Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2020-02-19 · Civilinė byla Nr. e2-975-810/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-02-19
Bylos Nr.
e2-975-810/2020
Teisminio proceso Nr.
2-09-3-00002-2020-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Atsakovas
T. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-975-810/2020Proceso Nr. 2-09-3-00002-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.5; 2.6.11.2; 2.6.20.4; 3.1.7.6; 3.2.6.6.2 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 19 d.Druskininkai
Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėja Edita Dambrauskienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Intrum Lietuva“ ieškinį atsakovui T. S. dėl skolos, delspinigių, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė UAB „Intrum Lietuva“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo T. S. (toliau – atsakovas) 199,95 Eur skolą, 7,20 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnio nuostatose nustatyta tvarka, t. y. procesinius dokumentus įteikiant atsakovui viešo paskelbimo būdu, buvo įteikti ieškinio kopija ir pranešimas apie atsiliepimo į ieškinį pateikimo tvarką ir terminus, tačiau atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Ieškovė ieškinyje prašė priimti sprendimą už akių, jeigu nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį, todėl, nepranešdamas dalyvaujantiems byloje asmenims apie tokio sprendimo priėmimo laiką ir vietą, teismas, pasibaigus atsiliepimo į ieškinį pateikimo terminui, priima sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 1 ir 6 dalys).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad, pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad UAB „Tele2“ ir atsakovas 2008 m. rugpjūčio 22 d. sudarė Telefono ryšio paslaugų teikimo sutartį Nr. 2.11 67612959 6486, 2008 m. rugpjūčio 26 d. sudarė Telefono ryšio paslaugų teikimo sutartį Nr. 2.11 67612959 6495, (toliau – Sutartys), kurių pagrindu UAB „Tele2“ suteikė atsakovui judriojo telefono ryšio paslaugas ir mobiliojo ryšio telefonus, o atsakovas naudojosi teikiamomis paslaugomis, mobiliojo ryšio telefonais ir įsipareigojo už teikiamas paslaugas ir mobiliojo ryšio telefonus sumokėti Sutartyse nustatyta tvarka. Taigi, tarp atsakovo ir UAB „Tele2“ buvo sudaryta sutartys, turinčios pirkimo-pardavimo ir atlygintinų paslaugų teikimo teisinių santykių požymių (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.305 straipsnio 1 dalis ir 6.716 straipsnio 1 dalis).

UAB „Tele2“ 2015 m. vasario 27 d. Reikalavimo teisių į skolų portfelį atlygintino perleidimo sutartimi savo reikalavimo teisę į atsakovo skolą perleido naujajam kreditoriui „Lindorff Oy“, veikiančiam per savo struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą, kurio veiklą Lietuvoje nuo 2017 m. spalio 1 d. perėmė ieškovė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalis).

Atsakovas sutartinės prievolės tinkamai nevykdė ir UAB „Tele2“ pagal 2008 m. rugpjūčio 22 d. ir 2008 m. rugpjūčio 26 d. sudarytas Telefono ryšio paslaugų teikimo sutartis, Nr. 2.11 67612959 6486, Nr. 2.11 67612959 6495, liko skolingas 199,95 Eur. Duomenų, kad atsakovas būtų sumokėjęs skolą, nėra (CPK 178, 185 straipsniai). Ieškovė reikalavimo teisių perleidimo sutarties pagrindu įgijo reikalavimo teisę (CK 6.101 straipsnio 1 dalis, 6.109 straipsnio 1 dalis).

CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje taip pat konstatuojama, kad kai skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovės ieškinys atsakovui buvo įteiktas tinkamai. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismas daro išvadą, kad atsakovas apie į jį nukreipto reikalavimo perleidimą yra informuotas tinkamai (CK 6.109 straipsnio 7 dalis).

CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovas nėra apmokėjęs 199,95 Eur dydžio skolos, kuri susidarė už pradinio kreditoriaus atsakovui parduotą įrangą ir suteiktas mobiliojo ryšio paslaugas. Atsakovas jokių įrodymų, kurie paneigtų ieškovės nurodytas aplinkybes, nepateikė (CPK 176 - 179 straipsniai). Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas daro išvadą, kad ieškovės reikalavimas šioje dalyje laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 199,95 Eur skola.

Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalies nuostatas, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). 2008 m. rugpjūčio 22 d. ir 2008 m. rugpjūčio 26 d. Telefono ryšio paslaugų teikimo sutarčių Nr. 2.11 67612959 6486, Nr. 2.11 67612959 6495 7,5 punkte yra nustatyta, kad laiku neapmokėjus sąskaitos, UAB „Tele2“ pareikalavus klientas privalo mokėti 0,02 procentų dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną, skaičiuojant nuo laiku neapmokėtos sumos. Ieškovė paskaičiavo 7,20 Eur delspinigius už laikotarpį nuo 2019 m. birželio 21 d. iki 2019 m. gruodžio 18 d. (180 dienų), nuo 199,95 Eur sumos (199,95 Eur x 0,02 proc. x 180 dienų), kurie laikytini pagrįstais ir priteistini ieškovei iš atsakovo. Taip pat, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalies ir 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatomis, iš atsakovo ieškovei priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Ieškinys tenkinamas visiškai, todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteistinas 15,00 Eur žyminis mokestis (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu yra mažesnės už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R‑298/1K-290).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 263 straipsniu, 279 straipsnio 2 dalimi, 285 ir 286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovės UAB „Intrum Lietuva“, juridinio asmens kodas 304615887, naudai 199,95 Eur (vieno šimto devyniasdešimt devynių eurų ir 95 ct) skolą, 7,20 Eur (septynių eurų ir 20 ct) delspinigius, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (207,15 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. sausio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,00 Eur (penkiolikos eurų 00 ct) žyminį mokestį.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti apeliacine ir kasacine tvarka, tačiau turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmams pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso 287 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.

Teisėja E. Dambrauskienė