Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė, susipažinusi su pareiškėjos T. Ž. pareiškimu dėl Klaipėdos apygardos teismo nušalinimo civilinėje byloje Nr. e2S-480-826/2018,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniame teisme gauta Klaipėdos apygardos teismo civilinė byla Nr. e2S-480-826/2018 su pareiškėjos T. Ž. nušalinimo pareiškimu bylą nagrinėjančiam teismui.

Pareiškėja reikalauja, kad bylą nagrinėjantis teisėjas M. D. nusišalintų, o jeigu ne – prašo nušalinti visą Klaipėdos apygardos teismą, nes pareiškėja nepasitiki šiuo teismu, jis yra šališkas ir pernelyg stovi atsakovų pusėje, negina pareiškėjos teisių ir interesų.

Nušalinimo pareiškimas netenkinamas.

Tinkama teisės į nešališką teismą užtikrinimo garantija yra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normų, reglamentuojančių nušalinimo institutą, taikymas. Pagrindai teisėjui (teisėjams) nušalinti išvardinti CPK 65 ir 66 straipsniuose. Nušalinimas turi būti motyvuotas ir pareiškiamas prieš bylą pradedant nagrinėti iš esmės (CPK 68 straipsnio 2 dalis). Pagal teismų praktiką asmuo, reikšdamas nušalinimą, turi pagrįsti, kad egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, jog byla bus išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. AB „VST“, bylos Nr. 3K-3-234/2012).

Esant nusišalinimo (nušalinimo) pagrindų ir kitais išimtiniais įstatyme numatytais atvejais, kai yra įrodymais pagrįstų abejonių dėl galimo visų teisme dirbančių teisėjų šališkumo, nušalinimas gali būti pareiškiamas ne tik bylą nagrinėjančiam teisėjui, bet ir kitiems to teismo teisėjams (CPK 13, 64 ir 66 straipsniai). Nagrinėjamu atveju pareiškėja T. Ž. prašo nušalinti visą Klaipėdos apygardos teismą civilinėje byloje Nr. e2S-480-826/2018 ir bylą perduoti nagrinėti kitam tos pačios pakopos apygardos teismui.

Lietuvos apeliacinis teismas pažymi, kad tam, jog būtų nušalinti visi atitinkamo teismo teisėjai, o byla būtų perduota nagrinėti kitam teismui, neužtenka nurodyti samprotavimus dėl bylą nagrinėti paskirto teisėjo galimo šališkumo, tačiau turi būti išdėstyti argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys ir apie tai, kad nėra galimybės teisingai išspręsti bylą konkrečiame teisme, t. y. turi būti nurodytos aplinkybės, leidžiančios objektyviam stebėtojui pagrįstai abejoti visų konkretaus teismo teisėjų nešališkumu. Kaip matyti nušalinimo pareiškime nėra nurodomi argumentai, kuriais būtų grindžiamas galimas visų Klaipėdos apygardos teismo teisėjų šališkumas – nušalinimo pareiškimas grindžiamas tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais bei pareiškėjos subjektyvia nuomone apie šio teismo teisėjus. Vadinasi, aplinkybės, kurios sudarytų pagrindą daryti išvadą dėl pirmosios instancijos teismo galimo šališkumo, nenustatytos.

Kadangi konkrečių argumentų, kuriais būtų įrodinėjami visų Klaipėdos apygardos teismo teisėjų nušalinimo pagrindai nepateikta, t. y. nenurodytas nė vienas iš CPK 65 straipsnyje įtvirtintų nušalinimo pagrindų, o iš bylos medžiagos tokio pobūdžio pagrindai nenustatyti, todėl darytina išvada, kad T. Ž. nepaneigė preziumuojamo teismų (teisėjų) nešališkumo ir nėra pagrindo nušalinti Klaipėdos apygardos teismą civilinėje byloje Nr. e2S-480-826/2018. Nenušalinus pirmosios instancijos teismo, atitinkamai nėra pagrindo nagrinėti prašymą dėl bylos perdavimo nagrinėti kitam tos pačios pakopos apygardos teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 69 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė

nutaria:

pareiškėjos T. Ž. pareiškimo dėl Klaipėdos apygardos teismo nušalinimo civilinėje byloje Nr. e2S-480-826/2018 netenkinti.