Panevėžio apygardos teismo nutartis

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – A. B. (toliau – ir Pareiškėjas), skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. rugsėjo 3 d. nutarties, kuria pratęsta A. B. taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Telšių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 2 d. nutartimi A. B., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 4 dalyje, nepakaltinamumo būsenoje taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

2. Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutartimi A. B., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, nepakaltinamumo būsenoj, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

3. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018 m. sausio 24 d. nutartimi ši priverčiamoji medicinos priemonė pakeista į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

4. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019 m. sausio 31 d. nutartimi priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pakeista į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

5. Skundžiama Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartimi, tenkinus VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimą, pratęsta A. B. taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

7. Į skundo nagrinėjimui surengtą teismo posėdį nei Pareiškėjas, nei jo gynėjas, nei prokuroras, kuriems apie teismo posėdžio laiką ir vietą buvo pranešta, neatvyko, tačiau tai nagrinėti skundą netrukdo (BPK 441 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

8. Skundas atmetamas.

9. Išnagrinėjęs skundo argumentus, teismui pateiktą medžiagą bei skundžiamą teismo nutartį, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama nutartimi pagrįstai pratęsta A. B. taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, ir tenkinti skundą nėra pagrindo.

10. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingų veikų, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris, parinkdamas medicininės priemonės rūšį, atsižvelgia į BK 98 straipsnyje nustatytus kriterijus, bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos teismas turi įvertinti tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinė sveikata ir su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.

11. Pažymėtina, kad komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pakeitimo medicininės apžiūros išvada yra tik rekomendacinio pobūdžio. Todėl teismas, spręsdamas dėl priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės rūšies taikymo, įvertina ne tik gautus medicininius duomenis apie ligos eigą, bet ir asmens socialinį pavojingumą, bei galimybes maksimaliai užtikrinti reikalingų gydymo priemonių taikymą. Ambulatorinį stebėjimą teismas taiko asmeniui, kurio dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare arba kuris gali toliau ambulatoriškai gydytis, kai po stacionarinio gydymo jo psichikos būklė pagerėja. Stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis taikomas asmeniui, kurį dėl jo psichikos sutrikimo reikia stebėti ir gydyti specializuotame stacionare (BK 98 straipsnio 2, 3 dalys).

12. Skundžiamą nutartį priėmęs apylinkės teismas, spręsdamas dėl priverčiamosios medicinos priemonės pratęsimo A. B., atsižvelgė į Komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pratęsimo medicininės apžiūros išvadą, kurioje nurodyta, kad stebėjimo laikotarpiu A. B. psichikos būklė buvo nestabili, išlieka besikeičiančio elgesio, Pareiškėjas nesilaiko vidaus tvarkos taisyklių, pyksta drausminamas, yra familiarus, be distancijos, stokoja kritikos savo būklei, jo emocinių impulsų kontrolė silpna, kartojasi disforinės reakcijos, neprognozuojamo elgesio epizodai, asmuo yra nekritiškas savo būsenai, jo elgesys – impulsyvus, savitvarkos įgūdžiai – prasti: raginamas palaikyti higieną, tvarkyti daiktus tai daro nenoriai.

13. BPK 405 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyta, kad teismas gali priimti nutartį pakeisti pirmiau taikytos priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, jeigu asmens sveikatos būklė pasikeitė.

14. Iš aukščiau aptartų duomenų visumos matyti, kad šiuo metu nėra pagrindo išvadai, kad A. B. sveikatos būklė pasikeitė tiek, kad gydymas ambulatorinio stebėjimo sąlygomis būtų pakankama priemonė priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti. A. B. psichikos būklė ligoninėje stebimu laikotarpiu buvo nestabili, tiek iš medicininių dokumentų, tiek iš Pareiškėjo skundo matyti, kad pacientas yra nekritiškas savo būklei, tik iš dalies sutinka, kad gydymasis jam būtinas. Nors Pareiškėjas skunde teigia, kad gydantis ambulatoriškai turės kur gyventi ir juo rūpinsis tėvai, tačiau šis teiginys yra išimtinai deklaratyvus – pirmiausia Pareiškėjas nepateikė jokių tai patvirtinančių duomenų, o iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad socialinius ryšius Pareiškėjas palaiko tik su seserimi, t. y. su tėvais jų nepalaiko, kad ankstesnio jo ambulatorinio gydymo metu jis gyveno M. socialinės globos namuose, kuriuose gyvenamoji vieta jam nėra išsaugota dėl ten buvusio jo netinkamo elgesio. Taip pat iš bylos medžiagos bei Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad Pareiškėjui priverstinis stacionarinis stebėjimas taikomas nebe pirmą kartą – anksčiau taikyto ambulatorinio gydymo metu M. socialinės globos namuose A. B. dažnai įsiveldavo į konfliktines situacijas su kitais gyventojais, darbuotojais, nesilaikė vidaus tvarkos taisyklių, pasišalindavo iš globos namų, todėl jam priverčiamosios medicinos priemonės rūšis – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis buvo pakeista į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, be to, dar neįsiteisėjusia Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. M1-30-1069/2020 A. B. pripažintas nepakaltinamumo būsenoje padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje (2 veikos) ir jam paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, nes Pareiškėjas 2019 m. sausio 28 d. ir 2019 m. kovo 19 d. socialinės globos namuose tyčia nesunkiai sutrikdė kitų globos namų pacientų sveikatą. Šių aplinkybių visetas ir komisijos išvada patvirtina tai, kad priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti šiuo metu yra būtinas A. B. tolesnis pastovus stebėjimas bei gydymas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, kas darytų teigiamą įtaką ne tik jo sveikatai ir elgesiui, bet ir kritikai savo būklei.

15. Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama nutartimi Pareiškėjui pagrįstai pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis taikymas, todėl A. B. skundas atmetamas, o Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. B. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartį.

Ši nutartis neskundžiama.