško paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo, todėl teisėjų kolegija šių nuostatų taikymo nuteistojo atžvilgiu plačiau neaptaria. Vis dėlto, pažymėtina, kad tiek šioje byloje nagrinėtų nusikaltimų padarymo metu galiojusi BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija, tiek iš šiuo metu galiojanti BK 75 straipsnio 4 dalies redakcija numato privalomą sąlygą minėtų nuostatų taikymui, t. y. bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Remiantis tuo, kaip teisingai nurodoma apeliaciniame skunde, teismas privalo ne tik atsižvelgti į BK 75 straipsnyje nurodytus formaliuosius bausmės vykdymo atidėjimo pagrindus (nusikalstamos veikos kategoriją ir paskirtos bausmės dydį), bet ir įvertinti bausmės vykdymo atidėjimo tikslingumą bausmės paskirties kontekste: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, tai, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus nubaustas teisingai, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Pastebėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus dėl to pagrįstų abejonių, bausmės vykdymo atidėjimas neturi būti taikomas.

9. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas net nesvarstė galimybės nuteistajam taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą. Nagrinėjamu atveju skundžiamu nuosprendžiu R. L. nuteistas už tris apysunkius nusikaltimus ir jam paskirtas laisvės atėmimas 1 metams 5 mėnesiams. Taigi, formaliai nuteistasis atitinka nusikaltimų padarymo metu galiojusio BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatose numatytas sąlygas, suteikiančias galimybę svarstyti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo klausimą. Vis dėlto, būtina sąlyga taikyti bausmės vykdymo atidėjimą yra bylos aplinkybių vertinimu pagrįstas manymas, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, o šios bylos duomenys pagrindo tokiai išvadai nesuteikia. Visų pirma, kolegija vertina aplinkybes, susijusias su nuteistojo padarytomis nusikalstamomis veikomis, t. y. nagrinėjamoje byloje R. L. nuteistas už tris apysunkius nusikaltimus, veikos tyčinės, baigtos, savanaudiškos, nukreiptos į pavojingą svetimo pasisavinimą, padarytos per labai trumpą laikotarpį, o viena veika yra dar ir smurtinė, pasibaigusi nežymiu nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymu, o pats nuteistasis pripažino kaltę tik dėl kvalifikuotų vagysčių, neigdamas kaltę dėl įvykdyto plėšimo. Remiantis šiais objektyviais duomenimis, atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo samprotavimai, kuriais siekiama pagrįsti mažesnį padarytų nusikaltimų pavojingumą dėl kvalifikuotų vagysčių dalyko vertės ir padarymo būdo, taip pat dėl plėšimo metu panaudoto smurto pobūdžio ir sukeltų padarinių nukentėjusio sveikatai, juolab BK 178 straipsnio 2 dalis ir 180 straipsnio 1 dalis aiškiai nurodo kvalifikuojančius atvirosios vagystės ir plėšimo požymius, kurie apibrėžia tokias veikas, kaip ypatingai pavojingas visuomenei, ir prilygina apysunkiams nusikaltimams, o subjektyvus situacijos vertinimas tam įtakos negali turėti. Taip pat ypatingai svarbūs duomenys, sprendžiant dėl galimybės taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, nagrinėjamu atveju yra nuteistojo asmenybę apibrėžiantys duomenys, o pirmiausia praeityje jo padaryti teisės pažeidimai ir už jų padarymą taikytų bausmių poveikis nuteistajam. R. L. nusikalstamas veikas pradėjo daryti dar būdamas nepilnametis, todėl kartą jau buvo nuteistas už turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą, įskaitant ir už pasikėsinimą įvykdyti kvalifikuotą vagystę. Šiuo atveju pažymėtina ir tai, kad R. L., jau būdamas pilnametis, sąmoningai nesilaikė švelnesnės bausmės – laisvės apribojimo sąlygų, todėl teismo sprendimu 2019 m. spalio 7 d. ši bausmė pakeista į areštą. Taip pat nagrinėjamoje byloje R. L., jau būdamas pilnametis, naujus sunkesnius nusikaltimus padarė dar neatlikęs šios teismo jam paskirtos bausmės, kas yra reikšminga aplinkybė, rodanti, kad nuteistasis jokių pozityvių išvadų nepadarė ir visiškai nepasimokė iš savo eglesio net ir tapęs pilnamečiu. Be to, vertintina ir tai, kad kol vyko baudžiamasis procesas pirmoje byloje, R. L., dar būdamas nepilnametis, dar kartą nusikalto, pakartotinai padarydamas turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, įskaitant ir kvalifikuotas vagystes, ko pagrindu buvo priimtas antrasis apkaltinamasis nuosprendis jo atžvilgiu. Tai ne tik neigiamai apibrėžia R. L. asmenybę, kada sistemingai yra daromi turtinio pobūdžio nusikaltimai asmeniui prieš pat tampant pilnamečiu, bet ir rodo tai, kad nagrinėjami nusikaltimai nėra atsitiktiniai, o nuosekli nuteistojo gyvenimo būdo ir neatsakingo požiūrio į daromus teisės pažeidimus pasekmė. Be kita ko, byloje esantys duomenys patvirtina ir apie nuteistojo sistemingai daromus administracinius nusižengimus, t. y. nuteistasis 2017 m. gegužės mėn. – 2020 m. sausio mėn. laikotarpyje administracine tvarka baustas 16 kartų už įvairius administracinius nusižengimus, įskaitant ir smulkias vagystes, 9 paskirtos nuobaudos yra neįvykdytos, kas rodo, kad nuobaudos neturi jokios įtakos jo elgesiui, juolab dalis nusižengimų buvo daromi nuteistajam ignoruojant prieš jį jau vykstančius baudžiamuosius procesus. Toks sistemingas teisės pažeidimų darymas rodo, jog jo elgesys nėra koreguojamas, o vis labiau tolsta nuo visuomenėje priimtinų bendro gyvenimo taisyklių, pagrindžia jo tpleruojantį požiūrį į teisės pažeidimus. Teisėjų kolegijos nuomone, ši nuteistąjį neigiamai charakterizuojanti medžiaga, kuri pagrindžia sistemingą teisės pažeidimų darymą tiek esant vėlyvoje paauglystėje, tiek ir sulaukus pilnametystės, taikytų poveikio priemonių nepaisymas, leidžia pagrįstai abejoti sėkmingos probacijos galimybe nuteistajam bei bausmės tikslų pasiekimu be realaus bausmės atlikimo. Juolab tokių aplinkybių, negiamai apibrėžiančių nuteistąjį, jokiu būdu negali pateisinti nuteistojo sunki vaikystė ir jo jaunas amžius, kaip nurodoma apeliaciniame skunde, kadangi jomis yra atskleidžiamas netinkamas nuteistojo požiūris į teisės pažeidimus ir taikomas poveikio priemones.

10. Be to, apeliaciniame skunde prašymas atidėti nuteistajam paskirtos bausmės vykdymą taip pat buvo grindžiamas jo naujais socialiniai ryšiais, susijusiais su rastu darbu, mokslais ir pradėtu šeimyniniu gyvenimu, nors iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis pamokų mokymosi įstaigoje nelanko, rastas darbas yra tik laikino pobūdžio. Juolab, teisėjų kolegijos manymu, toks selektyvus ir neišsamus duomenų apie nuoteistojo socialinius ryšius pateikimas negali lemti BK 75 straipsnio taikymo, o ir tokie duomenys turi būti vertinami neatsietai nuo visų kitų prieš tai aptartų duomenų, reikšmingų priimant sprendimą dėl nuteistajam paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo, kurie paneigia apeliacinio skundo svarstymus, kad reali laisvės atėmimo bausmė padarys daugiau žalos nuteistajam nei duos naudos.

11. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad šiuo atveju nėra jokio pagrindo manyti, kad bausmės tikslai nuteistajam R. L. gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Pažymėtina, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų interesus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-549/2007). Teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo atveju nuteistajam paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Iš visų paminėtų duomenų akivaizdu, kad nuteistasis R. L. savo elgesio nevertina kritiškai, o jo atžvilgiu taikytos poveikio priemonės efektyvios, jo polinkių daryti teisės pažeidimus nekeičia. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, bausmės atlikimas struktūrizuotoje aplinkoje, nustatyto režimo laikymasis, pataisos įstaigoje dirbančių asmenų teikiama pagalba nuteistajam yra reikalinga. Tik realios laisvės atėmimo bausmės atlikimas gali turėti įtakos jo polinkio daryti teisės pažeidimus mažinimui ir užtikrinti ne tik nubaudimo, bet ir prevencinius bausmės tikslus.

12. Įvertinus tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju bausmių skyrimo taisyklės pažeistos nebuvo, keisti nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo R. L. apeliacinį skundą atmesti.