Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Zigmo Kavaliausko ir Vidmanto Mylės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduoto Gintaro Girgždžio ir nuteistojo R. V. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio, kuriuo R. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir skirta jam 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su paskirta ir neatlikta 2 mėnesių ir 16 dienų bausmės dalimi, kuri skirta 2021 m. rugsėjo 2 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi, kuria subendrintos Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. birželio 14 d. nuosprendžiu ir 2021 m. gegužės 31 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės ir R. V. skirta galutinė – 5 mėnesių 16 dienų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia nustatyta skaičiuoti nuo 2022 m. lapkričio 23 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, R. V. į šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021 m. liepos 3 d. 17.40 val. iki 2021 m. liepos 5 d. 10.45 val. (2 paros), laikant, kad R. V. atliko dalį bausmės (dvi laisvės atėmimo dienas).

Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai. Iš R. V. Šiaulių teritorinės ligonių kasos naudai priteista 19,06 Eur turtinei žalai atlyginti.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. m. lapkričio 24 d. nutartimi ištaisyta Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje bausmių bendrinimo klaida, vietoj pastraipos: ,,Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su paskirta ir neatlikta 2 mėnesių ir 16 dienų bausmės dalimi, kuri skirta 2021 m. rugsėjo 2 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi, kuria subendrintos Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. birželio 14 d. nuosprendžiu ir 2021 m. gegužės 31 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės ir R. V. skirti galutinę – 5 mėnesių 16 dienų laisvės atėmimo bausmę“ įrašyta pastraipa: ,,Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su paskirta ir neatlikta 2 mėnesių ir 16 dienų bausmės dalimi, kuri skirta 2021 m. rugsėjo 2 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi, kuria subendrintos Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. birželio 14 d. nuosprendžiu ir 2021 m. gegužės 31 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės ir R. V. skirti galutinę – 6 mėnesių 16 dienų laisvės atėmimo bausmę“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Gintaras Girgždis prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 64 straipsnio 1, 3 dalimis, R. V. paskirta bausmė subendrinta su paskirta ir neatlikta 2 mėnesių ir 16 dienų bausmės dalimi, kuri skirta 2021 m. rugsėjo 2 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi, kuria subendrintos Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. birželio 14 d. nuosprendžiu ir 2021 m. gegužės 31 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės, ir skirta galutinė 5 mėnesių 16 dienų laisvės atėmimo bausmė ir šią dalį išdėstyti taip: vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 2022 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu R. V. paskirtą 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti su paskirta ir neatlikta 2 mėnesių ir 16 dienų bausmės dalimi, kuri skirta 2021 m. rugsėjo 2 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi, kuria subendrintos Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. birželio 14 d. nuosprendžiu ir 2021 m. gegužės 31 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės, ir R. V. skirti galutinę subendrintą 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Kitą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą. Taip pat prokuroras prašo panaikinti 2022 m. lapkričio 24 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartį, kuria R. V. subendrintos laisvės atėmimo bausmės dydis padidintas iki 6 mėnesių 16 dienų.

2.1. Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teismas, priimdamas 2022 m. lapkričio 23 d. nuosprendį, netinkamai taikė BK 64 straipsnį subendrindamas bausmes, nes galutinė subendrinta bausmė paskirta mažesnė nei viena iš bendrinamų bausmių. Be to, pirmosios instancijos teismas 2022 m. lapkričio 24 d. nutartimi nepagrįstai pakeitė (padidino) galutinę subendrintą bausmę, laikydamas tai klaida, kai bausmė pagal BK 41 straipsnio l dalį gali būti skiriama tik teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui, taip iš esmės pakeisdamas 2022 m. lapkričio 23 d. nuosprendį. Dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BK 41 straipsnio 1 dalies, BK 64 straipsnio), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktu, pirmosios instancijos teismo 2022 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio dalis dėl bausmių bendrinimo yra keistina, o 2022 m. lapkričio 24 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartis naikintina.

2.2. Taip pat prokuroras nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visus bylos duomenis, pagrįstai pripažino R. V. kaltu padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir motyvuotai paskyrė 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas, bendrindamas paskirtą 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę su ankstesniu teismo sprendimu paskirta ir neatlikta 2 mėnesių ir 16 dienų laisvės atėmimo bausme, pagrįstai taikė BK 64 straipsnyje numatytą švelnesnį bausmių bendrinimo būdą, bausmes iš dalies sudedant, tačiau teismas, nustatydamas R. V. galutinį subendrintos bausmės dydį – 5 mėnesius 16 dienų, neteisingai taikė BK 64 straipsnio 3 dalį.

2.3. Prokuroro teigimu, iš bylos medžiagos matyti, kad 2021 m. rugsėjo 2 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi, kuria subendrintos Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. birželio 14 d. nuosprendžiu ir 2021 m. gegužės 31 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės, neatliktos bausmės dalis skundžiamo nuosprendžio paskelbimo metu (t. y. 2022-11-23) buvo 2 mėnesiai ir 16 dienų. Pažymi, jog teismas naujai priimtu nuosprendžiu R. V. paskyrė 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Pasak prokuroro, nauju nuosprendžiu paskirta bausmė buvo didesnė, todėl teismas turėjo prie jos pridėti dalį laisvės atėmimo bausmės – 2 mėnesius 16 dienų, ir galutinė subendrinta bausmė turėjo būti didesnė nei 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Teigia, jog vertinant tai, kokia iš 2 mėnesių 16 dienų laisvės atėmimo bausmės dalis turėtų būti pridėta, atsižvelgtina į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnio 2 dalyje, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes. Teigia, jog visos šios aplinkybės (numatytos BK 54 straipsnio 2 dalyje) pirmosios instancijos teismo buvo įvertintos ir nuosprendyje aptartos. Be šių aplinkybių, pasak prokuroro, sprendžiant klausimą dėl galutinės subendrintos bausmės dydžio nustatymo, būtina įvertinti ir BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pažymi, kad paskirtos už atskiras nusikalstamas veikas bausmės neturėtų būti bendrinamos taip, kad asmenims būtų naudinga daryti kuo daugiau nusikaltimų, t. y., bendrinant bausmes ir pridedant tik labai nedideles bausmių dalis, asmuo tartum būtų skatinimas daryti daugiau nusikaltimų, o tai prieštarautų bausmės paskirčiai (BK 41 straipsnio 2 dalis). Todėl ir yra prašoma prie paskirtos bausmės– 6 mėnesių laisvės atėmimo, pridėti didesnę dalį, t. y. 2 mėnesius neatliktos laisvės atėmimo bausmės ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 8 mėnesius laisvės atėmimo.

4. Teismo posėdyje prokuroras Gintautas Vileikis prašė prokuroro apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo R. V. apeliacinį skundą atmesti, gynėjas advokatas Edmundas Jankaitis prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, nuteistojo R. V. apeliacinis skundas atmestinas

Dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo

6. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. BPK 20 straipsnyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Baudžiamojo proceso kodekse įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje. Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiškiasi Baudžiamojo proceso kodekso normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas, vadovaujantis įstatymu. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti vertinamas tiek kiekvienas įrodymas atskirai, tiek įrodymų visuma, nė vienas įrodymas iš anksto nėra svarbesnis už kitą, nepriklausomai nuo įrodymų šaltinio (kaltinamojo, liudytojo, nukentėjusiojo parodymai, specialisto išvada ir pan.).

7. BPK 20 straipsnio 5 dalies pagrindu teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai suponuoja išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę, ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Teismo proceso dalyvių teismui pateiktų pasiūlymų dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, atmetimas savaime nėra esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų.

8. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą ir išanalizavusi skundžiamą nuosprendį, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino R. V. kaltu dėl to, kad smurtaudamas nežymiai sužalojo nukentėjusiąją V. L.. Nors apeliantas neigia smurtavęs nukentėjusiosios atžvilgiu, tvirtindamas, kad nukentėjusioji V. L. ikiteisminio tyrimo metu jį melagingai apkalbėjo, tačiau tai yra paneigta ne tik pačios nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, bet ir kitais byloje surinktais bei pirmosios instancijos teismo įvertintais įrodymais. Taip pat teisėjų kolegija, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo nuteistasis R. V., neturi pagrindo spręsti, kad teismas vadovavosi neleistinais ar nepatikimais įrodymais, ignoravo kokias nors esmines bylos aplinkybes ar padarė klaidų dėl įrodymų turinio.

9. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata, arba jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai.

10. Kaip nustatyta baudžiamosios bylos medžiaga, R. V. tiek duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, akistatos su nukentėjusiąja metu, tiek ir apklausiamas pirmosios instancijos teisme, neprisipažino smurtavęs nukentėjusiosios V. L. atžvilgiu. Tvirtino, kad net neįsivaizduoja iš kur tos mėlynės ant nukentėjusiosios kūno, nes nebuvo jokių stumdymų. Jis nekėlė V. L. už pažastų, jos nestūmė, nemušė. Taip pat nurodė, kad jam atėjus, jis pas nukentėjusiąją ant rankos, neprisimena kurios, žasto, ties pažastimi, matė kraujosruvas, taip pat matė jos subraižytą kaktą. Nukentėjusioji jam aiškino, kad susitrenkė nugriuvusi ant asfalto. Jis tikrai jos nestumdė ir negalėjo jos sužaloti, mano, jog tai nukentėjusiosios fantazija, jog ji meluoja, kad sužalojimus jai padarė jis. Taip nuteistasis tvirtino, jos jis nematė, ar ji buvo nukritusi ant grindų (1 t., b. l. 47–49, 2 t., 58–59, 142–143). Tačiau tokius nuteistojo parodymus teismas vertina kaip gynybinę poziciją siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi juos paneigia byloje ištirtų įrodymų visumos analizė.

12. Be to, kaip nustatyta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), V. L. nustatyti sužalojimai: dešiniojo žasto ir kairiojo dilbio odos nubrozdinimai su aplinkinėmis poodinėmis kraujosruvomis, galvos, krūtinės, nugaros, abiejų rankų ir kojų poodinės kraujosruvos, galėjo būti padaryti nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku (1 t., b. l. 81,82). Iš 2021 m. liepos 3 d. asmens apžiūros protokolo matyti, kad V. L. užfiksuoti padaryti matomi sužalojimai: ant kairės ir dešinės rankos matėsi mėlynės, nugaros viršutinėje dalyje taip pat buvo mėlynių (t. 1, b. l. 61–71). Tai, kad nukentėjusioji V. L. atvykusiems policijos pareigūnams tvirtino, jog R. V. ją suėmęs už rankų tampė, trenkė į sekciją, sukėlė jai fizinį skausmą, jog R. norėdamas ją pažeminti parklupdė ant žemės, medikams nukentėjusioji pasako, kad jai yra guzas galvoje, patvirtino liudytoja A. V. bei vaizdo įrašo pateikto iš „Body“ kameros, apžiūros protokole užfiksuotos aplinkybės (t. 1, b. l. 108–109).

15. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad nukentėjusiosios V. L. duoti parodymai teisiamojo posėdžio metu kėlė abejonių, tačiau pirmosios instancijos teismas siekdamas pašalinti kilusias abejones, nukentėjusiajai skyrė ambulatorinę teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizę. Kaip matyti iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių teismo psichiatrijos skyriaus 2022 m. kovo 21 – balandžio 19 d. teismo psichiatrijos, ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini)išvados, nors nusikalstamos veikos padarymo prieš V. L. metu, 2021-07-03, V. L. konstatuojamas lėtinis psichikos sutrikimas: šizoafektinis sutrikimas, depresijos tipas, medikamentinė remisija, tačiau tai jai netrukdė suvokti jos atžvilgiu atliekamų veiksmų pobūdį ir reikšmę, taip pat netrukdė teisingai suvokti baudžiamojoje byloje nagrinėjamo įvykio juridinę reikšmę ir atgaminti adekvačias dviejų dienų senumo įvykio aplinkybes. Minėtame ekspertizės akte taip pat pažymėta, kad atsižvelgiant į V. L. pažintinės veiklos ypatumus, psichinę ir psichologinę būseną, įvykio metu nukentėjusioji V. L. pilnai sugebėjo skirti melą ir fantazijas nuo tiesos.

16. Teisėjų kolegija, įvertinusi nukentėjusiosios V. L. nurodytas aplinkybes policijos pareigūnams, praėjus dviem dienom po įvykio jos duotus parodymus, jos nurodytas aplinkybes akistatos su nuteistuoju R. V. metu, jos protokole-pareiškime nurodytas aplinkybes, kuriuos patvirtina anksčiau aptarti įrodymai, neturi pagrindo nukentėjusiosios parodymus laikyti nepatikimais ir jais nesivadovauti, atsižvelgiant vien tik į ekspertizės akte nukentėjusiajai nustatytą psichikos sutrikimą. Priešingai nei apeliaciniame skunde akcentuoja nuteistasis R. V., byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumos pakanka jo kaltei pagrįsti.

17. Taigi išdėstytos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog R. V. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Pripažindamas R. V. kaltu, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir patikrintais įrodymais, juos ištyrė ir patikrino laikydamasis BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalies nuostatose įtvirtintų liečiamumo ir leistinumo principų bei juos įvertino pagal BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodytas įrodymų vertinimo taisykles, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl R. V. kaltės ir jo veiksmų kvalifikavimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, todėl išteisinti jį dėl šios nusikalstamos veikos, nėra jokio pagrindo.

Dėl paskirtos bausmės

18. Apeliaciniame skunde bausmės dydžio ar rūšies klausimai nėra keliami, motyvai, susiję su paskirtos bausmės individualizavimu nenurodyti, tačiau įvertinus tai, kad apeliaciniu skundu nuteistasis R. V. prašo skundžiamą nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti, todėl pasisakytina ir dėl nuteistajam paskirtos bausmės. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.

19. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Pirmosios instancijos teismas R. V. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą skyrė bausmę – 6 mėnesius laisvės atėmimo. Skirdamas bausmę R. V. pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, tai yra į tai, kad R. V. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), veikė tyčia, į paties R. V. asmenybę, jog jis anksčiau teistas, teistumas neišnykęs, neatlikęs paskutiniu nuosprendžiu jam paskirtos bausmės, teisiamas už analogišką nusikalstamą veiką, nedirba. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad nėra nuteistojo R. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nustatė dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes (tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas ir būdamas neblaivus (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai).

20. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai nuteistojo R. V. atžvilgiu bus pasiekti jam už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, paskyrus straipsnio sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, šiek tiek mažesnę nei šios bausmės rūšies vidurkis. Pirmosios instancijos teismo nuteistajam R. V. už nusikalstamą veiką paskirta bausmė (laisvės atėmimas 6 mėnesiams) nėra per giežta ar aiškiai neteisinga, mažinti ją ar paskirti švelnesnę kitos rūšies bausmę nėra teisinio pagrindo.

Dėl prokuroro apeliacinio skundo

21. Prokuroras apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2022 m. lapkričio 24 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartį, kuria R. V. subendrintos laisvės atėmimo bausmės dydis padidintas iki 6 mėnesių 16 dienų.

22. Kaip matyti iš bylos duomenų, jog po 2022 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio priėmimo, pirmosios instancijos teismas priėmė 2022 m. lapkričio 24 d. nutartį, kuria ištaisyta Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje bausmių bendrinimo klaida, vietoj pastraipos: ,,Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su paskirta ir neatlikta 2 mėnesių ir 16 dienų bausmės dalimi, kuri skirta 2021 m. rugsėjo 2 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi, kuria subendrintos Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. birželio 14 d. nuosprendžiu ir 2021 m. gegužės 31 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės ir R. V. skirti galutinę – 5 mėnesių 16 dienų laisvės atėmimo bausmę“ įrašyta pastraipa: ,,Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su paskirta ir neatlikta 2 mėnesių ir 16 dienų bausmės dalimi, kuri skirta 2021 m. rugsėjo 2 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi, kuria subendrintos Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. birželio 14 d. nuosprendžiu ir 2021 m. gegužės 31 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės ir R. V. skirti galutinę – 6 mėnesių 16 dienų laisvės atėmimo bausmę“.

23. Teisėjų kolegijos vertinimu, 2022 m. lapkričio 24 d. nutartimi atliktos 2022 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio rezoliucinės dalies korekcijos pakeitė priimto 2022 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio esmę. Šiuo aspektu pažymima, kad pagal BPK 308¹ straipsnio 1 dalį teismas gali savo iniciatyva ar pagal proceso dalyvių pareiškimus ištaisyti neįsiteisėjusiame nuosprendyje rašymo apsirikimus, aiškias aritmetines klaidas ar kitus netikslumus, kurių ištaisymas nekeičia nuosprendžio esmės. Šiuo atveju akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas neištaisė nuosprendyje padarytus rašymo ar kitus netikslumus, bet subendrindamas R. V. skirtingais teismų sprendimais paskirtas bausmes iš naujo paskyrė galutinę subendrintą bausmę, tuo pakeisdamas nuosprendžio esmę. Dėl to apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nutartis naikinama kaip neteisėta ir nepagrįsta.

24. Taip pat prokuroras apeliaciniu skundu nesutinka su nuosprendžio dalimi, kuria vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, R. V. paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartimi paskirta ir neatlikta 2 mėnesių ir 16 dienų bausmės dalimi, nurodydamas, kad teismas netinkamai taikė BK 64 straipsnį subendrindamas bausmes, nes galutinė subendrinta bausmė paskirta mažesnė nei viena iš bendrinamų bausmių.

25. Kaip matyti, R. V. skundžiamu 2022 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartimi paskirta ir neatlikta 2 mėnesių ir 16 dienų bausmės dalimi ir paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė 5 mėnesiams 16 dienų.

26. BK 64 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Minėto straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis. Pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį.

27. Taigi šiuo nagrinėjamu atveju, skundžiamo nuosprendžio priėmimo dieną – 2022 m. lapkričio 23 d., nuteistajam R. V. skundžiamu nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė – 6 mėnesiai, buvo didesnė nei Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartimi paskirtos ir neatliktos 2 mėnesių ir 16 dienų laisvės atėmimo bausmės dalis. Taigi sutiktina su prokuroro apeliaciniu skundu, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam R. V. subendrindamas bausmes netinkamai taikė BK 64 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskyrė neteisingą galutinę subendrintą bausmę, todėl ši nuosprendžio dalis keistina dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos galutinės subendrintos bausmės (BPK 328 straipsnio 1, 2 punktai).

28. Teisėjų kolegija pažymi, nors prokuroras apeliaciniame skunde ir nurodo, kad skundžiamo nuosprendžio paskelbimo dieną nuteistasis R. V. pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartį buvo neatlikęs 2 mėnesių 16 dienų laisvės atėmimo bausmės, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2022 m. gruodžio 21 d. įsakymu R. V. 2023 m. sausio 2 d. lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos, ir kaip matyti iš (duomenys neskelbtini) kalėjimo pateiktos informacijos (3 t., b. l. 126), nuteistasis R. V. iš pataisos namų lygtinai buvo paleistas jam neatlikus 1 mėnesio ir 7 dienų laisvės atėmimo bausmės, paskirtos Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartimi. Taigi iš šių aptartų duomenų matyti, kad nuteistasis R. V. pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartį yra neatlikęs 1 mėnesių 7 dienų laisvės atėmimo bausmės.

29. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2023 m. sausio 26 d. nutartimi, įsiteisėjo 2023 m. vasario 24 d., nuteistajam R. V. panaikintas lygtinis paleidimas pagal (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2022 m. gruodžio 21 d. įsakymą ir jis pasiųstas atlikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartimi paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės. Ši nutartis, kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, pateikta vykdyti (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiajam policijos komisariatui 2023 m. kovo 8 d. ir iki šiol ši nutartis dar nėra įvykdyta. Kitų objektyvių duomenų, kurie patvirtintu, jog po Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2023 m. sausio 26 d. nutarties priėmimo ir jos įsiteisėjimo, nuteistasis R. V. iki šio nuosprendžio priėmimo dienos (2023 m. balandžio 12 d.) būtų atlikęs dar bent dalį Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartimi paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės, byloje nėra. Vadinasi šio nuosprendžio priėmimo dieną (2023 m. balandžio 12 d.) nuteistasis R. V. yra neatlikęs 1 mėnesio ir 7 dienų laisvės atėmimo.

30. Remiantis tuo, kas išdėstyta, prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ir 2022 m. lapkričio 23 d. nuosprendis keičiamas. Prie 2022 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu nuteistajam R. V. paskirtos 6 mėnesių laisvės atėmimo pridėtina Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartimi, kuria subendrintos Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. birželio 14 d. nuosprendžiu ir 2021 m. gegužės 31 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės, paskirtos ir neatliktos 1 mėnesio 7 dienų laisvės atėmimo bausmės dalis, kuri yra žymiai mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, ir galutinę bausmę nuteistajam R. V. paskiriant 7 mėnesius ir 7 dienas laisvės atėmimo.

31. Kadangi byloje nėra duomenų, kad šiuo metu nuteistasis R. V. būtų suimtas, todėl nuteistajam paskirtos subendrintos 7 mėnesių 7 dienų laisvės atėmimo bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuteistojo R. V. sulaikymo, vykdant šį nuosprendį, dienos.

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

32. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose.

33. Šiaulių apygardos teismo 2023 m. sausio 12 d. nutartimi nuteistajam R. V. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinktas gynėjas advokatas Edmundas Jankaitis. Apeliacinės instancijos teisme 2023 m. kovo 28 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje prašoma iš R. V. valstybės naudai priteisti 165,00 Eur už nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme (3 t., b. l. 111–114).

34. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020, 2K-41-697/2021). Ši byla žodinio proceso tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo R. V. ir Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinius skundus. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šia nutartimi nusprendė nuteistojo R. V. apeliacinį skundą atmesti, laikydama jį nepagrįstu, o prokuroro apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinusi valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, bylos sudėtingumą, tai, jog buvo paduotas ir prokuroro apeliacinis skundas kuris tenkintas iš dalies, valstybės patirta ir prašoma priteisti už nuteistajam R. V. suteiktą teisinę pagalbą nurodyta išlaidų suma mažintina iki 100,00 Eur. Ši priteistina suma, teisėjų kolegijos vertinimu, yra proporcinga nuteistojo turtinei padėčiai, nes kaip matyti iš bylos duomenų, nuteistasis R. V. iki nusikalstamos veikos padarymo nors nedirbo, tačiau yra vidutinio amžiaus darbingas asmuo, nepateikta duomenų, patvirtinančių jo sunkią turtinę padėtį.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visa, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Nuteistojo R. V. apeliacinį skundą atmesti.

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. lapkričio 24 d. nutartį, kuria ištaisyta Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje bausmių bendrinimo klaida.

Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. lapkričio 23 d. nuosprendį:

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su paskirta ir neatlikta 2 mėnesių ir 16 dienų bausmės dalimi, kuri skirta 2021 m. rugsėjo 2 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi, kuria subendrintos Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. birželio 14 d. nuosprendžiu ir 2021 m. gegužės 31 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės ir R. V. skirta galutinė – 5 mėnesių 16 dienų laisvės atėmimo bausmė.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria bausmės pradžia nustatyta skaičiuoti nuo 2022 m. lapkričio 23 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 2022 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu R. V. paskirtą 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartimi, kuria subendrintos Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. birželio 14 d. nuosprendžiu ir 2021 m. gegužės 31 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės, paskirtos ir neatliktos 1 mėnesio 7 dienų laisvės atėmimo bausmės dalimi, ir R. V. skirti galutinę subendrintą 7 (septynių) mėnesių 7 (septynių) dienų laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo R. V. sulaikymo, vykdant šį nuosprendį, dienos.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Išieškoti iš nuteistojo R. V. 100 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei.