Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Teisėja Eugenija Šatkuvienė Teisminio proceso Nr. 1-31-1-00591-2014-8

2014 m. birželio 27 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Valužio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. (V. K.), gim. (duomenys neskelbtini) , pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalį keturių (4) mėnesių penkiolikos (15) dienų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir paskirta galutinė trijų (3) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Į V. K. bausmės laiką įskaitytas sulaikymo laikas nuo 2014-04-09 iki 2014-04-10.

Priteista E. D. iš V. K. ir I. S. „solidariai po 500 Lt iš kiekvieno turtinei žalai atlyginti.“

Iš V. K. priteista į valstybės pajamas 80 litų proceso išlaidų už nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso metu.

Šiuo nuosprendžiu nuteistas ir I. S., tačiau nuosprendis dėl jo neskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. nuteistas už tai, kad 2014-04-06, apie 10.15 val., iš E. D. priklausančios prekybos vietos, esančios (duomenys neskelbtini) , veikdamas bendrininkų grupe su I. S., V. K. nukreipus asmens, prižiūrinčio E. D. prekybos vietą, dėmesį, I. S. pagrobė 1000 Lt vertės nešiojamąjį kompiuterį „Samsung“, priklausantį E. D..

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 23 d. nuosprendis keistinas (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Nuteistasis V. K. savo kaltės neneigia, nusikaltimo kvalifikacijos pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalį neginčija, apeliaciniame skunde konkrečių reikalavimų, prašymų ar argumentų, kodėl skundžiamą nuosprendį laiko naikintinu ar keistinu, nenurodė.

Kolegijos nuomone, V. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalį nuteistas pagrįstai, laisvės atėmimo bausmės skyrimą nuteistajam, be skundžiamame nuosprendyje kitų paminėtų bausmės skyrimo pagrindų, lėmė tai, kad jis už svetimo turto pagrobimą teistas labai daug kartų, nusikalto teistumui neišnykus, laikomas recidyvistu, o recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę (BK 56 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas formaliai Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalyje numatytais bausmės skyrimo pagrindais vadovavosi, bet recidyvistui paskyrė tokią laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis tik nežymiai viršija Baudžiamojo kodekso 50 straipsnio 2 dalyje numatytos terminuotos laisvės atėmimo bausmės minimalią ribą – tris mėnesius, o pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, buvo paskirta galutinė trijų mėnesių trukmės laisvės atėmimo bausmė, kai tuo tarpu BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijos vidurkis numato ne mažiau kaip 1 metus ir 6 mėnesius laisvės atėmimo.

Byloje yra duomenų apie V. K. atvykimą į Labdaros ir paramos fondo „(duomenys neskelbtini)“ reabilitacinį centrą vyrams, priklausomiems nuo psichoaktyvių medžiagų, apie nuteistojo ketinimus integruotis į socialų gyvenimą, tačiau tie duomenys nėra pagrindas neskirti V. K. laisvės atėmimo bausmės. Įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs. Žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis). Negali daugiau privilegijų turėti ir nuteistasis V. K.. Atsižvelgiant į Baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 1 dalyje numatytą bausmės paskirtį: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, skirti V. K. švelnesnę bausmės rūšį nėra pagrindo, į paramos fondo „(duomenys neskelbtini) “ reabilitacinį centrą nuteistasis galės kreiptis ir atlikęs teismo paskirtą bausmę.

Tenkindama nuteistojo V. K. prašymą „peržiūrėti bylą“, kolegija nustatė, kad skundžiamu nuosprendžiu netinkamai išspręstas civilinio ieškinio atlyginimo klausimas, Klaipėdos miesto apylinkės teismas nukentėjusiojo E. D. 1000 litų dydžio civiliniam ieškiniui patenkinti iš nuteistųjų V. K. ir I. S. priteisė: „solidariai po 500 Lt iš kiekvieno turtinei žalai atlyginti.“

Bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai (Civilinio kodekso 6.279 straipsnio 1 dalis). Iš teismo nuosprendžio rezoliucinės dalies galima suprasti, kad nuteistiesiems taikyta dviguba civilinė atsakomybė, nors nuosprendžio aprašomojoje dalyje aiškiai pasakyta, kad 1000 litų dydžio civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir „priteistinas iš kaltinamųjų V. K. ir I. S. solidariai.“ Kadangi nuosprendžio rezoliucinės dalies formuluotė dėl žalos atlyginimo neatitinka Civilinio kodekso 6.279 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir prieštarauja to paties nuosprendžio aprašomajai daliai, nuosprendžio rezoliucinė dalis priteisti iš kaltinamųjų „po 500 Lt iš kiekvieno“ naikintina.

Naikintina ir skundžiamo nuosprendžio dalis dėl 80 litų proceso išlaidų priteisimo iš V. K. už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso metu.

Paskyrus V. K. gynėją, 2014-04-10 Klaipėdos valstybės garantuojamo teisinės pagalbos tarnyba, vadovaudamasi BPK 106 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 21 straipsnio 6 dalimi, byloje pateikė prašymą už antrinės teisinės pagalbos teikimą išieškoti iš V. K. 80 Lt teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro advokato darbo užmokestis.

Baudžiamojo proceso kodekso (BPK) 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Kadangi šioje baudžiamojoje byloje gynėjo dalyvavimas buvo būtinas nepriklausomai nuo nuteistojo valios (BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktas), Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014-04-10 prašymas netenkintinas. Tokia teismų praktika paminėta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 2K–322/2014.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 23 d. nuosprendį pakeisti: nuosprendžio rezoliucinę dalį – priteisti iš kaltinamųjų V. K. ir I. S. po 500 Lt iš kiekvieno – panaikinti, palikti galioti nuosprendžio dalį, kuria E. D. 1000 litų dydžio civiliniam ieškiniui patenkinti iš V. K. ir I. S. solidariai priteista 1000 litų;

panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš V. K. valstybės naudai priteista 80 litų proceso išlaidų už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.