Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio ir pagreitinto proceso bei sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. P. (A. P.), gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniuje, asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vedęs, profesinio išsilavinimo, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teistas:

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 8 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalį – galutine trisdešimties parų arešto bausme;

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 9 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – galutine aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausme;

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 21 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – galutine dvidešimties parų arešto bausme;

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. P. 2024 m. lapkričio 1 d., apie 10.38 val., Vilniuje, Dūmų g., vairavo automobilį „Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai 2024 m. lapkričio 1 d. 11 val. antruoju testavimu jam buvo nustatytas 1,78 promilės girtumas.

Motyvuojamoji dalis

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas, be kita ko, vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo A. P. kaltė vairavus automobilį, būnant neblaiviu, kai jam nustatytas 1,78 promilės neblaivumas, t. y. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad kaltinamojo A. P. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Vis dėlto, prie bylos medžiagos nėra pridėtas pirmojo A. P. blaivumo tikrinimo alkoholio kiekio matuoklio kvitas, – kaip paaiškėjo teisiamojo posėdžio metu, policijos pareigūnai pateikė tik vieną – antrojo A. P. blaivumo tikrinimo alkoholio kiekio matuoklio kvitą. Kita vertus, neblaivumo nustatymo aktas ir kiti byloje esantys įrodymai patvirtina A. P. blaivumo patikrinimo tinkamumą, su tikrinimo rezultatais jis sutinka. Tai sudaro pagrindą iš A. P. pareikšto kaltinimo pašalinti pirmojo jo blaivumo tikrinimo aplinkybes ir kvalifikuojant veiką remtis A. P. palankesniu antrojo tikrinimo metu jam nustatytu mažesniu neblaivumo laipsniu. Bet kuriuo atveju, tai viršija ribą, nuo kurios už transporto priemonių vairavimą, kai vairuoja neblaivus asmuo, kyla baudžiamoji atsakomybė. Be to, BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispozicija nėra blanketinė, todėl iš A. P. pareikšto kaltinimo, kaip perteklinis, šalintinas jam inkriminuotas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“, 14 punkto, kuriame numatytas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, pažeidimas.

Dėl skirtinos bausmės.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Teismas, skirdamas bausmę A. P., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 61 straipsnio 1–3 dalių nuostatomis. A. P. padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą transporto eismo saugumui, kurio pavojingumo laipsnis yra didesnis, negu rūšinis, nes būdamas neblaivus A. P. ne tik vairavo automobilį, bet ir, kaip pats parodė, vežė savo krikštamotę, taip keldamas pavojų ir jai, tiesiogine tyčia, dėl asmeninių paskatų, siekdamas nuvažiuoti į kapines, nusikalstama veika žala nepadaryta. A. P. yra vedęs, profesinio išsilavinimo, iki ligos dirbo, šiuo metu registruotas Užimtumo tarnyboje, mokosi elektriko profesijos ir ketina dirbti, teistas tris kartus, vieną kartą – už analogišką nusikalstamą veiką, visas nusikalstamas veikas padarė būdamas neblaivus, kai tai turėjo tam įtakos, per pastaruosius trejus metus ne kartą baustas už administracinius nusižengimus, susijusius su transportu, baudas sumokėjęs. Visa tai A. P. asmenybę apibūdina nevienareikšmiškai, leidžia įžvelgti tam tikrą jo polinkį elgtis priešingai visuomenėje nusistovėjusioms elgesio taisyklėms kelių transporto eismo saugumo srityje, rodo praeityje jam paskirtų laisvės apribojimo, arešto bausmių neefektyvumą. A. P. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tuo tarpu A. P. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), – neišnykus teistumui (teistas už nesunkius nusikaltimus, paskutinį kartą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 21 d. baudžiamuoju įsakymu, teistumo terminas – bausmės atlikimo laikotarpiu ir treji metai po bausmės atlikimo, paskutinę bausmę atliko 2022 m. vasario 15 d.) (BK 11 straipsnio 3 dalis, 27 straipsnio 1 dalis, 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-29-976/2022, 28 punktas). Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. P. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrus sankcijoje numatytą griežčiausią, su laisvės atėmimu susijusią terminuoto laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatytinas artimas vidurkiui.

A. P. pripažino savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, baudžiamoji byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka ir atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Iš nurodytų nusikalstamą veiką ir A. P. asmenybę apibūdinančių duomenų matyti, kad jo nusikalstamo elgesio priežastis yra susijusi su piktnaudžiavimu alkoholiu, o visame kitame A. P. elgesys visumoje atrodo patenkinamai. Teismo vertinimu, ilgalaikė A. P. priežiūra, ypač įpareigojant nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, nuolat gresiant bausmės vykdymui, bus kur kas efektyvesnė už jo santykinai trumpalaikį nubaudimą, nutraukiant socialinius ryšius ir paleidimą į laisvę be tolesnės kontrolės. Atsižvelgiant į tai, yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2, 4 ir 5 dalimis, A. P. paskirtos bausmės vykdymas atidėtinas, nustatant maksimalų bausmės vykdymo atidėjimo terminą ir paskiriant pareigas.

Dėl skirtinų baudžiamojo poveikio priemonių.

BK 67 straipsnio 3 dalies pagrindu, be kita ko, uždraudimas naudotis specialia teise ir turto konfiskavimas gali būti skiriami kartu su bausme.

Pagal BK 68 straipsnį teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones tais atvejais, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką (1 dalis); teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų (2 dalis).

Nusikalstamą veiką A. P. padarė naudodamasis teise vairuoti kelių transporto priemones, tai padarė pakartotinai, todėl jam tikslinga uždrausti naudotis šia specialia teise.

Prokurorė prašė šio draudimo terminą nustatyti penkeriems metams, tai argumentuodama A. P. ankstesniais nuteisimais, piktnaudžiavimu alkoholiu ir kitomis jo asmenybę neigiamai apibūdinančiomis aplinkybėmis. A. P. ir jo gynėja prašė šio draudimo terminą nustatyti trumpesnį, tai argumentavo ribotu A. P. judumu dėl atliktos dešinio klubo sąnario endoprotezavimo operacijos.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 8 d. baudžiamuoju įsakymu A. P. jau buvo paskirtas uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones dvejus metus, tačiau susigrąžinęs teisę vairuoti kelių transporto priemones jis ir vėl sėdo už vairo būdamas neblaivus. Be to, minėta, kad per pastaruosius trejus metus A. P. ne kartą baustas už administracinius nusižengimus, susijusius su transportu. Tai leidžia įžvelgti A. P. polinkį elgtis priešingai visuomenėje nusistovėjusioms elgesio taisyklėms kelių transporto eismo saugumo srityje. Minėta ir tai, kad A. P. teistas tris kartus, visas nusikalstamas veikas padarė būdamas neblaivus, kai tai turėjo tam įtakos. Iš gynėjos pateiktų medicinos dokumentų matyti, kad dešinio klubo sąnario endoprotezavimo operacija A. P. buvo atlikta prieš daugiau nei vienerius metus, sėkmingai, teisiamojo posėdžio metu jis judėjo laisvai, be ramentų. Tai, kad be teisės vairuoti kelių transporto priemones A. P. patirs tam tikrų nepatogumų, yra natūrali jo nusikalstamo elgesio pasekmė, jau nekalbant apie tai, jog susisiekimas viešuoju transportu sostinėje yra gerai išvystytas. Teismo vertinimu, visa tai pateisina prokurorės prašomo maksimalaus draudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones termino nustatymą.

BK 72 straipsnio pagrindu turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (1 dalis); konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (2 dalis); kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (3 dalis).

Nusikalstamą veiką A. P. padarė naudodamasis automobiliu, kaip nusikalstamos veikos priemone. Automobilio savininku viešame registre nurodytas A. P.. Atsižvelgiant į tai, siekiant atimti iš A. P. galimybę dar kartą automobilį panaudoti nusikalstamais tikslais ir daryti jam atitinkamą prevencinį poveikį, A. P. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio konfiskavimas. Atskirai paminėtina, kad sutuoktinis, nukentėjęs dėl kito sutuoktinio veiksmų, kai dėl jų sumažėja bendroji jungtinė nuosavybė, turi galimybę kreiptis į teismą ir prisiteisti kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą civilinio proceso tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-205-628/2018, 9 punktas).

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo.

2024 m. lapkričio 11 d. teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl 125 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išieškojimo iš A. P. Teismas šią bylą išnagrinėjo 2024 m. lapkričio 8 d. teisiamajame posėdyje, t. y. dar iki šios pažymos gavimo. Teismui išėjus į pasitarimų kambarį priimti galutinio procesinio sprendimo, byloje dalyvaujantys asmenys neturėjo galimybės konkrečiai dėl to pasisakyti teisiamajame posėdyje, todėl teismas jį palieka nenagrinėtą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5 ir 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6 ir 7 dalimis, 308 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsnio 2 ir 3 dalimis, 432 straipsnio 1 ir 3 dalimis,

nusprendžia:

A. P. (A. P.) pripažinti kaltu padariusiu nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam skirti šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, A. P. (A. P.) paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir jam skirti galutinę keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 ir 4 dalimis, 5 dalies 5 ir 10 punktais, bausmės vykdymą atidėti trejiems metams, paskiriant A. P. (A. P.) pareigas: dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis, A. P. (A. P.) skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones penkerius metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. lapkričio 5 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 1, 2, 3 ir 6 dalimis, A. P. (A. P.) skirti baudžiamojo poveikio priemonę – iš jo konfiskuoti automobilį „Toyota Avensis“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

A. P. (A. P.) paskirtas kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

A. P. (A. P.) paskirtą procesinę prievartos priemonę – laikiną jo nuosavybės teisės į automobilį „Toyota Avensis“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apribojimą, palikti galioti iki nuosprendžio dalies dėl turto (automobilio) konfiskavimo įvykdymo.

Nuosprendžio nuorašą nedelsiant ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną išsiųsti turto arešto aktų registro tvarkytojui.

Palikti nenagrinėtą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išieškojimo iš A. P. (A. P.).

A. P. (A. P.) išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) (laikomas voke prie bylos viršelio) nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti AB „Regitra“.

Kompaktinį diską (laikomą voke, esančiame b. l. 25) nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Išaiškinti A. P. (A. P.), kad asmuo, kuriam skirtas bausmės vykdymo atidėjimas, privalo atvykti į probacijos tarnybą (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Rytų regiono skyrius, Vilnius 08351, Kareivių g. 1, 0 672 88 430, 0 672 94 080, rytu.skyrius@probacija.lt) per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo; vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas probuojamojo priežiūros priemones, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.