Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Procesinių sprendimų kategorijos: 2.6.3.4; 2.6.5.2.1; 3.2.6.1; 3.2.6.4

2016 m. gegužės 18 d.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės I. K. ieškinį atsakovui D. B. dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, institucija teikianti išvadą byloje – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2015-12-31 išvadoje nurodė, kad I. K. ir jos kūdikis S. K. J., gim. 2015-03-02, gyvena artimiesiems giminaičiams priklausančiame penkių kambarių name. Name ieškovei ir jos vaikui yra skirtas atskiras kambarys. Nepilnamečiam vaikui yra sudarytos tinkamos sąlygos augti ir vystytis. Ieškovė I. K. nedirba, jos pajamas sudaro gaunama motinystės pašalpa, išlaikyti dukrą jai padeda artimieji. Ieškinys yra pareikštas nepilnamečio vaiko interesais, jos teise žinoti savo tikrąją kilmę, iš abiejų tėvų gauti tinkamą, vaiko poreikius atitinkantį, išlaikymą. Skyrius su pareikštu ieškiniu sutinka. Mano, kad iš atsakovo priteistinas išlaikymas ir išlaikymo įsiskolinimas, jei jis nepateiks įrodymų, kad vaikui išlaikymą teikė (b.l. 42-44).

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Teismo posėdžio metu ieškovė I. K. palaikė ieškinį jame nurodytais motyvais. Papildomai nurodė, kad jos pajamas sudaro 135 Eur motinystės išmoka ir 28 Eur išmoka vaikui. Jai padeda tėvai išlaikyti vaiką. Ieškovė šiuo metu mokosi profesinėje mokykloje elektroninio verslo administravimo specialybę. Nėštumo metu ieškovė gyveno krizinio nėštumo centre, kadangi negalėjo leisti sau išsinuomoti jokio būsto. Pasibaigus motinystės atostogoms ji ketina dirbti. Atsakovas, jos žiniomis, turi įmonę. Negali išlaikyti nepilnamečio vaiko, kadangi savo pinigus investuoja į įmonę. Ieškovės padėtis yra labai prasta. Advokatas jai teikia paslaugas nemokamai. Atsakovas, kuris yra verslininkas, visiškai neprisideda prie dukros išlaikymo. Mama rūpinasi mergaite kiekvieną dieną. Atsakovo elgesys piktybinis. Jis vos vieną kartą nepilnamečiam vaikui suteikė 100 Eur sumą išlaikymui ir nupirko paketą sauskelnių.

Teismo posėdžio metu atsakovo D. B. atstovas advokato padėjėjas Artūras Melisiakas nurodė, kad atsakovas kūrė įmonę, kadangi tikėjosi gerai užsidirbti. Ieškovės prašomas išlaikymo dydis neatitinka formuojamos teismų praktikos. Jo nuomone, teismas turėtų sumažinti išlaikymo įsiskolinimo dydį. Atsakovo turtinė padėtis pasikeis nuo gegužės mėnesio, tačiau šiuo metu verslas jam nesiseka, pajamų neturi. Prašo teismo atsižvelgti į šią situaciją ir priteisti mažesnę išlaikymo sumą, kol jo finansinė padėtis nepagerės.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad nepilnametė Smiltė K. J. yra ieškovės I. K. dukra (b.l. 6). Į bylą pateikta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvada Nr. S-m 14/15(01), kuri parodė, kad atsakovas D. B. yra vaiko S. K. J. tėvas (b.l. 7-11).

Dėl tėvystės nustatymo.

Pagrindas tėvystei nustatyti arba paneigti yra moksliniai įrodymai – DNR ekspertizės išvados, bei įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę – bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, įrodymai, kurie patvirtina, kad atsakovas pripažino tėvystę, taip pat ir kiti įrodymai bei spėjamo vaiko tėvo atsisakymas ekspertizės (CK 3.148 str., CPK 389 str.).

Bylos nagrinėjimo metu ieškovė ir atsakovas pateikė į bylą S. K. J. gimimo liudijimą, iš kurio matoma, kad nepilnametės mergaitės tėvu yra įrašytas D. B. (b.l. 77).

Kadangi šioje dalyje ginčo tarp šalių nebeliko, teismas šią civilinę bylą dėl tėvystės nustatymo nutraukia (CPK 140 str., 293 str.)

Dėl gyvenamosios vietos nustatymo.

Ieškovė prašė nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su motina. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsakovo atstovas nepareiškė prieštaravimų šiam ieškovės reikalavimui.

Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu (CK 3.169 str. 1 d.). Nurodyto straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, jog tais atvejais, kai kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų, o šio straipsnio trečiojoje dalyje nustatyta, jog, pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Kadangi ginčo tarp šalių dėl nurodyto reikalavimo nekilo, o nepilnametis vaikas visą laiką gyveno su motina, teismas mano, kad yra tikslinga tenkinti ieškovės I. K. ieškinį šioje dalyje ir nustatyti nepilnamečio vaiko S. K. J., gim. 2015-03-02, gyvenamąją vietą su motina (CK 3.169 str.).

Pažymėtina, kad šeimos teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus faktinėms aplinkybėms, kurios neatitiktų vaiko interesų, šis sprendimas neužkerta kelio kreiptis dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo.

Dėl išlaikymo priteisimo.

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko S. K. J., gim. 2015-03-02, išlaikymui po 500 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį. Atsakovas su tokia išlaikymo suma nesutiko. Prašė nustatyti mažesnį išlaikymo dydį iki pagerės jo turtinė padėtis.

Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.).

Tėvo (motinos) turtinė padėtis nėra viską nulemianti aplinkybė nustatant išlaikymo dydį, kadangi išlaikymas privalo užtikrinti ne tik būtinas vaikui vystytis sąlygas bet ir specialiuosius poreikius, jei tokių yra. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma, turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t.y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2015-05-25 sprendimu Nr. 6-24-8087 K. J. yra skirta motinystės (tėvystės) pašalpa nuo 2015-05-07 iki 2017-03-02, kuri sudaro 143,67 Eur (b.l. 13). Ieškovė neturi jokio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto (b.l. 14, 56, 62).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovas D. B. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2015-05-05 (b.l. 24-27, 53-55), jo darbo užmokestis sudarė vidutiniškai apie 40 Eur per mėnesį, neatskaičius mokesčių. Atsakovo vardu yra registruotas žemės sklypas su jame esančiais statiniais, esantis (duomenys neskelbtini) (b.l. 57-59). Atsakovo vardu yra įregistruota viena transporto priemonė Mazda 323F Sporty, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Taip pat atsakovo vardu yra užregistruotos dar dvi transporto priemonės, kurios nėra praėjusios techninės apžiūros arba kurios neturi draudimo (b.l. 60-61). Atsakovas turi dar vieną nepilnametį vaiką D. B. (b.l. 70).

Analizuojant šalių turtinę padėtį, galima teigti, kad atsakovo turtinė padėtis yra daug geresnė nei ieškovės, kuri neturi ne tik jokio registruotino turto, bet ir jai paskirtos socialinės išmokos yra itin mažos. Tuo tarpu atsakovas turi kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, turi darbo užmokestį. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad atsakovas kuria nuosavą verslą. Nors atsakovo atstovas ir nurodė, kad šiuo metu jo darbo užmokestis yra labai mažas, o verslas pajamų neteikia ir prašė nustatyti mažesnį išlaikymo dydį iki jo turtinė padėtis pagerės, teismas sprendžia, kad toks atsakovo prašymas neatitinka nei teismų praktikos, nei nepilnamečio vaiko interesų, kadangi išlaikymas nepilnamečiam vaikui reikalingas jau šiandien, o ne kada nors ateityje.

Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžių nustatymui taikytinus kriterijus, yra pažymėjęs, kad turi būti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti ir pan.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad priteistino išlaikymo dydžio kriterijumi gali būti laikoma vienos minimalios mėnesio algos (MMA) dydžio suma, kurios dydis patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuo 2016-01-01 yra 350 Eur. Net ir esant abejonių dėl išlaikymo dydžio vaikams nustatymo, tokios abejonės turi būti vertinamos vaikų interesų naudai. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalių nepilnametis vaikas specialiųjų poreikių neturi. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas yra jaunas, darbingas (nenustatyta, kad darbingumas jam būtų apribotas), realiai galintis gauti darbo užmokestį, todėl yra objektyviai pajėgus teikti reikalingą išlaikymą. Aplinkybė, kad atsakovas dirba vertintina, kad atsakovas turi finansines galimybes. Pats atsakovas turi dėti pastangas geresnio darbo paieškai, kad pajėgtų išlaikyti abu savo nepilnamečius vaikus. Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Be to, teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovas, gavęs procesinius dokumentus, procesu ne itin domėjosi, nepateikė į bylą įrodymų, reikšmingų bylos išnagrinėjimui, atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovo elgesys yra piktybinis, kadangi jis nesidomėjo ieškove ir jai besilaukiant. O gimus nepilnamečiam vaikui, vieną kartą jo išlaikymui pervedė 100 Eur ir nupirko sauskelnių. Tuo tarpu ieškovės finansinė padėtis yra tokia prasta, kad ji su dukra turi glaustis artimųjų giminaičių namuose, o nėštumo metu galėjo gyventi tik Krizinio nėštumo centre. Todėl teismas sprendžia, kad atsakovas prie nepilnamečio vaiko išlaikymo turėtų prisidėti didesne dalimi.

Atsižvelgiant į ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, bei į tai, kad atsakovas turi dar vieną išlaikytinį, iš atsakovo nepilnamečio vaiko S. K. J., gim. 2015-03-02, naudai priteistinas 250 Eur dydžio išlaikymas mokamas periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, tai yra nuo 2015-11-16, iki jos pilnametystės (CK 3.201 str.). Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė I. K. (CK 3.185 str. 1 d.). Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Išlaikymas nepilnamečiam vaikui yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už 3 metus nuo ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 str.). Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo D. B. 3 900 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį už 8 mėnesių laikotarpį iki ieškinio padavimo dienos. Atsakovas nepilnamečio vaiko išlaikymui yra pervedęs 100 Eur 2015-09-01 (b.l. 12).

Kadangi teismas priteisė iš atsakovo vaiko išlaikymui 250 Eur dydžio periodines išmokas, išlaikymo įsiskolinimas už 8 mėnesių laikotarpį iki ieškinio padavimo sudaro 1 900 Eur (8 mėn. x 250 Eur – 100 Eur) ir yra priteisiamas iš atsakovo S. K. J., gim. 2015-03-02, naudai (CK 3.200 str.).

CK 6.37 str. 2 d. nustato skolininko pareigą mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovė reikalauja priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad CK 6.37 str. 2 d. numatytos procesinės palūkanos atlieka kompensavimo funkciją, skatina skolininką kuo greičiau įvykdyti teismo sprendimą, ieškoti būdų atsiskaityti su kreditoriumi. Todėl prievolės atsiradimo pagrindas šiuo atveju neturi teisinės reikšmės ir ši norma taikytina esant ir nesutartiniams santykiams (Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1689-577/2012).

Atsakovui nemokant išlaikymo nepilnamečiam vaikui, susidarė 1 900 Eur išlaikymo įsiskolinimas, kuris nepilnamečiam vaikui yra priteistas iš atsakovo. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra skolininkas nepilnamečio vaiko atžvilgiu CK 6.50 str. 3 d. prasme, iš atsakovo, priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (1 900 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. 2015-11-16, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas sprendžia, kad tokių palūkanų priteisimas paskatins atsakovą skubiau įvykdyti piniginę prievolę vaikui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Ieškovė patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas – 20 Eur žyminio mokesčio už ieškinį (b.l. 20). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-11-30 nutartimi ieškovė buvo atleista nuo likusios mokėti 61 Eur dydžio žyminio mokesčio dalies (b.l. 28).

Kadangi ieškovė ir atsakovas gera valia susitarė ir atsakovas įregistravo savo tėvystę nepilnamečio vaiko atžvilgiu, teismas, remdamasis protingumo ir proporcingumo principais, sprendžia, kad 41 Eur žyminis mokestis iš atsakovo į valstybės biudžetą nepriteistinas.

Už reikalavimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo turėjo būti sumokėtas 41 Eur žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 5 p.). Kadangi ieškovė sumokėjo už ieškinį 20 Eur, jai iš atsakovo priteistina ši žyminio mokesčio suma bei 21 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai (CPK 93 str. 1 d., 96 str. 1 d.).

Patenkinus ieškinį dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, iš atsakovo priteistinas 147 Eur (250 Eur x 12 mėn. x 3 proc. + 1 900 Eur x 3 proc.) žyminis mokestis į valstybės biudžetą, nuo kurio sumokėjimo, paduodant ieškinį, ieškovė buvo atleista (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 83 str. 1 d. 2 p., 85 str. 1 d. 6 p., 96 str. 1 d.). Iš viso iš ieškovo priteistina 168 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nesudaro 3,00 Eur kiekvienai bylos šaliai, todėl jos nepriteistinos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“, CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259, 260, 263-270, 282 straipsniais, teismas

nusprendžia:

civilinę bylą Nr. 2-3004-558-2016 dalyje dėl tėvystės nustatymo nutraukti.

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnamečio vaiko S. K. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 2015-03-02, gyvenamąją vietą su motina K. J. (a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš D. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko S. K. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2015-11-16) iki S. K. J., gim. 2015-03-02, pilnametystės, indeksuojant išlaikymo sumą kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš D. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) 1 900 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus eurų) išlaikymo įsiskolinimo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 900 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-11-16) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo S. K. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai

Nepilnamečio vaiko S. K. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavesti tvarkyti uzufrukto teise K. J. (a.k. (duomenys neskelbtini)

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš D. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) 20 Eur (dvidešimt eurų) žyminio mokesčio I. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš D. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) 168 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt aštuonis eurus) žyminio mokesčio valstybės naudai, sumokant jį į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.