- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-12-03
- Bylos Nr.
- eI2-3922-764/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01984-2020-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Egidija Puzinskaitė (pirm.), Rasa Ragulskytė-Markovienė, Eglė Žulytė-Janulionienė
- Pareiškėjas
- P. M.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija
- Trečiasis asmuo
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Eglės Žulytės-Janulionienės
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. M. (P. M.) skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo dalies panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas P. M. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2020 m. gegužės 12 d. įsakymo Nr. 1V-460 „Dėl (duomenys neskelbtini) pilietybės netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę“ dalį, kuria nuspręsta, kad pareiškėjas neteko (duomenys neskelbtini) pilietybės bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas paaiškina, jog gimė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo tėvas D. M. yra (duomenys neskelbtini) pilietis, o pareiškėjo mama O. M. yra (duomenys neskelbtini) pilietė. Pareiškėjas šiuo metu gyvena kartu su tėvais (duomenys neskelbtini), čia lanko Tarptautinę Amerikos mokyklą (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo nuomone, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo tėvas yra (duomenys neskelbtini), o mama (duomenys neskelbtini) pilietė, pagal šių šalių įstatymus pareiškėjas gimdamas įgijo teisę tiek į (duomenys neskelbtini), tiek ir į (duomenys neskelbtini) pilietybę.
Nurodo, jog 2016 m. vasario 25 d. jis įgijo (duomenys neskelbtini) pilietybę pagal 2020 m. gegužės 31 d. Federalinio įstatymo Nr. 62-FZ „Dėl (duomenys neskelbtini) pilietybės“ 14 straipsnio 6 dalies a punktą, remiantis motinos O. M. prašymu. 2019 m. rugsėjo 11 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius išdavė pareiškėjui gimimo įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta pareiškėjo (duomenys neskelbtini) pilietybė, o 2019 m. gruodžio 27 d. pareiškėjui išduotas (duomenys neskelbtini) pasas.
Ginčijamas įsakymas buvo priimtas tuo pagrindu, jog įgijus kitos valstybės pilietybę, (duomenys neskelbtini) pilietybės netenkama.
Šalies argumentai
Pareiškėjo teigimu, kadangi jis (duomenys neskelbtini) pilietybę turėjo prieš įgyjant (duomenys neskelbtini) pilietybę, vidaus reikalų ministras priimdamas ginčijamą įsakymą negalėjo vadovautis Pilietybės įstatymo 24 straipsnio 2 punktu, pagal kurį (duomenys neskelbtini) pilietybės netenkama įgijus kitos valstybės pilietybę. Todėl įsakymo dalis, kuria nuspręsta, kad pareiškėjas neteko (duomenys neskelbtini) pilietybės turėtų būti naikintina. Tuo pačiu pareiškėjas pažymi, jog jo tėvai nebuvo informuoti apie inicijuotą tyrimą dėl pareiškėjo pilietybės panaikinimo.
Pareiškėjo teigimu, prieš priimant ginčijamą įsakymą, kuriuo buvo sprendžiama dėl pareiškėjo teisių ir pareigų, pareiškėjui ir jo tėvams nebuvo suteikta jokia galimybė pasisakyti, t.y. nesuteikta galimybė per protingą terminą nurodyti faktus, pateikti juos patvirtinančius įrodymus ir savo argumentus sprendžiamu klausimu. Pareiškėjas pažymi, kad yra nepilnametis, visiškai priklausomas nuo tėvų, neteko (duomenys neskelbtini) pilietybės ir jo buvimas (duomenys neskelbtini) nuo 2020 m. gegužės 13 d. yra neteisėtas. Šis sprendimas, akivaizdžiai paveikė pareiškėjo padėtį, apribojo jo galimybes gauti valstybės teikiamas socialines paslaugas, teisę į mokslą, sveikatos priežiūrą ir kt. Nei pareiškėjas, nei jo tėvai nebuvo informuoti apie vykstantį tyrimą, jiems nebuvo sudarytos sąlygos susipažinti su tyrimo medžiaga ar pateiktais įrodymais bei juos komentuoti. Tokiu būdu buvo pažeista pareiškėjo teisė būti išklausytam ir gero administravimo principas.
Atsakovė Vidaus reikalų ministerija su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo atmesti jį kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsakovės teigimu, valstybių įstatymai dėl pilietybės yra skirtingi. Tai, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pilietybę įgijo gimdamas ir įgijo (duomenys neskelbtini) pilietybę, nereiškia, kad ir (duomenys neskelbtini) pilietybę įgijo gimdamas. Pareiškėjas skunde nurodydamas, jog (duomenys neskelbtini) pilietybę įgijo 2016 m. vasario 25 d. nurodo tikrovės neatitinkančią informaciją. Pareiškėjo pilietybė įgyta ne gimimu, nes pareiškėjas gimė (duomenys neskelbtini).
Cituodama (duomenys neskelbtini) pilietybės įstatymo 14 straipsnio 6 dalies a) punktą nurodo, kad pareiškėjui (duomenys neskelbtini) buvo suteikta kaip užsienio piliečiui. Taigi, pareiškėjas (duomenys neskelbtini) tapo ne jam gimus, o dėl jo tėvų teisinio akto, t.y. vaiko motinos atitinkamo pareiškimo ir vaiko tėvo sutikimo. (Duomenys neskelbtini) piliečiu pareiškėjas tapo 2016 m. vasario 25 d. sprendimo dieną, todėl (duomenys neskelbtini) pilietybė įgyta jau po Lietuvos pilietybės įgijimo gimimu. Atsakovės nuomone, kadangi (duomenys neskelbtini) pilietybė įgyta ne gimimu, pareiškėjas negali būti (duomenys neskelbtini) piliečiu, būdamas ir (duomenys neskelbtini) piliečiu, o kadangi pareiškėjas, būdamas (duomenys neskelbtini) piliečiu, įgijo kitos valstybės pilietybę, jis neteko (duomenys neskelbtini) pilietybės.
Šalies argumentai
Trečiasis suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas) su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, jog Departamente 2019 m. gruodžio 27 d. buvo gautas pareiškėjo tėvo D. M. pranešimas apie jo ir pareiškėjo įgytą (duomenys neskelbtini) pilietybę, kuriame nurodyta, kad jis ir pareiškėjas neatitinka nė vienos Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo (toliau – Pilietybės įstatymas) 7 straipsnio sąlygų. Nagrinėjant pateiktus dokumentus dėl (duomenys neskelbtini) pilietybės netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę, buvo nustatyta, kad pareiškėjas įgijo (duomenys neskelbtini) pilietybę. To pagrindu Vidaus reikalų ministerijos ministrui buvo pasiūlyta priimti atitinkamą sprendimą dėl (duomenys neskelbtini) pilietybės panaikinimo.
Departamento nuomone, ginčijamas įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas vadovaujantis teisės aktų nuostatomis ir įvertinus pareiškėjo individualias aplinkybes. Teigia, jog nagrinėjant pareiškėjo dokumentus, nebuvo nustatyta Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 1–5, 7 ir 9 punktuose nurodytų sąlygų, kurioms esant pareiškėjas, įgijęs (duomenys neskelbtini) pilietybę, galėtų būti kartu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) piliečiu.
Departamentas pažymi, kad nors skunde teigiama, kad pareiškėjas tiek (duomenys neskelbtini) pilietybę, tiek (duomenys neskelbtini) pilietybę įgijo gimdamas, tačiau paties pareiškėjo teismui pateiktoje 2019 m. birželio 7 d. (duomenys neskelbtini) ambasados pažymoje Ne. 119/c nurodyta, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pilietybę įgijo (duomenys neskelbtini) įstatymo 14 straipsnio 6 dalies ,,a“ punkto pagrindu – supaprastinta tvarka (ne gimimo pagrindu, numatytu minėto įstatymo 12 straipsnyje). Cituodamas (duomenys neskelbtini) įstatymo 12 straipsnio 3 dalį, Departamentas nurodo, jog vaikas gimimu įgyja (duomenys neskelbtini) pilietybę, jeigu jo gimimo dieną vienas iš vaiko tėvų turi (duomenys neskelbtini) pilietybę o kitas yra užsienio šalies pilietis, su sąlyga, kad vaikas gimė (duomenys neskelbtini) teritorijoje arba priešingu atveju jis gali tapti asmeniu be pilietybės. Kadangi pareiškėjas gimė (duomenys neskelbtini), pagal (duomenys neskelbtini) įstatymo nuostatas, pareiškėjas negalėjo (duomenys neskelbtini) pilietybės įgyti gimimu. Taigi, akivaizdu, kad pareiškėjui neatitinkant (duomenys neskelbtini) įstatyme nustatytų sąlygų, kurioms esant jis gali išlaikyti (duomenys neskelbtini) pilietybę, įgijęs kitos valstybės pilietybę, Departamento įsitikinimu, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras pagrįstai ginčijamu įsakymu nusprendė, kad pareiškėjas neteko (duomenys neskelbtini) pilietybės.
Pasisakydamas dėl tyrimo inicijavimo ir nepranešimo apie jį pareiškėjo tėvams, trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, jog pareiškėjo tėvas D. M. 2019 m. gruodžio 27 d. Departamentui pateikdamas pranešimą apie kitos valstybės pilietybės įgijimą (savo ir pareiškėjo vardu) pasirašytinai patvirtino, kad jam yra išaiškinta, kad gavus sprendimą dėl (duomenys neskelbtini) pilietybės netekimo, jis privalės grąžinti savo ir pareiškėjo pasą ir (ar) asmens tapatybės kortelę. Todėl, Departamento vertinimu, pareiškėjo tėvas žinojo ir suprato minėto pranešimo pateikimo pasekmes. Departamento tvirtinimu, pareiškėjo įstatyminiai atstovai, nurodydami argumentus, jog nebuvo išklausyti prieš atsakovei priimant ginčijamą įsakymą, šių argumentų nepagrindė aplinkybėmis, kuriomis remiantis turėtų būti konstatuota, kad dėl to, jog pareiškėjas nebuvo išklausytas, buvo priimtas neteisėtas įsakymas. Atkreipia dėmesį į tai, jog Lietuvos Respublikos teisės aktai nenumato apklausos Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo atveju.
Departamento nuomone, Vidaus reikalų ministras priėmė teisėtą ir pagrįstą įsakymą, tinkamai pritaikė ginčo teisės normas bei visapusiškai išnagrinėjo surinktus įrodymus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Įsakymo dalies, kuria nuspręsta, jog pareiškėjas neteko (duomenys neskelbtini) pilietybės, teisėtumo ir pagrįstumo.
Remiantis bylos rašytiniais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas gimė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Iš byloje pateiktos 2019 m. birželio 7 d. (duomenys neskelbtini) ambasados pažymos Nr. 119/c matyti, jog pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pilietybę įgijo 2016 m. vasario 25 d. pagal Federalinio įstatymo Nr. 62-FZ „Dėl (duomenys neskelbtini) pilietybės“ 14 straipsnio 6 dalies a punktą, remiantis pareiškėjo motinos pareiškimu, o 2016 m. kovo 16 d. pareiškėjui išduotas (duomenys neskelbtini) piliečio pasas Nr. (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjui 2019 m. rugsėjo 11 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius išdavė gimimo įrašą liudijantį išrašą Nr. (duomenys neskelbtini), o 2019 m. gruodžio 27 d. išduotas (duomenys neskelbtini) piliečio pasas Nr. (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjo tėvas D. M. 2019 m. gruodžio 23 d. Migracijos departamentui pateikė pranešimą, kuriuo informavo apie kitos valstybės pilietybės įgijimą.
Migracijos departamentas, atsižvelgęs į tai, jog pareiškėjas neatitinka Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 7 straipsnio 1–5, 7 ir 9 punktuose nurodytų sąlygų, kurioms esant pareiškėjas, įgijęs (duomenys neskelbtini) pilietybę, galėtų būti kartu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) piliečiu, ir vadovaudamasis Pilietybės įstatymo 24 straipsnio 2 punktu, 26 straipsnio 1 dalimi, 33 straipsnio 3 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 3 d. nutarimo Nr. 280 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymą ir Lietuvos Respublikos pilietybės dokumentų rengimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 1 punktu, 2020 m. balandžio 27 d. teikimu Nr. 13P-160 „Dėl (duomenys neskelbtini) pilietybės netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę“ kreipėsi į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrą, siūlydamas priimti sprendimą, kad pareiškėjas neteko (duomenys neskelbtini) pilietybės.
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras 2020 m. gegužės 12 d., vadovaudamasis Pilietybės įstatymo 24 straipsnio 2 punktu, 26 straipsnio 1 dalimi ir 32 straipsnio 3 punktu bei atsižvelgdamas į Migracijos departamento 2020 m. balandžio 27 d. teikimą, priėmė ginčijamą įsakymą, kuriuo nusprendė, kad pareiškėjas neteko (duomenys neskelbtini) pilietybės.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija ir Pilietybės įstatymas.
Konstitucijos 12 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais (1 dalis); išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis (2 dalis); pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato įstatymas (3 dalis).
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. lapkričio 13 d. nutarime yra konstatavęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas suponuoja, jog nustatydamas Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką, įstatymų leidėjas turi paisyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalies reikalavimo, kad Lietuvos Respublikos pilietis kartu gali būti ir kitos valstybės pilietis tik atskirais įstatymo numatytais atvejais ir tokie įstatymo numatyti atvejai gali būti tik labai reti (atskiri), išimtiniai, o ne paplitę.
Ginčijamo Vidaus reikalų ministro įsakymo priėmimo pagrindas – Pilietybės įstatymo 24 straipsnio 2 punktas, kuriame numatyta, kad Lietuvos Respublikos pilietybės netenkama įgijus kitos valstybės pilietybę, išskyrus šiame įstatyme numatytus atvejus. Įstatymo 24 straipsnio 2 punktas aiškintinas kartu su įstatymo 26 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs kitos valstybės pilietybę, netenka Lietuvos Respublikos pilietybės nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo dienos, išskyrus asmenis, kurie pagal šio įstatymo 7 straipsnio 1–5, 7 ir 9 punktus gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiai. Vadinasi, Įstatymo 24 straipsnio 2 punkto formuluotė „Lietuvos Respublikos pilietybės netenkama įgijus kitos valstybės pilietybę” reiškia, jog Lietuvos Respublikos pilietybės netenkama, kai kitos valstybės pilietybė įgyjama vėliau nei Lietuvos Respublikos pilietybė.
Atvejus, kuriems esant, Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis reglamentuoja Pilietybės įstatymo 7 straipsnis: 1) Lietuvos Respublikos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę įgijo gimdamas; 2) yra asmuo, ištremtas iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d; 3) yra asmuo, išvykęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d; 4) yra šio straipsnio 2 ar 3 punkte nurodyto asmens palikuonis; 5) sudarydamas santuoką su kitos valstybės piliečiu dėl to savaime (ipso facto) įgijo tos valstybės pilietybę; 6) yra asmuo, kuriam nesukako 21 metai, jeigu jis yra įvaikintas Lietuvos Respublikos piliečių (piliečio) iki tol, kol jam sukako 18 metų, ir dėl to įgijęs Lietuvos Respublikos pilietybę pagal šio įstatymo17 straipsnio 1 dalį; 7) yra asmuo, kuriam nesukako 21 metai, jeigu jį, Lietuvos Respublikos pilietį, iki kol jam sukako 18 metų, įvaikino kitos valstybės piliečiai (pilietis) ir dėl to jis įgijo kitos valstybės pilietybę; 8) Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo išimties tvarka, būdamas kitos valstybės pilietis; 9) yra asmuo, kuris išsaugojo Lietuvos Respublikos pilietybę arba kuriam Lietuvos Respublikos pilietybė buvo grąžinta dėl to, kad jis turi ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei; 10) Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo turėdamas pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje. Aiškindamas Pilietybės įstatymo 7 straipsnį, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-3067-492/2017 yra konstatavęs, kad įstatymo leidėjas dvigubą pilietybę sieja ne su bet kokiomis, bet išskirtinėmis aplinkybėmis – tremtimi, persekiojimu ar kitomis išimtinėmis, paprastai nuo asmens valios nepriklausančiomis aplinkybėmis.
Kaip jau minėta, pareiškėjas siekia išlaikyti (duomenys neskelbtini) pilietybę tuo pagrindu, jog jo vienas iš tėvų yra (duomenys neskelbtini) pilietis, ir, kad pareiškėjas gimė (duomenys neskelbtini). Atkreiptinas dėmesys, jog teisėjų kolegija, iš byloje pateiktų duomenų nustatė, jog pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pilietybę įgijo gimdamas, o (duomenys neskelbtini) pilietybę įgijo 2016 m. vasario 25 d. Iš byloje pateiktos 2019 m. birželio 7 d. (duomenys neskelbtini) ambasados pažymos Nr. 119/c nustatyta, jog pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pilietybę įgijo (duomenys neskelbtini) įstatymo 14 straipsnio 6 dalies ,,a“ punkto pagrindu – supaprastinta tvarka (ne gimimo pagrindu). Pažymėta, kad remiantis (duomenys neskelbtini) įstatymo 12 straipsnio 3 dalimi, „vaikas gimimu įgyja (duomenys neskelbtini) pilietybę, jeigu jo gimimo dieną vienas iš vaiko tėvų turi (duomenys neskelbtini) pilietybę o kitas yra užsienio šalies pilietis, su sąlyga, kad vaikas gimė (duomenys neskelbtini) teritorijoje arba priešingu atveju jis gali tapti asmeniu be pilietybės“. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas gimė (duomenys neskelbtini), todėl, remiantis išdėstytu reglamentavimu, jis negalėjo (duomenys neskelbtini) pilietybės įgyti gimimu. Taigi, akivaizdu, kad pareiškėjui neatitinkant Lietuvos Respublikos pilietybės įstatyme nustatytų sąlygų, kurioms esant jis gali išlaikyti Lietuvos Respublikos pilietybę, įgijęs kitos valstybės pilietybę, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras pagrįstai ginčijamu Įsakymu nusprendė, kad pareiškėjas neteko (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, jog šiuo atveju, atsižvelgiant į aukščiau aptartą teisinį reglamentavimą, nėra galimybės išsaugoti (duomenys neskelbtini) ir turėti (duomenys neskelbtini) pilietybę. Būdamas (duomenys neskelbtini) ir įgydamas kitos valstybės pilietybę, pareiškėjas tokiu būdu neteko (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjo skunde dėstomi argumentai, jog jam 2019 m. rugsėjo 11 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius išdavė gimimo įrašą, kuriame nurodoma, kad jo pilietybė (duomenys neskelbtini), o 2019 m. gruodžio 27 d. pareiškėjui buvo išduotas (duomenys neskelbtini) pasas nepagrindžia to fakto, jog pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pilietybę įgijo vėliau už (duomenys neskelbtini) pilietybę. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pilietybę nagrinėjamu atveju įgijo gimimu ir jos neteko 2016 m. vasario 25 d. įgijęs kitos valstybės pilietybę supaprastinta tvarka.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Konstitucinis Teismas, aiškindamas konstitucinį Lietuvos Respublikos pilietybės institutą, yra konstatavęs: pilietybė yra nuolatinis, nepertraukiamas asmens ir valstybės teisinis ryšys; pilietybė atsiranda tada, kai asmuo tampa piliečiu, ir tęsiasi tol, kol asmuo miršta ar netenka pilietybės; piliečio teisinis ryšys su valstybe išlieka, kad ir kur pilietis būtų: ar valstybėje, kurios pilietis jis yra, ar už jos ribų, t. y. kurioje nors kitoje valstybėje, – piliečiui išvykus į kitą valstybę, jo teisinis ryšys su valstybe, kurios pilietis jis yra, nenutrūksta; būtent tai, kad piliečio ir valstybės teisinis ryšys yra nuolatinis (nepertraukiamas), leidžia atskirti šį ypatingą teisinį ryšį nuo teisinio ryšio, susidarančio tarp valstybės ir joje nuolat ar laikinai gyvenančio užsieniečio ar asmens be pilietybės: kai užsienietis ar asmuo be pilietybės išvyksta iš valstybės, jo teisinis ryšys su valstybe nutrūksta. Kai į kitą valstybę išvyksta pilietis, jo teisinis ryšys su valstybe, kurios pilietis jis yra, išlieka (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d. nutarimą).
Lietuvos Respublikos pilietybė išreiškia asmens teisinę narystę Lietuvos valstybėje, atspindi to asmens teisinę priklausomybę pilietinei tautai – valstybinei bendruomenei. Piliečių ir valstybės ryšys yra abipusis: pilietybė asmeniui suteikia ir garantuoja pilietines (politines) teises, nustato tam tikras jo pareigas valstybei; iš pilietybės santykių valstybei kyla tam tikros pareigos savo piliečiams. Konstitucijoje įtvirtintas pilietybės institutas neatsiejamas nuo Lietuvos valstybės, nuo pilietinės tautos – valstybinės bendruomenės konstitucinės sampratos (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimą)
Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Konstituciją negalimas ir toks Pilietybės įstatymo nuostatų, įtvirtinančių galimybę tuo pat metu būti Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiu, plečiamasis aiškinimas, pagal kurį dviguba pilietybė būtų ne atskiros, ypač retos išimtys, bet paplitęs reiškinys (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d. nutarimą, 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimą).
Teisėjų kolegijos vertinimu, pilietybė yra išskirtinis ir glaudus ryšis tarp asmens ir valstybės. Pareiškėjas, užaugęs Lietuvos Respublikoje ir būdamas jos piliečiu pilietybę įgijo savo laisva valia dėl gyvenimiškų aplinkybių. Negana to, pareiškėjo tėvas, suprato savo veiksmų galimus padarinius pateikdamas Departamentui pranešimą, kuriame nurodė, kad jis ir pareiškėjas neatitinka Pilietybės įstatymo atitinkamų nuostatų, siekiant išlaikyti abiejų valstybių pilietybes. Todėl darytina išvada, jog pareiškėjas ir jo tėvai galėjo numanyti ir suprasti galimas (duomenys neskelbtini) pilietybės panaikinimo pasekmes.
Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pilietybės netekimo tyrimo inicijavimo ir nepranešimo apie inicijuotą tyrimą pareiškėjo tėvams, pažymi, jog pareiškėjo tėvas 2019 m. gruodžio 27 d. Departamentui pateikdamas pranešimą apie kitos valstybės pilietybės įgijimą pasirašytinai patvirtino, jog jam yra išaiškinta, kad gavus sprendimą dėl (duomenys neskelbtini) pilietybės netekimo, jis privalės grąžinti savo ir pareiškėjo pasą ir (ar) asmens tapatybės kortelę. Ši aplinkybė patvirtina, jog pareiškėjo tėvas žinojo ir suprato minėto pranešimo pateikimo pasekmes. Pareiškėjo skunde nurodomi argumentai, susiję su tuo, jog pareiškėjas ir jo tėvai nebuvo išklausyti prieš atsakovei priimant ginčijamą įsakymą, teisėjų kolegijos vertinimu, yra deklaratyvaus pobūdžio. Pareiškėjas skundo argumentų nepagrindė faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis remiantis būtų konstatuojama, jog ginčijamas įsakymas buvo priimtas neteisėtai prieš tai neišklausius suinteresuotų asmenų. Taip pat nepateikė šiuos argumentus pagrindžiančių įrodymų bei jokiais kitais būdais nepaneigė priimto Įsakymo dalies teisėtumo ir pagrįstumo. Be to, kaip teisingai savo atsiliepime pažymėjo Departamentas, Lietuvos Respublikos teisės aktuose nenumatyta galimybė apklausti suinteresuotus asmenis (duomenys neskelbtini) pilietybės netekimo atveju, todėl pareiškėjo skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog ginčijamo Įsakymo dalis, kuria nuspręsta, kad pareiškėjas neteko (duomenys neskelbtini) pilietybės, yra teisėta ir pagrįsta, priimta vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, visapusiškai išnagrinėjus surinktus įrodymus. Šios Įsakymo dalies naikinti pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Pareiškėjo skundą atmetus, bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 ir 133 straipsniais, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo P. M. (P. M.) skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.