Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovei G. V., dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindo santrauka

3. Vilniaus AVPK NVRS buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vagystės, kad 2018 m. birželio 21 d. apie 9:20 val., adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kieme sėdint ant suoliuko, vaikinas vardu Valdas, kuriuo atsakovė nurodė ieškovą, iš atsakovės rankinės pavogė 400 EUR.

5. Ikiteisminio tyrimo metu atsakovė atsisakė akistatos su ieškovu, nepagrįstai teigdama, jog jo bijo, nors tam nebuvo pagrindo, nes ieškovas visuomet mandagiai bendravo su atsakove.

6. Minėtos aplinkybės rodo, jog atsakovės pranešimas policijai neatitiko tikrovės.

7. Dėl atsakovės neteisingai paskleistos informacijos ieškovas patyrė neturtinę žalą. Jam reikėjo aiškintis prieš bendradarbius, darbdavius, kurie sužinojo apie ikiteisminį tyrimą ir buvo apklausiami jame. Taip pat patyrė išgyvenimus dėl konfliktų su sužadėtine. Atsakovės pranešimas padarė žalą ieškovo reputacijai.

8. Neturtinė žala pasireiškė dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais, pažeminimu, bendravimo galimybių sumažėjimu, todėl prašo priteisti iš atsakovės 800 EUR neturtinės žalos atlyginimui.

II. Atsakovės atsikirtimų santrauka

11. Atsakovės pareiškimo pagrįstumą patvirtino ieškovo ir atsakovės susirašinėjimas, parodymų patikrinimas vietoje, ieškovo atpažinimas pagal pateiktas šešių asmenų fotonuotraukas. Todėl darytina išvada, jog atsakovė turėjo pakankamą pagrindą pateikti pareiškimą policijai.

12. Atsakovė nepaskleidė duomenų niekam ir neapkalbėjo prieš kitus asmenis, nes pateikė tik pareiškimą policijai, kas nėra laikoma duomenų paskleidimu.

13. Atsižvelgiant, kad atsakovė nepaskleidė neteisingų duomenų apie ieškovą, jo reikalaujama suma yra aiškiai per didelė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

14. Teismas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą (CPK 176 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę ir gali padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2010, 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010, 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2009 ir kt.).

15. Teismas nustatė žemiau nurodytas aplinkybes.

16. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnyje įtvirtinta, kad žmogaus orumą gina įstatymas. Įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeiminį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą (Konstitucijos 22 straipsnis). CK 2.24 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą.

17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetą: pirma, žinių paskleidimo faktą, antra, faktą, kad žinios yra apie ieškovą, trečia, faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės, ir, ketvirta, faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad kiekvienu atveju, nustatydamas, ar buvo žinių (faktų ir duomenų) paskleidimo faktas, teismas turi išsiaiškinti, ar ši informacija tapo žinoma trečiajam asmeniui. Sąvoka „paskleidimas“ apima konkrečių duomenų perdavimą bet kokiomis priemonėmis (žodžiu, raštu, laišku, įsakymu ir pan.), per visuomenės informavimo priemones, elektroniniu paštu, internetu ir pan. bent vienam asmeniui, išskyrus tą, apie kurį tie duomenys skleidžiami. Duomenys laikomi paskleistais, kai juos, be asmens, apie kurį jie paskleisti, sužino dar bent vienas pašalinis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2006).

18. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta ir tai, kad teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje teigiama, kad duomenys yra paskleisti kreipimesi (pareiškime, skunde) į valstybės (savivaldybės) pareigūnus dėl jų kompetencijai priskirtų klausimų sprendimo, turi aiškintis, ar kreipimasis (pareiškimas, skundas) buvo paskleistas tretiesiems (nesusijusiems su skundo tyrimu) asmenims. Tuo atveju, kai atitinkamo kreipimosi (pareiškimo, skundo) turinys tampa žinomas pareigūnams dėl jų tarnybinių pareigų, reglamentuotų teisės aktais, vykdymo, tai nelaikytina duomenų paskleidimu, jei ši informacija pareigūnų nėra pranešama tretiesiems (nesusijusiems su skundo, pareiškimo tyrimu, žinojimu) asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2004; 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2018).

19. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, jog sužadėtinei, darbdaviui ir bendradarbiams apie pradėtą ikiteisminį tyrimą dar iki jų iškvietimo į policiją, informavo pats. Ši aplinkybė rodo, jog informaciją apie ieškovą tretiesiems asmenims paskleidė ne atsakovė, o pats ieškovas. Todėl atsakovė nelaikytina paskleidusi kokią nors informaciją tretiesiems asmenims.

20. Atsakovė kreipėsi į pareigūnus pagal jų įstatymuose nustatytą kompetenciją. Ieškovo nurodomi asmenys buvo apklausti kaip liudytojai. Juos liudytojais nurodė pats ieškovas. Byloje nėra duomenų, kad policijos pareigūnais būtų atskleidę liudytojams kokią nors iš atsakovės gautą informaciją, nesusijusią su tyrimu ir daugiau, nei būtina liudytojus apklausti. Atsižvelgiant į tai, atsakovės kreipimąsis į pareigūnus pagal jų kompetenciją dėl jų tarnybinių pareigų, reglamentuotų teisės aktais, vykdymo, nelaikytina duomenų paskleidimu, todėl darytina išvada, jog atsakovė jokių duomenų, susijusių su galima pinigų vagyste iš jos nepaskleidė. Vien šios aplinkybės pakanka ieškinio reikalavimams atmesti, nes nėra informacijos paskleidimo fakto.

21. Ieškovo bendradarbiai, apklausti liudytojais, nurodė, jog ikiteisminio tyrimo pradėjimo faktas niekaip neįtakojo jų požiūrio į ieškovą, nes jie manė, kad tai klaida, o ieškovą apibūdino, kaip negalinti taip pasielgti asmenį. Taigi, ieškovas neįrodė, jog net informacijos apie galimą vagystę ir pradėtą ikiteisminį tyrimą sužinojimas nesugadino jo reputacijos, nepakeitė nei bendravimo, nei požiūrio į ieškovą, t. y. nepadarė jam neturtinės žalos (CPK 1278 str.).

22. Liudytojai taip pat patvirtino, jog esminių pokyčių, išskyrus pykčio, ieškovo elgesyje nepastebėjo, todėl nėra duomenų, jog ikiteisminio tyrimo pradėjimas padarė kokią nors įtaką ieškovo psichinei būsenai.

23. Ieškovo nurodoma aplinkybė, jog negalėjo išvykti į užsienį pas giminaičius dėl taikytos priemonės - pasižadėjimo neišvykti, atmestini, nes ieškovas neįrodė, jog faktiškai norėjo išvykti ir pareigūnai būtų atmetę tokį jo prašymą (CPK 178 str.).

24. Aplinkybė, jog ieškovo sužadėtinės požiūris į ieškovą buvo neigiamas, neįrodo, jog jis tapo dėl pradėto ikiteisminio tyrimo, ne dėl kito ieškovo elgesio, pvz.: bendravimas pažinčių portale (CPK 178 str.).

25. Atsakovė turėjo pakankamą pagrindą pateikti pareiškimą ir nurodyti ieškovą, kaip jos įtariamą asmenį. Šią išvadą pagrindžia šios aplinkybės. Ieškovas ir atsakovė susirašinėjo per pažinčių portalą. Ieškovas ir atsakovė susitarė susitikti. Paskyra, iš kurios atsakovė susirašinėjo su ieškovu, buvo naudojama ieškovo. Susitarimas dėl susitikimo kilo iš bendravimo portale, todėl akivaizdu, jog atsakovė ėjo į susitikimą su ieškovu arba akivaizdžiai įsitikinusi, jog eina susitikti su ieškovu. Atsakovė atpažino ieškovą tarp šešių asmenų fotonuotraukų, nors iki to laiko ieškovas ir atsakovė nebuvo susitikę. Telefonų išklotinės ir prisijungimai prie telefonų stočių patvirtino, jog ieškovas galėjo būti įvykio vietoje, įvykio metu. Be to, ikiteisminio tyrimo nutarime, kurio motyvų ieškovas neginčijo, nurodyta, jog ieškovas buvo susitikęs su atsakove įvykio vietoje, įvykio metu. Taigi, atsakovė turėjo pakankamą pagrindą kreiptis į policijos pareigūnus ir įtariamuoju nurodyti ieškovą.

26. Aplinkybė, jog ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu buvo nutrauktas, nei įrodo, nei atmeta faktą, jog atsakovė paskleidė melagingą informaciją. Ikiteisminis tyrimas nebūtinai turi baigtis baudžiamąja byla ir perduotas į teismą. Be to, ir teisme asmuo gali būti išteisintas dėl baudžiamosios atsakomybės pagrindų nebuvimo. Tačiau niekaip neįtakoja ir neriboja pareiškimą pateikusio asmens pateikti informaciją valstybės įgaliotiems pareigūnams pagal jų kompetenciją apie savo įtarimus.

27. Apibendrinant darytina išvada, jog atsakovė turėjo pakankamą ir pagrįstą pagrindą kreiptis į policijos pareigūnus dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ieškovo atžvilgiu, atsakovė tretiesiems asmenims jokios melagingos informacijos nepaskleidė, todėl jai nekyla atsakomybė CK 2.24 straipsnio pagrindu ir ieškinys atmestinas.

28. Kiti šalių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

29. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str.).

30. Atsakovė patyrė išlaidas advokato pagalbai apmokėti: 800 EUR (1 t., p. 59-60). Už ieškinio parengimą atsakovė prašė priteisti 600 EUR, tačiau iš Susitarimo dėl sutarties su advokatu nutraukimo matyti, kad advokatas grąžino 100 EUR iš gautų 600 EUR, todėl už ieškinio parengimą atsakovei priteistina 500 EUR ir 200 EUR už pasirengimą ir atstovavimą teisme, iš viso 700 EUR. Atsakovės nurodoma aplinkybė, jog nėra 100 EUR grąžinimą patvirtinančio kasos kvito atmestini, nes pati ieškovė ir privalėjo jį pateikti, tačiau to nepadarė. Atstovavimo nutraukimo susitarimas patvirtina, jog 100 EUR liko nepanaudoti ir advokatas juos grąžina atsakovei, todėl, jei jie ir nebuvo grąžinti, atsakovė turi teisę juos išsireikalauti iš advokato.

31. Teismas patyrė 8,63 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios paskirstomos CPK 96 straipsnio nustatyta tvarka.

32. Šalims išaiškintina, kad pagal CPK 140 straipsnio 4 dalį per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Įsiteisėjus teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese CPK 595 straipsnio tvarka.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

atmesti ieškinį.

Priteisti atsakovei G. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo V. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 700 EUR (septynis šimtus euro) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo V. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 8,63 EUR (aštuonis euro ir 63 euro centus) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763 AB LUMINOR banke Lietuvos skyriuje, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale, LT12 2140 0300 0268 0220 AB LUMINOR banke Lietuvos skyriuje, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5660. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, kvito originalą būtina nedelsiant pateikti teismui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.