Panevėžio apygardos teismo nuosprendis, 1A-263-350/2016

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2016-12-22
Bylos Nr.: 1A-263-350/2016
Teisminio proceso Nr.: 1-01-2-00094-2013-3
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Algirdas Gaputis, Domantas Jatužis, Valdas Meidus
Nuteistasis: J. V., A. K., J. F.
Nukentėjusysis: G. G., B. H.
Civilinis ieškovas: G. C. G.
Kaltinamasis: M. Š.
Advokatai: Justinas Stauskas

Kategorijos

2.4.6.4.2Kai pirmosios instancijos teismas priėmė išteisinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismas teismo posėdyje padarė išvadą, jog reikia priimti apkaltinamąjį nuosprendį (BPK 329 str. 2 p.)
2.4.6.3.2Jeigu neteisingai paskirta bausmė (BPK 328 str. 2 p.)
1.2.14.5.1Paprastas sukčiavimas (BK 182 str. 1 d.)
1.2.14.5.2Kvalifikuotas sukčiavimas (BK 182 str. 2 d.)
1.2.18.3Neteisėtas elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimas (BK 215 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1 A-263-350/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-2-00094-2013-3 Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.4.2; 2.4.6.3.2; 1.2.14.5.1; 1.2.14.5.2; 1.2.18.3

(S)PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN UOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gruodžio 22 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkas Algirdas Gaputis, teisėjai Donatas Jatužis ir Valdas Meidus,

sekretoriaujant Editai Marcinkevičienei,dalyvaujant prokurorei Linai Šimonienei,gynėjams advokatams Justinui Stauskui, Antanui Cemnolonskui, R. B.,nuteistiesiems J. V., A. K., J. F.,vertėjai N. V.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų J. V., A. K. ir prokurorės Liudmilos Galič apeliacinius skundus dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. nuosprendžio, kuriuo J. V. pripažintas kaltu ir nuteistas : pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau BK) 215 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 1metams; pagal BK 182 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 2 metams ir 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir J. V. paskirta subendrinta laisvės atėmimo 2 metams ir 6 mėnesiams bausmė.

Žemesnės instancijos teismas

J. V. iš kaltinimo epizode susijusiame su pinigų nuskaitymu nuo nukentėjusiųjų G. G. (G.) ir B. H. (buvusi pavardė B.) sąskaitų, išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

A. K. pripažintas kaltu ir nuteistas : pagal BK 215 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams ir 6 mėnesiams; pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir A. K. paskirta subendrinta laisvės atėmimo 2 metams ir 6 mėnesiams bausmė, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1,4,9 dalimis dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2015 m. kovo 25 d. Zarasų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 3 metų laisvės atėmimo bausmės dalimi ir A. K. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo 3 metams ir 2 mėnesiams bausmė. Į bausmės laiką įskaitytas bausmės laikas, atliktas vykdant 2015 m. kovo 25 d. Zarasų rajono apylinkės teismo nuosprendį. Laisvės atėmimo bausmės pradžia A. K. skaičiuojama nuo 2016 m. birželio 23 d.

J. F., kaltintas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas.

Žemesnės instancijos teismas

Konfiskuota iš J. V. 3584,40 eurų piniginių lėšų, gautų iš nusikalstamos veikos.

Civilinės ieškovės G. C. G. pareikštas civilinis ieškinys J. V. tenkintas visiškai ir iš J. V. priteista 250 eurų turtinei žalai atlyginti.

Klausimas dėl civilinio ieškovo banko „(duomenys neskelbtini) “ teisių gynimo šioje byloje paliktas nenagrinėtu.

Tuo pačiu nuosprendžiu išteisintas M. Š., kaltintas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, tačiau jo atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka neskundžiamas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Skundžiamu nuosprendžiu J. V. nuteistas už tai, kad :

1.1 2010 metų gegužės mėnesį, tiksliau nenustatytu laiku, turėdamas tikslą savo ir kitų naudai apgaule įgyti svetimą turtą, neteisėtai panaudojant svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ir jų naudotojų tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, veikdamas bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, susitarė su A. Š., kad šis leistų pasinaudoti jo turimomis sąskaitomis AB „S.“ banke ir perduotų jam banko mokėjimo korteles, bei prisijungimo prie elektroninės bankininkystės sistemos duomenis. A. Š., nesuvokusiam savo veiksmų nusikalstamumo, atlikus jam nurodytus veiksmus ir pažadėjus iš savo sąskaitos paimti neteisėtai pervestas pinigines lėšas, J. V. perdavė nenustatytam asmeniui jam nurodytus A. Š. vardą, pavardę, sąskaitos AB „S.“ banke numerį Nr. (duomenys neskelbtini). Nenustatytas asmuo, panaudodamas nenustatytą kompiuterinę techniką, bei nenustatytu būdu įgytus svetimo -Vokietijos Federacinės Respublikos pilietės C. G. elektroninės bankininkystės paskyros vartotojo nuolatinį slaptažodį ir naudotojo ID bei sesijos identifikavimo kodus, 2010 m. gegužės 31 d., pažeisdamas banko informacinės sistemos apsaugos priemones, prisistatydamas kaip teisėtas naudotojas prisijungė prie banko “(duomenys neskelbtini) .“ interneto banko tarnybinėje stotyje esančios nukentėjusiosios C. G. elektroninės bankininkystės paskyros, suformavo mokėjimo pavedimą pervesti 3043,00 Eur iš nukentėjusiosios C. G. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į A. Š. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB „S.“ banke. Banko “(duomenys neskelbtini) .“ interneto sistemai automatiniu būdu atlikus minėtą mokėjimo pavedimą, nenustatytas asmuo informavo J. V. apie atliktą neteisėtą finansinę operaciją. J. V., įgyvendindamas nusikalstamą sumanymą, nurodė A. Š. vykti į banką Visagino mieste, bei išgryninti jam pervestus pinigus. A. Š., nesuvokdamas savo veiksmų nusikalstamumo, 2010 m. gegužės 31 d. nuvyko į (duomenys neskelbtini) , Zarasuose, esančio AB „S.“ banko Utenos filialo valiutos kasą Nr. (duomenys neskelbtini) , kur nuo savo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nuėmė jam neteisėtai pervestus pinigus ir perdavė juos J. V.. Tokiu būdu J. V., apgaule savo ir bendrininko naudai įgijo svetimus - nukentėjusiajai C. G. priklausančius 3043Eur.

1.2 Tęsdamas nusikalstamą veiką, toliau vykdydamas nusikalstamą susitarimą su nenustatytu asmeniu ir turėdamas tikslą savo ir kitų naudai apgaule įgyti svetimą turtą, neteisėtai panaudojant svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ir jų naudotojų tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, veikdamas bendrininkų grupėje, J. V. 2010 metų gegužės mėnesį, tiksliau nenustatytu laiku, susitarė su A. B., kad šis leistų pasinaudoti jo turimomis sąskaitomis AB „S.“ banke ir perduotų jam banko mokėjimo korteles. A. B., nesuvokusiam savo veiksnių nusikalstamumo, atlikus jam nurodytus veiksmus ir pažadėjus iš savo sąskaitos paimti neteisėtai pervestas pinigines lėšas, J. V. perdavė su juo bendrai veikusiam nenustatytam asmeniui, jam nurodytus A. B. vardą, pavardę, sąskaitos AB „S.“ banke numerį Nr. (duomenys neskelbtini). Nenustatytas asmuo, panaudodamas nenustatytą kompiuterinę techniką, bei nenustatytu būdu įgytus svetimo - Vokietijos Federacinės Respublikos piliečio D. B. elektroninės bankininkystės paskyros banke „B. B.” vartotojo nuolatinį slaptažodį ir naudotojo ID, bei sesijos identifikavimo kodus, 2010 m. birželio 7 d., pažeisdamas banko informacinės sistemos apsaugos priemones, prisistatydamas kaip teisėtas naudotojas, prisijungė prie banko „B. B.” interneto banko tarnybinėje stotyje esančios nukentėjusiojo D. B. elektroninės bankininkystės paskyros, suformavo mokėjimo pavedimą pervesti 3591,00 Eur iš nukentėjusiojo D. B. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į A. B. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB banke „S.“. Banko „B. B.” interneto sistemai automatiniu būdu atlikus minėtą mokėjimo pavedimą, nenustatytas asmuo, informavo J. V. apie atliktą neteisėtą finansinę operaciją. J. V., įgyvendindamas nusikalstamą sumanymą, nurodė A. B. vykti į banką Visagino mieste, bei išgryninti jam pervestus pinigus. A. B., nesuvokdamas savo veiksmų nusikalstamumo, 2010 m. birželio 8 d., nuvyko AB banko „S.“ klientų aptarnavimo padalinį (duomenys neskelbtini) , Visaginas, kur nuo savo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nuėmė 3589,60 Eur ir perdavė juos J. V.. Tokiu būdu J. V., veikdamas bendrininkų grupėje, apgaule savo ir bendrininko naudai įgijo svetimus - nukentėjusiajam D. B. priklausančius 3591,00 Eur.

1.3 Tęsdamas nusikalstamą veiką, toliau vykdydamas nusikalstamą susitarimą su nenustatytu asmeniu ir turėdamas tikslą savo ir kitų naudai apgaule įgyti svetimą turtą, neteisėtai panaudojant svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ir jų naudotojų tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, veikdamas bendrininkų grupėje, J. V. 2010 m. birželio mėnesį, tiksliau nenustatytu laiku, susitarė su M. D., kad šis leistų pasinaudoti jo turimomis sąskaitomis AB „S.“ banke ir perduotų jam banko mokėjimo korteles, bei prisijungimo prie elektroninės bankininkystės sistemos duomenis. M. D., nesuvokusiam savo veiksmų nusikalstamumo, atlikus jam nurodytus veiksmus ir pažadėjus iš savo sąskaitos paimti neteisėtai pervestas pinigines lėšas, J. V. perdavė su juo bendrai veikusiam nenustatytam asmeniui, jam nurodytus M. D. vardą, pavardę, sąskaitos AB „S.“ banke numerį Nr. (duomenys neskelbtini). Nenustatytas asmuo, panaudodamas nenustatytą kompiuterinę techniką, bei nenustatytu būdu įgytus svetimo - Vokietijos Federacinės Respublikos piliečio R. B. elektroninės bankininkystės paskyros banke „(duomenys neskelbtini) “ vartotojo nuolatinį slaptažodį ir naudotojo ID bei sesijos identifikavimo kodus, 2010 m. birželio 16 d., pažeisdamas banko informacinės sistemos apsaugos priemones, prisistatydamas kaip teisėtas naudotojas, prisijungė prie banko „(duomenys neskelbtini) “ interneto banko tarnybinėje stotyje esančios nukentėjusiojo R. B. elektroninės bankininkystės paskyros, suformavo mokėjimo pavedimą pervesti 2964,00 Eur iš nukentėjusiojo R. B. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į M. D. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB „S.“ banke. Banko „(duomenys neskelbtini) “ interneto sistemai automatiniu būdu atlikus minėtą mokėjimo pavedimą, nenustatytas asmuo informavo J. V. apie atliktą neteisėtą finansinę operaciją. J. V., įgyvendindamas nusikalstamą sumanymą, nurodė M. D. vykti į banką Visagino mieste, bei išgryninti jam pervestus pinigus. M. D., nesuvokdamas savo veiksmų nusikalstamumo, 2010 m. birželio 16 d. nuvyko į (duomenys neskelbtini) , Visagine esantį AB banko „S.“ klientų aptarnavimo padalinį, kur nuo savo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nuėmė 5000 litų (1448,10 Eur), bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini) , Visagine, nuo savo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nuėmė 4000 litų (1158,48 Eur) ir perdavė juos J. V.. Tokiu būdu J. V., veikdamas bendrininkų grupėje, apgaule savo ir bendrininko naudai įgijo svetimus nukentėjusiajam R. B. priklausančius 2964,00 Eur..

1.4 Tęsdamas nusikalstamą veiką, toliau vykdydamas nusikalstamą susitarimą su nenustatytu asmeniu ir turėdamas tikslą savo ir kitų naudai apgaule įgyti svetimą turtą, neteisėtai panaudojant svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ir jų naudotojų tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, veikdamas bendrininkų grupėje, J. V. 2010 m. birželio mėnesį, tiksliau nenustatytu laiku, susitarė su A. N., kad šis leistų pasinaudoti jo turimomis sąskaitomis AB „S.“ banke ir perduotų jam banko mokėjimo korteles, bei prisijungimo prie elektroninės bankininkystės sistemos duomenis. A. N., nesuvokusiam savo veiksmų nusikalstamumo, atlikus jam nurodytus veiksmus ir pažadėjus iš savo sąskaitos paimti neteisėtai pervestas pinigines lėšas, J. V. perdavė nenustatytam asmeniui jam nurodytus A. N. vardą, pavardę, sąskaitos AB „S.“ banke numerį Nr. (duomenys neskelbtini). Nenustatytas asmuo, panaudodamas nenustatytą kompiuterinę techniką, bei nenustatytu būdu įgytus svetimo - Vokietijos Federacinės Respublikos piliečio M. D. elektroninės bankininkystės paskyros vartotojo nuolatinį slaptažodį ir naudotojo ID bei sesijos identifikavimo kodus, 2010 m. birželio 29 d., pažeisdamas banko informacinės sistemos apsaugos priemones, prisistatydamas kaip teisėtas naudotojas, prisijungė prie banko “(duomenys neskelbtini) “ interneto banko tarnybinėje stotyje esančios nukentėjusiojo M. D. elektroninės bankininkystės paskyros, suformavo mokėjimo pavedimą pervesti 2350,00 Eur iš nukentėjusiojo M. D. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į A. N. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB „S.“ banke. Banko “(duomenys neskelbtini) “ interneto sistemai automatiniu būdu atlikus minėtą mokėjimo pavedimą, nenustatytas asmuo informavo J. V. apie atliktą neteisėtą finansinę operaciją. J. V., įgyvendindamas nusikalstamą sumanymą, nurodė A. N. vykti į banką Visagino mieste, bei išgryninti jam pervestus pinigus. A. N., nesuvokdamas savo veiksmų nusikalstamumo, 2010 m. birželio 29 d. nuvyko į banko AB „S.“ Utenos filialą (duomenys neskelbtini) , Visagine, kur nuo savo sąskaitos (duomenys neskelbtini) nuėmė 4060 litų (1175,85 Eur), bei banko AB „S.“ bankomate (duomenys neskelbtini) , Visagine, nuo savo sąskaitos (duomenys neskelbtini) nuėmė 4000 litų (1158,48 Eur) ir perdavė juos J. V.. Tokiu būdu J. V., veikdamas bendrininkų grupėje, apgaule savo ir bendrininko naudai įgijo svetimus - nukentėjusiajam M. D. priklausančius 2350,00 Eur.

1.5 Tęsdamas nusikalstamą veiką, toliau vykdydamas nusikalstamą susitarimą su nenustatytu asmeniu ir turėdamas tikslą savo ir kitų naudai apgaule įgyti svetimą turtą, neteisėtai panaudojant svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ir jų naudotojų tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, veikdamas bendrininkų grupėje, J. V. 2010 metų rudenį, tiksliau nenustatytu laiku, susitarė su O. A., o šis nesuvokdamas jog veikia bendrininkų grupėje ir nesuvokdamas savo veiksmų nusikalstamumo, susitarė su N. M., kad šis leistų pasinaudoti jo turimomis sąskaitomis AB „(duomenys neskelbtini) “ banke ir perduotų jam banko mokėjimo korteles. N. M., nesuvokusiam savo veiksmų nusikalstamumo, atlikus jam nurodytus veiksmus ir pažadėjus iš savo sąskaitos paimti neteisėtai pervestas pinigines lėšas, J. V. perdavė nenustatytam asmeniui jam nurodytus N. M. vardą, pavardę, sąskaitos AB „(duomenys neskelbtini) “ banke numerį Nr. (duomenys neskelbtini). Nenustatytas asmuo, panaudodamas nenustatytą kompiuterinę techniką bei nenustatytu būdu įgytus svetimus - Vokietijos Federacinės Respublikos piliečio M. M. A. elektroninės bankininkystės paskyros vartotojo nuolatinį slaptažodį ir naudotojo ID bei sesijos identifikavimo kodus, 2010 m. lapkričio 15 d. pažeisdamas banko informacinės sistemos apsaugos priemones, prisistatydamas kaip teisėtas naudotojas, prisijungė prie banko “(duomenys neskelbtini) “ interneto banko tarnybinėje stotyje esančios nukentėjusiojo M. M. A. elektroninės bankininkystės paskyros, suformavo mokėjimo pavedimą pervesti 2211,75 Eur iš nukentėjusiojo M. M. A. sąskaitos (duomenys neskelbtini) į N. M. sąskaitą AB „(duomenys neskelbtini) “ banke Nr. (duomenys neskelbtini). Banko “(duomenys neskelbtini) “ interneto sistemai automatiniu būdu atlikus minėtą mokėjimo pavedimą, nenustatytas asmuo informavo J. V. apie atliktą neteisėtą finansinę operaciją. J. V., įgyvendindamas nusikalstamą sumanymą, pranešė O. A., o šis N. M., kad reikės vykti į banką Visagino mieste, bei išgryninti jam pervestus pinigus, tačiau N. M. sužinojus, kad pinigų pervedimas yra užblokuotas, ir apie tai pranešus O. A., o šiam pranešus J. V., J. V. šios nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes N. M. banko sąskaitą administruojantis AB „(duomenys neskelbtini) “ bankas užblokavo neteisėtai pervestus 2211,75 Eur. Tokiu būdu J. V., veikdamas bendrininkų grupėje, pasikėsino apgaule savo ir bendrininko naudai įgyti svetimus - nukentėjusiajam M. M. A. priklausančius 2211,75 Eur.

1.6 Tęsdamas nusikalstamą veiką, vykdydamas nusikalstamą susitarimą su nenustatytu asmeniu, bei A. K., turėdamas tikslą savo ir kitų naudai apgaule įgyti svetimą turtą, neteisėtai panaudojant svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ir jų naudotojų tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, A. K. 2011 metų sausio mėnesį, tiksliau nenustatytu laiku susitarė su A. M., kad šis leistų pasinaudoti jo turima sąskaita AB „Ū.“ banke ir perduotų jam banko mokėjimo korteles, bei prisijungimo prie elektroninės bankininkystės sistemos duomenis. A. M., nesuvokusiam savo veiksmų nusikalstamumo, atlikus jam nurodytus veiksmus ir pažadėjus iš savo sąskaitos paimti neteisėtai pervestas pinigines lėšas, A. K. perdavė J. V., o šis nenustatytam asmeniui, jiems nurodytus A. M. vardą, pavardę, sąskaitos AB „Ū.“ banke numerį Nr. (duomenys neskelbtini) ir prisijungimo prie elektroninės bankininkystės sistemos duomenis. Nenustatytas asmuo, panaudodamas nenustatytą kompiuterinę techniką, bei nenustatytu būdu įgytus svetimo - Vokietijos Federacinės Respublikos piliečio S. S. elektroninės bankininkystės paskyros vartotojo nuolatinį slaptažodį ir naudotojo ID bei sesijos identifikavimo kodus, 2011 m. vasario 3 d., pažeisdamas banko informacinės sistemos apsaugos priemones, prisistatydamas kaip teisėtas naudotojas, prisijungė prie banko “(duomenys neskelbtini) “ interneto banko tarnybinėje stotyje esančios nukentėjusiojo S. S. elektroninės bankininkystės paskyros, suformavo mokėjimo pavedimą pervesti 2580,33 Eur iš nukentėjusiojo S. S. sąskaitos (duomenys neskelbtini) į A. M. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB „(duomenys neskelbtini) “. Banko “(duomenys neskelbtini) “ interneto sistemai automatiniu būdu atlikus minėtą mokėjimo pavedimą, nenustatytas asmuo informavo J. V. apie atliktą neteisėtą finansinę operaciją. J. V., įgyvendindamas nusikalstamą sumanymą, nurodė A. K., o šis A. M. vykti į banką Visagino mieste, bei išgryninti jam pervestus pinigus. A. M., nesuvokdamas savo veiksmų nusikalstamumo, nuvyko į (duomenys neskelbtini) , Visagine, esantį AB „Ū.“ bankas klientų aptarnavimo padalinį, tačiau J. V. nebaigė nusikaltimo dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes A. M. banko sąskaitą administruojantis AB „Ū.“ bankas užblokavo neteisėtai pervestus 2580,33 Eur. Tokiu būdu J. V., veikdamas bendrininkų grupėje su nenustatytu asmeniu ir A. K., pasikėsino apgaule savo ir bendrininkų naudai įgyti svetimus - nukentėjusiajam S. S. priklausančius 2580,33 Eur.

2. A. K. nuteistas už tai, kad jis vykdydamas nusikalstamą susitarimą su J. V., turėdamas tikslą savo ir kitų naudai apgaule įgyti svetimą turtą, neteisėtai panaudojant svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ir jų naudotojų tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, 2011 metų sausio mėnesį, tiksliau nenustatytu laiku, susitarė su A. M., kad šis leistų pasinaudoti jo turima sąskaita AB „Ū.“ banke ir perduotų jam banko mokėjimo korteles, bei prisijungimo prie elektroninės bankininkystės sistemos duomenis. A. M., nesuvokusiam savo veiksmų nusikalstamumo, atlikus jam nurodytus veiksmus ir pažadėjus iš savo sąskaitos paimti neteisėtai pervestas pinigines lėšas, A. K. perdavė J. V., o šis nenustatytam asmeniui nurodytus A. M. vardą, pavardę, sąskaitos AB „Ū.“ banke numerį Nr. (duomenys neskelbtini) ir prisijungimo prie elektroninės bankininkystės sistemos duomenis. Nenustatytas asmuo, panaudodamas nenustatytą kompiuterinę techniką, bei nenustatytu būdu įgytus svetimo - Vokietijos Federacinės Respublikos piliečio S. S. elektroninės bankininkystės paskyros vartotojo nuolatinį slaptažodį ir naudotojo ID bei sesijos identifikavimo kodus, 2011 m. vasario 3 d., pažeisdamas banko informacinės sistemos apsaugos priemones, prisistatydamas kaip teisėtas naudotojas, prisijungė prie banko “(duomenys neskelbtini) “ interneto banko tarnybinėje stotyje esančios nukentėjusiojo S. S. elektroninės bankininkystės paskyros, suformavo mokėjimo pavedimą pervesti 2580,33 Eur iš nukentėjusiojo S. S. sąskaitos (duomenys neskelbtini) į A. M. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB „(duomenys neskelbtini) “. Banko “(duomenys neskelbtini) “ interneto sistemai automatiniu būdu atlikus minėtą mokėjimo pavedimą, nenustatytas asmuo informavo J. V. apie atliktą neteisėtą finansinę operaciją. J. V., įgyvendindamas nusikalstamą sumanymą, nurodė A. K., o šis A. M. vykti į banką Visagino mieste, bei išgryninti jam pervestus pinigus. A. M., nesuvokdamas savo veiksmų nusikalstamumo, nuvyko į (duomenys neskelbtini) , Visagine, esantį AB „Ū.“ bankas klientų aptarnavimo padalinį, tačiau A. K. nebaigė nusikaltimo dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes A. M. banko sąskaitą administruojantis AB „Ū.“ bankas užblokavo neteisėtai pervestus 2580,33 Eur. Tokiu būdu A. K., veikdamas bendrininkų grupėje su nenustatytu asmeniu ir J. V., pasikėsino apgaule savo ir bendrininkų naudai įgyti svetimus - nukentėjusiajam priklausančius 2580,33 Eur.

3. Be to, J. V. teismui buvo perduotas jį kaltinant tuo, kad jis vykdydamas nusikalstamą susitarimą su M. Š. ir atlikdamas savo vaidmenį organizuotos grupės vykdomuose nusikaltimuose, J. V., siekdamas išplėsti organizuotos grupės nusikalstamos veiklos apimtis, 2010 m. gegužės mėnesį, Visagino mieste, žadėdamas piniginį atlygį, į organizuotos grupės vykdomą nusikalstamą veiklą įtraukė J. F., susitardamas su juo, kad šis surastų Visagino mieste gyvenančius asmenis, kurie savo vardu atsidarytų sąskaitas bankuose, nurodytų jiems nuimti neteisėtai į jų sąskaitas pervestas pinigines lėšas bei šias pinigines lėšas iš jų paimti.

3.1 Vykdydamas nusikalstamą susitarimą su J. V., tačiau nesuprasdamas, kad veikia organizuotoje grupėje, J. F. 2010 m. rugpjūčio mėnesį susitarė su M. Ž., kad šis leistų pasinaudoti jo turimomis sąskaitomis AB „(duomenys neskelbtini) “ banke ir perduotų jam banko mokėjimo korteles bei prisijungimo prie elektroninės bankininkystės sistemos duomenis. M. Ž., nesuvokusiam savo veiksmų nusikalstamumo, atlikus jam nurodytus veiksmus ir pažadėjus iš savo sąskaitos paimti neteisėtai pervestas pinigines lėšas, J. F. perdavė J. V., o šis M. Š. nurodytus M. Ž. vardą, pavardę, sąskaitos AB „(duomenys neskelbtini) “ banke numerį Nr. (duomenys neskelbtini) ir prisijungimo prie elektroninės bankininkystės sistemos duomenis, kuriuos M. Š. perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims. Ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, panaudodamas nenustatytą kompiuterinę techniką bei kartu su M. Š. įgytus svetimo - Vokietijos piliečio G. G. elektroninės bankininkystės paskyros vartotojo nuolatinį slaptažodį ir naudotojo ID bei sesijos identifikavimo kodus, 2010 m. rugsėjo 3 d., pažeisdamas banko informacinės sistemos apsaugos priemones, prisistatydamas kaip teisėtas naudotojas, prisijungė prie banko „(duomenys neskelbtini) “ interneto banko tarnybinėje stotyje esančios Vokietijos piliečio G. G. elektroninės bankininkystės paskyros, suformavo mokėjimo pavedimą pervesti 2000 Eur (kas atitinka 6905,6 Lt sumą) iš Vokietijos piliečio G. G. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į M. Ž. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB „(duomenys neskelbtini) “ banke. Banko „(duomenys neskelbtini) “ interneto sistemai automatiniu būdu atlikus minėtą mokėjimo pavedimą, M. Š. informavo J. V. apie atliktą neteisėtą finansinę operaciją.

Tęsdami nusikalstamą veiką ir vykdydami nusikalstamą susitarimą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, panaudodamas nenustatytą kompiuterinę techniką bei kartu su M. Š. įgytus svetimo - Vokietijos pilietės B. B. elektroninės bankininkystės paskyros vartotojo nuolatinį slaptažodį ir naudotojo ID bei sesijos identifikavimo kodus, 2010 m. rugsėjo 3 d., pažeisdamas banko informacinės sistemos apsaugos priemones, prisistatydamas kaip teisėtas naudotojas, prisijungė prie banko „(duomenys neskelbtini) “ interneto banko tarnybinėje stotyje esančios Vokietijos pilietės B. B. elektroninės bankininkystės paskyros, suformavo mokėjimo pavedimą pervesti 2000 Eur (kas atitinka 6905,6 Lt sumą) iš Vokietijos pilietės B. B. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į M. Ž. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB „(duomenys neskelbtini) “ banke. Banko „S. G.“ interneto sistemai automatiniu būdu atlikus minėtą mokėjimo pavedimą, M. Š. informavo J. V. apie atliktą neteisėtą finansinę operaciją J. V., įgyvendindamas nusikalstamą sumanymą, nurodė J. F., o šis M. Ž. vykti į banką bei išgryninti jam pervestus pinigus. M. Ž., nesuvokdamas savo veiksmų nusikalstamumo, 2010 m. rugsėjo 3 d. nuvyko prie Veteranų g. 2, Visagine esančio bankomato, kur 21⁰⁵ val. nuo savo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) per tris kartus nuėmė 5000 Lt, 2010 m. rugsėjo 4 d. nuvyko į AB „(duomenys neskelbtini) “ banko padalinį (duomenys neskelbtini) , Vilniuje, kur nuo savo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nuėmė 8700 Lt ir perdavė juos J. F., o šis J. V. ir M. Š.. Tokiu būdu J. V., veikdamas kaip organizuota grupė su M. Š. bei kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, padedant J. F., apgaule savo ir bendrininko naudai įgijo svetimus - Vokietijos piliečiui G. G. priklausančius 2000 Eur (kas atitinka 6905,6 Lt sumą) ir Vokietijos pilietei B. B. priklausančius 2000 Eur (kas atitinka 6905,6 Lt sumą).

4. J. F. teismui buvo perduotas jį kaltinant tuo, kad 2010 m. gegužės mėnesį Visagino mieste susitarė su organizuotos grupės nariu J. V. už piniginį atlygį padėti jiems apgaule įgyti svetimą turtą, neteisėtai pervedant pinigines lėšas bei prisiėmė nusikalstamus įsipareigojimus - surasti Visagino mieste gyvenančius asmenis, kurie savo vardu atsidarytų sąskaitas bankuose, nurodyti jiems nuimti neteisėtai į jų sąskaitas pervestas pinigines lėšas bei šias pinigines lėšas iš jų paimti ir perduoti J. V..

4.1 Vykdydamas nusikalstamą susitarimą su J. V., tačiau nesuprasdamas, kad veikia organizuotoje grupėje, J. F. 2010 m. rugpjūčio mėnesį susitarė su M. Ž., kad šis leistų pasinaudoti jo turimomis sąskaitomis AB „(duomenys neskelbtini) “ banke ir perduotų jam banko mokėjimo korteles bei prisijungimo prie elektroninės bankininkystės sistemos duomenis. M. Ž., nesuvokusiam savo veiksmų nusikalstamumo, atlikus jam nurodytus veiksmus ir pažadėjus iš savo sąskaitos paimti neteisėtai pervestas pinigines lėšas, J. F. perdavė J. V., o šis M. Š. jiems nurodytus M. Ž. vardą, pavardę, sąskaitos AB „(duomenys neskelbtini) “ banke numerį Nr. (duomenys neskelbtini) ir prisijungimo prie elektroninės bankininkystės sistemos duomenis, kuriuos M. Š. perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims. Ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, panaudodamas nenustatytą kompiuterinę techniką bei kartu su M. Š. įgytus svetimo - Vokietijos piliečio G. G. elektroninės bankininkystės paskyros vartotojo nuolatinį slaptažodį ir naudotojo ID bei sesijos identifikavimo kodus, 2010 m. rugsėjo 3 d., pažeisdamas banko informacinės sistemos apsaugos priemones, prisistatydamas kaip teisėtas naudotojas, prisijungė prie banko „(duomenys neskelbtini) “ interneto banko tarnybinėje stotyje esančios Vokietijos piliečio G. G. elektroninės bankininkystės paskyros, suformavo mokėjimo pavedimą pervesti 2000 Eur (kas atitinka 6905,6 Lt sumą) iš Vokietijos piliečio G. G. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į M. Ž. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB „(duomenys neskelbtini) “ banke. Banko „(duomenys neskelbtini) “ interneto sistemai automatiniu būdu atlikus minėtą mokėjimo pavedimą, M. Š. informavo J. V. apie atliktą neteisėtą finansinę operaciją. Tęsdami nusikalstamą veiką ir vykdydami nusikalstamą susitarimą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, panaudodamas nenustatytą kompiuterinę techniką bei kartu su M. Š. įgytus svetimo - Vokietijos pilietės B. B. elektroninės bankininkystės paskyros vartotojo nuolatinį slaptažodį ir naudotojo ID bei sesijos identifikavimo kodus, 2010 m. rugsėjo 3 d., pažeisdamas banko informacinės sistemos apsaugos priemones, prisistatydamas kaip teisėtas naudotojas, prisijungė prie banko „(duomenys neskelbtini) “ interneto banko tarnybinėje stotyje esančios Vokietijos pilietės B. B. elektroninės bankininkystės paskyros, suformavo mokėjimo pavedimą pervesti 2000 Eur (kas atitinka 6905,6 Lt sumą) iš Vokietijos pilietės B. B. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į M. Ž. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB „(duomenys neskelbtini) “ banke. Banko „S. G.“ interneto sistemai automatiniu būdu atlikus minėtą mokėjimo pavedimą, M. Š. informavo J. V. apie atliktą neteisėtą finansinę operaciją J. V., įgyvendindamas nusikalstamą sumanymą, nurodė J. F., o šis M. Ž. vykti į banką bei išgryninti jam pervestus pinigus. M. Ž., nesuvokdamas savo veiksmų nusikalstamumo, 2010 m. rugsėjo 3 d. nuvyko prie (duomenys neskelbtini) , Visagine, esančio bankomato, kur 21⁰⁵ val. nuo savo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) per tris kartus nuėmė 5000 Lt, 2010 m. rugsėjo 4 d. nuvyko į AB „(duomenys neskelbtini) “ banko padalinį (duomenys neskelbtini) , Vilniuje, kur nuo savo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nuėmė 8700 Lt ir perdavė juos J. F., o šis J. V. ir M. Š.. Tokiu būdu J. F. padėjo organizuotos grupės nariams - J. V., M. Š. bei kitiems ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims atlikti neteisėtas finansines operacijas ir apgaule įgyti svetimus - Vokietijos piliečiui G. G. priklausančius 2000 Eur (kas atitinka 6905,6 Lt sumą) ir Vokietijos pilietei B. B. priklausančius 2000 Eur (kas atitinka 6905,6 Lt sumą),

Šalies argumentai

5. Apeliaciniu skundu A. K. prašo skundžiamą nuosprendį dalyje dėl jo nuteisimo pakeisti ir priimti jį išteisinamąjį nuosprendį, nesant jam inkriminuotose nusikalstamose veikose nusikaltimo sudėties subjektyviosios pusės-tiesioginės tyčios, arba taikant BK 55 straipsnio ir 97 straipsnio 6 dalies nuostatas, skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, nes teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, neatsižvelgė į įrodymų visumą, negretino jų tarpusavyje, o į kai kuriuos jį teisinančius įrodymus nekreipė dėmesio, nesivadovavo jo teisme duotais teisingais parodymais.

5.1 Nurodo, kad jam inkriminuotame kaltinime nurodytų finansinių operacijų neiniciavo, jų neatliko. Viskas prasidėjo nuo to, kad pažįstamas A. P. prašė surasti asmenis, kurių sąskaitomis galima būtų pasinaudoti jo pažįstamų asmenų iš Latvijos firmos darbuotojų iš Vokietijoje atlyginimams pervesti į Lietuvą, ir taip išvengti mokesčių sumokėjimo, kol firma sustiprės. A. P. suklaidintas nesuvokė, kad jo pasiūlyta atlikti veika yra pavojinga.

5.2 Mano, kad jo kaltė negali būti preziumuojama vien tik ikiteisminio tyrimo teisėjui duotais parodymais, kurie visi iš esmės yra melagingi, jų davimo metu jis nebuvo prisaikdintas ir įspėtas už melagingų parodymų davimą, visas aplinkybes nurodė tokias, kokias liepė sakyti tyrėjai, prieš tai apklausdami jį be gynėjo ir naudodami psichologinį smurtą bei įbauginę, kad priešingu atveju jis bus suimtas. Minimus parodymus pirmosios instancijos teisme jis paneigė ir pasakė tiesą, tačiau teismas jo teisingus parodymus nepagrįstai atmetė neatsižvelgęs, kad jo parodymai ikiteisminio tyrimo teisėjui iš esmės net nesutapo su A. M. parodymais. Beje, pastarasis teigė supratęs, kad į jo sąskaitą bus pervesti „nešvarūs“ pinigai, todėl nesuprantama teismo išvada, kad A. M. jo ( apelianto) prašomus veiksmus atliko nesuvokdamas savo veiksmų nusikalstamumo. Be to, A. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriais remiantis jis iš esmės buvo pripažimtas kaltu, pirmosios instancijos teisme net nebuvo patikrinti, A. M. nebuvo apklaustas, jis ( apeliantas ) negalėjo jam užduoti klausimų ir paneigti jam inkriminuotus kaltinimus. Tuo tarpu A. P. ikiteisminio tyrimo metu iš viso nebuvo apklaustas, nors nuo įvykio dienos iki jo mirties praėjo daugiau nei dveji metai. Pirmosios instancijos teismui pateikta versija apie jo santykius su A. P. ir jo vaidmenį nuimant pinigus iš A. M. sąskaitos, be jokių paaiškinimų nebuvo tikrinama, o tiesiog buvo atmesta, nors jis nurodė, kad visi banko prisijungimo duomenys buvo ir liko pas A. P.. Pastarąją aplinkybę patvirtina ir tai, kad atlikus kratas apelianto namuose jokie banko prisijungimo duomenys rasti nebuvo. Tuo tarpu J. V. viso proceso metu taip pat neigė, kad jie pinigų pervedimo operacijas iš S. S. sąskaitos į A. M. sąskaitą atliko bendrai ir nurodė, kad jis buvo apkalbėtas, kas yra tiesa, nes visus kaltinime nurodytus veiksmus atliko su A. P. ir jo suklaidintas - „nesuvokdamas savo veiksmų nusikalstamumo". Tai patvirtina ir aplinkybė, kad atlikus kratas pas A. M., buvo rasti A. P. rašyti rašteliai dėl vėliau atliktų bankinių operacijų.

5.3 Teigia, kad vienu iš kratos metu apelianto bute paimtu kompiuteriu kurį laiką, nuo 2012 metų vasario mėnesio pradžios iki vidurio, bendraudamas su jam pažįstamais asmenimis iš Latvijos, naudojosi būtent A. P., kurio vartotojo vardas „J. F.". Tuo tarpu apelianto vartotojo vardas yra „A." ir „A.", o J. V.-„V.". Su pastarojo „S.“ susirašinėjimu 2012 m. vasario mėnesio pradžioje dėl pinigų pervedimo iš S. S. į A. M. sąskaitą nėra susijęs ir susipažino tik ikiteisminio tyrimo metu. Analizuotamas kompiuterio duomenų išklotines teismas turėjo atkreipti dėmesį, kad vartotojas „(duomenys neskelbtini) " 2011-02-09 pokalbyje su (duomenys neskelbtini) " kalba apie tai, kad jis vyks į Rygą, o tai patvirtina A. P. ryšius su asmenimis iš Latvijos, su kuriais pastarasis buvo susitikęs. Teisme apklaustas O. S. patvirtino kontaktą su asmeniu, vardu A., su kuriuo jį supažindino M. Š., ir kuris pasiūlė jam užsidirbti, pervedant pinigus į jo sąskaitą. Mano, kad jei O. S. būtų pateiktas atpažinti A. P., jis neabejotinai jį atpažintų kaip asmenį vardu A., t.y. A. P., kurio sukurtai versijai apie tariamą nekaltą praturtėjimą jis ( apeliantas) patikėjo, kaip ir A. M. jo ( apelianto) perpasakota versija, nes jie abu nesuvokė darą nusikalstamą veiką.

5.4 Kaip matyti iš aukščiau aptartų aplinkybių, kaltinimai jam buvo grindžiami prielaidomis, abejotinais įrodymais, kurie neįrodo jo kaltės dėl inkriminuotų nusikaltimų. Vienintelis įrodymas, kuriuo remiasi teismas, yra apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją protokolas, kuris buvo išgautas pažeidžiant teisę į gynybą, todėl šis įrodymas turi būti pripažintas niekiniu. Todėl, remdamasis skunde išdėstytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, bei teisiniais argumentais suformuotais teismų praktikoje, mano, kad skundžiamas nuosprendis turi būti panaikintas ir jo atžvilgiu priimtas išteisinamaiss nuosprendis.

5.5 Be to, skunde apeliantas teigia, kad priimdamas skundžiamą nuosprendį pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, nes tai patvirtina nuosprendyje nurodyti painūs ir neteisingi jį charakterizuojantys duomenys. Teismas nurodė, kad jis nedirba, nesimoko, neturi pastovaus pragyvenimo šaltinio, atlieka realią laisvės atėmimo bausmę, po veikų padarymo buvo nuteistas už plėšimą, teistumas neišnykęs. Tačiau apeliantas parodo, kad jam inkriminuotų veikų padarymo metu – 2011 metais, mokėsi, dirbo, ankstesni teistumai buvo išnykę ir neturėjo būti vertinami parenkant griežčiausią laisvės atėmimo bausmę už jam inkriminuotas veikas, už kurias buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu.

5.6 Pažymi, kad iki 2011-02-03 realia laisvės atėmimo bausme nebuvo nuteistas, 2008-03-12 paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas buvo atidėtas 1 metams, yra atlikta, todėl BK 97 straipsnio 6 dalies prasme teistumas išnyko 2009-03-12 ir jis nuo to laiko buvo laikomas neteistu, kas reiškia, kad skundžiamu nuosprendžiu teismas turėjo skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu (BK 55 straipsnis).

6. Apeliaciniu skundu J. V. prašo pakeisti Visagino miesto apylinkės teismo nuosprendį dalyje dėl jo nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, šią veiką perkvalifikuojant pagal to paties straipsnio 1 dalį, bei galutinę subendrintą baumę skirti nesusijusią su laisvės atėmimu.

6.1 Nurodo, kad savo kaltę pripažino iš dalies, neneigė padaręs nusikalstamas veikas, kurių metu pinigai buvo pervesti į M. D., A. Š., R. O. ir A. P. sąskaitas. Nepripažįsta epizodų, susijusio su A. B., O, A. ir A. K.. Nusikalto, nes 2010 asmuo, vardu “V.” pasakė, kad turi pažįstamą hakerį, siūlė rasti žmones Lietuvoje, į kurių sąskaitas galima būtų pervesti pinigus. Žadėjo 35 procentus nuo gautos sumos, todėl sutiko su pasiūlymu, grįžęs į Lietuvą prašė M. D., R. O., A. P. ir A. Š. leisti pasinaudoti jų sąskaitomis, tačiau nežinojo, iš kur bus pervedami pinigai, apie tai sužinojo tik gavęs kaltinamąjį aktą. Tuo metu nežinojo, kodėl ir kaip buvo nuimti pinigai iš Vokietijos piliečių, nurodytų kaltinime, nuo jų sąskaitų pinigų nenuėmė. Kas tai darė, nežino, jokiomis neteisėtomis kompiuterinėmis programomis nesinaudojo.

6.2 Pažymi, kad liudytojas A. B. teisme nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu davė neteisingai parodymus apie jį, nes apklausos metu buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų ir nurodė tik vėliau supratęs, kad apie pinigų pervedimus kalbėjo ne su J. V., o su M. D.. Todėl mano, kad neįrodyta, jog jis padarė nusikaltimą susijusį su pinigų pervedimu ir į A. B. sąskaitą iš nukentėjusiojo D. B. sąskaitos.

6.3 Liudytojas O. A. apylinkės teisme taip pat nepatvirtino savo parodymų, kuriuos davė ikiteisminio tyrimo metu nurodydamas, kad jie buvo gauti prievarta. Teisme jis teigė, kad abejoja, jog būtent J. V. kreipėsi pas jį su prašymu surasti žmonių į kurių sąskaitas galėtų pervesti pinigus. Jis parodė, kad apie pinigų pervedimus bendravo su N. M. ir, kad jis paėmė jo sąskaitos numerį ir perdavė asmeniui, kuris jam pasiūlė užsidirbti pinigų, o ar tas asmuo buvo būtent J. V., jis negali patvirtinti. Be to jis parodė, kad tai buvo 2010 m. rudenį, tuo tarpu teismui buvo pateikti rašytiniai įrodymai, kad nuo 2010m. spalio mėn. apeliantas gyveno ir dirbo Vokietijoje. Be to ir liudytoja M. A. parodė, kad jis iš Lietuvos Respublikos 2010 m. rugpjūčio mėn. buvo įšvykęs.

6.4 A. K. teisme nepatvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, teigdamas, kad jo duoti parodymai apie J. V. ir M. Š. buvo melagingi, nes juos apkalbėjo nenorėdamas būti suimtu, kaip ir ką sakyti buvo nurodę pareigūnai. Jis parodė, kad 2010 metais buvo išvykęs į Angliją ir su juo ( apeliantu) bei M. Š. nebendravo.

6.5 Tokiu būdu mano, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad jis padarė aukščiau aptartas tris nusikalstamas veikas.

6.6 Pažymi, kad kvalifikuojant veiką pagal BK 182 straipsnį, apgaule įgyto turto vertė nustatoma vadovaujantis BK 190 straipsnyje pateiktu turto vertės išaiškinimu. Šiame skyriuje numatytas turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą ( BK 190 straipsnio 1 dalis ) , t.y. 9412,50 Eur: 1 MGL atitinka 37,65 Eur (37,65 Eur x 250 = 9412,50 Eur )

6.7 Šioje byloje nustatyta, kad į M. D. sąskaitą iš Vokietijos piliečio R. B. sąskaitų buvo pervesta 2606,58 Eur, į A. Š. sąskaitą iš Ch. G. saskaitos buvo pervesta 3043 Eur, į A. N. sąskaitą iš Ch. G. pervesta 2350 Eur iš viso neteisėtai iš nukentėjusių pervesta 7 999,58 Eur, t.y, jis neįgijo didelės vertės svetimo turto, todėl veika turi būti kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

6.8 Taigi skundžiamu nuosprendžiu teismas nustatė aplinkybes, neatitinkančias faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, netinkamai pritaikė įstatymą ir neteisingai jam paskyrė bausmę.

Žemesnės instancijos teismas

7. Prokurorė skundžia apylinkės teismo nuosprendžio dalį dėl J. F. išteisinimo ir J. V. išteisinimo iš epizodo, susijusio su pinigų nuskaitymu nuo nukentėjusiųjų G. G. (G.) ir B. H. (buvusi pavardė B.) sąskaitų, bei jam paskirtų bausmių. Prašo šioje dalyje nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

7.1 J. F. pripažinti kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir nuteisti jš laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams; pripažinti kaltu pagal BK 215 straipsnio 1 dalį ir nuteisti laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams. Paskirtas bausmes subendrinti BK 63 straiosnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 2 metams 6 mėnesiams. Paskirtą bausmę BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 9 dalimi subendrinti su Ignalinos rajono apylinkės teismo 2015-12-22 nuosprendžiu skirta bausmės dalimi ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą 6 metams, ją atliekant pataisos namuose.

7.2 J. V. pripažinti kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir BK 215 straipsnio 1 dalį epizode susijusiame su pinigų nuskaitymu nuo nukentėjusiųjų G. G. (G.) ir B. H. (buvusi pavardė B.) sąskaitų. Pakeisti nuosprendžio dalį dėl bausmių paskyrimo J. V. ir paskirti jam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje padarymą - laisvės atėmimą 4 metams; už nusikalstamos veikos, numatytos BK 215 straipsnio 1 dalyje padarymą - laisvės atėmimą 2 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies l punktu, paskirti galutinę subedrintą bausmę - laisvės atėmimą 4 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

7.3 Nurodo, kad teismas vertindamas įrodymus nesilaikė BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų įrodymų vertinimo nuostatų, neišsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas bylos aplinkybes, įrodymus vertino atsietai, nevertino jų visumos, pirmenybę teikė kaltinamųjų J. F. ir J. V. parodymams, kurie neprivalėjo duoti apie save teisingų parodymų, tokiu būdu iš dalies priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nuosprendį.

7.4 Apylinkės teismas teisingai nustatė, kad byloje nėra įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų, kad J. V. subūrė organizuotą grupę inkriminuotoms nusikalstamoms veikoms daryti, todėl ši kvalifikuojanti aplinkybė, kaip neįrodyta, buvo pagrįstai pašalinta iš jam pareikšto kaltinimo. Tačiau išteisindamas J. V. ankščiau paminėtame epizode ir J. F. dėl jam inkriminuotų veikų, rėmėsi tik pastarųjų parodymais, bei juos patvirtinančiais liudytojo M. Ž. parodymais, tačiau šių parodymų nevertino visų byloje surinktų įrodymų kontekste – nevertino ir paliko neanalizuotais liudytojų M. P. ir A. D. (K.) parodymus, motyvuodamas tuo, kad J. F. nėra šioje byloje pareikšti kaltinimai susiję su pinigų pervedimais į šių liudytojų banko sąskaitas. Minimų liudytojų parodymai patvirtina, kad J. V. ir J. F. susiję su pinigų pervedimų į M. Ž. banko sąskaitą iš nukentėjusiųjų G. G. (G.) ir B. H. (buvusi pavardė B.) sąskaitų. Aukščiau paminėtos liudytojos patvirtino, kad jos būtent J. F. buvo prašomos leisti pasinaudoti jų banko sąskaitomis, kad į jas būtų pervesti tariamai jam priklausantys pinigai, kad M. P. J, F. perduoti kortelės duomenys ir liko pas jį, kad po kurio laiko jai grįžus iš užsienio sužinojo, kad jos sąskaitoje yra didelė pinigų suma, nuo kurios ji atsisakė. Tuo tarpu A. D. (.K.) parodė, kad ji prašoma J. F. atsidarė banko sąskaitą ir jam perdavė visus banko dokumentus, matė, kad J. F. visus jos banko sąskaitos duomenis dar tą pačią dieną perdavė J. V.. Būtent šie liudytojų parodymai parodo J. F. ir J. V. nusikalstamų veiksmų braižą, t.y. tai, kad analogiškomis aplinkybėmis J. F. ieškojo žmonių, į kurių banko sąskaitas galėtų būti neteisėtai pervesti nukentėjusiųjų banko sąskaitose esantys pinigai ir šių liudytojų banko sąskaitos duomenys buvo perduoti ne kam kitam, o J. V..

7.5 Ikiteisminio tyrimo metu J. F. teigė, kad jis buvo pažįstamas su J. V. ir kad jo prašymu ieškojo žmonių kurių banko sąskaitomis galima būtų pasinaudoti ir su jo žinia buvo perduoti A. D. (K.) bankininkystės duomenys J. V., vėliau tokiomis pačiomis aplinkybėmis buvo gauti M. Ž. banko sąskaitos duomenys. Viso proceso metu M. Ž. teigė, kad būtent J. F. automobiliu buvo vykstama prie bankomatų nuimti pinigų ir iš banko sąskaitos nuimtus pinigus perdavė asmeniui vardu R. manydamas, kad šie pinigai bus perduoti ne kam kitam, o būtent J. F.. Šie M. Ž. parodymai patvirtina, kad J. F. susijęs jam inkriminuota veika pervedant pinigus į M. Ž. saskaitą. Taip jis realizavo bendrą sumanymą su J. V., o pastarasis su nenustatytais asmenimis, sukčiauti, bei abu atliko dalį nusikalstamos veikos. M. Ž. duoti parodymai teisme palankūs J. F., taip pat turėtų būti vertintinas kaip siekis padėti sutuoktinės tėvui J. F. išvengti atsakomybės, nes jo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu sutampa su kitais byloje esančiais duomenimis, patvirtinančiais J. F. ir J. V. kaltę šiame epizode. Be to, J. F. bei J. V. kaltę šiame epizode patvirtina ir rašytiniai įrodymai, nurodyti kaltinamajame akte. Esant šioms aplinkybėms, išteisinamasis nuosprendis šioje dalyje naikintinas ir priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis.

7.6 Skiriant bausmę prašo atsižvelgti, kad kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių šiame epizode nenustatyta, į tai, kad J. F. tiesiogine tyčia padarė apysunkį ir nesunkų baigtus nusikaltimus, juos darydamas siekė savanaudiškų tikslų, į tai, kad J. F. šiuo metu niekur nedirba, nesimoko, neturi pastovaus pragyvenimo šaltinio, praeityje teistas, atlieka realią laisvės atėmimo bausmę, jau po šių nusikaltimų padarymo buvo nuteistas už sunkaus nusikaltimo padarymą, teistumas neišnykęs ir tai rodo jo polinkį nusikalsti, todėl turi būti skirtina bausmė susijusi su laisvės atėmimu, jam inkriminuotų straipsnių sankcijos ribose.

7.7 Nurodo, kad teismas skirdamas bausmę J. V., atsižvelgė į visas reikšmingas BK 54 straipsnyje nustatytas aplinkybes ir pagrįstai bei motyvuotai parinko griežtesnę bausmės rūšį - laisvės atėmimą, tačiau skirdamas laisvės atėmimo bausmę artimą minimumui neįvertino tai, kad J. V. padarė iš viso tik šioje baudžiamojoje byloje 7 nusikalstamos veikos epizodus, dėl kitų jo padarytų analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų baudžiamasis procesas vyksta kitoje baudžiamojoje byloje. Tai rodo, kad jo padarytos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės, o ilgai ir kruopščiai planuotos su kitais asmenimis. Teismas neįvertino, kad jo padarytomis nusikalstomomis veikomis buvo padaryta didelė turtinė žala, kad ši žala nėra atlyginta, į tai, jog J. V. net ir po šioje byloje nusikalstamų veikų padarymo ir vėl nusikalto, kas rodo jo didesnį pavojingumą visuomenei, kad jis yra linkęs nusikalsti ir negerbti įstatymo saugomų vertybių. Todėl atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes akivaizdu, kad J. V. paskirtos bausmės savo trukme per švelnios ir prieštarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmių skyrimo pagrindams (BK 41 straipsnis ir 54 straipsnis), o BK normos reglamentuojančios bausmės skyrimą pritaikytos netinkamai ir paskirtą bausmę būtina griežtinti.

Motyvuojamoji dalis

8. Nuteistųjų J. V. ir A. K. apeliaciniai skundai atmetami, prokurorės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

9. Pagal bylų nagrinėjimo proceso apeliacinės instancijos teisme bendrąsias nuostatas, įtvirtintas BPK 320 straipsnyje, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė skundus ar dėl kurių tie skundai buvo paduoti.

Dėl J. V. ir A. K. apeliacinių skundų

10. Kaip matyti iš apeliantų skundų turinio, juose keliamas įrodymų vertinimo klausimas. A. K. neigia padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, J. V. kaltu prisipažino iš dalies - neneigia kaltės dėl nusikalstamų veikų, įvykdytų Ch. G., R. B. ir M. D. atžvilgiu bei nurodo, kad dėl nusikalstamų veikų, padarytų D. B., M. M. A. ir S. S. atžvilgiu nuteistas nepagrįstai.

11. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas, t.y. jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra išimtinė teismo, priimančio baigiamąjį aktą byloje, prerogatyva, teismas priimdamas nuosprendį privalo išdėstyti įrodymų vertinimo motyvus.

Žemesnės instancijos teismas

11.1 Kolegija, patikrinusi bylą nuteistųjų A. K. ir J. V. apeliacinių skundų ribose, neturi pagrindo manyti, kad baudžiamojoje byloje vertinant įrodymus aukščiau paminėtuose epizoduose, kuriuose apeliantai savo kaltę neigia, pirmos instancijos teismas pažeidė BPK nuostatas. Teismas visas bylos aplinkybes išnagrinėjo pagal savo vidinį įsitikinimą išsamiai ir nešališkai, teisingai įvertino surinktus ir ištirtus įrodymus, patikrino kiekvieno įrodymo tikrumą, liečiamumą, leistinumą, įrodymų patikimumą, pakankamumą, jų tarpusavio ryšį ir įvertino visus byloje esančius įrodymus kaip visumą vadovaudamasis įstatymu.

11.2 Kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog abu apeliantai padarė jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, už kurias jie buvo nuteisti skundžiamu nuosprendžiu. Apylinkės teismas nuosprendyje aiškiai ir išsamiai išdėstė sprendimo motyvus dėl apeliantų nuteisimo, nurodė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kuriuos įrodymus atmeta, įvertino teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų detaliai nekartoja.

12. J. V. kaltę padarius nusikalstmą veiką D. B. atžvilgiu, t.y. neteisėtai panaudojant jam svetimą - D. B. elektroninių mokėjimo priemonių ir jų naudotojo tapatybę patvirtinimo priemonių duomenis bei apgaulės būdu užvaldžius nukentėjusiojo pinigus, patvirtina liudytojo A. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, jo bankų sąskaitų išrašai, A. B. sutarčių su “S.” AB kopijos, bei dokumentai, susiję su teisine pagalba.

12.1 Apklausiamas ikiteisminio tyrimo įstaigoje A. B. parodė, kad 2010 m. vasarą pažįstamas J. V. paprašė leisti pasinaudoti jo sąskaita, sakydamas, kad jam kažkas turi pervesti pinigus iš Vokietijos. Kadangi žinojo, kad J. V. tuo metu buvo grįžęs į Lietuvą, nuėjęs į „S.” AB atnaujino savo nebenaudojamą sąskaitą ir jos numerį nurodė J. V.. Po kelių savaičių J. V. pasakė, kad pinigai jau sąskaitoje, davė lapelį, kuriame buvo nurodyti pervedusio pinigus asmens duomenys vokiečių kalba, abiems nuvykus į banką, jis iš savo sąskaitos išgrynino 3000 eurų ir, iškeitęs juos į litus, perdavė J. V., už ką gavo 200 eurų. Buvo įsitikinęs, kad į sąskaitą pervesti pinigai priklauso J. V..

12.2 Šiuos A. B. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtina rašytiniai įrodymai - jo 2010 m. gegužės 31 d. rašytas prašymas “S.” AB sudaryti sąskaitos sutartį, bei pati sutartis, taip pat banko sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad 2010 m. birželio 7 d. į A. B. sąskaitą, esančią “S.” AB iš D. B. sąskaitos buvo pervesta 3591 eurų, kurie nuo A. B. sąskaitos buvo nuimti sekančią dieną ( 4 T. b.l. 20- 27,48-50), taip pat rašytiniai nukentėjusiojo D. B. parodymai, kad jis asmens A. B. nepažįsta, pinigų jam nėra pervedęs, kaip buvo įvykdyta finansinė operacija ir kas ją įvykdė, nežino, bei nukentėjusiojo D. B. sąskaitų išraše esantys duomenys, kad iš jo sąskaitos 2010 m. birželio 7 d. į A. B. sąskaitą buvo pervesta 3591 eurų.

12.3 Nors teisminio nagrinėjimo metu A. B. savo parodymus pakeitė, nurodė, kad dėl pinigų pervedimo į jo sąskaitą tarėsi ne su J. V., o su šiuo metu jau mirusiu M. D., motyvuodamas, kad ikiteisminio tyrimo metu susimaišė, nes J. V. su M. D. išoriškai panašūs ir apie tai suprato dalyvaudamas M. D. laidotuvėse, tačiau tokie jo nurodomi duomenys paneigti liudytojos J. D. parodymais apie tai, kad jos buvęs vyras su J. V. ir A. B. 2010 metais nebendravo, A. B. vyro laidotuvėse nedalyvavo, be to jie - J. V. su M. D. išoriškai visiškai nėra panašūs, todėl apylinkės teismas A. B. teisme duotus parodymus pagrįstai atmetė kaip nepagrįstus, nes jie neatitinka kitų įrodymų visumos ir vadovavosi jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurie vertinant juos visų bylos duomenų kontekste, patvirtina, jog J. V. padarė nusikalstamą veiką D. B. atžvilgiu, todėl skundžiamu nuosprendžiu už tai nuteistas pagrįstai.

13. Nuteistasis J. V. apeliaciniame skunde teigia, kad nėra susijęs su neteisėtu pinigų pervedimu į M. M. A. sąskaitą ir jo nekaltumą tariamai patvirtina O. A., į kurio sąskaitą buvo pervesti pinigai iš M. M. A. sąskaitos, teisme duoti parodymai apie tai, kad jis kategoriškai negalėjo patvirtinti ikiteisminio tyrimo metu nurodytų aplinkybių, kad rasti žmonių, už atitinkamą atlygį galinčių leisti pasinaudoti jų sąskaitomis, jo prašė būtent J. V.. Tačiau skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, kad pirmosios instacijos teismas pagrįstai nesivadovavo O. A. teisme duotais parodymais ir juos atmetė, nes J. V. kaltę šiame epizode visiškai patvirtina ikiteisminio tyrimo surinktų duomenų, išnagrinėtų teisiamajame posėdyje, visuma.

13.1 Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas O. A. vienareikšmiškai, net dviejų apklausų metu – 2012 m. sausio 27 d. ir 2013 m. vasario 13 d. nurodė analogiškas aplinkybes, kad 2010 m. rudenį sutikus J. V. pastarasis jo prašė už 300 litų leisti pasinaudoti jo banko sąskaitos prisijungimo duomenimis, tačiau jam atsisakius, J. V. prašė rasti asmenų, galinčių tą padaryti už atitinkamą atlygį, todėl leisti pasinaudoti sąskaitos duomenimis jis pasiūlė N. M., kuris su pasiūlymu sutiko. Gavęs N. M. “(duomenys neskelbtini) ” banko kortelę, sąskaitos numerį, asmens duomenis ir internetinio prisijungimo kodus, viską perdavė J. V., kuris po kurio laiko minėtus dokumentus grąžino sąkydamas, kad pervesti pinigų į N. M. sąskaitą nepavyko ir jam už tai jokio piniginio atlygio nedavė.

13.2 Kad apie sąskaitų pasinaudojimą O. A. kalbėjo būtent su J. V., patvirtina asmens atpažinimo iš nuotraukų protokolas, iš kurio matyti, kad O. A. iš jam pateiktų kelių asmenų fotonuotraukų atpažino būtent J. V. kaip asmenį, apie kurį davė parodymus ikiteisminio tyrimo metu ( 5 T. b.l. 64-65,69-70, 66-68).

13.3 Tokius liudytojo O. A. parodymus visiškai patvirtino ir liudytojo N. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie tai, kad jis O. A. pasiūlymu už atlygį sutiko atsidaryti banko sąskaitą ir leisti pasinaudoti ja, bei prisijungimais prie jo banko sąskaitos kodais, todėl O. A. prašymu “(duomenys neskelbtini) ” banke atsidarė sąskaitą, o visus duomenis voke perdavė O. A., tačiau vėliau sužinojo, kad jo naujai atidaryta banko saskaita areštuota ir jokio atlygio už leidimą ja pasinaudoti jis negavo.

13.4 Nors O. A. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad dėl pinigų pervedimų į sąskaitas galėjo bendrauti ir su kitu asmeniu, nebuvo tikras, kad tai buvo J. V., tačiau įvardinti jokio konkretaus asmens šis liudytojas negalėjo, jo anketinių duomenų nenurodė, todėl tokie jo teiginiai laikytini deklaratyviais ir neatitinkančiais tikrovės, nes byloje surinkti ir aukščiau paminėti įrodymai patvirtina, kad dėl banko sąskaitų panaudojimo O. A. bendravo būtent su J. V..

13.5 Be to, kaip matyti iš byloje esnačių duomenų, liudytojo O. A. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtina ir rašytiniai įrodymai - N. M. banko sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad 2010 m. lapkričio 15 d. į N. M. sąskaitą, esančią “ (duomenys neskelbtini) ”, iš M. M. A. sąskaitos buvo pervesta piniginė suma ( 5 T. b.l. 53), taip pat rašytiniai nukentėjusiojo M. M. A. parodymai, kad jis asmens pavarde N. M. nepažįsta, pinigų jam nėra pervedęs, kaip buvo įvykdyta finansinė operacija ir kas ją įvykdė, nežino, tik kelias dienas iki aptariamo neteisėto piniginio pavedimo buvo pastebėjęs, kad prisijungiant prie elektroninės bankininkystės buvo prašoma papildomų saugumo prisijungimo duomenų, kuriuos įvedus langas užsidarė ir jis nebegalėjo atlikti jokių užklausų, bei nukentėjusiojo M. M. A. sąskaitų išraše esantys duomenys, kad iš jo sąskaitos 2010 m. lapkričio 19 d. į N. M. sąskaitą buvo pervesta 2211,75 eurų, “(duomenys neskelbtini) ” raštas, kad gavus siuntėjo banko pranešimą apie neteisėtą pavedimą iš M. M. A. sąskaitos į N. M. sąskaitą, pastarojo sąskaita buvo užblokuota ( 1 T. b.l. 119).

13.6 Šių aptartų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad J. V. padarė jam inkriminuotas veikas M. M. A. atžvilgiu, todėl dėl neteisėtų pinigų pervedimo iš M. M. A. sąskaitos į N. M. sąskaitą jis nuteistas pagrįstai.

14. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad abu apeliantai buvo nuteisti už tai, kad jie, veikdami bendrininkų grupėje su nenustatytu asmeniu, neteisėtai panaudojant svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ir jų naudotojų tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pasikėsino apgaule savo ir bendrininkų naudai įgyti svetimus - nukentėjusiajam S. S. priklausančius pinigus - 2580,33 Eur.

14.1 Apeliantai kaltę padarius šią nusikalstamą veiką neigia, teigdami, kad A. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai neatitinka tikrovės, nes išgauti prievarta, apklausose buvo sakoma tai, ką liepė policijos pareigūnai ir todėl J. V. buvo nepagrįstai apkalbėtas, tačiau tokius jų teiginius skundą nagrinėjantis teismas vertina kaip nepagrįstus, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes jų kaltę padarius nusikalstamą veiką patvirtina byloje surinktų ir pirmosios instancijos teisme ištirtų įrodymų visuma.

14.2 Nuteistasis A. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas 4 kartus, kaltės dėl jam pareikšto įtarimo neneigė, visų apklausų metu tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnams, tiek ikiteisminio tyrimo teisėjui nurodė analogiškas aplinkybes, parodė, kad J. V. pažinojo nuo 2009, sutiko su jo pasiūlymu už atlygį rasti asmenis, per kurių sąskaitas būtų galima išsigryninti neteisėtai į jas pervestus pinigus. Jam buvo žadėta 30 procentų nuo pervestos sumos, todėl sutiko. Leisti pasinaudoti sąskaita įkalbėjo A. M., kurio anketinius ir banko sąskaitų duomenis SMS žinute perdavė J. V., kuris vėliau perskambinęs liepė nueiti į banką ir nuo A. M. sąskaitos nuimti 2980 eurų, tačiau A. M. nuėjus į banką pinigai jam išgryninti nebuvo kilus įtarimams dėl jų pervedimo neteisėtumo. Apie piniginius pervedimus su J. V. bendravo internetu keliose internetinėse svetainėse, viena iš jų (duomenys neskelbtini) , bei telefonu.

14.3 Nors teisminio nagrinėjimo metu A. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus paneigė, teigdamas, kad jie buvo gauti prievarta, J. V. apkalbėjo, nes taip liepė policijos pareigūnai, iš tiesų dėl piniginių pervedimų į sąskaitas bendravo su A. P., nesuprasdamas jo prašomų atlikti veiksmų neteisėtumo, tačiau teismas pagrįstai rėmėsi jo pirminiais parodymais, nes jie atitiko bylos įrodymų visumą. Jo nurodomi parodymų pakeitimo motyvai vertintini kritiškai, nes jie su J. V. yra pažįstami ir abu kaltinami neteisėtų veikų padarymu bendrininkaujant, tuo tarpu byloje nėra įrodymų, kad pareigūnai ikiteisminio tyrimo metu jam būtų darę poveikį. Iš A. K. apklausos protokolų matyti, kad jis parodymus davė BPK nustatyta tvarka, išaiškinus teises, dalyvaujant gynėjui, vertėjai ir jokių pastabų dėl apklausų ar jo atžvilgiu daryto psichologinio spaudimo nebuvo pareikšta (7 t. b. l. 80-87, 92-101, 115-116,120-121).

14.4 Iš byloje esančių duomenų taip pat matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu A. K. duotus parodymus patvirtina A. M. parodymai apie tai, kad jis A. K. pasiūlymu sutiko už 500 litų atlygį atsidaryti sąskaitą „Ū.“ banke, į kurią pervestus pinigus reiktų atiduoti jam. Sudaręs reikiamas sutartis banke visas jas, bei prisijungimo prie sąskaitos slaptažodžius atidavė A. K.. Po kelių savaičių A. K. paskambinęs pasakė, kad reikia nuimti pinigus nuo sąskaitos, susitikus padavė lapelį, su tariamo pinigų siuntėjo asmens duomenimis, bei nurodyta eurų suma, kurią reikėjo nuimti, tačiau nuėjus į banką pinigai jam išduoti nebuvo, pasakius, kad jie pervesti neteisėtai, apie ką telefonu pranešė A. K. ir už suteiktas paslaugas iš jo žadėto atlygio negavo. Taip pat asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolas, iš kurio matyti, kad A. M. atpažino A. K. kaip asmenį, apie kurį davė parodymus ikiteisminio tyrimo metu, banko sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad 2011 m. vasario 3 d. į A. M. sąskaitą, esančią “(duomenys neskelbtini) ” AB iš S. S. sąskaitos buvo pervesta 2580.33 eurų, rašytiniai nukentėjusiojo S. S. parodymai, kad jis asmens A. M. nepažįsta, pinigų jam nėra pervedęs, kaip buvo įvykdyta finansinė oparacija ir kas ją įvykdė, nežino, kratų, atliktų pas A. M. ir A. K. protokoluose užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, kad be kitų daiktų jų namuose buvo rasti ir paimti lapeliai, kuriuose nurodyti A. M., bei Vokietijos piliečių duomenys, bei piniginės sumos eurais.

14.5 Nors J. V. skunde nurodo, kad jis iš Lietuvos Respublikos 2010 m. rugpjūčio mėn. buvo įšvykęs ir jam inkriminuotų veikų, dėl kurių jis kaltę neigia, įvykdyti negalėjo, tačiau šie teiginiai A. V. kaltės kaltės padarius jam inkriminuotas veikas nepaneigia, nes jie neparemti jokiais įrodymais. Priešingai, iš apelianto pirmosios instancijos teismui pateiktų duomenų matyti, kad jis iš LR buvo išvykęs nuo 2010 m. spalio 21 d. ( 14 T. b.l. 24), o bylos duomenimis jis su A. B. dėl leidimo pasinaudoti jo sąskaita bendravo 2010 m. gegužės mėnesį, pinigai iš D. B. sąskaitos į A. B. sąskaitą buvo pervesti 2010 m. birželio mėn. Tuo tarpu su O. A. dėl piniginių pervedimų į sąskaitą J. V. bendravo 2010 rudenį, tikslaus laiko O. A. nurodyti negalėjo, po to, dėl pinigų nuo sąskaitos nuėmimo jie bendravo telefonu, kas rodo, kad J. V. buvimo vieta nusikalstamos vekos padarymui reikšmės neturėjo. Iš aukščiau paminėtų A. K. parodymų matyti, kad jis su J. V. bendravo internetinėse svetainėse, taip pat telefonu, tiesiogiai nesusitikdavo, šias aplinkybes patvirtina ir daiktų apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys apie tai, kad interneto svetainių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) J. V. draugų sąraše be kitų asmenų yra ir A. K. (6 t. b. l. 18-19).

14.6 A. K. nurodo, kad jokių finansinių operacijų neiniciavo, jų neatliko, kokiu būdu ir iš kur į A. M. sąskaitą buvo pervesti pinigai, nežino. Tačiau, tokie skundo argumentai jo baudžiamosios atsakomybės nešalina.

14.7 Kaip jau buvo minėta, A. K. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje su J. V. ir nenustatytu asmeniu, neteisėtai panaudojant svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ir jų naudotojų tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pasikėsino apgaule savo ir bendrininkų naudai įgyti svetimus - nukentėjusiajam S. S. priklausančius pinigus.

14.8 Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas, tai tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Šiuo atveju iš A. K. inkriminuoto kaltinimo matyti, kad jis atliko atitinkamaus veiksmus - rado asmenį, į kurio sąskaitą neteisėtai būtų galima pervesti pinigus ir jo bei banko sąskaitos duomenis perdavė J. V. ir tokiais savo veiksmais prisidėjo prie nusikalstamos veikos padarymo, todėl nuteistas pagrįstai.

15. Tokiu būdu kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas nuosprendį, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylai reikšmingas aplinkybes bei teisingai įvertino surinktus įrodymus, jų visetą ir dėl to apeliantus pagrįstai pripažino kaltais dėl jiems inkriminuotų nusikaltimų, dėl kurių jie pateikė apeliacinius skundus, padarymo, todėl nuosprendis šioje dalyje paliekamas nepakeistu.

16. Nuteistasis A. K. nesutinka su jam paskirta bausme, mano, kad skundžiamu nuosprendžiu jis nubaustas neteisingai, nes jam inkriminuotų veikų padarymo metu buvo laikomas neteistu, dirbo, mokėsi.

16.1 Kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas ir skirdamas A. K. bausmes, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje nepažeidė, tinkamai įvertino jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties ir paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmes bei galutinę subendrintą bausmę.

16.2 BK 55 staripsnyje įtvirtinta nuostata, kad laisvės atėmimo bausmė paprastai neskiriama asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, o sprendimas skirti laisvės atėmimo bausmę tokiu atveju turi būti motyvuotas.

16.3 Nagrinėjamu atveju A. K. iš tikrųjų nusikaltimą, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė BK 97 straipsnio 6 dalies prasme būdamas neteistas, nes ankstesni teistumai tuo metu buvo išnykę, tačiau skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu jis buvo teistas ir atlikinėjo ankstesniais nuosprendžiais paskirtą laisvės atėmimo bausmę, todėl, pirmiausia, skundžiamu nuosprendžiu jis už apysunkio nusikaltimo padarymą ir pasikėsinimą padaryti nesunkų tyčinį nusikaltimą nėra nuteistas pirmą kartą, todėl jam BK 55 straipsnio nuostata netaikytina, o, be to, skundžiamame nuosprendyje yra išdėstyti motyvai dėl griežčiausių BK 215 straipsnio 1 dalies ir 182 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytų laisvės atėmimo bausmių paskyrimo, t. y. nurodyta, kad A. K., atsižvelgiant į jo asmenybę, į tai, jog jis iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo yra padaręs dar eilę kitų nusikalstamų veikų, kas akivaizdžiai rodo, kad jis yra linkęs nusikalsti ir negerbti įstatymo saugomų vertybių, todėl bausmės paskirtis jo atžvilgiu gali būti įgyvendinta tik laisvės atėmimo bausme. Su šiais laisvės atėmimo bausmės skyrimo motyvais kolegija visiškai sutinka, nes akivaizdu, kad jokiomis švelnesnėmis, nei realus laisvės atėmimas, bausmėmis nuteistojo atžvilgiu pasiekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų, o ypač sulaikyti jį nuo sistemingų nusikalstamų veikų darymo neįmanoma.

16.4 Skundžiamu nuosprendžiu A. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės savo trukme žymiai mažesnės nei BK 182 straipsnio 1 dalies, BK 215 straipsnio 1 dalies sankcijose numatyti galimi šių bausmių vidurkiai, todėl jų, atsižvelgiant ir į tai, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai nenustatė jokių jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, šių bausmių laikyti aiškiai per griežtomis nėra pagrindo.

16.5 Be to, skundžiamu nuosprendžiu skirdamas galutinę subendrintą bausmę, prie anksteniu įsiteisėjusiu 2015 m. kovo 25 d. Zarasų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos trejų metų laisvės atėmimo bausmės iš skundžiamu nuosprendžiu paskirtos dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės realiai buvo pridėta tik labai nedidelė – dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmė, todėl ir A. K. paskirtos galutinės subendrintos bausmės laikyti per griežta ir ją švelninti nėra jokio pagrindo.

16.6 Remiantis aukščiau išdėstytu, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu A. K. paskyrė teisingą bausmę, todėl Visagino miesto apylinkės teismo 2016-06-23 nuosprendžio nuteistojo A. K. ir J. V. apeliaciniuose skunde nurodytais motyvais keisti nėra pagrindo.

Dėl prokurorės apeliacinio skundo

17. Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas.

17.1 Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šioje įstatymo normoje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisėtas ir pagrįstas yra toks nuosprendis, kuriuo tiksliai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir kuris priimtas ir surašytas laikantis visų baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, o jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

17.2 Nagrinėjamu atveju J. F. ir J. V. teismui buvo perduoti kaltinant juos tuo, kad jie, veikdami kaip organizuota grupė su M. Š. bei kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, pasinaudodami M. Ž. turima sąskaita AB „(duomenys neskelbtini) “ banke ir jo banko mokėjimo kortelėmis, prisijungimo prie elektroninės bankininkystės sistemos duomenis, bei nenustatytą kompiuterinę techniką, pažeisdami banko informacinės sistemos apsaugos priemones, prisistatydami kaip teisėti naudotojai, prisijungė prie Vokietijos piliečiams G. G. ir B. B. priklausančių elektroninės bankininkystės paskyrų, suformavo mokėjimo pavedimus ir iš jų sąskaitų į M. Ž. sąskaitą pervedė atitinkamas pinigų sumas – iš G. G. 2000 eurų, iš B. B. 2000 eurų, kuriuos M. Ž. išgryninęs nuo savo sąskaitos perdavė J. F., o šis J. V. ir M. Š., tokiu būdu panaudodami apgaulę įgijo svetimus - Vokietijos piliečiams G. G. ir B. B. priklausančius pinigus.

17.3 Prokurorė apeliaciniame skunde sutinka, kad apylinkės teismas pagrįstai iš J. V. inkriminuoto kaltinimo pašalino aplinkybę, jog jis subūrė organizuotą grupę jam inkriminuotoms nusikalstamoms veikoms daryti, taip pat neskundžia teismo sprendimo išteisinti M. Š., tačiau nesutinka su J. V. ir J. F. išteisinimu dėl Vokietijos piliečiams G. G. ir B. B. atžvilgiu padarytų nusikalstamų veikų, todėl nuosprendis revizuojamas apeliacinio skudo ribose.

18. Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje.

18.1 Atitinkamai pagal BK 215 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba panaudodamas žinomai netikrus vienos ar daugiau tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba žinomai neteisėtą vienos ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių panaudojimą pripažino teisėtu.

18.2 Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas, tai tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Bendrininkavimą apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis) (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-9/2009). Susitarimas padaryti nusikalstamą veiką gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje iki bus pasiektas nusikalstamas rezultatas. Konstatuojant susitarimo buvimą, nebūtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (2K-229/2008, 2K-P-218/2009).

19. Teismas skundžiamu nuosprendžiu išteisindamas J. F. ir J. V. iš nusikalstamų veikų G. G. ir B. B. atžvilgiu savo sprendimą motyvavo tuo, kad kaltinamieji kaltę neigia, teisme apklaustas liudytojas M. Ž., kurio ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais buvo grindžiamas kaltinimas J. F., pakeitė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus nurodydamas, kad ikiteismio tyrimo metu J. F. apkalbėjo, o kitų patikimų įrodymų, kuriais būtų galima neabejotinai įsitikinti, kad kaltinamieji padarė jiems inkriminuotą veiką, byloje nėra.

19.1 Tačiau teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, jų visumą, tarpusavio sąsają, nepagrįstai J. F. ir J. V. teisme duotiems parodymams suteikė didesnę reikšmę, neatsižvelgdamas į jų nenuoseklumą ir prieštaringumą kitiems byloje surinktiems ir pirmosios instancijos teisme ištirtiems įrodymams. Tokiu būdu teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, o tai esmingai įtakojo jo išvadą dėl J. F. ir J. V. kaltės padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, o byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad jų veikoje yra visi sukčiavimo, bei neteisėto elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimo, kuriuos jie įvykdė veikdami bendrininkų grupėje su kitais asmenimis, požymiai. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad J. F. ir J. V. veikė bendrininkų grupėje su kitais tyrimo metu nenustatytais asmenimis, turėdami bendrą tikslą apgaule įgyti svetimą turtą ir kiekvienas atliko savo dalį veiksmų įgyvendinant bendrą nusikalstamą sumanymą.

19.2 Byloje neginčytinai įrodyta, kad nusikalstamai veikai (sukčiavimui) įvykdyti, buvo panaudotos M. Ž. sąskaitos, į kurias neteisėtai, panaudojus svetimų elektroninių mokėjimo priemonių duomenis bei nenustatytą kompiuterinę techniką, buvo pervesti pinigai iš G. G. ir B. B. sąskaitų, kuriuos M. Ž. išgrynino.

19.3 Tiek J. V. tiek J. F. apklausiami teisme kaltę neigė, nurodė, kad jie pažįstami, tačiau niekada nėra bendravę dėl banko sąskaitų ar piniginių pervedimų, J. F. neigė supažindinęs J. V. su asmenimis, leidusiems pasinaudoti savo sąskaitomis, tačiau tokie jų teiginiai laikytini deklaratyviais, nes juos paneigia byloje surinktų ir pirmosios instancijos teisme ištirtų įrodymų visuma - J. F. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, taip pat liudytojų M. Ž., A. D. (K.), M. P. parodymai.

19.4 Iš J. F. parodymų matyti, kad jie viso tyrimo metu nebuvo nuoseklūs. Jo nurodytos aplinkybės bendravimo su M. Ž. ir pinigų į pastarojo sąskaitose atsiradimo aplinkybėmis prieštaringos ir nenuoseklios.

19.5 Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas įtariamuoju J. F. nurodė, kad 2010 metais jo tuometinis kaimynas J. V. teiravosi, ar jis negali rasti žmonių, kurie naudojasi elektronine bankininkyste ir supažindinti su jais, dėl ko jis J. V. supažindino su buvusia žmona A. D., pokalbio metu girdėjo jų kalbą apie piniginius pervedimus, A. D. tą pačią dieną atsidarė sąskaitą, elektroninės bankininkystės duomenis perdavė J. V., dar po kurio laiko vežė ją į banką, kur A. D. nuėmusi pinigus jam matant perdavė J. V.. J. V. ankstesniu prašymu dėl banko sąskaitas turinčių asmenų, supažindino jį ir su M. Ž., tačiau jiems bendraujant pokalbio turinio negirdėjo ( 8 T. b.l. 8-9), taip pat neneigė J. V. supažindinęs ir su M. P. ( 8 T. b.l. 10-11).

19.6 Būtent tokius jo parodymus patvirtina A. D. (K.) parodymai apie tai, kad J. F. yra jos prašęs leisti pasinaudoti banko sąskaita, matė, kad J. F. jos banko dokumentus perdavė J. V., taip pat M. P. parodymai, kad ji savo banko kortelę buvo davusi J. F., vėliau banko darbuotojų buvo informuota, kad į jos sąskaitą pervesta didelė pingų suma, kurią ji nurodė grąžinti siuntėjui, nes jokios piniginės perlaidos nelaukė, ką patvirtina ir 2010-12-03 AB „(duomenys neskelbtini) “ raštas apie tai, kad 2010-11-15 į M. P. sąskaitą buvo gautas 3.518,41 Eur neteisėtas pavedimas iš J. M. H., dėl ko kliento sąskaita buvo užblokuota (1 t. b. l. 118-119).

19.7 Nors, kaip nurodyta skundžiamame nuosprendyje, J. F. nagrinėjamoje byloje nėra pareikšti kaltinimai, susiję su pinigų pervedimais į A. D. ir M. P. banko sąskaitas, tačiau aukščiau paminėti duomenys patvirtina, kad J. F. bendravo su J. V., jo prašymu ieškojo asmenų, kurie turėtų sąskaitas banke, prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenis ir leistų jais pasinaudoti, ir tuo pačiu paneigia J. F. teisme duotus parodymus, kad jis su J. V. dėl dėl banko sąskaitų nėra bendravęs ir apie piniginius pervedimus nieko nežinantis.

19.8 Ikiteisminio tyrimo metu duotus J. F. parodymus patvirtina ir M. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie tai, kad jis 2010 m. vasarą už pažadėtą 50 litų atlygį J. F. prašant davė jam (duomenys neskelbtini) banko elektroninės bankininkystės kodus, po kelių dienų kartu važiavo į Zarasus, banke jis nuėmė pinigus, kyriuos atidavė J. F.. Dar po kelių dienų Visagine per kelis kartus nuo bankomato nuėmė 5000 litų, pinigus atidavė atokiau jo laukusiam J. F., taip pat su J. F. vyko į Vilnių, kur „(duomenys neskelbtini) “ banko padalinyje nuėmė apie 8500 litų ir perdavė lauke jo laukusiam J. F.. J. F. jį buvo perspėjęs, kad jei kas klausinėtų apie piniginius pervedimus, jo vardo neminėti ir sakyti, kad pinigus nuiminėti ir į sąskaitą pervedinėti jam pasiūlęs nepažįstamas asmuo (5 t. b. l. 50-52).

19.9 Nors teisme M. Ž. savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus pakeitė, nurodė, kad dėl piniginių pervedimų bendravo ir pinigus nuėmęs atidavė jam nepažįstamam asmeniui, vardu „R.“, o J. F. ikiteisminio tyrimo metu apkalbėjo, tačiau tokie jo parodymų pakeitimo motyvai laikytini deklaratyviais ir nelogiškais, akivazidžiai siekiant padėti J. F., kuris yra jo žmonos tėvas, išvengti baudžiamosios atsakomybės. Nelogiška būtų manyti, kad pirminės apklausos metu jis apkalbėjo artimą asmenį - J. F. nenorėdamas nurodyti bylai reikšmingų aplinkybių apie jam visiškai nepažįstamą asmenį, kurį jis įvardino „R.“, todėl aukštesnės instancijos teismas jo apylinkės teisme duotus parodymus vertina kritiškai, tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu M. Ž. duotus parodymus vertina kaip J. F. ir J. V. kaltę patvirtinančius įrodymus, kuriuos patvirtina ir kiti pirmosios instancijos teisme ištirti ir aukščiau paminėtui įrodymai bei rašytiniai duomenys, susiję su neteisėtu pinigų pervedimu į M. Ž. sąskaitą.

19.10 Iš (duomenys neskelbtini) “ raštų matyti, kad į M. Ž. sąskaitą buvo gauti pavedimai iš Vokietijos piliečių: 2010-09-03 – 2000,00 Eur pavedimas iš G. G. sąskaitos (duomenys neskelbtini), 2010-09-03 2000 eurų pavedimas iš B. B. sąskaitos (duomenys neskelbtini). Taip pat byloje esantys duomenys patvirtina, kad M. Ž. iš bankomatų pinigus grynino 2010-08-31 17 val. 32 min., bankomate ATM (duomenys neskelbtini) J. B. 61, Utena ( 3900 Lt), 2010-09-01 11 val. 49 min., (duomenys neskelbtini) banko, Zarasų KAP S. (duomenys neskelbtini) , (4970 Lt), 2010-09-01, 22 val. 37 min., (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) , Visagine ( 500 Lt.), 2010-09-01, 22 val. 37 min., (duomenys neskelbtini) ( 100 Lt.), 2010-09-03, 21 val. 05 min., (duomenys neskelbtini) /Visagine (2000 Lt.), 2010-09-03, 21 val. 06 min., (duomenys neskelbtini) (1000 Lt.), 2010-09-04 12 val. 15 min., (duomenys neskelbtini) banko, Žirmūnų KAP, (duomenys neskelbtini) , Vilniuje (8700 Lt.) (1 t. b. l. 113-115,123, 125-158).

19.11 A. V. piliečiai B. H. (B.) ir G. G. parodė, kad jie aukščiau paminėtų pavedimų į LR piliečių sąskaitas nepervedinėjo, pinigus jiems nepažįstami asmenys neteisėtai prisijungę prie jų elektroninės bankininkystės į jiems nežinomas sąskaitas pervedė be jų žinios.

19.12 Tuo tarpu iš banko (duomenys neskelbtini) “ pateiktų duomenų matyti, kad pinigai nuo M. Ž. sąskaitos buvo nuimti netrukus po jų pervedimo iš Vokietijos piliečių sąskaitų į M. Ž. sąskaitą, po ko J. F. liepdavo M. Ž. juos nuimti, veždavo jį iki bankomatų arba banko padalinių, o M. Ž. nuėmęs nurodomą pinigų sumą juos atituodavo J. F., kas rodo, jog J. F. žinojo apie tai, kad pinigai į M. Ž. sąskaitą netrukus bus pervesti, laukdavo, kol bus apie tai informuotas ir kad galėtų atlikti atitinkamus veiksmus, ir tokiu būdu sąmoningai dalyvavo nusikaltimų daryme.

19.13 Taip pat įrodyta, kad J. F. J. V. ne kartą supažindino su asmenimis, kurie leido pasinaudoti savo sąskaitomis, į kurias neteisėtai buvo pervestos piniginės lėšos. Iš aukščiau išdėstytų įrodymų matyti, kad į M. Ž. sąskaitą pervestus pinigus pastarasis nuėmęs perduodavo J. F., kuris M. Ž. leisti pasinaudoti sąskaitą įkalbėjo būtent J. V. prašymu, kas įrodo jog J. F. nuo M. Ž. sąskaitos nuimtus pinigus perduodavo būtent J. V. jų išankstinio nusikalstamo susitarimo pagrindu.

19.14 Nors nenustatytas asmuo, ar asmenys, kurie panaudoję nenustatytą techniką prisijungė prie nukentėjusių elektroninių bankininkysčių ir iš jų sąskaitų į M. Ž. sąskaitą neteisėtai pervedė pinigus, tačiau aukščiau aptartų įrodymų visuma neginčytinai patvirtina J. F. ir J. V. susitarimą daryti nusikaltimą ir tyčią bendrininkauti, todėl pirmosios instancijos teismo J. F. ir J. V. atžvilgiu priimtas išteisinamasis nuosprendis dėl nusikalstamų veikų, įvykdytų B. H. (B.) ir G. G. atžvilgiu naikinamas, šioje dalyje priimamas apkaltinamasis nuosprendis, nes apeliacinės instancijos teismo vertinimu byloje surinktų įrodymų pakanka jų kaltei padarius nusikalstamas veikas B. H. (B.) ir G. G. atžvilgiu pagrįsti (BPK 329 straipsnio 2 punktas).

20. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, jog byloje įrodyta, kad J. F. vykdydamas nusikalstamą susitarimą su J. V., turėdami tikslą savo ir kitų naudai apgaule įgyti svetimą turtą, neteisėtai panaudojant svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ir jų naudotojų tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis J. F. 2010 m. rugpjūčio mėnesį susitarė su M. Ž., kad šis leistų pasinaudoti jo turimomis sąskaitomis AB „(duomenys neskelbtini) “ banke ir perduotų jam banko mokėjimo korteles bei prisijungimo prie elektroninės bankininkystės sistemos duomenis. M. Ž., nesuvokusiam savo veiksmų nusikalstamumo, atlikus jam nurodytus veiksmus ir pažadėjus iš savo sąskaitos paimti neteisėtai pervestas pinigines lėšas, J. F. perdavė J. V., o šis nenustatytam asmeniui M. Ž. vardą, pavardę, sąskaitos AB „(duomenys neskelbtini) “ banke numerį Nr. (duomenys neskelbtini) ir prisijungimo prie elektroninės bankininkystės sistemos duomenis, kuris panaudodamas nenustatytą kompiuterinę techniką bei įgytus svetimo - Vokietijos piliečio G. G. elektroninės bankininkystės paskyros vartotojo nuolatinį slaptažodį ir naudotojo ID bei sesijos identifikavimo kodus, 2010 m. rugsėjo 3 d., pažeisdamas banko informacinės sistemos apsaugos priemones, prisistatydamas kaip teisėtas naudotojas, prisijungė prie banko „(duomenys neskelbtini) “ interneto banko tarnybinėje stotyje esančios Vokietijos piliečio G. G. elektroninės bankininkystės paskyros, suformavo mokėjimo pavedimą pervesti 2000 Eur (kas atitinka 6905,6 Lt sumą) iš Vokietijos piliečio G. G. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į M. Ž. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB „(duomenys neskelbtini) “ banke. Banko „(duomenys neskelbtini) “ interneto sistemai automatiniu būdu atlikus minėtą mokėjimo pavedimą, informavo J. V. apie atliktą neteisėtą finansinę operaciją.

Tęsdami nusikalstamą veiką ir vykdydami nusikalstamą susitarimą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, panaudodamas nenustatytą kompiuterinę techniką bei įgytus svetimo - Vokietijos pilietės B. B. elektroninės bankininkystės paskyros vartotojo nuolatinį slaptažodį ir naudotojo ID bei sesijos identifikavimo kodus, 2010 m. rugsėjo 3 d., pažeisdamas banko informacinės sistemos apsaugos priemones, prisistatydamas kaip teisėtas naudotojas, prisijungė prie banko „(duomenys neskelbtini) “ interneto banko tarnybinėje stotyje esančios Vokietijos pilietės B. B. elektroninės bankininkystės paskyros, suformavo mokėjimo pavedimą pervesti 2000 Eur (kas atitinka 6905,6 Lt sumą) iš Vokietijos pilietės B. B. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į M. Ž. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB „(duomenys neskelbtini) “ banke. Banko „S. G.“ interneto sistemai automatiniu būdu atlikus minėtą mokėjimo pavedimą, nenustatytas asmuo informavo J. V. apie atliktą neteisėtą finansinę operaciją, o J. V., įgyvendindamas nusikalstamą sumanymą, nurodė J. F., o šis M. Ž. vykti į banką bei išgryninti jam pervestus pinigus. M. Ž., nesuvokdamas savo veiksmų nusikalstamumo, 2010 m. rugsėjo 3 d. nuvyko prie (duomenys neskelbtini) , Visagine esančio bankomato, kur 21⁰⁵ val. nuo savo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) per tris kartus nuėmė 5000 Lt, 2010 m. rugsėjo 4 d. nuvyko į AB „(duomenys neskelbtini) “ banko padalinį (duomenys neskelbtini) , Vilniuje, kur nuo savo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nuėmė 8700 Lt ir perdavė juos J. F., o šis J. V.. Tokiu būdu J. V. veikdamas bendrininkų grupėje su nenustatytu asmeniu ir padedant J. F., apgaule savo ir bendrininko naudai įgijo svetimus - Vokietijos piliečiui G. G. priklausančius 2000 Eur (kas atitinka 6905,6 Lt sumą) ir Vokietijos pilietei B. B. priklausančius 2000 Eur (kas atitinka 6905,6 Lt sumą).

21. Atsižvelgiant į tai, kad pripažinus J. V. kaltu dėl nukentėjusių G. G. ir B. B. atžvilgiu įvykdytų nusikalstamų veikų padidėja ir jam inkriminuoto kaltinimo apimtis, taip pat įvertinus aplinkybes, į kurias atsižvelgė apylinkės teismas skirdamas bausmę J. V. už veikas, už kurias jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, keičiama ir nuosprendžio dalis dėl J. V. paskirtų bausmių ( BPK 328 straipsnio 2 punktas).

22. Skiriant J. F. bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo vaidmenį nusikaltimų daryme, asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

22.1 Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo J. F. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį (padarytos veikos priskiriamos apysunkių ir nesunkių nusikaltimų kategorijai), į kaltės formą ir rūšį ( nusikalsto tiesiogine tyčia), padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (veikos padarytos iš savanaudiškų tikslų siekiant pasipelnyti), į nusikalstamų veikų stadiją (padarytos veikos baigtos), į kaltininko asmenybę (teisiamas ne pirmą kartą), į tai, kad šiuo meti J. F. atlieka 2015-12-22 Ignalinos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą ketverių metų laisvės atėmimo bausmę. Paminėtos aplinkybės rodo, kad jis yra linkęs nusikalsti ir negerbti įstatymo saugomų vertybių, todėl siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, J. F. skirtina laisvės atėmimo bausmė, jos dydį nustatant inkriminuotų straipsnių sankcijos ribose.

Dėl proceso išlaidų

23. Byloje gautos Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos, iš kurių matyti, kad nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos J. V., išlaidos sudaro 231,6 eurų (už J. V. atstovavusio advokato J. Stausko suteiktą teisinę pagalbą patirtos 185,28 eurų, o už advokates N. K. suteiktą teisinę pagalbą patirtos 46,32 eurų išlaidos), o dėl antrinės teisinės pagalbos, teiktos J. F., už advokato A. Cemnolonsko dalyvavimą bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro 254, 76 eurus

23.1 BPK 106 straipsnio 2 dalis numato teismui teisę, tik iš asmens, nuosprendžiu pripažinto kaltu, išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, o BPK 322 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas.

23.2 Atsižvelgiant į tai, kad paduodamas apeliacinį skundą nuteistasis J. V. įgyvendino savo teisę į gynybą, kuri jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui nepaisant jo turtinės padėties, be to, tiek J. V., tiek J. F. atžvilgiu buvo paduotas prokurorės apeliacinis skundas jų teisinę padėtį bloginančiais pagrindais ir prokurorės apeliacinis skundas tenkinamas, išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas gali būti laikomas ribojančiu asmenų galimybes pasinaudoti jiems tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojamą teise gintis nuo pareikšto kaltinimo.

23.3 Dėl nurodytų priežasčių antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš J. V. ir J. F. nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 326 straipsnio 4 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nusprendė:

Visagino miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. nuosprendžio dalį dėl J. F. išteisinimo panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:

J. F. pripažinti kaltu ir nuteisti:

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams;pagal BK 215 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams;

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir J. F. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą dvejiems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi ir 9 dalimi šiuo nuosprendžiu J. F. paskirtą dviejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, subendrinti su 2015 m. gruodžio 22 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu skirta ir neatlikta 4 metų laisvės atėmimo bausmės dalimi bei 40 MGL dydžio (1520 eurų) bauda ir J. F. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 metams 9 mėnesiams ir 40 MGL dydžio (1520 eurų) baudą.

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžią J. F. skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos t.y. nuo 2016 m. gruodžio 22 d. Į bausmės laiką įskaityti bausmę, aliktą pagal 2015 m. gruodžio 22 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo nuosprendį.

Visagino miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. nuosprendžio dalį kuria J. V. iš kaltinimo epizode susijusiame su pinigų nuskaitymu nuo nukentėjusiųjų G. G. (G.) ir B. H. (B.) sąskaitų, išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:

J. V. pripažinti kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir BK 215 straipsnio 1 dalį dėl G. G. (G.) ir B. H. (buvusi pavardė B.) turto pasisavinimo iš jų sąskaitų, neteisėtai panaudojant svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ir jų naudotojų tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis.

Pakeisti nuosprendžio dalį dėl bausmių paskyrimo J. V. ir paskirti jam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje padarymą - laisvės atėmimą 3 metams; už nusikalstamos veikos, numatytos BK 215 straipsnio 1 dalyje padarymą - laisvės atėmimą 2 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies l punktu, paskirti galutinę subedrintą bausmę - laisvės atėmimą trejiems metams.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Algirdas GaputisDomantas JatužisValdas Meidus