Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje: M. G., gimęs m. d., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, vedęs, dirbantis „I.“ pastolių montuotoju, gyvenamosios ir deklaruotos vietos adresas P. g. , Mažeikiai, neteistas,

yra kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis M. G. 2019 m. kovo 28 d., apie 19.30 val., viešoje vietoje – kavinės „A.“, adresu L. g. , Mažeikiai, patalpose, pašalinių asmenų akivaizdoje, nukentėjusiajam Ž. P. grasino peiliu, po ko rankos kumščiu trenkė ne mažiau 2 kartus į veidą ir pasišalino iš kavinės, stovėdamas lauke prie kavinės durų, prašė barmenės pakviesti nukentėjusįjį išeiti į lauką, nukentėjusiajam nesutikus išeiti į lauką, metė nuorūką į Ž. P. ir pataikė į kairės pusės akį, bei trenkė rankos kumščio į veidą, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu savo įžūliu elgesiu jis demonstravo nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis M. G. teismo posėdyje kaltu prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi ir parodė, kad taip ir buvo. Tik paaiškino, kad konflikto metu nebuvo išgėręs, o išgėrė po visko, nuvykęs į degalinę, išgėrė pusę litro alaus ir grįžo atgal prie kavinės „Avokadas“ laukti kol atvyks policijos pareigūnai. Parodė, kad jis sužinojo, kad jo žmona M. – R.–G., bendrauja su Ž. P.. 2019 m. kovo 28 d. jis pamatė jo žmonos padėtą telefoną ir nusprendė jį patikrinti. Pamatė, kad Ž. vėl rašo jo žmonai žinutes, ją viliojo, jos atsakytos žinutės nebuvo atsakančios į jo jausmus, bet jį labai apėmė pyktis. Jis sėdo į automobilį ir nuvažiavo į kavinę „Avokadas“, kuri yra adresu L. g. , Mažeikiai, ten dirba Ž. P.. S. Ž., kad eitų į lauką, nes reikia pasikalbėti, jis pradėjo sakyti, kad dirba. J. Ž. P. trenkė 2 kartus, vieną kartą į veidą, o kitą kartą kur pataikė, tiksliai nežino, bet galėjo būti ir kaklo sritį ar pakaušį. Ten buvusi barmene pradėjo šaukti išsigandusi. Tada jis atsitraukė ir išėjo į lauką. Į lauką išėjo barmenė, tada jis jos pradėjo klausti ar labai išsigando, ji pasakė, kad taip. Ji pabaigė rūkyti ir netrukus išėjo ir Ž. į lauką, jis sustojo prie durų, o jis stovėjo laiptų apačioje. Jis nesusilaikė ir mėtė cigaretės nuorūką, kuria pataikė Ž., dar sudavė smūgį jam. Barmenė pradėjo šaukti, kad jie baigtų, kad ji kvies policiją. Tada jis sėdo į automobilį, nuvyko į degalinę, po to dar į barą, kur išgėrė 1 bokalą alaus, tada grįžo vėl atgal į kavinę „Avokadas“, kur laukė, kol atvažiuos policija. Pačio įvykio metu buvo blaivus. Gailisi tokio savo poelgio.

Byla išnagrinėta vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnio 1 dalimi, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo M. G. padaryta veika įrodyta šiais teismo posėdžio metu ištirtais įrodymais:

– 2019 m. kovo 28 d. bendroje informacijoje apie ROIK , nurodyta, kad prieš 20 minučių į kavinę buvo atėjęs pranešėjui pažįstamas vyras, grasino sužaloti peiliu, sumušė veidą. Iš Mažeikių ligoninės priėmimo skyriaus gautas telefoninis pranešimas, kad kreipėsi Ž. P., blaivus, diagnozė: galvos ir kaklo paviršiniai sužalojimai. Po apžiūros išleistas gydytis ambulatoriškai (b. l. 12–15);

– iš 2019 m. kovo 28 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad jame nurodyta, kad įvykio vieta yra Laisvės g. 26, Mažeikiai, kavinė „Avokadas“. Įėjimas į kavinę yra iš M. gatvės pusės. Priešais kavinės duris, automobilių statymo vietoje, kairiu šonu į kavinę, stovi automobilis „BMW 5er GTR“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilio vairuotojo durelės atidarytos. Automobilio salone virš pavarų dėžės svirties, daiktų stalčiuje yra išlankstomas peilis „peteliškė“, nufotografuotas, išimtas (b. l. 19–25);

– iš įtariamojo M. G. apklausos ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad jis kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad maždaug prieš 5 mėnesius jis sužinojo, kad jo žmona M. R.–G., bendrauja su Ž. P., kitaip sakant, mezgė romaną. Vien dėl Žilvino jis jau net dokumentus skyrybų buvo pradėjęs tvarkyti. 2019 m. vasario 16 d. žmona jo paprašė, kad jis grįžtų iš Olandijos, kad vėl kartu gyventų, jis jau kitą dieną grįžo į Lietuvą, ji buvo nurodžius, kad su Ž. viskas baigta. Pradžioje grįžus jam, kaip ir viskas buvo gerai, bet maždaug prieš savaitę, jis pastebėjo, kad kažkas su žmona nebe taip, ji keistai elgiasi, todėl 2019 m. kovo 28 d., apie 18.30–19.00 val., jis pamatė, kad kambaryje, ant spintelės yra padėtas jo žmonos telefonas, todėl jis nusprendė jį patikrinti. Tik paėmęs telefoną, jis pamatė, kad Ž., vėl rašo jo žmonai per socialinio tinklo „Facebook messenger“ programėlę. Ž. ten rašė, kad jis yra blogas, kad jis ją myli, kad ji jį paliktų, jos atsakytos žinutės nebuvo atsakančios į jo jausmus, bet vis tiek jį labai apėmė pyktis. Jis dar paskambino žmonai klausė kas vyksta, ji jį ramino, nurodė, kad, kai grįš iš darbo, pakalbės apie tai, bet jis nieko nelaukė, sėdo į automobilį ir nuvažiavo į kavinę „Avokadas“, kuri yra adresu L. g. , Mažeikiai, ten dirba Ž. P.. Įėjus į kavinę, jis apsidarė ar kur nesimato Ž. ir netrukus pamatė Ž., kuris tuo metu gamino suši. Tik atėjęs jis pasikalbėjo su barmene, kurios nepažįsta, po to pradėjo Ž. sakyti, kad eitų į lauką, reikia pasikalbėti, jis pradėjo sakyti, kad negali, nes dirba, o jis jam pradėjo sakyti, kad jam nesvarbu. Kadangi jis atsisakė eiti į lauką, jis pradėjo eiti link jo, o jis stovėjo už baro, jis pradėjo jam sakyti, bet ką negali pasakyti, nes buvo labai susijaudinęs, galbūt galėjo jam grasinti, bet nėra tikras. Kai jis jau priėjo prie jo, jis jį pačiupo už rankos, jis taip pat buvo agresyviai nusiteikęs, tada jis iš kišenės išsitraukė turėtą peilį, jį išsitraukė, ne dėl to, kad jį norėjo sužeisti, nes žino, kad ten filmuojama, jis jį išsitraukė su tuo tikslu, kad jį įbaugintų ir, kad jis atstotų nuo jo žmonos. K. Ž. pamatė peilį, jis galima sakyti atšoko nuo jo, tada jis padėjo peilį ant baro ir tada jam trenkė ne daugiau 2 kartus, vieną kartą į veidą, o kitą kartą kur pataikė, tiksliai nežino, bet galėjo būti ir kaklo sritį ar pakaušį. Ten buvusi barmene pradėjo šaukti išsigandusi, jis jai pradėjo sakyti, kad ji nebijotų, jis jai nieko nedarys. Tada jis atsitraukė ir išėjo į lauką. Nuėjo prie automobilio, užsidegė cigaretę ir pamatė, kad į lauką išėjo tą pati barmene, tada jis jos pradėjo klausti ar labai išsigando ir pan. Jis jos pradėjo klausti ar Ž. bijo išeiti į kiemą, ji nurodė, kad nežino, tada jis jai pradėjo sakyti, kad jei nebijo, tegul išeina į lauką. Ji pabaigė rūkyti ir netrukus išėjo ir Ž. į lauką, jis sustojo prie durų, o jis laiptų apačioje stovėjo. Jis pradėjo teisintis, kad tai neva jo žmona pradėjo pirma jį kalbinti, tai klausydamas, jis ėjo link jo ir tada jis jau nesusilaikė ir mėtė rūkytą cigaretės nuorūką, su ja pataikė kažkur į veido sritį, o kur tiksliai, negali pasakyti, tada pamena, kad dar smūgiavo, o kur, negali pasakyti, taip pat negali pasakyti ar pataikė. Ž., jam metant į jį nuorūką, pradėjo trauktis į kavinės vidų. Girdėjo, kad vėl barmenė pradėjo šaukti, kad jie baigtų, kad ji kvies policiją. Tada jis sėdo į automobilį, nuvyko į degalinę, po to dar į barą, kur išgėrė 1 bokalą alaus 0,5 l, tada grįžo vėl atgal į kavinę „A.“, kur laukė, kol atvažiuos policijos pareigūnai. Gailisi, tokio poelgio, bet šis įvykis sukėlė jam labai didelį stresą ir pykčio bangą. Įvykio metu kavinėje buvo jis, Ž. ir barmenė, daugiau pašalinių asmenų nebuvo (b. 1. 120–121);

– iš nukentėjusiojo Ž. P. apklausos ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad jis parodė, kad 2019 m. kovo 28 d., apie 19.30 val., jam būnant darbe kavinėje „A.“, adresu L. g. , Mažeikiai, atėjo iš matymo pažįstamas M. G., kuris pradėjo su juo konfliktuoti. Konflikto metu M. pradėjo grasinti jam peiliu, po ko sudavė daugiau kaip du smūgius į veidą. Šitą konfliktą matė baro padavėja M. M.. Po to M. išėjo iš kavinės ir jis paskambino kavinės savininkui ir pranešė apie kavinėje kilusį konfliktą. Barmene tuo metu išėjo į lauką iš kitos kavinės pusės parūkyti ir sugrįžusi pasakė, kad su juo nori pakalbėti. Jis nuėjo prie durų ir pasakė M., kad jei nori pasikalbėti, kad užeitų į vidų. M. nesutiko, tada jis pasakė, kad jis turi peilį ir jis neis į lauką kalbėtis, nes gal jis norės jį sužaloti su peiliu. Tuo metu M. užlipo laiptais prie durų ir metė nuorūką į jį, pataikydamas jam į kairės pusės akį bei trenkė rankos kumščiu į veidą. Jis tada užrakino kavinės durys, kad M. negalėtų įeiti. Apie susidariusią situaciją vėl informavo kavinės direktorių. Tarp jo ir M. konfliktas kilo dėl to, kad bendravo su jo žmona M. R.–G., jis su ja turi romaną, ji norėjo su M. skirtis, bet jis grasino, kad jį nužudys arba pats nusižudys, jei ji jį paliks, todėl ji vėl pas jį grįžta, nes bijo, kad jis gali savo grasinimus įvykdyti. Kiek žino, vasario mėnesį jie mėgino taikytis, bet nepavyko ir jie vėl pradėjo bendrauti. M., kaip suprato, pamatė žinutės ir atvažiavo aiškintis. Šį konfliktą mačiusi M. labai išsigando. Kavinės „A.“ patalpos yra filmuojamos vaizdo stebėjimo kameromis. Po įvykio jis nuvyko į Mažeikių ligoninę, kad jam pažiūrėtų kaklą ir nudeginimą prie akies, nes jautė skausmą, ten jam buvo nustatyti galvos ir kaklo paviršiniai sužalojimai. Po įvykio jis su M. nebendravo, bet jo žmona nurodė, kad jis su juo taikytis neketina. K. M. atėjo su peiliu rankoje, jis manė, kad jis tikrai tą peilį gali panaudoti, nes jis buvo agresyviai nusiteikęs ir jam jau anksčiau buvo grasinęs. Dėl tokio M. elgesio jis yra pasipiktinęs ir prašo jį nubausti įstatymu numatyta tvarka. Prideda nuotrauką kitą dieną po įvykio ir nuotrauką su grasinančioms žinutėm anksčiau. Teisė reikšti civilinį ieškinį jam yra išaiškinta (b. 1. 28–29, 33–34);

– iš liudytojos M. M. parodymų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad ji parodė, kad 2019 m. kovo 28 d., apie 19.13 val., jai dirbant kavinėje „A.“, ji buvo pasilenkus, kažką po baru tvarkė, išgirdo, kad kažkas atėjo, pirmi žodžiai, kuriuos ji girdėjo: „Nu kiauši, einam į lauką“, su ja kartu kavinėje buvo Ž. P.. Ji tada pakėlė galvą ir pamatė, kad jos buvusios bendradarbės M. G. vyras M. G. atėjo. Jis atrodė labai agresyvus. Ji dar su juo sveikinosi, bet jis nieko neklausė, ėjo link Ž., o jis tuo metu gamino suši, netoli jos. Ž. pasakė, kad niekur neis, kad turi darbo, tačiau M. nekreipė dėmesio ir sakė, kad jam vis vien ir išėjo į lauką, maždaug po minutės jis grįžo vėl atgal, ką jis ten veikė, ji nežino. T. M. nuėjo iškart prie Ž. ir pačiupo Ž. už pečių, tada Ž. ir kibo už M. pečių, ir tada jau M. išsitraukė iš kišenės peilį. Ji pradėjo sakyti, kad jis išeitų, kad ji kvies policiją, tačiau jis nereagavo. Kad konkrečiai kažkokius smūgius M. Ž. būtų sudavęs, ji nepastebėjo, tik pastebėjo jų susistumdymą ir, kad M. turėjo peilį. Kadangi jai buvo labai didelis stresas, ji negali pasakyti ar jis kokius nors grasinimus išsakė Ž., bet vaizdo medžiagoje turėtų girdėtis. Po apsistumdymo M. išėjo. Praėjus maždaug po 10 min. ji išėjo parūkyti ir pamatė, kad M. stovi prie automobilio. Jis pradėjo jos klausti ar ji išsigando, ji jam pradėjo sakyti, jog aišku, kad išsigando, galėjo gražiuoju viską išspręsti, kam reikalingas tas peilis, o jis jai atsakė, ar geriau narkomanui 100 eurų būtų davęs ar pats „nuštirinęs“. Ji jam į tai nieko neatsakė, tik pasakė, kad jai reikia dirbti. Tada jis pasakė, kad ji pasakytų, jei Ž. nebijo, tegul išeina į lauką, ji pasakė, kad pasakys. Ji, parėjus į kavinę, tai pasakė Ž., todėl jis netrukus išėjo, girdėjo, kaip Ž. sakė M., kad jei nori, tegul ateina į vidų, kad jis neis į lauką, nes jis turi peilį, M., atsakė, kad peilį paliko mašinoje. Kažkurį laiką ji girdėjo, kad jie šnekėjosi, o ką tiksliai, negirdėjo. Maždaug po 2–3 min. pamatė, kad Ž. prie kavinės durų, prie kurių stovėjo, galima sakyti įvirto į vidų, tada ji vėl pradėjo M. prašyti, kad jis išeitų, M., nieko nesakęs, išėjo. Ji tiksliai smūgių nematė, tik apsistumdymus ir peilį, taip pat po kurio laiko pastebėjo, kad Ž. prie akies raudona, ji jam atnešė ledo, galvojo, kad mėlynė, bet jis atsakė, kad nereikia, kad čia su nuorūka jam pataikė. K. M. atėjo su peiliu, ji labai išsigando, jis buvo labai agresyviai nusiteikęs, realiai atrodė, kad jis tą peilį gali panaudoti. Dėl ko tarp Ž. ir M. įvyko konfliktas, ji tiksliai nežino (b. 1. 41–42);

– iš 2019 m. balandžio 2 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvados Nr. , matyti, jog nustatyta, kad Ž. P. nubrozdinimas kairiame skruoste kraujosruva kairės akies apatiniame voke, padaryti bukais kietais daiktais, o kairės akies apatinio voko terminis nudegimas padarytas aukštos temperatūros poveikyje, kontaktuojant su karštu daiktu. Rasti kūno sužalojimai padaryti keleto valandų bėgyje iki 2019 m. kovo 28 d., 21.05 val. nukentėjusiajam kreipiantis į Mažeikių ligoninės priėmimo skyrių. Ž. P. padaryti kūno sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą tiek sužalojimų visuma, tiek ir kiekvienas iš sužalojimų atskirai, (b. 1. 50);

– iš 2019 m. balandžio 10 d. apžiūrėto vaizdo įrašo, gauto 2019 m. balandžio 1 d. iš nukentėjusiojo Ž. P., vaizdo įraše matyti, kaip įtariamasis trenkė nukentėjusiajam vieną smūgį į veidą, kitoje rankoje matosi, kad turi peilį, kurį padeda ant stalo ir vėl rankos kumščiu trenkė nukentėjusiajam į galvą. Vaizdo įrašas be garso (b. l. 46–47);

– iš 2019 m. balandžio 11 d. apžiūrėto vaizdo įrašo, gauto 2019 m. balandžio 11 d. iš nukentėjusiojo Ž. P., protokole aprašyta, kas girdisi, nes ankstesniame protokole buvo aprašyta kas matosi. Vaizdo įrašas su garsu (b. 1. 51–52);

– iš 2019 m. kovo 28 d. alkotesterio „Drager“ parodymų matyti, kad M. G. nustatyta 0.21 prom. girtumas (b. 1. 26).

Iš kaltinimo šalintina aplinkybė, kad nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamasis buvo neblaivus, nes neblaivumas alkotesterio parodymais, jam nustatytas 20 val. 35 min., o pati nusikalstama veika padaryta apie 19.30 val., įrodymų, kad kaltinamasis į kavinę atvyko neblaivus ir kada jis gėrė, nėra, todėl laikytina, kad tikėtina kaltinamojo parodymais, jog po veikos jis nuvyko į barą ir ten išgėręs alaus bokalą, grįžo atgal, į kavinę, ir laukė policijos.

Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Taigi šios, BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos, nusikaltimo sudėties objektyvieji požymiai yra veika, jos padariniai, priežastinis ryšys, veikos padarymo vieta ir būdas, kuris, demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, turi pasireikšti bent vienu iš įstatymo dispozicijoje numatytų būdų – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis, vandališkais veiksmais.

Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. Kasacinės instancijos teismo praktikoje įžūlūs veiksmai asmeniui inkriminuojami paprastai tada, kai jie susiję su akivaizdžiu, demonstratyviu agresyvumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-122/2008, 2K-412/2009, 2K-587/2007). Kadangi šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl būtina nustatyti padarinius realiai sutrikdžiusius visuomenės rimtį ar tvarką.

Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje, ir kad dėl jų kilo neigiami padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad toks asmuo suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-447/2012 ir kt.). Kaltė yra vienas iš nusikalstamos veikos subjektyviųjų požymių. Jos turinį sudaro psichinis asmens santykis su teisinę reikšmę turinčiais veikos požymiais, pavojingais padariniais, situacija, kuriai esant padaryta nusikalstama veika. Subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais, todėl kaltės turinys atskleidžiamas remiantis ne tik kaltinamojo parodymais apie jo suvokimą darant pavojingą visuomenei veiką, bet ir objektyviaisiais bylos duomenimis.

Teismų praktikoje visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta pažeminti, šokiruoti ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-55/2011, 2K-450/2010, 2K-278-511/2015). Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, teismų praktikoje atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek laiko truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-397/2005, 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-278-511/2015). Kaltininko veiksmus kvalifikuojant pagal BK 284 straipsnio 1 dalį nėra būtina, kad viešoji tvarka būtų pažeista, matant žmonių miniai. Veika gali būti kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir tada, kai kaltininkas, pažeisdamas viešąją tvarką, smūgį nukentėjusiajam į veidą suduoda bent vieno pašalinio asmens akivaizdoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-452/2011, 2K-278-511/2015). Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad BK 284 straipsnio 1 dalis apima fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą.

Tačiau būtina pabrėžti, kad esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, todėl asmens veiksmų kvalifikavimui pagal BK 284 straipsnio 1 dalį būtina nustatyti, kad jie buvo atlikti viešoje vietoje. Teismų praktikoje, analizuojant analogiško pobūdžio baudžiamąsias bylas, viešoji vieta apibrėžiama kaip erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų asmenų teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu joje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs tam tikrų nepatogumų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-120/2014).

Akcentuotina ir tai, kad pagal BK 284 straipsnio 1 dalies dispoziciją veikos padarymo motyvas ir tikslas, konstatuojant šią veiką, nėra privalomi požymiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-652/2007, 2K-249/2009, 2K-414/2010, 2K-450/2010, 2K-386/2013, 2K-278-511/2015). Komentuojamame straipsnyje numatytas nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, tarp jų ir asmeninių. Dėl asmeninių paskatų padaryta veika, kuria pažeidžiama viešoji tvarka, gali būti kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį kaip viešosios tvarkos pažeidimas, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai bei sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126/2006, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-55/2011, 2K-120/2011, 2K-445/2013, 2K-278-511/2015).

Kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, nes jis viešoje vietoje įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą ten buvusiems aplinkiniams. Viešosios rimties ir tvarkos pažeidimas pasireiškė įžūliais kaltinamojo veiksmais – neleistinu, akivaizdžiai agresyviu ir moralės požiūriu nepriimtinu, aplinkinius šokiruojančiu elgesiu, kuris pasireiškė grubumu, agresyvumu ir fiziniu smurtu nukentėjusiojo atžvilgiu.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas, spręsdamas bausmės klausimą kaltinamajam, siekia tinkamai pritaikyti įstatymą konkrečiam atvejui, siekia, kad paskirtoji bausmė būtų teisinga, ir kad būtų pasiekti bausmės tikslai, todėl atsižvelgta į įstatymo ginamas vertybes, į kėsinimosi dalyko vertingumą, padarytos žalos dydį ir mastą, nusikaltimo tikslus ir motyvus, nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą žalingų pasekmių turinį ir sunkumą, į kaltinamojo šeimyninę padėtį, taipogi įvertinant kaltinamojo asmenybę: administracine tvarka nebaustas (b. 1. 100), psichiatro negydytas (b. 1. 107) ir nuo priklausomybės ligų negydytas (b. 1. 107). Kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą. Jis prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi.

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgtina į tai, kad padarytas nesunkus nusikaltimas, atsižvelgtina į padarytos veikos pavojingumo laipsnį ir į žalingas pasekmes. Atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis gailisi padaręs šią veiką. BK 284 straipsnyje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimo bausmė iki dviejų metų. Įvertinus tai, kad kaltinamasis anksčiau neteistas, jam skirtina švelniausia bausmės rūšis viešieji darbai. Įvertinus kaltinamojo asmenybę, yra tikslinga jam paskirti viešųjų darbų bausmę.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teisme gauta nukentėjusiojo atstovo advokato V. M. kvitas, kad už atstovavimą baudžiamojoje byloje Ž. P. sumokėjo 300 Eur. Ši suma pripažįstama proceso išlaidomis ir 300 Eur už nukentėjusiajam suteiktą teisinę pagalbą Ž. P. naudai priteistina iš M. G..

Byloje pareikštas Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 35,34 Eur žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo. K. M. G. civilinį ieškinį visiškai atlygino, todėl žalos atlyginimo klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

M. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir jį nuteisti šešiems mėnesiams viešųjų darbų, įpareigojant šešis mėnesius neatlygintinai dirbti po 20 valandų kas mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti M. G. bausmę – keturis mėnesius (4 mėn.) viešųjų darbų, įpareigojant keturis mėnesius neatlygintinai dirbti po 20 valandų kas mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laiką, M. G., išbūtą laikiname sulaikyme nuo 2019 m. kovo 28 d. iki 2019 m. kovo 29 d. ir laikyti, kad jis yra atlikęs 12 valandų viešųjų darbų.

Priteisti iš M. G., a. k. (duomenys neskelbtini) tris šimtus eurų (300 Eur) nukentėjusiajam Ž. P., a. k. (duomenys neskelbtini) už suteiktą advokato teisinę pagalbą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, peilį „C.“, 2019 m. balandžio 26 d. kvitu B Nr. , atiduotą saugojimui į Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato saugyklą, sunaikinti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti M. G. palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą, skundą paduodant Telšių apylinkės teisme. Suimtam nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos.