Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro (toliau – Šiaulių apskr. VPK KPB) viršininko apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. liepos 8 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo E. N., už teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 1000 (vieno tūkstančio) litų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. N. nubaustas už tai, kad 2014 m. birželio 25 d., 6.58 val., kelyje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)-ąjame kilometre vairavo transporto priemonę „Opel Sintra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,52 promilių alkoholio), tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus bei padarė teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje.

Apelianto nuomone, E. N. privalėjo elgtis ypač atidžiai ir rūpestingai, įvertinti galimas neigiamas savo priešingo veikimo teisei pasekmes, tačiau jis sąmoningai pasirinko priešingą teisei elgesį, padarė vieną šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, ir tik policijos pareigūnų dėka nespėjo padaryti žalos sau ir aplinkiniams.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, vadovaujantis šio straipsnio 2 dalimi administracinio teisės pažeidimo bylą patikrina tiek kiek prašoma apeliaciniu skundu, neperžengdamas apeliacinio skundo reikalavimų.

Atsakomybė už transporto priemonių vairavimą būnant neblaiviam yra numatyta ATPK 126 straipsnyje, kurio 1 dalyje nurodyta, kad transporto priemonės vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių.

Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad E. N. paskirta 1000 Lt bauda, remiantis ATPK 30¹ straipsniu, skirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 4 mėnesiams. Apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, atsižvelgė į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, E. N. asmenybę, į nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į tai, kad už Kelių eismo taisyklių pažeidimus yra baudžiamas pirmą kartą, girtumas tik nežymiai viršijo leistiną normą (0,52 promilės), kad vairuotojo pažymėjimas reikalingas darbe, kad yra gerai charakterizuojamas darbe.

Galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti numato ATPK 30¹ straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda, nei sankcijoje numatyta minimali, arba švelnesnė nuobauda, nei numatyta sankcijoje, arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje, taip pat ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas administracinių teisės pažeidimų bylų praktikoje (administracinės bylos Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-13-2013, 2AT-11/2014, 2AT-10-2014 ir kt.) laikosi nuostatos, kad administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kompleksą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad „Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, nes konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą ir ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet būtent teisingo sprendimo priėmimą. Kaip ne kartą konstatuota Konstitucinio Teismo aktuose, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija“ (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad šioje byloje yra visuma aplinkybių leidžiančių konstatuoti, kad E. N. paskyrus ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą minimalią nuobaudą, ji prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas skiriant švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje. Tai, kad E. N. prisipažino padaręs administracinį teisės pažeidimą ir dėl to nuoširdžiai gailisi, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad E. N. dirba, yra gerai charakterizuojamas, teigiamai apibūdina jo asmenybę. Teismas įvertinęs, tai kad E. N. turėdamas vairuotojo pažymėjimą nuo 1976 m. (38 metai) ir anksčiau nebuvo baustas administracine tvarka, kad jam nustatytas neblaivumas nežymiai viršija leistiną normą, daro išvadą, kad E. N. yra drausmingas vairuotojas, o jo padarytas pažeidimas buvo atsitiktinis.

Administracine nuobauda yra siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Taigi įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Tačiau tai nereiškia, kad visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-3-2011). Teismo nuomone, šiuo atveju paskirta 1000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėnesiams nėra simbolinė, sukels atitinkamus neigiamus padarinius administracinį teisės pažeidimą padariusiam asmeniui ir pasieks ATPK 20 straipsnyje numatytus administracinei nuobaudai keliamus tikslus.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, kad Šiaulių apylinkės teismas, priimdamas 2014 m. liepos 8 d. nutarimą E. N. administracinio teisės pažeidimo byloje, tinkamai įvertino padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, pagrįstai pritaikė ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir skyrė administracinę nuobaudą, kuri nėra per švelni ir atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį bei pažeidėjo asmenybę, todėl priimto nutarimo keisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro viršininko apeliacinio skundo netenkinti.

Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. liepos 8 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.