Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo K. G. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 14 d. nutarties, kuria netenkintas administracinėn atsakomybėn patraukto K. G. skundas dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Palangos miesto agentūros 2014 m. vasario 26 d. nutarimo, kuriuo K. G. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 57 straipsnio 1 dalį 1 250 Lt bauda, panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Palangos miesto agentūros 2014 m. vasario 26 d. nutarimu pagal ATPK 57 straipsnio 1 dalį buvo nubaustas už tai, kad 2014 m. sausio 24 d. atlikus K. G. prekybos įmonėje neplaninį patikrinimą, nustatyta, jog K. G. prekybos įmonė, neturėdama Lietuvos geologijos tarnybos išduoto leidimo žemės gelmių išteklių (mineralinio vandens) gavybai iš žvalgybinio mineralinio vandens gręžinio Nr. (duomenys neskelbtini), įrengto (duomenys neskelbtini), išgavo ir ūkinėje komercinėje veikloje panaudojo 3 078 kubinius metrus neištirtų ir neaprobuotų žemės gelmių išteklių – mineralinio vandens; K. G., kaip įmonės savininkas, neužtikrino, kad žemės gelmių ištekliai – mineralinis vanduo – būtų išgaunamas turint Lietuvos geologijos tarnybos išduotą leidimą išteklių gavybai.

2014 m. kovo 18 d. Palangos miesto apylinkės teisme buvo gautas administracinėn atsakomybėn patraukto K. G. skundas dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Palangos miesto agentūros 2014 m. vasario 26 d. nutarimo panaikinimo ir administracinio teisės pažeidimo bylos K. G. nutraukimo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 14 d. nutartimi panaikintas Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutarimas ir K. G. administracinio teisės pažeidimo byla perduota iš naujo nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui.

Apeliantas K. G. pažymi, jog Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014-07-10 nutartimi administracinėje byloje Nr. 1-1316-162/2014, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 1 punktu, atsisakė priimti jo skundą dėl Institucijos 2014-06-02 patikrinimo akto, šį savo sprendimą motyvuodamas tuo, kad dėl ginčijamo Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Palangos miesto agentūros 2014-06-02 patikrinimo akto Nr. (14)-LT1-18 nėra priimtas kompetentingo pareigūno sprendimas jį patvirtinti, todėl šis dokumentas yra tarpinis dokumentas ir negali būti skundo dalyku, nes teisines pasekmes sukels tik sprendimas, kuris bus priimtas ateityje dėl patikrinimo akto patvirtinimo. Tačiau tokia svarbi faktinė aplinkybė nesutrukdė Palangos miesto apylinkės teismui 2014-07-14 nutartimi Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Palangos miesto agentūros 2014-06-02 patikrinimo aktą Nr. (14)-LT1-18 įvertinti kaip tinkamą ir galiojantį administracinį aktą ir tuo pagrindu jo skundą dėl inspektorės S. P. 2014-02-26 nutarimo atmesti. K. G. pažymi, kad 2014-07-14 Palangos miesto apylinkės teismui buvo pateikta Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014-07-10 nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. I-1316-162/2014, kartu su jo prašymu atnaujinti administracinės bylos nagrinėjimą iš esmės, tačiau teismas jo prašymą su minėta Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014-07-10 nutartimi grąžino motyvuodamas tuo, kad toks jo prašymas teisėjui buvo paduotas po penkių minučių, kai jau buvo paskelbta Palangos miesto apylinkės teismo 2014-07-14 nutartis. Nors, K. G. nuomone, apylinkės teismas apie šią nutartį žinojo, tačiau nekreipė į ją dėmesio.

Apelianto tvirtinimu, Palangos miesto apylinkės teismas taip pat netinkamai taikė ir aiškino ATPK 14 straipsnį, nepagrįstai jį laikė atsakingu pareigūnu, nors individualios įmonės savininkas yra tik įmonės, kaip juridinio asmens, savininkas, kuris turi tam tikras turtines teises bei pareigas, susijusias su įmonės veiklos rezultatais ir įmonės valdomu turtu. Tačiau atsakingu pareigūnu šiuo atveju galėtų būti laikomas tik įmonės direktorius, kuris yra įgaliotas atstovauti įmonei, palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis. Įmonės direktoriaus įgaliojimas kitam asmeniui atlikti atitinkamus veiksmus nedaro įgalioto asmens atsakingu pareigūnu, todėl Palangos miesto apylinkės teismas netinkamai nustatė jį – K. G. prekybos įmonės savininką – kaip atsakingą asmenį (pareigūną), todėl jis negali būti baudžiamas administracine tvarka už administracinius pažeidimus, nes įmonės vardu veikia tik įmonės direktorius, bet ne įmonės savininkas. Įmonės savininkas savo įmonėje pagal darbo sutartį nedirba, kadangi jis yra savininkas, bet ne įmonės darbuotojas, todėl už įmonės veiklą yra atsakingas tik įmonės direktorius, kurį savo nuožiūra pasirenka įmonės savininkas.

Atsiliepimu Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavaduotoja L. V. prašo netenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundo ir palikti galioti ginčijamą apylinkės teismo nutartį ir Institucijos nutarimą. Teigia, kad Palangos miesto agentūros 2014-06-02 patikrinimo aktas Nr. (14)-LT1-18 yra teisėtas ir galiojantis administracinis aktas, jis buvo surašytas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012-10-10 įsakymo Nr. D1-820 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. vasario 18 d. įsakymo Nr. D1-145 „Dėl ūkio subjektų veiklos planinių ir neplaninių patikrinimų, vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, reikalavimų aprašo patvirtinimo“ nustatyta tvarka. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai ūkio subjekto veiklos planinio ir neplaninio patikrinimo rezultatus įformina nustatytos formos patikrinimo akte, kuriame išdėsto atitinkamus nustatytus faktus (susijusius su įrenginio atitiktimi TIPK leidimo sąlygoms, kitais aplinkosauginiais reikalavimais, pareigos teikti ataskaitas įgyvendinimu ir t. t.) ir pateikia išvadas dėl būtinybės imtis tolesnių veiksmų. Patikrinimo aktas surašomas dviem egzemplioriais: vienas egzempliorius pateikiamas tikrintam ūkio subjektui, kitas saugomas kontrolę atlikusio subjekto padalinyje. Patikrinimo aktas turi būti perduotas ūkio subjektui per 3 darbo dienas. Už tinkamą planinio ir neplaninio patikrinimo atlikimą ir rezultatų įforminimą atsako tikrinimą atlikę ir dokumentus surašę aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai.

Institucijos nuomone, apylinkės teismas įrodymų vertinimo nuostatų nepažeidė, teismo išvados yra teisingos ir pagrįstos. Toks vertinimas atliktas tinkamai, remiantis įrodymų visuma (ATPK 257 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Palangos miesto agentūros vyresnioji valstybinės aplinkos apsaugos inspektorė S. P. pagal pavedimą 2014 m. sausio 24 d. atliko neplaninį K. G. prekybos įmonės patikrinimą dėl galimo neteisėto žemės gelmių išteklių naudojimo ir tą pačią dieną surašė patikrinimo aktą Nr. (14)-LT1-1, kuriame nurodė, kad K. G. prekybos įmonė neteisėtai, t. y. neturėdama Lietuvos geologijos tarnybos išduoto leidimo mineralinio vandens gavybai, per 2013 m. iš mineralinio vandens žvalgybos gręžinio Nr. (duomenys neskelbtini) išgavo ir ūkinėje komercinėje veikloje sunaudojo 3078 kubinius metrus nustatyta tvarka neištirtų ir Lietuvos geologijos tarnybos neaprobuotų mineralinio vandens išteklių, nedeklaravo ir nesumokėjo mokesčių už išgautus mineralinio vandens išteklius. Patikrinimo išvadose nurodyta, jog padarytas administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 57 straipsnio 1 dalyje, ir už be leidimo išgautą mineralinio vandens kiekį apskaičiuota mokėtina didesnio tarifo mokesčio suma – 456 433 Lt. Vadovaujantis šiuo patikrinimo aktu, 2014 m. vasario 11 d. K. G. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Palangos miesto agentūros 2014 m. vasario 26 d. nutarimu jis pagal ATPK 57 straipsnio 1 dalį buvo nubaustas 1 250 Lt (362 Eur) bauda.

ATPK 57 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už vandens telkinių naudojimą vandeniui išgauti be nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal teisės aktus toks leidimas yra reikalingas, arba be nustatyta tvarka išduotų paviršinių vandens telkinių naudojimo vandeniui išgauti sąlygų, kai pagal teisės aktus tokios sąlygos yra reikalingos (2009 m. gruodžio 17 d. įstatymo Nr. XI-581 redakcija).

K. G. su jo nubaudimu pagal ATPK 57 straipsnio 1 dalį nesutinka, teigia, kad Institucija nesurinko jokių objektyvių ir neabejotinų įrodymų, patvirtinančių, kad jo vadovaujama įmonė, t. y. K. G. prekybos įmonė, ūkinėje komercinėje veikloje neteisėtai išgavo ir naudojo neištirtus ir neaprobuotus žemės gelmių išteklius – mineralinį vandenį (3 078 kubinius metrus) – iš žvalgybinio mineralinio vandens gręžinio Nr. (duomenys neskelbtini), įrengto (duomenys neskelbtini), be to, netinkamai nustatė asmenį, kuris yra atsakingas už šios individualios įmonės veiklą, o teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai aiškino byloje surinktus rašytinius įrodymus, netinkamai vertino, jo teigimu, negaliojančius Institucijos 2014-01-24 ir 2014-06-02 patikrinimo aktus, kurie nebuvo patvirtinti atskiru kompetentingo institucijos pareigūno sprendimu. K. G. teigimu, jo įmonė, būdama žvalgybinio mineralinio vandens gręžinio savininke, mineralinio vandens gavybos nevykdė, nes tokiems veiksmams neturi ir negali bei neturi teisės turėti Lietuvos geologijos tarnybos išduoto leidimo mineralinio vandens išteklių gavybai, kadangi nėra pasibaigę mineralinio vandens gręžinio žvalgybos darbai (pažeidimas fiksuotas 2014-01-24, o žemės gelmių tyrimo terminas šiam mineraliniam gręžiniui yra nustatytas iki 2014-12-30), nėra aprobuoti gręžinio tyrimo rezultatai, todėl įmonė jokių teisės aktų bei ATPK 57 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeisti negalėjo. Tačiau tokie apelianto skundo argumentai, apygardos teismo vertinimu, yra nepagrįsti, nes juos paneigia byloje surinktų įrodymų visuma.

Nors apeliantas K. G. teigia, kad byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių faktą, kad jo vadovaujama įmonė iš jai priklausančio žvalgybinio mineralinio vandens gręžinio Nr. (duomenys neskelbtini), įrengto (duomenys neskelbtini), išgavo 3 078 kubinius metrus mineralinio vandens, neturėdama atitinkamo leidimo jo gavybai, ir panaudojo ūkinėje komercinėje veikloje – SPA procedūroms, tačiau tokį faktą paneigia byloje esančių įrodymų visuma. Byloje esantys duomenys patvirtinantys, kad mineralinis vanduo iš K. G. prekybos įmonei priklausančio mineralinio vandens gręžinio yra nuvestas į SPA viešbučio „(duomenys neskelbtini)“ antro korpuso vandentiekio ir nuotekų šalinimo vidaus tinklus, pagal PVM sąskaitų faktūrų duomenis UAB „Palangos vandenys“ 2013 m. į buitinių nuotekų centralizuotus tinklus iš K. G. prekybos įmonės priėmė 3078 kubinius metrus mineralinio vandens nuotekų, viešbučio „(duomenys neskelbtini)“, viešbučio „(duomenys neskelbtini)“ tinklalapiuose skelbiama informacija apie viešbučiuose SPA procedūroms naudojamą mineralinį vandenį, viešbučio „(duomenys neskelbtini)“ tinklalapyje grožio ir medicininių paslaugų kainoraštyje paskelbtos SPA procedūrų naudojant mineralinį vandenį kainos, K. G. prekybos įmonės buhalterinės apskaitos dokumentuose užfiksuotos parduotų prekių savikainos nurašymo operacijos už 2013 m. teiktas SPA paslaugas, naudojant mineralinį vandenį, gautų pajamų sumos sutampa su viešbučio „(duomenys neskelbtini)“ tinklalapyje grožio ir medicininių paslaugų kainoraštyje skelbtomis paslaugų kainomis, paneigia apelianto skundo argumentus, kad K. G. prekybos įmonė mineralinio vandens SPA procedūroms nenaudojo. Atsižvelgdamas į šiuos duomenis pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog K. G. prekybos įmonė, neturėdama Lietuvos geologijos tarnybos išduoto leidimo mineralinio vandens gavybai, išgavo mineralinį vandenį ir jį panaudojo įmonės ūkinėje komercinėje veikloje – SPA procedūroms.

Vien tas faktas, kad žemės gelmių tyrimo terminas mineralinio vandens žvalgybos gręžiniui Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nustatytas iki 2014-12-30 ir pažeidimo fiksavimo metu – 2014-01-24 – nebuvo pasibaigę mineralinio vandens gręžinio žvalgybos darbai bei K. G. vadovaujamai įmonei nebuvo išduotas Lietuvos geologijos tarnybos leidimas mineralinio vandens išteklių gavybai, priešingai apelianto tvirtinimui, nepaneigia anksčiau aptartų duomenų, kuriais remiantis padaryta pagrįsta išvada, kad K. G. prekybos įmonė neteisėtai, t. y. neturėdama Lietuvos geologijos tarnybos leidimo mineralinio vandens išteklių gavybai, išgavo ir ūkinėje komercinėje veikloje panaudojo 3 078 kubinių metrų nustatyta tvarka neištirtų ir Lietuvos geologijos tarnybos neaprobuotų mineralinio vandens išteklių.

Taip pat nepagrįsti apelianto K. G. skundo argumentai, kad jis negali būti tinkamu subjektu ATPK 57 straipsnio 1 dalies prasme. K. G. yra K. G. prekybos įmonės savininkas, be to, jis buvo įgaliotas įmonės direktorės L. G., taigi pagal ATPK 14 straipsnio nuostatas jis laikytinas pareigūnu, o pagal to paties straipsnio 2 dalį pareigūnai administracinėn atsakomybėn traukiami už administracinius teisės pažeidimus, susijusius su jų pareigų, nurodytų šio straipsnio pirmojoje dalyje, vykdymu, taip pat už pažeidimus, susijusius su nesilaikymu nustatytos valdymo tvarkos, valstybinės ir viešosios tvarkos, aplinkos, gyventojų sveikatos apsaugos bei kitų taisyklių, kurių laikymąsi užtikrinti yra jų tarnybinė pareiga.

Apygardos teismas, įvertinęs byloje surinkus įrodymus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad Institucijos 2014-02-26 nutarimas, kuriuo K. G. pripažintas kaltu padaręs ATPK 57 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir nubaustas 1 250 Lt bauda, yra teisėtas ir pagrįstas. Apelianto K. G. skunde išdėstyti argumentai skundžiamų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigia.

Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad apygardos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog K. G. padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 57 straipsnio 1 dalyje. Atmesdamas administracinėn atsakomybėn patraukto K. G. skundą, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, skundžiamoje nutartyje nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

Apeliaciniame skunde nėra jokių objektyvių argumentų, kurių pagrindų reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.

Remdamasis šiais argumentais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti K. G. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 punktu,

nutaria:

palikti Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 14 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto V. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.