Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2S-973-278/2016 Teisėjas Saulius Vanagas Teisminio proceso Nr. 2-26-3-00788-2016-5

2016 m. gruodžio 8 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Valiulienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. Č. atskirąjį skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-896-649/2016 pagal ieškovo A. Č. ieškinį atsakovei Paberžių žemės ūkio bendrovei, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, L. B. dėl nuosavybės dalies Paberžių žemės ūkio bendrovės turtu nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas A. Č. prašė teismo nustatyti jo nuosavybės dalį Paberžių žemės ūkio bendrovės turtu – veršide, esančia (duomenys neskelbtini), kuri priklauso atsakovei Paberžių žemės ūkio bendrove bei taikyti laikinąsias apsaugos priemones, įpareigojant atsakovę sustabdyti veršidės pastato, esančio (duomenys neskelbtini), griovimą iki bus išspręstas šio pastato nuosavybės klausimas bei pastatas bus įteisintas.

2. Nurodė, kad teismui priėmus palankų jam sprendimą ir nustačius jo turto dalį veršidėje, teismo sprendimas gali būti nebeįvykdomas, nes ginčo pastatas bus nugriautas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Kupiškio rajono apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi ieškovo A. Č. prašymo netenkino.

4. Teismas konstatavo, jog pagal ieškovo pateiktus duomenis nėra nustatyta pastato priklausomybė atsakovei ir ieškovui bei įrodymų, kad pastatas yra tikslingai griaunamas, o leidimą jį griauti išdavė atsakovė, ar kitos aplinkybės, kurių pagrindu ieškovas turėtų teisę reikalauti iki ginčo išsprendimo riboti kito asmens teises ar sukurti jam pareigas. Nurodė, kad visos ieškovo nurodytos aplinkybės apie anksčiau susiklosčiusius tarpusavio šalių santykius neturi įtakos sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

5. Atskiruoju skundu ieškovas A. Č. prašo panaikinti Kupiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 10 d. nutartį ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti veršidės griovimo darbus.

6. Nurodo, kad bendrai su L. B. augina didelę bandą mėsinių galvijų, kurie laikomi prastomis sąlygomis. Teigia, jog 2016-05-02 su Paberžių žemės ūkio bendrovės vadovu tarėsi dėl galimybės naudotis veršide, esančia (duomenys neskelbtini), priklausančia Paberžių žemės ūkio bendrovei, nes pastatas bendrovės reikmėms nėra naudojamas. Bendrovės vadovas geranoriškai sutiko leisti jam, kaip bendrovės pajų turinčiam asmeniui naudotis veršide, perkelti į ją mėsinių galvijų ūkį, ją remontuoti ir įsiteisinti savo vardu. Sutikimą vadovas patvirtino ir 2016-06-20, tačiau jam išvykus į reisą, buvo pranešta, kad iš Panevėžio atvykę asmenys griauna veršidę. Sutinka, kad pateiktos fotonuotraukos gal ir nelabai informatyvios, tačiau yra eilė liudininkų kurie paliudys, jog šiai dienai veršidė yra griaunama.

7. Teigia, kad nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, būtų apsunkintas teismo sprendimo, jei jis būtų priimtas jo naudai, vykdymas, nes nesustabdžius veršidės griovimo darbų ir toliau juos vykdant, būtų apsunkinta galimybė ginčyti ieškinyje nurodytus veiksmus. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių susidarytų situacija, kai pažadėta ir pagal pajus priklausanti veršidė bus nugriauta vien todėl, kad pastato nuosavybės ir įteisinimo klausimas bus išspręstas vėliau, nei priimtas sprendimas dėl veršidės pastato nugriovimo.

8. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas Paberžių žemės ūkio bendrovė prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini), bendrovei priklauso karvidė (kartu su pieno bloku ir veršide). Teigia jog 2015-10-30 valdyba priėmė sprendimą griauti pagrindinį karvidės statinį, paliekant nenugriautus pieno bloką ir veršidę. Nurodo, jog ieškovas nepagrįstai teigia, kad dėl naudojimosi pastatais buvo tartasi su bendrovės vadovu, nes klausimais dėl pastatų perleidimo naudojimuisi ar nuosavybėn, vadovas negali vienasmeniškai priimti sprendimų. Be to, teigia, jog statinio būklė dėl gaisro, nusidėvėjimo, nepriežiūros kelia grėsmę saugumui ir negali būti naudojama pagal paskirtį.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Atskirasis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Byloje absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

10. Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria teismas netenkino prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

11. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad, nesiėmus šių priemonių, būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Be to, CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu, kuris reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti įvykdymą būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui.

12. Atsižvelgiant į įstatyme numatytą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismas, prieš įvertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, turėtų preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Šio išankstinio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Priešingu atveju, teismui padarius išvadą, jog pareikšti reikalavimai yra galimai nepagrįsti ir ieškovui palankus teismo sprendimas negalėtų būti priimtas, būtų paneigta teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo būtinybė, o tuo pačiu ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-10-24 nutartis byloje Nr. 2-2396/2013; 2010-04-15 nutartis byloje Nr. 2-535/2010 ir kt.).

13. Apeliacinės instancijos teismo konstatuoja, jog teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovas A. Č., prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovę Paberžių žemės ūkio bendrovę sustabdyti veršidės griovimo darbus, nepateikė jokių įrodymų, kad pastato griovimas yra susijęs su tyčiniais atsakovės veiksmais. Iš pirmosios instancijos teismui pateiktų fotonuotraukų, akivaizdu, jog ginčo pastatas yra seniai nenaudojamas, apžėlęs piktžolėmis, dalis langų išdaužyti ar užkalti lentomis, pastato stogas apiręs, apgriuvęs įvažiavimas į pastato priestatą, tačiau visi šie pastato griovimo požymiai yra atsiradę dėl savaiminio, eilę metų nenaudojamo ir neprižiūrimo pastato, irimu. Be to, ieškinyje nurodoma, jog yra griaunama veršidė ir prašoma sustabdyti jos griovimą. Iš atsiliepimo į atskirąjį skundą matyti, jog (duomenys neskelbtini) atsakovei Paberžių žemės ūkio bendrovei priklauso karvidė kartu su pieno bloku ir veršide. Dėl vykusio gaisro, nusidėvėjimo, nepriežiūros ir aplinkos korozinio poveikio pastatas kelia grėsmę ir šiuo metu negali būti naudojamas pagal savo paskirtį. Atsakovas teigia, jog valstybinėms institucijoms konstatavus, jog karvidės pastato būklė yra avarinė, 2015-10-30 bendrovės valdyba priėmė sprendimą nugriauti dalį pastato. Atsakovo teigimu veršidė ir pieno blokas nėra griaunami. Kadangi bendrovė yra atsakinga už pastatų priežiūrą, neprisima rizikos dėl avarinio pastato eksploatavimo keliamos grėsmės ir potencialios rizikos, todėl ieškovo teiginiai, jog atsakovo veiksmai yra tyčiniai, nėra pagrindo.

14. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nenagrinėja ginčo tarp šalių, netiria ar pareikšti reikalavimai teisiškai pagrįsti, tinkamai motyvuoti, o tik sprendžia ar tuo atveju jeigu teismas patenkintų pareikštą reikalavimą, nebūtų kliūčių įvykdyti teismo sprendimą. Kadangi laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymas yra susijęs su negalėjimu įvykdyti teismo sprendimą arba esminiu jo įvykdymo pasunkėjimu, o ieškovas nepateikė neginčijamų įrodymų, jog yra griaunama veršidė, kad pastatą griauna atsakovas, o pastatas jam yra perduotas naudotis ir netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, jam palankaus sprendimo atveju, sprendimo įvykdymas pasunkės ar taps neįmanomu, tenkinti prašymą teismui nebuvo pagrindo. Pasikeitus aplinkybėms, ieškovas su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones turi teisę kreiptis į teismą pakartotinai, bet kurioje civilinio proceso stadijoje (CPK 144 str. 3 d.).

15. Apelianto nurodyti teiginiai dėl buvusio šalių susitarimo, patalpų reikalingumo ieškovui, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

16. Apeliantas A. Č. atskirąjį skundą pateikė per EPP sistemą, už jį sumokėjo 21 Eur žyminio mokesčio, todėl ši aplinkybė paneigia atsakovės Paberžių žemės ūkio bendrovės abejones dėl atskirojo skundo atitikimo procesinių dokumentų reikalavimams.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kupiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.