Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja V. G., rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo L. P. skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui A. A., UAB ,,Deco Studija“ dėl antstolio A. A. veiksmų, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Antstolis 2015-11-30 priėmė patvarkymą dėl pareiškėjo skundo, kuriuo nutarė netenkinti pareiškėjo skundo ir skundą perdavė nagrinėjimui Marijampolės rajono apylinkės teismui. Antstolis nurodo, jog sutinkamai su CPK 624 str. 2d. 2 p., priverstinio vykdymo priemone laikomas išieškojimas iš skolininko ir piniginių sumų, esančių pas kitus asmenis. Sutinkamai su CPK 688 str. 1 d., išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų. Aplinkybė, jog skola išieškoma iš civilinės atsakovės I. P. darbo užmokesčio negali būti pagrindu sustabdyti piniginių lėšų išieškojimą iš L. P..

Suinteresuoti asmenys raštiškų nuomonių dėl pareiškėjo skundo nepateikė.

Skundą dėl antstolio veiksmų nutarta nagrinėti rašytinio proceso tvarka (CPK 593 str. 3 d.). Apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį paskelbta 2015 m. gruodžio 3 d. specialiame interneto tinklapyje.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Iš vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, kad antstolis A. A. vykdo vykdomąją bylą Nr.0023/15/01145, pradėtą pagal Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015-06-12 vykdomąjį raštą Nr.N1-110-537/2015 dėl 568,28 Eur turtinės žalos išieškojimo iš skolininko L. P. ir civilinės atsakovės I. P. išieškotojo UAB ,,Deco Studija“ naudai (8 v.b.l.). 2015-02-17 Marijampolės rajono apylinkės teismo priimto nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr.N1-110-537/2015, kurio pagrindu išduotas vykdomasis raštas rezoliucinėje dalyje nurodyta, jog nepilnamečiui L. P. iki sulauks 18 metų neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalai atlyginti, priteista žalos suma išieškotina iš įstatyminio atstovo – civilinio atsakovo I. P. (1-7 v.b.l). 2015-08-31 priimtas patvarkymas vykdyti išieškojimą iš skolininko L. P. įstatyminės atstovės I. P. priklausančio darbo užmokesčio. Taip pat, 2015-08-31 priimtas patvarkymas vykdyti išieškojimą iš skolininkui L. P. priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kuriuo areštuotos 757,18 Eur (568,28 Eur skolos ir 188,90 Eur vykdymo išlaidos) lėšos, esančios įkalinimo įstaigos, kurioje L. P. atlieka bausmę, sąskaitoje ir priklausančias L. P. bei areštuotas lėšas įpareigota pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą (37 v.b.l.).

Antstolio procesinių veiksmų teisėtumą CPK nustatyta tvarka kontroliuoja teismas (Antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalis). Nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų ir vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo nuostatų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo veiksmo padarinius. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl proceso dalyviai, tiek antstolis, tiek ir skolininkas, išieškotojas privalo laikytis nustatytos vykdymo proceso eigos ir tvarkos.

Dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, siekiant užtikrinti vykdomojo dokumento įvykdymą per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau. Tokiu teisiniu reglamentavimu įstatymų leidėjas siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą bei sudrausminti asmenis vykdymo procese.

Antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalis nustato, jog antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisų ir teisėtų interesų. Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 str. 2 d.). Įgyvendindamas įstatymo suteiktą diskrecijos teisę antstolis turi užtikrinti skolininko ir išieškotojo teisėtų interesų apsaugos pusiausvyrą, todėl kiekvienas konkretus procesinis veiksmas vykdymo procese turi būti atliekamas įvertinus reikšmingas faktines aplinkybes.

Pagal CK 6.276 str. 1 d. nuostatas nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų už savo padarytą žalą atsako bendrais pagrindais. Tačiau CK 6.276 str. 2 d. nurodyta, kad tais atvejais, kai nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Tokios pat teisinės pasekmės atsiranda, jeigu nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų žalos padarymo metu buvo mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ir globos (rūpybos) institucijos prižiūrimas. CK 6.276 str. 3 d. nurodyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų pareiga atlyginti žalą pasibaigia, kai padaręs žalą asmuo sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti. Atsakingų asmenų pareiga atlyginti nepilnamečių padarytą žalą ribojama CK 6.276 str. 3 d. nurodytomis aplinkybėmis: ši pareiga pasibaigia, kai padaręs žalą asmuo sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti, taigi, ji ribojama laiko atžvilgiu.

Ta aplinkybė, kad skolos išieškojimo laikotarpiu skolininkas yra nepilnametis, niekaip neįtakoja antstolio teisės vykdyti priverstinio vykdymo veiksmus išieškant skolą bei su tuo susidariusias vykdymo išlaidas. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, tais atvejais, kai nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai. Šiuo atveju, skolininkui įgijus turto, t.y. pinigines lėšas, kurios pervedamos į jo asmeninės sąskaitą, neatleidžia nepilnamečio skolininko nuo prievolės žalai atlyginti mokėjimo ir vykdymo išlaidų išieškojimo, išieškojimą vykdant priverstine vykdymo tvarka, nepriklausomai nuo to, jog žalos atlyginimo išieškojimas atliekamas ir iš jo įstatyminės atstovės. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas (skolininkas) nepateikė jokių įrodymų, kad jo asmeninėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos yra CPK 739 straipsnyje nurodytos pinigų sumos, iš kurių išieškojimas yra negalimas.

CPK 688 straipsnio 1 dalis numato, kad išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų. CPK 688 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys antstolio reikalavimu privalo per jo nustatytą terminą pranešti, ar pas juos yra skolininko pinigų bei kitokio turto, taip pat ar jie privalo išmokėti skolininkui pinigų sumas arba duoti kitokį turtą, jeigu privalo, tai kokiu pagrindu ir per kokį terminą (CPK 688 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 688 straipsnio 3 dalį, nustatęs, kad pas kitus asmenis yra skolininko turto, antstolis jį aprašo ar surašo to turto arešto aktą. Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos LR Teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu Nr. 1R-352, 4 punkte nurodyta, jog nustatęs, kad skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, antstolis kartu su šiame punkte išvardytais dokumentais siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje.

Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, pareiškėjo argumentus, darytina išvada, kad antstolis turėjo teisę areštuoti ir nukreipti išieškojimą į pareiškėjo sąskaitoje esančias pinigines lėšas.

Įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybės institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams ar juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Vykdomasis dokumentas yra galiojantis, nepanaikintas, antstolis, laikydamasis CPK ir Sprendimų vykdymo instrukcijos nustatytų reikalavimų, vykdo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015-06-12 vykdomąjį raštą Nr.N1-110-537/2015. Įstatymai antstolį įpareigoja savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad vykdomasis dokumentas (nagrinėjamu atveju – vykdomasis raštas) būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti vykdymo proceso šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis).

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad pareiškėjo skundas nepagrįstas, todėl netenkintinas (CPK 510 straipsnis).

Remiantis CPK 96 str. 6 d. ir 2011 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 1R-261I1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, t. y. 1,62 Eur, valstybei iš pareiškėjo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo L. P. skundo dėl antstolio veiksmų netenkinti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0023/15/01145 grąžinti antstoliui A. A..

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Marijampolės rajono apylinkės teismą.