Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdimaro Bavėjano, Albino Bielskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Lino Šiukštos,

gynėjams advokatams Auksanui Čiupailai, Sauliui Zakarevičiui, Sergejui Pelš, Karoliui Barysui,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų T. S., P. M., D. M., G. M., V. Š., M. U. ir nuteistojo M. S. bei jo gynėjo advokato Sauliaus Zakarevičiaus apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 18 d. nuosprendžio, kuriuo:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalį, BK 199² straipsnio 1 dalį (2010 m. vasario 12 – 21 d. veika) – 200 MGL dydžio bauda,

– pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 199² straipsnio 1 dalį (2010 m. balandžio 28 d. – gegužės 3 d. veika) – 200 MGL dydžio bauda,

– pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 199 straipsnio 1 dalį (2010 m. birželio 3 – 5 d. veika) – 220 MGL dydžio bauda,

– pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 199² straipsnio 1 dalį (2010 m. birželio 3 d. veika) – 200 MGL dydžio bauda,

– pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 199² straipsnio 1 dalį (2010 m. birželio 5 d. veika) – 200 MGL dydžio bauda,

– pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 199 straipsnio 1 dalį (2010 m. liepos 1 d. veika) – 220 MGL dydžio bauda,

– pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 199² straipsnio 1 dalį (2010 m. liepos 1 d. veika) – 200 MGL dydžio bauda,

– pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 199² straipsnio 1 dalį (2010 m. lapkričio 13 d. veika) – 130 MGL dydžio bauda,

– pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 199² straipsnio 1 dalį (2011 m. vasario 10 – 13 d. veika) – 200 MGL dydžio bauda,

– pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 199² straipsnio 1 dalį (2011 m. vasario 25 – 26 d. veika) – 200 MGL dydžio bauda,

– pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 199² straipsnio 1 dalį (2011 m. kovo 2 – 7 d. veika) – 200 MGL dydžio bauda,

– pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 199² straipsnio 1 dalį (2011 m. kovo 25 d. veika) – 200 MGL dydžio bauda,

– pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 199² straipsnio 1 dalį (2011 m. balandžio 15 – 18 d. veika) – 200 MGL dydžio bauda,

– pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 199² straipsnio 1 dalį (2011 m. balandžio 20 – 23 d. veika) – 200 MGL dydžio bauda,

– pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 199² straipsnio 1 dalį (2011 m. gegužės 23 d. veika) – 200 MGL dydžio bauda.

Bausmes subendrinus, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 6 dalių nuostatomis, G. M. nustatyta galutinė bausmė – 350 MGL (13 181,00 Eur (trylikos tūkstančių šimto aštuoniasdešimt vieno euro)) dydžio bauda.

– pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 199² straipsnio 1 dalį (2010 m. vasario 12 – 21 d. veika) – 200 MGL dydžio bauda,

– pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 199² straipsnio 1 dalį (2010 m. balandžio 28 d. – gegužės 3 d. veika) – 200 MGL dydžio bauda,

– pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 199² straipsnio 1 dalį (2010 m. birželio 3 d. veika) – 200 MGL dydžio bauda,

– pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 199² straipsnio 1 dalį (2010 m. birželio 5 d. veika) – 200 MGL dydžio bauda,

– pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 199² straipsnio 1 dalį (2010 m. liepos 1 d. veika) – 200 MGL dydžio bauda,

– pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 199² straipsnio 1 dalį (2010 m. lapkričio 13 d. veika) – 130 MGL dydžio bauda,

– pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 199² straipsnio 1 dalį (2011 m. vasario 10 – 13 d. veika) – 200 MGL dydžio bauda,

– pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 199² straipsnio 1 dalį (2011 m. vasario 25 – 26 d. veika) – 200 MGL dydžio bauda,

– pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 199² straipsnio 1 dalį (2011 m. kovo 2 – 7 d. veika) – 200 MGL dydžio bauda,

– pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 199² straipsnio 1 dalį (2011 m. kovo 25 d. veika) – 200 MGL dydžio bauda,

– pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 199² straipsnio 1 dalį (2011 m. balandžio 15 – 18 d. veika) – 200 MGL dydžio bauda,

– pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 199² straipsnio 1 dalį (2011 m. balandžio 20 – 23 d. veika) – 200 MGL dydžio bauda,

– pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 199² straipsnio 1 dalį (2011 m. gegužės 23 d. veika) – 200 MGL dydžio bauda.

P. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 199² straipsnio 1 dalį – 120 MGL (4 519,00 Eur (keturių tūkstančių penkių šimtų devyniolikos eurų)) dydžio bauda.

– pagal BK 199² straipsnio 1 dalį (2010 m. gegužės pradžios veika) – 120 MGL dydžio bauda,

– pagal BK 199² straipsnio 1 dalį (2011 m. balandžio veika) – 120 MGL dydžio bauda.

– pagal BK 199² straipsnio 1 dalį (2011 m. gegužės 23 d. veika) – 140 MGL dydžio bauda.

Bausmes subendrinus, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 6 dalių nuostatomis, M. S. nustatyta galutinė bausmė – 160 MGL (6 025,00 Eur (šešių tūkstančių dvidešimt penkių eurų)) dydžio bauda.

– pagal BK 199² straipsnio 1 dalį (2011 m. vasario 25 – 26 d. veika) – 140 MGL dydžio bauda.

– pagal BK 199² straipsnio 1 dalį (2011 m. kovo 2 – 7 d. veika) – 140 MGL dydžio bauda.

Bausmes subendrinus, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 6 dalių nuostatomis, M. U. nustatyta galutinė bausmė – 160 MGL (5 272,00 Eur (penkių tūkstančių dviejų šimtų septyniasdešimt dviejų eurų)) dydžio bauda.

Iš G. M. ir V. Š. priteista konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma – iš kiekvieno po 43 671,75 Eur (keturiasdešimt tris tūkstančius šešis šimtus septyniasdešimt vieną eurą 75 ct).

Tuo pačiu nuosprendžiu M. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 199² straipsnio 1 dalį (2010 m. vasario 12 – 21 d. veika), BK 199² straipsnio 1 dalį (2010 m. balandžio 28 d. – gegužės 3 d. veika), BK 199 straipsnio 1 dalį, BK 199² straipsnio 1 dalį (2010 m. birželio 3 d. veika), BK 199² straipsnio 1 dalį (2010 m. birželio 5 d. veika), BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 199² straipsnio 1 dalį (2010 m. lapkričio 13 d. veika). Nuteistajam paskirta galutinė bausmė – 150 MGL (5 649,00 Eur (penkių tūkstančių šešių šimtų keturiasdešimt devynių eurų)) dydžio bauda. Tačiau šio nuteistojo atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

6.5. Apeliantų teigimu, M. S. kaltė nuosprendyje pagrįsta ne išsamia bylos įrodymų analize, o kaltinamojo akto teiginių perrašymu į apkaltinamąjį nuosprendį. M. S. teisme nurodytos aplinkybės dėl ko jis kartu su A. J. vyko į Lenkiją nuosprendyje iš viso neaptartos, nors tokias pačias aplinkybes teisme pripažino ir A. J.. Apeliantų vertinimu, bendro pobūdžio A. J. teiginiai apie cigarečių realizavimą per M. S. yra nepakankamas jo kaltės įrodymas, nes jie neatskleidžia nei pastarojo dalyvavimo organizuotoje grupėje, nei jo tiesioginės tyčios. Kai kurios teismo nuosprendyje aprašytos aplinkybės apskritai nesusijusios su M. S.. Tačiau pirmosios instancijos teismo nuosprendyje dirbtinai sukeliamas įspūdis, jog M. S. buvo susijęs tiek su kitais nuteistaisiais, tiek su liudytojais.

6.7. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas M. S. paskyrė galutinę bausmę – 160 MGL dydžio baudą, tačiau pažeisdamas BK 66 straipsnio reikalavimus į nuteistajam paskirtą bausmę neįskaitė jo laikinajame suėmime ir kardomajame kalinime praleisto laikotarpio. Taigi, bet kokiu atveju, pirmos instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje keistinas dėl neteisingai M. S. paskirtos bausmės.

Motyvuojamoji dalis

10. Nuteistojo T. S. apeliacinis skundas atmetamas, nuteistųjų G. M., V. Š., M. U. ir M. S. bei jo gynėjo apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies, nuteistųjų D. M. ir P. M. apeliaciniai skundai tenkinami.

Dėl liudytojo A. J. parodymų

11.1. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės baudžiamajai bylai teisingai išspręsti, ir kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Teismas, nustatęs atskirų informacijos šaltinių nepatikimumą ar neleistinumą, negali jais grįsti apkaltinamojo nuosprendžio išvadų. Tokiais atvejais teismas vertina kitus byloje esančius duomenis, atitinkančius įrodymams keliamus reikalavimus, jų pakankamumą teisiamojo kaltumui nustatyti. Pažymėtina ir tai, kad, įrodinėjant asmens kaltumą, vadovaujamasi visuotinai pripažintu principu, pagal kurį visos abejonės vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo), taip pat draudimu grįsti apkaltinamąjį nuosprendį prielaidomis. Klausimas, ar įrodymai teisingai įvertinti ir ar pagrįstai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai išsprendžiamas apeliacinės instancijos teisme.

11.2. Apeliaciniuose skunduose pagrįstai teigiama, kad vienas iš pagrindinių įrodymų šaltinių šioje baudžiamojoje byloje, kuriuo buvo grindžiamos pirmosios instancijos teismo išvados, yra liudytojo A. J., kuris ikiteisminio tyrimo metu buvo įtariamas bendrininkavimu padarant nuteistiesiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui ir teisme. Iš tikrųjų, padariusio nusikalstamą veiką asmens, kurio baudžiamajai atsakomybei taikomos lengvatos arba jis visiškai atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, parodymai prieš kitus bendrininkus teismų praktikoje yra vertinami atsargiau ir su didesniu skepticizmu, nei tipiniai kaltinamųjų ar, juo labiau, liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymai. Kita vertus, pagal formuojamą teismų praktiką, šių asmenų parodymai nėra nei mažiau vertingi, nei privilegijuoti, lyginant juos su kitais byloje surinktais įrodymais. Įrodymų šaltinis gali būti pripažįstamas patikimu ir pakankamu kaltei pagrįsti, jei jį patvirtina ir kiti bylos proceso metu surinkti įrodymai. Iš 2013 m. gruodžio 9 d. Vilniaus apygardos prokuratūros nutarimo atskirti ikiteisminius tyrimus (t. 1, b. l. 58-59) matyti, kad šioje byloje atliktame ikiteisminiame tyrime Nr. 01-2-00042-13 pranešimai apie įtarimą padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 1 dalyje, 199² straipsnio 1 dalyje, buvo įteikti A. J., G. M., T. S., J. J., D. C., M. S., P. D., P. Y., M. S., M. U., P. M., D. M., M. Ž.. Taip pat šiame ikiteisminiame tyrime buvo priimtas nutarimas pripažinti įtariamuoju V. Š. ir paskelbta jo paieška. Įteikus galutinius pranešimus apie įtarimus, įtariamieji A. J., J. J., D. C., P. D., P. Y. ir M. Ž. sutiko su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaip nurodoma minėtame prokuratūros nutarime, dalis iš šių įtariamųjų patys savo iniciatyva pateikė prokurorui prašymus baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. Atsižvelgiant į paminėtus įtariamųjų prašymus ir sutikimus, siekiant užtikrinti jų teisę, kad bylą per kuo trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas, ikiteisminis tyrimas A. J., J. J., D. C., P. D., P. Y. ir M. Ž. atžvilgiu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 1 dalį, 199² straipsnio 1 dalį dėl kontrabandos ir neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis, įvykdytų organizuotoje grupėje, buvo atskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 11 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-229-315/2014 A. J., J. J., D. C., P. D., P. Y. ir M. Ž. buvo nuteisti dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 25 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 1 dalyje, 199² straipsnio 1 dalyje, padarymo veikiant organizuotoje grupėje su asmenimis, kurių atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-2-00042-13 (T. S., G. M., M. U., M. S., P. M. ir D. M.), ir asmeniu, kurio atžvilgiu paskelbta paieška – V. Š.. Minėtu Vilniaus apygardos teismo baudžiamuoju įsakymu A. J. buvo nuteistas kaip vienas iš organizuotos grupės vadovų ir už inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymą jam paskirta galutinė subendrinta 450 MGL (58 500,00 Lt) dydžio bauda, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis buvo sumažinta vienu trečdaliu, ir į ją įskaitytas A. J. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas. Iš aptartų aplinkybių matyti, kad A. J. nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, o buvo nubaustas gan griežta bausme, kuri buvo sušvelninta atsižvelgiant į visišką jo prisipažinimą. A. J.nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios davė parodymus ne tik apie T. S., G. M., M. U., M. S., V. Š., P. M. ir D. M., bet ir apie savo paties padarytas nusikalstamas veikas, pripažino, kad šias nusikalstamas veikas jis padarė ne vienas. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių A. J. būtų šališkas ir suinteresuotas nepagrįstai apkaltinti nuteistuosius nusikalstamų veikų padarymu bei duoti apie juos melagingus paaiškinimus. Įvertinus aptartas aplinkybes negalima daryti išvados, kad duodamas parodymus A. J. siekė sumenkinti savo vaidmenį organizuotos grupės veikloje ar turėjo akivaizdų suinteresuotumą perkelti atsakomybę nuo savęs kitiems asmenims. Priešingai, nei nurodoma apeliantų skunduose, taip pat negalima daryti išvados, kad A. J. dėl kokių nors priežasčių bendradarbiavo su teisėsaugos institucijomis, siekdamas gauti kokių nors privilegijų. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmenų (kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų) parodymai įrodymais pripažįstami tada, kai jie nepažeidžiant įstatyme nustatytos tvarkos yra duoti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo posėdyje arba ikiteisminio tyrimo teisėjui. Byloje esantiems duomenims patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, taip pat perklausomi ir peržiūrimi tokių apklausų garso ir vaizdo įrašai. Nors tokie parodymai savarankiškos įrodomosios reikšmės neturi, tačiau jie gali būti reikšmingi tikrinant ir įvertinant tiek kaltinamojo teisme duotus parodymus, tiek kitus byloje teismo ištirtus duomenis. A. J. ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamasis davė parodymus ne tik ikiteisminio tyrimo pareigūnams ir prokurorui, bet ir ikiteisminio tyrimo teisėjai, taip pat buvo apklaustas kaip liudytojas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Jo parodymai ikiteisminio tyrimo teisėjai ir pirmosios bei apeliacinės instancijos teisme laikytini tinkamais įrodymais šioje baudžiamojoje byloje. Vis dėlto ne visų nuteistųjų atžvilgiu liudytojo A. J. parodymai yra vienodai išsamūs ir nuoseklūs. Duodamas parodymus apie V. Š., G. M., M. U., M. S. ir T. S. padarytus nusikaltimus A. J. nuosekliai paaiškino jų vaidmenį organizuotos grupės veikloje, jų atliktus veiksmus ir kitas svarbias aplinkybes. Tuo tarpu A. J. parodymai dalyje dėl P. M. ir D. M. inkriminuotų nusikalstamų veikų nėra tokie detalūs ir išsamūs bei kelia pagrįstų abejonių jų patikimumu. Teisėjų kolegija pažymi, kad svarstydama apeliacinių skundų pagrįstumo klausimą liudytojo A. J. parodymais ji vadovaujasi tiek, kiek jie neprieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams ir jų visumai. Tik įvertinus visų byloje surinktų įrodymų patikimumą ir jų visumos pakankamumą galima daryti išvadas apie asmens kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos.

Dėl G. M. ir V. Š. nuteisimo dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo

11.8. Apie tai, jog kartu su A. J. kontrabandą ir neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis organizavo ir G. M. su V. Š., ikiteisminio tyrimo teisėjai ir pirmosios instancijos teisme parodė ir liudytoja V. F.. Pirmosios instancijos teisme liudytoja nurodė, kad A. J. buvo jos sugyventinis ir ji kaltinime nurodytu laikotarpiu dirbo UAB „D.“ direktore, ieškodavo įmonei klientų. Pasak liudytojos, A. J. jai pasakojo, kad kartu su V. Š. ir G. M. jis užsiėmė cigarečių kontrabanda ir neteisėtu jų gabenimu. Sprendimus, kada vežti cigaretes, priimdavo V. Š. ir G. M.. Šiuos asmenis liudytoja pažinojo. Jos teigimu, A. J. iš cigarečių kontrabandos ir nelegalaus jų gabenimo gautus pinigus dalijosi su V. Š. ir G. M.. 2011 m. gruodžio 9 d. kaip įtariamoji duodama parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjai V. F. davė iš esmės tokius pat parodymus ir nurodė, kad įmonė „D.“ vilkikus įsigijo po to, kai A. J. gavo pinigų iš V. Š. ir G. M.. Nuteistųjų V. Š. ir G. M. apeliaciniuose skunduose nurodoma, kad liudytojos V. F. parodymais pirmosios instancijos teismas negalėjo remtis, nes ši esą tik perpasakojo tai, ką jai yra sakęs A. J., tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse ne kartą pažymėjo, kad įrodymais gali būti pripažįstami ne tik tiesiogiai stebėjusių bylai reikšmingas aplinkybes asmenų parodymai, bet ir asmenų, sužinojusių tokias aplinkybes iš kitų asmenų pasakojimų ar dokumentų arba kitų šaltinių, parodymai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-288/2011, 2K-351/2014, 2K-481/2014, 2K-7-176-303/2015). Nuteistieji apeliaciniuose skunduose taip pat akcentuoja, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. F. buvo apklausiama kaip įtariamoji, todėl jos procesinė padėtis sąlygojo juos kaltinančių parodymų davimą, tačiau pažymėtina, kad Vilniaus apygardos prokuratūra 2013 m. sausio 29 d. ikiteisminį tyrimą dėl V. F. nutraukė, kadangi nepadarytos nusikalstamos veikos, turinčios nusikaltimų, numatytų BK 249 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 4 dalyje ir 199² straipsnio 1 dalyje, požymių. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme kaip liudytoja prisaikdinta V. F. davė iš esmės tokius pat parodymus kaip ir ikiteisminio tyrimo metu, jos parodymai yra gan nuoseklūs, detalūs, atitinka kitus byloje surinktus duomenis, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais rėmėsi priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį dėl V. Š. ir G. M. padarytų nusikalstamų veikų.

11.10. Pagal BK 212 straipsnio 2 dalį BK 199 ir 199² straipsniuose nurodytų muitinei pateikti privalomų daiktų (prekių) vertė apskaičiuojama pagal jų muitinę vertę, įskaitant privalomus mokėti mokesčius. Muitinei pateikti privalomų prekių (daiktų) vertė (viršijanti 250 MGL) yra būtinas BK 199 straipsnio 1 dalyje ir 199² straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų sudėčių objektyvusis požymis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tiek prekių kiekis, tiek ir jų vertė, kuri yra tiesiogiai priklausoma nuo tikslaus prekių kiekio, yra faktinės aplinkybės, kurių nustatymas – pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų kompetencijos dalykas. Nors nuteistiesiems inkriminuotų trylikos nusikalstamų veikų atveju vilkikai su juose buvusiais kroviniais nebuvo sulaikyti, pirmosios instancijos teismas gabentų cigarečių kiekį nustatė remdamasis nuosekliais liudytojo A. J., kuris buvo vienas iš nusikalstamų veikų organizatorių ir palaikė nuolatinį ryšį su kitais organizuotos grupės vadeivomis V. Š. ir G. M., parodymais. Nėra jokio pagrindo teigti, jog vienam iš organizuotos grupės vadeivų A. J. nebuvo žinomas jo paties gabentų cigarečių kiekis, kurį jis visiškai pripažino ir buvo nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 11 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-229-315/2014. Byloje esantys faktiniai duomenys taip pat nesudaro pagrindo konstatuoti, kad A. J. nebuvo žinoma apie kitų organizuotos grupės narių atliekamus veiksmus. Prekių vertė apskaičiuota atsižvelgus į mažiausią galimą Vilniaus teritorinės muitinės 2013 m. kovo 13 d. specialisto išvadoje Nr. 28 nustatytą jų muitinę vertę. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad gabentų prekių (cigarečių) kiekis ir vertė nustatyti laikantis principo, jog visi neaiškumai procese traktuotini nuteistųjų naudai, įrodymai, nustatant veikų kvalifikavimui reikšmingas faktines aplinkybes, vertinti kaip visuma, vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalimi.

11.11. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais, tiesiogiai ištyrė ir įvertino teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka byloje surinktus vienas kitą papildančius įrodymus (nuoseklius, tarpusavyje sutampančius liudytojų A. J., D. C., V. F. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjai ir pirmosios instancijos teisme; duomenis, užfiksuotus operatyvinių veiksmų atlikimo protokoluose, slapto sekimo protokoluose ir elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo bei kaupimo protokoluose), juos išanalizavo bei teisingai nustatęs faktines bylos aplinkybes nuosprendyje išdėstė motyvuotas išvadas dėl V. Š. ir G. M. kaltės ir jų dalyvaujant organizuotoje grupėje padarytų nusikalstamų veikų teisinio vertinimo. Priešingai, negu teigiama nuteistųjų apeliaciniuose skunduose, įvertinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus dėl įrodymų vertinimo bei atsižvelgiant į visą baudžiamosios bylos medžiagą nėra pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį dalyje dėl V. Š. ir G. M. inkriminuotų nusikalstamų veikų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad V. Š. ir G. M. buvo jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų organizatoriai, kurie subūrė organizuotą grupę, jai vadovavo, parengė ir koordinavo jos veiklą, skyrė lėšas vilkikams ir puspriekabėms, kuriais buvo neteisėtai gabenamos akcizais apmokestinamos prekės (cigaretės), įsigyti, bei surasdavo asmenis, iš kurių šios cigaretės buvo įgijamos. Be to, kaip matyti iš bylos duomenų, V. Š. ir G. M. kartu su kitu organizuotos grupės vadeiva A. J. ir organizuotos grupės nariu D. C. sprendė pastarajam paskirtos baudos už neteisėtą cigarečių gabenimą sumokėjimo klausimą.

Dėl T. S. nuteisimo pagal BK 199 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos) ir BK 199² straipsnio 1 dalį

11.12. T. S. pagal BK 199² straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2010 metų vasario pradžioje, nenustatytu laiku, su kitoje byloje nuteistu J. J. už 3 000,00 Lt atlyginimą, vykdydamas A. J. nurodymą, Rusijos Federacijoje, Maskvos srityje, Ščiolkovo mieste, nenustatytoje vietoje, į vilkiko „MAN“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) puspriekabėje „Schmitz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir vilkiko „MAN“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) puspriekabėje „Schmitz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įrengtas slėptuves pasikrovė ne mažiau kaip po 13 000 nenustatytos markės cigarečių pakelių, paženklintų Rusijos Federacijos banderolėmis.

11.13. Vykdydamas A. J. nurodymus T. S. kartu su organizuotos grupės nariu M. S. ir kitoje byloje nuteistu J. J. pažeisdamas nustatytą tvarką laikotarpiu nuo 2010 m. vasario 12 d. iki 2010 m. vasario 21 d., nenustatytu laiku, nuo Lietuvos – Latvijos valstybinės sienos iki nenustatytos vietos Ukmergės mieste vilkiku „MAN“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) paslėpus puspriekabėje „Schmitz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir vilkiku „MAN“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) paslėpus puspriekabėje „Schmitz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), gabeno ir laikė akcizais apmokestinamas prekes – ne mažiau kaip 26 000 pakelių nenustatytos markės cigarečių, paženklintų Rusijos Federacijos banderolėmis, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršija 250 MGL dydžio sumą ir yra ne mažesnė kaip 170 096,00 Lt, kur minėtos cigaretės buvo perkrautos į automobilį „BMW X5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir A. J. nugabentos į (duomenys neskelbtini).

11.14. Be to, T. S. pagal BK 199 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad su kitoje byloje nuteistu J. J. Rusijos Federacijoje, Maskvos srityje, Ščiolkovo mieste, nenustatytoje vietoje, pasikrovė į vilkiko „MAN“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) puspriekabėje „Schmitz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir vilkiko „MAN“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) puspriekabėje „Schmitz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įrengtas slėptuves ne mažiau kaip po 13 000 nenustatytos markės pakelių cigarečių, paženklintų Rusijos Federacijos banderolėmis, ir 2010 metų gegužės pabaigoje – 2010 metų birželio pradžioje, nenustatytu laiku, vilkiku „MAN“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) paslėpus puspriekabėje „Schmitz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir vilkiku „MAN“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) paslėpus puspriekabėje „Schmitz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), gabeno ne mažiau kaip 26 000 pakelių nenustatytos markės cigarečių, paženklintų Rusijos Federacijos banderolėmis, iki nenustatytos vietos Baltarusijos Respublikoje.

11.15. Tęsiant nusikalstamą veiką organizuotos grupės narys M. S. 2010 m. birželio 3 d., laikotarpiu nuo 2.07 val. iki 20.26 val., iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją vilkiku „MAN“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) paslėpus puspriekabėje „Schmitz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įrengtoje slėptuvėje per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Vilniaus teritorinės muitinės Lavoriškių kelio postą, esantį kelyje Vilnius – Polockas, Lavoriškių kaime, Lavoriškių seniūnijoje, Vilniaus rajone, nepateikdamas muitinės kontrolei neteisėtai gabeno privalomus pateikti muitinei ne mažiau kaip 13 000 nenustatytos markės pakelių cigarečių su Rusijos Federacijos banderolėmis, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršija 250 MGL dydžio sumą ir yra ne mažesnė kaip 79 504,00 Lt.

11.16. Tęsiant nusikalstamą veiką organizuotos grupės narys M. S. 2010 m. birželio 5 d., apie 13.43 val., iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją vilkiku „MAN“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) paslėpęs puspriekabėje „Schmitz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įrengtoje slėptuvėje per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Vilniaus teritorinės muitinės Lavoriškių kelio postą, esantį kelyje Vilnius – Polockas, Lavoriškių kaime, Lavoriškių seniūnijoje, Vilniaus rajone, nepateikdamas muitinės kontrolei neteisėtai gabeno privalomus pateikti muitinei ne mažiau kaip 13 000 nenustatytos markės pakelių cigarečių su Rusijos Federacijos banderolėmis, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršija 250 MGL dydžio sumą ir yra ne mažesnė kaip 79 504,00 Lt.

11.18. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu savo apeliaciniame skunde nuteistasis T. S. nurodo, kad jam inkriminuotų nusikalstamų veikų jis nepadarė ir byloje nėra jokių jo kaltę patvirtinančių įrodymų. Apeliantas nurodo, kad dirbdamas A. J. transporto įmonėje jis į Rusiją vežiodavo įvairius krovinius. Apelianto teigimu, jis veždavo tik legalius krovinius, su A. J. vežti kontrabandines cigaretes nesitarė ir jam tokio sutikimo nedavė. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nors T. S. ir nesutinka su nuteisimu pagal BK 199 straipsnio 1 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį, tačiau pripažįsta, kad į jo vairuojamo vilkiko puspriekabėje įrengtą slėptuvę būnant Rusijoje galėjo būti pakrauta kontrabandinių cigarečių. Apeliantas nurodo, kad pats cigarečių pakrovime į slėptuvę nedalyvavo, jų neapžiūrėjo ir nematė, per Baltarusijos – Lietuvos valstybinę sieną bei Lietuvos Respublikos teritorijoje kontrabandinių cigarečių nė karto negabeno. Pagrįsdamas apeliacinio skundo teiginius T. S. iš esmės pakartoja savo parodymus, duotus pirmosios instancijos teisme, pagal kuriuos 2010 metų vasario mėnesį jis ir J. J. dviem vilkikais su legaliais kroviniais išvyko į Rusiją. T. S. teigimu, nors jis įtarė, kad Rusijoje jo vairuojamo vilkiko puspriekabėje esančiose slėptuvėse buvo prikrauta cigarečių, tačiau neturėjo kitos galimybės grįžti į Lietuvą. Nenorėdamas daryti nusikaltimo, jis atsisakė vairuoti vilkiką, todėl kertant Latvijos-Lietuvos valstybinę sieną šią transporto priemonę vairavo M. S.. Anot apelianto, 2010 metų gegužės mėnesį jam su J. J. būnant Rusijoje A. J. nurodė vilkikus palikti Sofrino mieste. Įtardamas, kad ten į vilkikų puspriekabes buvo pakrautos kontrabandinės cigaretės, apeliantas susitarė su J. J., kad jų į Lietuvos Respubliką neveš, o vilkikais nuvažiavę iki Baltarusijos-Lietuvos valstybinės sienos namo grįš pėsčiomis. Apelianto teigimu, 2010 metų birželio pabaigoje jis į Rusiją vyko A. J. paprašytas apmokyti naują vairuotoją D. C.. Jiems būnant Rusijoje, A. J. vėl liepė nuvykti į Sofrino miestą, kur galimai į vilkiką buvo pakrautos cigaretės. Nenorėdamas daryti nusikaltimo apeliantas D. C. vairuojamu vilkiku nuvažiavo tik iki Lietuvos sienos, o į Lietuvą grįžo savarankiškai. Apelianto teigimu, jo nurodytas aplinkybes patvirtino ne tik A. J. bet ir J. J., D. C., kitas nuteistasis M. S., tačiau šis apeliacinio skundo teiginys yra nepagrįstas.

11.22. Pirmosios instancijos teisme duodamas parodymus apie jam ir T. S. inkriminuotą BK 199 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, padarytą 2010 metų gegužės pabaigoje – 2010 metų birželio pradžioje, J. J. nurodė, kad jie žinojo, jog iš Rusijos neteisėtai gabena cigaretes, todėl paliko vilkikus su kroviniu netoli Baltarusijos-Lietuvos valstybinės sienos ir grįžo namo. Remiantis nuteistojo M. S. parodymais, jis šiuos T. S. ir J. J. paliktus vilkikus kartu su cigarečių kroviniu per dvi dienas pargabeno į Lietuvą. M. S. teigimu, A. J. jam paaiškino, kad tarp jo ir kitų vilkikų vairuotojų J. J. ir T. S. kilo konfliktas ir šie atsisakė gabenti krovinį į Lietuvą. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas A. J. nurodė, kad konfliktas tarp jo ir T. S. bei J. J. kilo dėl to, jog šie laukdami ilgoje eilėje prie Baltarusijos-Lietuvos valstybinės sienos girtavo ir pareikalavo iš jo didesnio užmokesčio už darbą, o šiam su vairuotojų priekaištais nesutikus, paliko vilkikus su cigarečių kroviniu ir grįžo į Lietuvą. Iš aptartų duomenų visumos matyti, kad ir 2010 metų gegužės pabaigoje – 2010 metų birželio pradžioje T. S. žinojo, jog iš Rusijos turės neteisėtai pargabenti cigaretes, šiam sumanymui pritarė ir jį vykdė, todėl nelogiškas ir bylos faktinėms aplinkybėms prieštarauja T. S. apeliacinio skundo teiginys, kad šis, nenorėdamas daryti nusikalstamos veikos, su J. J. savo noru atsisakė gabenti kontrabandines cigaretes.

11.24. Kaltės, jos formos, rūšies, t. y., subjektyvių (vidinių–psichinių) nusikalstamos veikos požymių, turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. T. S. pirmosios instancijos teisme iš esmės pripažino, kad dar prieš vykdamas į Rusiją su J. J. ir D. C. jis žinojo, kad grįždamas į Lietuvą turės neteisėtai gabenti cigaretes. Aplinkybę, kad vilkikų vairuotojai prieš išvykdami į Rusiją žinojo, jog gabens kontrabandines cigaretes, pirmosios instancijos teisme nurodė ir liudytojai A. J., D. C. bei J. J.. Įvertinus ir išanalizavus aptartus įrodymus, sugretinus juos tarpusavyje, taip pat įvertinus nuteistojo T. S. atliktus intensyvius veiksmus (A. J. nurodymu du kartus su J. J. vilkikais nuvyko į Rusiją, kurioje jų priekabos buvo prikrautos cigarečių, ir šį krovinį vieną kartą gabeno iki Ukmergės apylinkių, o kitą kartą iki Baltarusijos-Lietuvos valstybinės sienos; kartu su D. C. vienu vilkiku nuvyko į Rusiją, parodė jam vietą, kurioje turėjo būti pakrautas cigarečių krovinys, paaiškino, kokie dokumentai ir kaip turės būti užpildyti muitinėje) galima daryti išvadą, kad T. S. suprato, jog jis veikia organizuotoje grupėje pagal vieningą nusikalstamą sumanymą – per Lietuvos Respublikos valstybės sieną neteisėtai gabenti privalomus pateikti muitinei daiktus (cigaretes), kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir pažeisdamas nustatytą tvarką gabenti ir laikyti akcizais apmokestinamas prekes, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršija 250 MGL dydžio sumą, suvokė savo veiksmų pavojingumą ir norėjo taip veikti, t. y., veikė tiesiogine tyčia. Aplinkybės, kad T. S. 2010 m. vasario mėnesį Lietuvos teritorijoje nevairavo vilkiko su neteisėtai gabenamų cigarečių kroviniu ir du kartus pats su neteisėtu kroviniu nekirto Baltarusijos-Lietuvos valstybinės sienos, nepaneigia nusikaltimų, nustatytų BK 199 straipsnio 1 dalyje ir 199² straipsnio 1 dalyje, sudėties buvimo jo veiksmuose. Savo intensyviais veiksmais T. S. prisidėjo prie nusikalstamų veikų darymo, palengvino bendrininkams galimybes atlikti A. J. nurodytas užduotis, be jo dalyvavimo darant šias nusikalstamas veikas jos arba iš viso nebūtų padarytos, arba jas padaryti būtų žymiai sunkiau. Išnagrinėjus baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, patikrinus bylos duomenis ir skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinį dalyje dėl T. S. inkriminuotų trijų nusikalstamų veikų, nėra pagrindo pripažinti, kad vertindamas įrodymus pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai nusprendė dėl jų patikimumo, pakankamumo ir remdamasis jais padarė teisingas išvadas dėl T. S. kaltės padarius vieną BK 199² straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką ir dvi nusikalstamas veikas, nustatytas BK 199 straipsnio 1 dalyje.

Dėl M. U. nuteisimo pagal BK 199² straipsnio 1 dalį (trys nusikalstamos veikos)

11.25. M. U. pagal BK 199² straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad G. M. ir V. Š., veikdami kaip organizuotos grupės vadeivos, 2011 metų vasario mėnesio nenustatytą dieną perdavė A. J. nurodymus dėl neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis, kuriuos A. J. 2011 m. vasario 16 d. Lietuvos Respublikoje perdavė P. Y., kuris 2011 m. vasario 16 d. A. J. ir organizuotos grupės nariui M. U. lydint, nuo stovėjimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), iki Lietuvos – Lenkijos valstybinės sienos vilkiku „MAN“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) paslėpus puspriekabėje „Schmitz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), laikė ir gabeno realizavimui į Lenkijos Respubliką Lietuvos Respublikoje akcizais apmokestinamas prekes – ne mažiau kaip 13 000 pakelių nenustatytos markės cigarečių, paženklintų Rusijos Federacijos banderolėmis, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršija 250 MGL dydžio sumą ir yra ne mažesnė kaip 85 297,00 Lt.

11.26. Be to, M. U. pagal BK 199² straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad G. M. ir V. Š., veikdami kaip organizuotos grupės vadeivos, 2011 metų vasario mėnesio nenustatytą dieną perdavė A. J. nurodymus dėl neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis, kuriuos A. J. 2011 m. vasario 25 – 26 d., nenustatytu laiku, Lietuvos Respublikoje perdavė D. C., vykdžiusiam už nenustatyto dydžio piniginį atlygį A. J. nurodymą, kuris, A. J. ir organizuotos grupės nariui M. U. lydint, realizavimui į Lenkijos Respubliką laikotarpiu nuo 2011 m. vasario 25 d. iki 2011 m. vasario 26 d., nenustatytu laiku, nuo stovėjimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), iki Lietuvos – Lenkijos valstybinės sienos, Lietuvos Respublikos teritorijoje, pažeisdamas nustatytą tvarką vilkiku „MAN“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) paslėpus puspriekabėje „Schmitz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), laikė ir gabeno Lietuvos Respublikoje akcizais apmokestinamas prekes – ne mažiau kaip 13 000 pakelių nenustatytos markės cigarečių, paženklintų Rusijos Federacijos banderolėmis, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršija 250 MGL dydžio sumą ir yra ne mažesnė kaip 85 297,00 Lt.

11.27. M. U. pagal BK 199² straipsnio 1 dalį taip pat nuteistas už tai, kad G. M. ir V. Š., veikdami kaip organizuotos grupės vadeivos, 2011 metų kovo mėnesio pradžioje, nenustatytą dieną, Lietuvos Respublikoje perdavė A. J. nurodymus dėl neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis, kuriuos A. J. 2011 metų kovo mėnesio pradžioje, nenustatytu laiku, Lietuvos Respublikoje perdavė D. C. ir P. Y., kurie, A. J. ir organizuotos grupės nariui M. U. lydint realizavimui į Lenkijos Respubliką laikotarpiu nuo 2011 m. kovo 2 d. iki 2011 m. kovo 7 d., nenustatyto laiko, nuo stovėjimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), iki Lietuvos – Lenkijos valstybinės sienos pažeisdami nustatytą tvarką vilkiku „MAN“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) paslėpę puspriekabėje „Schmitz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir vilkiku „MAN“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) paslėpę puspriekabėje „Schmitz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), laikė ir gabeno Lietuvos Respublikoje akcizais apmokestinamas prekes – ne mažiau kaip po 13 000 nenustatytos markės cigarečių pakelių, paženklintų Rusijos Federacijos banderolėmis, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršija 250 MGL dydžio sumą ir yra ne mažesnė kaip 83 409,00 Lt.

11.28. Apeliaciniame skunde nuteistasis M. U. teigia, kad jo veikose nenustatyta subjektyvioji nusikalstamos veikos pusė, t. y. jis pripažįsta kartu su A. J. du kartus vykęs į Lenkiją, tačiau neigia žinojęs, kad šių kelionių metu buvo neteisėtai gabenamos cigaretės. Apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo nustatytą krovinių su neteisėtai gabenamomis cigaretėmis lydėjimo faktą ir teigia, kad šios aplinkybės negalėjo būti nustatytos. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje rėmėsi tik prieštaringais A. J. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, ir visiškai nevertino jo parodymų, duotų teisme.

11.29. Priešingai, nei nurodoma nuteistojo M. U. apeliaciniame skunde, jo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo paneigia byloje esančių duomenų visetas.

11.32. A. J. ikiteisminio tyrimo teisėjui ir akistatos metu duotus parodymus iš esmės atitinka ir liudytojo D. C. parodymai pirmosios instancijos teisme, pagal kuriuos A. J. nurodymu jis kartu su P. Y. gal du kartus gabeno cigaretes į Lenkiją. Pasak liudytojo, vienos iš tokių kelionių metu jis Lenkijoje susitiko su A. J. ir su asmeniu, buvusiu kartu su A. J., kuris, kaip vėliau paaiškėjo, buvo M. U.. Šį asmenį D. C. buvo matęs Širvintose vilkintį apsaugininko uniformą. Tą kartą liudytojas bendravo tik su A. J.. Liudytojo teigimu, vykstant iš Širvintų į Lenkiją jį automobiliu galėjo lydėti kiti asmenys. 2013 m. sausio 29 d. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas prokuroro D. C. parodė, kad pirmą kartą kontrabandinių cigarečių krovinį, skirtą realizavimui, jis vienas gabeno į Lenkiją 2011 m. vasario mėnesio pabaigoje. Antrą kartą su P. Y. nuvykęs į Lenkiją jis susitiko su A. J. ir M. U.. A. J. nurodė vilkikų vairuotojams laukti stovėjimo aikštelėje, o kitą dieną SMS pranešimu nurodė iškrovimo vietą, į kurią D. C. ir P. Y. nugabeno cigaretes. Šie ikiteisminio tyrimo metu duoti D. C. parodymai yra pakankamai detalūs ir nuoseklūs, taip pat atitinka kitus byloje esančius duomenis (jo paties pirmosios instancijos teisme duotus parodymus ir A. J. parodymus). Iš D. C. parodymų galima daryti išvadą, kad vykdamas į Lenkiją jis palaikė nuolatinį ryšį su A. J., kuris kartu su M. U. tuo pat metu irgi važiavo į Lenkiją susitikti su cigarečių pirkėjais. Pakeliui susitikęs su A. J. ir M. U. D. C. iš A. J. gavo nurodymus, kur iškrauti krovinį. Lenkijoje A. J. ir M. U. susitikdavo su cigarečių pirkėjais ir paimdavo iš jų pinigus už cigaretes. Per M. U. bendraudamas su cigarečių pirkėjais A. J. koordinuodavo vilkikų vairuotojų veiksmus, kad šie pristatytų krovinius su neteisėtai gabenamomis cigaretėmis ten, kur pirkėjai prašo. Aptartais veiksmais pasireiškė kaltinime nurodytas krovinių su cigaretėmis lydėjimas realizavimui, kuris inkriminuotas nuteistajam M. U.. Pažymėtina, kad neteisėtai gabenamo krovinio lydėjimo faktui konstatuoti nėra būtina, kad jį lydintis asmuo fiziškai būtų tą krovinį gabenančioje transporto priemonėje. Neteisėtas akcizais apmokestintų prekių lydėjimas (gabenimas) konstatuotinas ir tokiu atveju, kai kaltininkas veikdamas organizuotoje grupėje atlieka intelektualinę-organizacinę veiklą, siekiant užtikrinti, kad kitų organizuotos grupės narių gabenamos cigaretės saugiai pasiektų galutinį tikslą ir būtų realizuotos.

11.33. Iš tiesų, kaip teigiama nuteistojo M. U. apeliaciniame skunde, kitoje byloje nuteistas liudytojas P. Y. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad su D. C. į Lenkiją su cigarečių kroviniu jis vyko du kartus, tačiau šie P. Y. parodymai nepaneigia kaltinime nurodytų aplinkybių, jog P. Y. ir D. C. į Lenkiją su skirtingais neteisėtai gabenamų cigarečių kroviniais vyko tris, o ne du kartus. Bylos duomenimis, 2013 m. sausio 8 d. ikiteisminio tyrimo pareigūnams UAB „F.“ buhalterė E. P. pateikė UAB „D.“ buhalterinės apskaitos dokumentus. Iš važtaraščio Nr. 0778784, 2011 m. vasario 17 d. patikrinimo protokolo, 2011 m. vasario 17 d. sprendimo skirti piniginę baudą, 2011 m. vasario 17 d. kvito BB Nr. 000757 ir 2011 m. vasario 16 d. išdavimo kvito matyti, kad nuo 2011 m. vasario 16 d. iki 2011 m. vasario 21 d. P. Y. vilkiku „MAN“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su puspriekabe, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), maršrutu Vilnius - Pila - Vilnius gabeno krovinį iš Lenkijos Respublikos į Lietuvos Respubliką. Iš šių duomenų matyti, kad kaltinime nurodytu metu, t. y. 2011 m. vasario 16 d., P. Y. iš tiesų vyko į Lenkiją. Tarp pateiktų dokumentų taip pat yra 2011 m. vasario 26 d. Lenkijos Respublikos apmokėjimo kortelė; 2011 m. kovo 1 d. stovėjimo kvitas, kuriame nurodytas valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir 2011 m. kovo 5 d. užsakymo kvitas, pagal kurį 2011 m. kovo 5 d. Lenkijos Respublikoje buvo pakrautas krovinys į vilkiką „MAN“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su puspriekabe, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (t. 7, b. l. 124-158). Šį vilkiką vairavo D. C.. Šiuose dokumentuose esantys duomenys leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad M. U. pareikštame kaltinime nurodytais laikotarpiais tiek P. Y., tiek D. C. iš tiesų vilkikais tris kartus buvo išvykę į Lenkijos Respubliką, o kaltinimas, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo M. U., atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes.

11.34. Įvertinus liudytojo A. J. parodymus, duotus pirmosios instancijos teisme ir ikiteisminio tyrimo teisėjai, galima daryti išvadą, kad šie parodymai sutampa dalyje, kurioje A. J. nurodo, kad su asmenimis Lenkijoje, kuriems jis realizuodavo iš Lietuvos atgabentas cigaretes, jis bendraudavo per M. U. ir už tarpininkavimą bei keliones į Lenkiją jam sumokėjo tam tikrą užmokestį. Nors pirmosios instancijos teisme A. J. parodė, kad kelionių į Lenkiją metu apie gabenamas cigaretes M. U. nežinojo, ikiteisminio tyrimo teisėjai jis vienareikšmiškai nurodė, kad jo ir M. U. kelionų į Lenkiją tikslas buvo realizuoti jo turimas kontrabandines cigaretes, atvežtas iš Rusijos. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo teisėjui duotų parodymų įrodomoji reikšmė išlieka net ir tada, kai asmuo teisminio nagrinėjimo metu jų nepatvirtina (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-48/2009). Atliekant įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme, siekiant pašalinti kilusias abejones ir patikrinti apeliaciniuose skunduose keliamas versijas, teismo posėdyje apklaustas liudytojas A. J. patvirtino, kad jis prašė M. U. supažindinti jį su asmeniu iš Lenkijos, kuris jį vėliau supažindino su kitais asmenimis, kuriems jis realizuodavo kontrabandines cigaretes. A. J. ikiteisminio tyrimo teisėjai duotus parodymus apie tai, kad kartu su juo vykdamas į Lenkiją M. U. žinojo apie gabenamas cigaretes patvirtina ir liudytojo D. C. parodymai, duoti pirmosios instancijos teisme, pagal kuriuos vienos kelionės į Lenkiją metu vilkiku gabendamas realizavimui skirtą cigarečių krovinį jis susitiko su A. J. ir M. U.. Kaip minėta, A. J. akistatoje su M. U. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjai, pagal kuriuos su Lenkijoje esančiais cigarečių pirkėjais jis bendravo tarpininkaujant M. U. ir vilkikų vairuotojai į Lenkiją su cigarečių kroviniais vykdavo tik tada, kai M. U. išsiaiškindavo ar pirkėjams reikalingos cigaretės ir susitardavo su jais dėl susitikimo. Aptarti A. J. ir D. C. parodymai paneigia nuteistojo M. U. pirmosios instancijos teisme duotus parodymus ir apeliacinio skundo teiginius, jog jis į Lenkiją su A. J. vyko tik todėl, kad šis prašė už užmokestį vairuoti jo automobilį, ir apie gabenamas realizavimui skirtas cigaretes nieko nežinojo. Savo veiksmais (supažindino A. J. su Lenkijoje esančiais kontrabandinių cigarečių pirkėjais, perdavė jiems A. J. pasiūlymus dėl cigarečių įsigijimo, susitarė su jais dėl susitikimų Lenkijoje, kurių metu cigaretės buvo realizuotos, kartu su A. J. vyko į Lenkijoje vykusius minėtus susitikimus) M. U. aktyviai prisidėjo siekiant bendro nusikalstamo rezultato, suprato, jog jis veikia bendrininkų grupėje pagal vieningą nusikalstamą sumanymą – neteisėtai realizavimui gabenti akcizais apmokestinamas prekes (cigaretes) ir norėjo taip veikti, t. y., veikė tiesiogine tyčia. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymų reikalavimais, tiesiogiai ištyrė ir įvertino teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka byloje surinktus įrodymus, juos išanalizavo bei teisingai nustatęs faktines bylos aplinkybes nuosprendyje išdėstė motyvuotas išvadas dėl M. U. kaltės ir jo padarytų nusikalstamų veikų teisinio vertinimo. Priešingai, nei teigiama nuteistojo apeliaciniame skunde, įvertinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus dėl įrodymų vertinimo bei atsižvelgiant į visą baudžiamosios bylos medžiagą nėra pagrindo daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį dalyje dėl nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų.

Dėl M. S. nuteisimo pagal BK 199² straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos)

11.35. M. S. pagal BK 199² straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad G. M. ir V. Š., veikdami kaip organizuotos grupės vadeivos, 2011 metų kovo mėnesio nenustatytą dieną perdavė A. J. nurodymus dėl neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis, kuriuos A. J. 2011 m. kovo 25 d., Lietuvos Respublikoje perdavė P. D., už 3 000,00 Lt atlyginimą vykdžiusiam A. J. nurodymą, kuris, A. J. ir organizuotos grupės nariui M. S. lydint realizavimui į Lenkijos Respubliką, 2011 m. kovo 25 d. apie 18.30 val., nuo stovėjimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), iki Lietuvos – Lenkijos valstybinės sienos, Lietuvos Respublikos teritorijoje, pažeidžiant nustatytą tvarką vilkiku „MAN“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) paslėpę šio vilkiko puspriekabėje „Schmitz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), laikė ir gabeno Lietuvos Respublikoje akcizais apmokestinamas prekes – ne mažiau kaip 13 000 pakelių nenustatytos markės cigarečių, paženklintų Rusijos Federacijos banderolėmis, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršija 250 MGL dydžio sumą ir yra ne mažesnė kaip 83 409,00 Lt.

11.36. Be to, M. S. pagal BK 199² straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad G. M. ir V. Š., veikdami kaip organizuotos grupės vadeivos, 2011 metų gegužės mėnesio nenustatytą dieną, Lietuvos Respublikoje perdavė A. J. nurodymus dėl cigarečių pasikrovimo Rusijos Federacijoje ir neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis, kuriuos A. J. 2011 m. gegužės 20 d. perdavė Rusijos Federacijoje buvusiam organizuotos grupės nariui D. C., už 3 000,00 Lt atlyginimą vykdžiusiam A. J. nurodymą, kuris Rusijos Federacijoje, nenustatytoje vietoje, pasikrovė į vilkiko „MAN“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) puspriekabėje „Schmitz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įrengtą slėptuvę 9 000 pakelių cigarečių „VICEROY RED“ ir 9 000 pakelių cigarečių „VICEROY BLUE“, paženklintų Rusijos Federacijos banderolėmis, ir pažeisdamas nustatytą tvarką 2011 m. gegužės 22 d. apie 10.00 val. nuo Lietuvos – Latvijos valstybinės sienos iki stovėjimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos teritorijoje, vilkiku MAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) paslėpus puspriekabėje „Schmitz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), laikė ir gabeno Lietuvos Respublikoje akcizais apmokestinamas prekes – 9 000 pakelių cigarečių „VICEROY RED“ ir 9 000 pakelių cigarečių „VICEROY BLUE“, paženklintų Rusijos Federacijos banderolėmis, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršija 250 MGL dydžio sumą ir yra 130 860,00 Lt.

11.37. Tęsiant nusikalstamą veiką G. M. ir V. Š. veikdami kartu 2011 m. gegužės 23 d. perdavė A. J. nurodymus dėl neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis, kuriuos A. J. tą pačią dieną perdavė D. C., kuris 2011 m. gegužės 23 d., A. J. ir organizuotos grupės nariui M. S. lydint, realizavimui į Lenkijos Respubliką nuo stovėjimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), iki sulaikymo tą pačią dieną, apie 21.00 val., Salaperaugio kaime, Kalvarijos seniūnijoje, Marijampolės rajone, kelyje Kaunas – Marijampolė – Suvalkai vilkiku MAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) paslėpus puspriekabėje „Schmitz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), gabeno Lietuvos Respublikoje akcizais apmokestinamas prekes – 9 000 pakelių cigarečių „VICEROY RED“ ir 9 000 pakelių cigarečių „VICEROY BLUE“, paženklintų Rusijos Federacijos banderolėmis, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršija 250 MGL dydžio sumą ir yra 130 860 Lt.

11.38. Nuteistasis M. S. ir jo gynėjas apeliaciniame skunde teigia, kad apkaltinamajame nuosprendyje motyvuotai neatskleistas ir neaptartas M. S. kaip organizuotos grupės nario vaidmuo, bei subjektyvioji jo padarytų nusikalstamų veikų pusė. Pasak apeliantų, M. S. veiksmai neturėjo jokios įtakos nusikalstamų veikų padarymui, o nuosprendyje nenurodyta, kaip pasireiškė jam inkriminuotas cigarečių krovinių lydėjimas realizavimui.

11.39. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje M. S. vaidmuo organizuotos grupės padarytose nusikalstamose veikose ir subjektyvioji jo padarytų nusikalstamų veikų pusė iš tiesų atskleista neišsamiai, nurodant tik bendro pobūdžio teiginius, jog M. S. surasdavo asmenis Lenkijoje, kuriems buvo galima realizuoti cigaretes. Tačiau tokia pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pateikiamų argumentų ir motyvų stoka nepaneigia teismo padarytos tinkamos išvados dėl nusikalstamos veikos sudėties požymių M. S. veikose buvimo.

11.40. Viso bylos proceso metu liudytojas A. J. davė iš esmės sutampančius parodymus, pagal kuriuos M. S. supažindino jį su vienu patikimu asmeniu Lenkijoje, kuriam A. J. realizavo cigaretes. Su cigarečių pirkėjais A. J. bendravo per M. S.. Į susitikimus su cigarečių pirkėjais Lenkijoje A. J. vykdavo kartu su M. S.. Tuo pat metu į Lenkiją vykdavo ir vilkikai su cigarečių kroviniu. Vienos tokios kelionės metu vilkiko vairuotojas D. C. su cigarečių kroviniu buvo sulaikytas muitinės pareigūnų. Savo parodymus apie M. S. vaidmenį neteisėtai gabenant cigaretes A. J. patvirtino 2012 m. vasario 20 d. vykusios akistatos su M. S. metu.

11.41. Apeliaciniame skunde nuteistasis M. S. ir jo gynėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis grindžiamas nenuosekliais A. J. parodymais, tačiau, kaip minėta, šie parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose esminėse detalėse buvo neprieštaringi. Iš A. J. parodymų matyti, kad su asmenimis Lenkijoje, kuriems šis realizuodavo iš Rusijos atgabentas cigaretes, A. J. supažindino M. S., per kurį būdavo susitariama dėl susitikimų Lenkijoje. Šių susitikimų metu A. J. realizavo cigaretes. Su A. J. į Lenkiją vyko ir M. S.. Apeliacinės ir pirmosios instancijos teismuose liudytojas A. J., pakeisdamas savo ikiteisminio tyrimo teisėjai duotus parodymus, pagal kuriuos M. S. Lenkijoje realizuojant cigaretes veikė kaip tarpininkas ir kartu su juo lydėjo vilkikus su cigarečių kroviniais, nurodė, jog M. S. kelionių į Lenkija metu nežinojo apie gabenamas cigaretes. Tokius apeliacinės ir pirmosios instancijos teisme duotus liudytojo A. J. parodymus paneigia byloje surinktų duomenų visuma.

11.46. Išsamiai išanalizavus 2011 m. spalio 3 d. ir 2012 m. kovo 9 d. operatyvinių veiksmų atlikimo protokolų ir jų priedų turinį ir įvertinus duomenis, užfiksuotus 2012 m. sausio 3 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole, 2012 m. balandžio 12 d. protokole dėl operatyvinių veiksmų atlikimo, taip pat aptartus V. F. parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjai ir pirmosios instancijos teisme bei A. J. parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjai, galima daryti išvadą, kad kaltinime nurodytais laikotarpiais A. J. kartu su M. S. automobiliu į Lenkiją lydėjo vilkikus su cigarečių kroviniu. M. S. intensyviai bendravo su Lenkijoje esančiais cigarečių pirkėjais, tarėsi dėl cigarečių realizavimo, ir apie tai informuodavo A. J.. M. S. su pirkėjais susitarus dėl susitikimų Lenkijoje, A. J. informavo vilkikų vairuotojus P. D. ir D. C., jog šie su kroviniais vyktų į Lenkiją. Tuo pat metu A. J. kartu su M. S. automobiliu taip pat išvykdavo į Lenkiją. A. J. palaikė nuolatinį ryšį su vilkikų vairuotojais. Lenkijoje jis, dalyvaujant M. S., susitiko su cigarečių krovinį atgabenusiu P. D. ir perdavė jam tolesnius nurodymus dėl krovinio gabenimo. Pasak A. J., jis asmeniškai matė, kaip D. C. su cigarečių kroviniu buvo sulaikytas muitinės pareigūnui. Taigi jis su M. S. važiuodavo iš esmės kartu su vilkikais ir stebėdavo, kaip jiems pavyks kirsti Lietuvos-Lenkijos valstybinę sieną.

11.48. BPK 242 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: apklausti kaltinamuosius, nukentėjusiuosius, liudytojus, išklausyti į teismo posėdį pašauktų ekspertų ir specialistų išvadas bei paaiškinimus, apžiūrėti daiktinius įrodymus, balsu perskaityti protokolus ir kitus dokumentus. Pagal BPK 290 straipsnio 2 dalį teismas gali, bet neprivalo įrodymų tyrimo teisme metu perklausyti ir peržiūrėti garso ar vaizdo įrašus, kurie buvo padaryti atliekant ikiteisminį tyrimą. Šios įstatymo nuostatos taikytinos ir garso ar vaizdo įrašams, gautiems atliekant operatyvinius veiksmus. Sprendimas perklausyti ir peržiūrėti garso ar vaizdo įrašus gali būti priimamas atsižvelgiant į proceso dalyvių prašymus ir konkrečias bylos aplinkybes (pvz., kai kelia pagrįstų abejonių pats įrašyto pokalbio buvimo faktas, garso įrašo autentiškumas, yra objektyvių prielaidų manyti, jog yra iškraipytas ar netiksliai užrašytas konkretaus pokalbio turinys ir pan.). Iš teisiamojo posėdžio protokolų matyti, kad prašymų perklausyti pokalbių įrašus nebuvo pareikšta, abejonių, kad protokoluose ir jų prieduose užfiksuoti M. S. pokalbiai, nei teismui, nei kitiems proceso dalyviams nekilo, šios aplinkybės apeliaciniame skunde iš esmės neneigia ir patys apeliantai. Skelbiant byloje esančius dokumentus pirmosios instancijos teisme minėti protokolai ir jų priedai buvo nurodyti. Pažymėtina, kad kartu su operatyvinių veiksmų atlikimo protokolais pateikti ir jų priedai su M. S. ir kitų asmenų pokalbių suvestinėmis, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo galimybę juos savarankiškai įvertinti nesivadovaudamas tyrėjo protokole nurodytu pokalbių turinio vertinimu. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, konstatuotina, kad atlikdamas įrodymų tyrimą pirmosios instancijos teismas BPK 20, 242 ir 290 straipsnių reikalavimų nepažeidė ir, kaip to reikalaujama BPK 301 straipsnio 1 dalyje, šioje dalyje pagrindė nuosprendį tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisme.

11.49. Įvertinus teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka byloje surinktus vienas kitą papildančius įrodymus (nuoseklius, esminėse detalėse tarpusavyje sutampančius liudytojų A. J. ir V. F. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjai; V. F. parodymus, duotus pirmosios instancijos teisme; duomenis, užfiksuotus 2011 m. spalio 3 d., 2012 m. kovo 9 d. ir 2012 balandžio 12 d. operatyvinių veiksmų atlikimo protokoluose, 2012 m. sausio 3 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole, A. J. ir M. S. akistatos protokole ir kt.), taip pat įvertinus nuteistojo M. S. atliktus intensyvius veiksmus (su cigarečių pirkėju iš Lenkijos tarėsi dėl jų realizavimo ir susitikimų Lenkijoje, kartu su A. J. lydėjo cigarečių krovinius iš Lietuvos į Lenkiją) galima daryti išvadą, kad M. S. suprato, jog jis veikia organizuotoje grupėje pagal vieningą nusikalstamą sumanymą – neteisėtai realizavimui gabenti akcizais apmokestinamas prekes (cigaretes), suvokė savo veiksmų pavojingumą ir norėjo taip veikti, t. y., veikė tiesiogine tyčia. Be minėtų intensyvių M. S. veiksmų, priešingai, nei nurodoma nuteistojo ir jo gynėjo apeliaciniame skunde, kiti organizuotos grupės nariai nebūtų galėję padaryti nusikalstamų veikų. Nustatytos bendrininkavimo faktinės aplinkybės – dalyvių skaičius, jų susitarimas daryti sunkius nusikaltimus, užduočių pasiskirstymas ir atlikimas, veiksmų koordinavimas, vilkikai su specialiai cigarečių gabenimui paruoštomis priekabomis ir kt., rodo didesnį organizuotumo laipsnį negu paprasto bendrininkavimo atveju ir leidžia spręsti apie organizuotos bendrininkų grupės buvimą. Išnagrinėjus baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, patikrinus bylos duomenis ir skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinį dalyje dėl M. S. inkriminuotų dviejų nusikalstamų veikų, nustatytų BK 199² straipsnio 1 dalyje, nėra pagrindo pripažinti, kad vertindamas įrodymus pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai nusprendė dėl jų patikimumo, pakankamumo ir remdamasis jais padarė teisingas išvadas dėl M. S. kaltės padarius BK 199² straipsnio 1 dalyje nustatytas dvi nusikalstamas veikas.

Dėl D. M. nuteisimo pagal 199² straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos) ir P. M. nuteisimo pagal BK 199² straipsnio 1 dalį

11.50. D. M. ir P. M. pagal BK 199² straipsnio 1 dalį nuteisti už tai, kad G. M. ir V. Š., veikdami kaip organizuotos grupės vadeivos, 2010 metų balandžio pabaigoje, nenustatytu laiku, Lietuvos Respublikoje perdavė organizuotos grupės vadeivai A. J. nurodymus dėl cigarečių pasikrovimo Rusijos Federacijoje ir neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis, o A. J. gautus nurodymus perdavė Rusijos Federacijoje buvusiam organizuotos grupės nariui M. S., už 3 000,00 Lt atlyginimą vykdžiusiam A. J. nurodymą, kuris nenustatytu laiku Rusijos Federacijoje, Maskvos srityje, Ščiolkovo mieste, nenustatytoje vietoje, pasikrovė į vilkiko „MAN“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) puspriekabėje „Schmitz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įrengtą slėptuvę ne mažiau kaip 13 000 „Saint George“ markės cigarečių pakelių, paženklintų Rusijos Federacijos banderolėmis ir pažeisdamas nustatytą tvarką laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio 28 d. iki 2010 m. gegužės 3 d. vilkiku „MAN“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) paslėpus puspriekabėje „Schmitz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos teritorijoje, nuo Lietuvos – Latvijos valstybinės sienos iki automobilių stovėjimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos teritorijoje gabeno akcizais apmokestinamas prekes – ne mažiau kaip 13 000 pakelių „Saint George“ markės cigarečių, paženklintų Rusijos Federacijos banderolėmis, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršija 250 MGL dydžio sumą ir yra ne mažesnė kaip 85 048,00 Lt, kur organizuotos grupės nariai P. M. ir D. M., vykdydami G. M. nurodymus, minėtas cigaretes perkrovė į automobilį „Chrysler Voyager“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir nugabeno iki (duomenys neskelbtini), veikdami su organizuotos grupės nariais A. J. ir M. Ž. realizavo nenustatytam asmeniui.

11.51. Be to, D. M. pagal BK 199² straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad G. M. ir V. Š., veikdami kaip organizuotos grupės vadeivos, 2011 metų balandžio mėnesio nenustatytą dieną Lietuvos Respublikoje perdavė A. J. nurodymus dėl cigarečių pasikrovimo Rusijos Federacijoje ir neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis, be to, A. J. 2011 m. balandžio 20 d. savo prašymu tokius pat nurodymus gavo ir iš organizuotos grupės nario D. M., kuriuos 2011 m. balandžio 18 – 20 d., nenustatytu laiku, perdavė Rusijos Federacijoje buvusiam organizuotos grupės nariui D. C., už 3 000,00 Lt atlyginimą vykdžiusiam A. J. nurodymą, kuris Rusijos Federacijoje, Maskvos srityje, netoli Sofrino miesto, nenustatytoje vietoje, pasikrovė į vilkiko „MAN“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) puspriekabėje „Schmitz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įrengtą slėptuvę ne mažiau kaip 13 000 nenustatytos markės cigarečių pakelių, paženklintų Rusijos Federacijos banderolėmis, ir pažeisdamas nustatytą tvarką – Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2 punkto reikalavimą, kuris nustato, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais – banderolėmis, taip pat kontrabandinius tabako gaminius, 3 punkto reikalavimą, kuris nustato, kad fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis tabako gaminius, jeigu jie laiko įvežtus iš kitų valstybių į Lietuvos Respubliką tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija 100 pakelių cigarečių, laikotarpiu nuo 2011 m. balandžio 20 d. iki 2011 m. balandžio 23 d., nenustatytu laiku, nuo Lietuvos – Latvijos valstybinės sienos iki stovėjimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos teritorijoje vilkiku „MAN“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) paslėpus puspriekabėje „Schmitz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), laikė ir gabeno Lietuvos Respublikoje akcizais apmokestinamas prekes – ne mažiau kaip 13 000 pakelių nenustatytos markės cigarečių, paženklintų Rusijos Federacijos banderolėmis, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršija 250 MGL dydžio sumą ir yra ne mažesnė kaip 83 409,00 Lt.

11.52. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad apygardos teismas D. M. ir P. M. parodymus dėl jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 199² straipsnio 1 dalyje, aplinkybių atmetė. Tuo tarpu liudytojų A. J., V. F. ir M. Ž. parodymams suteikdamas esminę įrodomąją vertę pirmosios instancijos teismas pripažino juos patikimais, nors juose esančių prieštaravimų ir neatitikimų kitiems bylos duomenims, šių parodymų išsamumo nevertino bei nuosprendyje neaptarė. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atlikusi įrodymų tyrimą, susipažinusi su skundžiamu nuosprendžiu, D. M. ir P. M. apeliacinių skundų argumentais bei įvertinusi baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas apkaltinamąjį nuosprendį priėmė nesant patikimų D. M. ir P. M. kaltės padarius BK 199² straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką įrodymų.

11.54. Viso bylos proceso metu P. M. ir D. M. savo kaltę kategoriškai neigė ir nurodė, kad jie niekada neteisėtai nelaikė ir negabeno cigarečių, M. Ž. nepažįsta ir niekada nėra buvę (duomenys neskelbtini).

11.56. Iš aptartų liudytojų A. J. ir V. F. parodymų matyti, kad šie negalėjo nurodyti tikslesnių aplinkybių apie D. M. ir P. M. inkriminuotą nusikalstamą veiką. Liudytojas A. J. davė parodymus tik apie tai, kad P. M. su D. M. jo prašymu kelis kartus iškrovė iš Rusijos atgabentas cigaretes jo nurodytoje vietoje. Tokias pačias aplinkybes ikiteisminio tyrimo teisėjai nurodė ir liudytoja V. F., kuri šias aplinkybes sužinojo iš A. J. pasakojimo. Liudytojai A. J. ir V. F. nei pirmosios instancijos teisme, nei ikiteisminio tyrimo teisėjai nenurodė tokių aplinkybių, kokios nurodytos P. M. ir D. M. pareikštame kaltinime, t. y., kad jie (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos teritorijoje perkrovė į automobilį „Chrysler Voyager“ ne mažiau kaip 13 000 pakelių „Saint George“ markės cigarečių, paženklintų Rusijos Federacijos banderolėmis, ir nugabeno iki (duomenys neskelbtini). Pagal liudytojo M. Ž. teisme duotus parodymus, du jauni vaikinai į jo kiemą dėžes ar maišus su cigaretėmis atvežė tik vieną kartą. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokoluose M. Ž. taip pat parodė, kad jo atpažinti vaikinai D. M. ir P. M. pas jį cigaretes atgabeno tik vieną kartą. Nei vaikinų atvežtų cigarečių rūšies, nei kiekio liudytojas nenurodė. Kitų duomenų, patvirtinančių liudytojo M. Ž. parodymus, byloje nėra. Nors byloje ir nebuvo atliktas eksperimentas, siekiant nustatyti, kiek cigarečių vienu metu galima gabenti automobiliu „Chrysler Voyager“, tačiau remiantis aptartais duomenimis kyla pagrįstų abejonių ar D. M. ir P. M. lengvuoju automobiliu per vieną kartą galėjo gabenti ne mažiau kaip 13 000 pakelių „Saint George“ markės cigarečių, kurių vertė yra ne mažesnė kaip 85 048,00 Lt. 2013 m. rugpjūčio 13 d. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas M. Ž. taip pat patikslino, kad viso kaltinime nurodyto didelio cigarečių kiekio per vieną kartą automobiliu gabenti buvo neįmanoma. Iš M. Ž. parodymų galima daryti prielaidą, kad A. J. pats vienas kelis kartus atgabeno cigaretes į jo kiemą, tačiau šie veiksmai A. J. kaltinime neinkriminuoti. Byloje nenustatyta, kad apie tokius veiksmus žinojo ar galėjo žinoti nuteistieji D. M. ir P. M..

11.57. Pažymėtina, kad šioje byloje kurį laiką buvo atliekami operatyviniai veiksmai ne tik A. J. ir G. M., bet ir P. M. atžvilgiu. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartimi Nr. SD-1534 sankcionuota slapta P. M. telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolė ir fiksavimas nuo 2011 m. balandžio 19 d. iki 2011 m. liepos 19 d. Ikiteisminio tyrimo metu buvo sankcionuotas procesinių prievartos priemonių taikymas P. M., D. M., A. J., G. M. bei kitų nusikalstamų veikų padarymu įtariamų asmenų atžvilgiu. Nei operatyvinių veiksmų atlikimo metu, nei ikiteisminio tyrimo metu taikant procesines prievartos priemones nebuvo gauta duomenų, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai įrodytų P. M. ir D. M. dalyvavimą organizuotos grupės veikloje ir jiems pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes. Kiti apkaltinamajame nuosprendyje nurodyti duomenys taip pat nepatvirtina D. M. ir P. M. kaltės, padarius jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 199² straipsnio 1 dalyje. Aplinkybė, kad 2011 m. gruodžio 11 d., t. y. praėjus beveik pusantrų metų nuo jam inkriminuotos nusikaltamos veikos padarymo, P. M. skambino S. L. ir susitarė, kad šis atvyks dėl „tų padangų“, yra visiškai nesusijusi su nuteistiesiems pareikštu kaltinimu. Nuteistųjų kaltės neįrodo ir su pareikštu kaltinimu nėra susiję nuosprendyje cituojami teisiamajame posėdyje liudytojos V. F. duoti parodymai, pagal kuriuos ji kartu su A. J., P. M. ir T. S. vyko į Vokietiją įsigyti vilkikų. P. M. pirmosios instancijos teisme neneigė, kad jis su minėtais asmenimis vyko į Vokietiją, tačiau ten vilkiką jis pirko savo tėvo G. M. įmonei, neturėdamas jokių nusikalstamų kėslų. Nuosprendyje nurodyti duomenys, jog iš kelių transporto priemonės registracijos žurnalo išrašo matyti, kad automobilis „Chrysler Voyager“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuo 2010 m. kovo 23 d. iki 2012 m. vasario 10 d. priklausė A. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), nepatvirtina, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu šiuo automobiliu naudojosi P. M. ar D. M..

11.58. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes, o visos abejonės aiškinamos nuteistojo (kaltinamojo) naudai. Patikimų duomenų, kuriais remiantis būtų galima neabejotinai konstatuoti, kad P. M. ir D. M., vykdydami G. M. nurodymus, ne mažiau kaip 13 000 pakelių „Saint George“ markės cigarečių perkrovė į automobilį „Chrysler Voyager“ ir nugabeno iki (duomenys neskelbtini), bei veikdami su organizuotos grupės nariais A. J. ir M. Ž. realizavo nenustatytam asmeniui, byloje nėra. Pirmosios instancijos teismas, nuteisdamas D. M. ir P. M. pagal BK 199² straipsnio 1 dalį, rėmėsi abejotinomis išvadomis dėl jų dalyvavimo darant šią nusikalstamą veiką, todėl teismo sprendimas šiuo aspektu negali būti vertinamas kaip pagrįstas įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais jų kaltę padarius jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, D. M. ir P. M. išteisintini neįrodžius, kad jie dalyvavo padarant BK 199² straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

11.59. Teisėjų kolegija dar kartą pažymi, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio ir BPK 44 straipsnio 6 dalies nuostatos įtvirtina nekaltumo prezumpciją, o BK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką; tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms. Kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodymų naštos jam perkelti negalima, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Šis principas draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis – teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. Baudžiamosios atsakomybės pagrindas – nusikalstamos veikos sudėties buvimas kaltinamo asmens veiksmuose (BK 2 straipsnio 4 dalis). Konkrečių nusikalstamos veikos požymių buvimą asmens veikoje teismas gali konstatuoti tik juos pagrindęs abejonių nekeliančių, patikimų, tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtų ir teisingai įvertintų įrodymų visuma.

11.60. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytos kaltinimo, pagal kurį D. M. pripažintas kaltu ir nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 199² straipsnio 1 dalyje (2011 m. balandžio 20 d. - 2011 m. balandžio 23 d. veika), padarymą formuluotės nėra visiškai aišku, kokie D. M. veiksmai atitiko minėtos nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Pagal suformuluotą kaltinimą D. M. A. J. prašymu 2011 m. balandžio 20 d. perdavė šiam nurodymus dėl cigarečių pasikrovimo Rusijos Federacijoje ir neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis, kuriuos A. J. jau buvo perdavę organizuotos grupės vadeivos G. M. ir V. Š.. Jokie pirmosios instancijos teismo nurodyti įrodymai nepatvirtina D. M. kaltės dėl šios jam inkriminuotos nusikalstamos veikos. Įvertinus byloje esančius įrodymus tiek atskirai, tiek jų visumą, negalima padaryti ne prielaidomis pagrįstos išvados, kad D. M. veikoje yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 199² straipsnio 1 dalyje, sudėties objektyvieji požymiai – akcizais apmokestinamų prekių, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, gabenimas ir laikymas, pažeidžiant nustatytą tvarką, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje panaikinamas ir priimamas naujas nuosprendis, D. M. išteisinamas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Dėl proceso trukmės

11.61. Nuteistieji T. S. ir M. U. apeliaciniuose skunduose nurodo, kad tiek ikiteisminis tyrimas, tiek ir procesas pirmosios instancijos teisme truko nepateisinamai ilgą laiką, todėl nepagrįstai suvaržė nuteistųjų teises. Motyvuodamas apeliacinio skundo argumentą dėl pernelyg ilgos proceso trukmės nuteistasis M. U. nurodė, kad pernelyg ilga proceso trukmė iki šiol daro jam neigiamą įtaką, sukelia neapibrėžtumo ir netikrumo dėl ateities jausmą, juo labiau, jog nuo 2012 m. sausio 19 d. iki 2012 m. vasario 17 d. jam buvo taikoma griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas, o nuo 2012 m. vasario 17 d. paskirta švelnesnė kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, taip pat nustatyti įpareigojimai nesilankyti tam tikrose vietose ir nebendrauti su tam tikrais asmenimis. Minėti nuteistųjų apeliacinių skundų argumentai yra nepagrįsti.

11.62. Pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukmė, priklausomai nuo baudžiamojoje byloje nustatytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, gali būti pagrindas švelninti bausmę atitinkamo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijos ribose (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Šiuo aspektu svarbu tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje ne kartą konstatuota, jog tais atvejais, kai pripažįstama, kad byloje buvo nepateisinami procesiniai delsimai, viena iš tinkamų ir pakankamų teisinės gynybos dėl pernelyg ilgo proceso trukmės priemonių yra bausmės sumažinimas kaltinamiesiems (Einarsson prieš Islandiją (Einarsson v. Iceland, no.22596/93, decision of 5 April 1995), Beck prieš Norvegiją (Beck v. Norway, no. 26390/95, judgement of 26 June 2001), Wejrup prieš Daniją (Wejrup v. Denmark, no. 49126/99, decision of 7 March 2002), Tamas Kovacs prieš Vengriją (Tamas Kovacs v. Hungary, no. 67660/01, judgement of 28 September 2004), Ohlen prieš Daniją (Ohlen v. Denmark, no. 63214/00, judgement of 24 May 2005)). Tačiau galimybė švelninti bausmę dėl baudžiamojo proceso trukmės siejama ne tik su proceso ilgumu, bet ir su konkrečių bylos aplinkybių, lėmusių nepagrįstą pernelyg ilgą proceso trukmę, nustatymu. Taigi sprendimas dėl bausmės švelninimo atsižvelgiant į proceso trukmę turi būti priimamas tik įvertinus šios trukmės pagrįstumą pagal EŽTT praktikoje nustatytus kriterijus: bylos sudėtingumą, baudžiamajame procese persekiojamo asmens elgesį, institucijų veiksmus organizuojant bylos procesą, proceso reikšmę persekiojamam asmeniui (be kita ko, taikytų procesinių prievartos priemonių griežtumą ir jų taikymo trukmę) (Jakumas v. Lithuania no. 6924/02, judgement of 18 July 2006). Aktualu ir tai, kad išvadą dėl konkretaus proceso atitikties Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimams visada lemia ne izoliuotas atskiro kriterijaus, bet jų visumos vertinimas.

11.63. 2011 m. balandžio 21 d. Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-2-00032-11 pagal požymius nusikaltimų, numatytų BK 249 straipsnio 1, 3 dalyse, 199 straipsnio 1 dalyje ir 199² straipsnio 1 dalyje. Lietuvos generalinės prokuratūros 2013 m. gegužės 16 d. nutarimu iš ikiteisminio tyrimo Nr. 01-2-00032-11 atskirtas ikiteisminis tyrimas dėl A. J., G. M., V. Š., T. S., J. J., D. C., M. S., P. D., P. Y., M. S., M. U., M. Ž. galimai padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 249 straipsnio 1 dalyje, 199 straipsnio 1 dalyje ir 199² straipsnio 1 dalyje. Atskirtam ikiteisminiam tyrimui suteiktas Nr. 01-2-00042-13. Kiek vėliau pranešimai apie įtarimą įteikti ir D. M. bei P. M.. Taigi šioje baudžiamojoje byloje vertinamasis terminas yra beveik septyneri metai. Nuo ikiteisminio tyrimo pradėjimo iki šiol kaltinamiesiems (nuteistiesiems) buvo taikomos įvairios procesinės prievartos priemonės bei kitokie suvaržymai. Nuteistajam M. U. nuo 2012 m. sausio 19 d. iki 2012 m. vasario 17 d. buvo taikoma griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas, o nuo 2012 m. vasario 17 d. paskirta švelnesnė kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Kitam nuteistajam T. S., kuris apeliaciniame skunde taip pat nurodo argumentus dėl pernelyg ilgos proceso trukmės, nuo 2012 m. kovo 7 d. buvo taikoma kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Pažymėtina, kad kardomoji priemonė suėmimas M. U. buvo taikoma gan trumpą laiką, o kitos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti taikymas tiek jam, tiek ir kitam nuteistajam T. S. nesukėlė itin didelių nepatogumų. Kol nuteistiesiems buvo taikoma pastaroji kardomoji priemonė, jie turėjo teisę teikti prašymus keisti jos taikymo sąlygas ar dėl leidimo išvykti ir šia teise gan aktyviai naudojosi (pavyzdžiui, prokuroro rezoliucija buvo patenkintas M. U. 2013 m. liepos 9 d. prašymas leisti laikinai išvykti atostogų į Latvijos Respubliką, taip pat M. U. prašymu 2012 m. spalio 11 d. pakeistos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti sąlygos ir jam leista lankytis tam tikrose vietose, kuriose jam anksčiau buvo draudžiama lankytis).

11.64. Šioje baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu įtarimai buvo pareikšti keturiolikai įtariamųjų, buvo tiriamos keliolika skirtingu laikotarpiu padarytų nusikalstamų veikų. Tiriant daug narių turinčios organizuotos grupės padarytas nusikalstamas veikas, buvo būtina atlikti daugybę ikiteisminio tyrimo veiksmų. Tyrimą apsunkino gan aukštas organizuotos grupės narių ir vadovų naudotos konspiracijos lygis. Visos šios aplinkybės turėjo įtakos bylos proceso trukmei. Nors nuteistasis M. U. apeliaciniame skunde nurodo, kad visi esminiai ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo atlikti dar 2011 m., tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad itin svarbūs tyrimo veiksmai, tokie kaip liudytojų ar įtariamųjų apklausos, buvo vykdomi ir 2012-2013 m. Įvertinus bylos duomenis, nėra pagrindo pripažinti, kad byla ikiteisminio tyrimo metu buvo tiriama darant nepagrįstus procesinius delsimus ir jos proceso trukmė šioje stadijoje buvo nepateisinamai ilga.

11.65. Kaltinamasis aktas su bylos medžiaga Vilniaus apygardos teisme buvo gautas 2014 m. gegužės 8 d., o Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutartimi byla perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Bylos procesą pirmosios instancijos teisme lėtino objektyvios priežastys – kaltinamųjų, gynėjų, bylą nagrinėjančios teisėjos ligos ir kitos priežastys. 2014 m. spalio 8 d. turėjęs vykti teisiamasis posėdis buvo atidėtas, nes neatvyko kaltinamasis M. S.. 2014 m. gruodžio 11 d. teisiamasis posėdis neįvyko, nes dėl nežinomų priežasčių neatvyko M. S. gynėjas advokatas S. Z.. 2015 m. gegužės 6 d. į teisiamąjį posėdį dėl nežinomų priežasčių vėl neatvyko kaltinamasis M. S., todėl tos pačios dienos Vilniaus apygardos teismo nutartimi jam buvo paskirtas areštas vienam mėnesiui. 2015 m. rugsėjo 24 d. į teisiamąjį posėdį dėl ligos neatvyko kaltinamasis V. Š. ir gynėjas advokatas S. Z.. Dėl V. Š. ligos atšaukti teismo posėdžiai, turėję vykti 2015 m. rugsėjo 28 d. ir 2015 m. spalio 1 d. 2015 m. gruodžio 18 d. kaltinamasis M. S. vėl neatvyko į teismo posėdį dėl to, jog buvo išvykęs į komandiruotę. 2016 m. vasario 3 d. į teisiamąjį posėdį dėl ligos neatvyko gynėjas advokatas S. Z.. 2016 m. vasario 29 d. teisiamasis posėdis buvo atšauktas dėl gynėjo advokato A. G. dalyvavimo kitoje byloje. 2016 m. gegužės 5 d. į teisiamąjį posėdį dėl užimtumo kitose bylose neatvyko gynėjas advokatas S. Z.. 2016 m. liepos 4 d. gynėjas advokatas S. Z. vėl neatvyko į teismo posėdį dėl užimtumo kitoje byloje. 2016 m. lapkričio 11 d. turėjęs vykti teismo posėdis buvo atšauktas dėl teisėjos Virginijos Švedienės ligos. 2017 m. vasario 3 d. teisiamasis posėdis taip pat neįvyko dėl teisėjos ligos. 2017 m. gegužės 3 d. į teisiamąjį posėdį neatvyko kaltinamasis M. S.. Baigiamųjų kalbų stadijoje keli teisiamieji posėdžiai iš tiesų galėjo būti organizuojami kitokia tvarka, išklausant ne vieno, bet kelių gynėjų kalbas ir kaltinamųjų paskutiniuosius žodžius, tačiau įvertinus jau aptartas aplinkybes ir objektyvias priežastis, dėl kurių neįvyko didžioji dauguma teisiamųjų posėdžių, taip pat atsižvelgiant į aplinkybę, jog bylą nagrinėjant teisme kaltinamieji didelių suvaržymų nepatyrė, negalima daryti išvados, kad buvo pažeistas proceso greitumo principas ir baudžiamojon atsakomybėn traukiamų asmenų teisė į proceso užbaigimą per kiek įmanoma trumpiausią (protingą) laiką. Šiuo atveju ilgą baudžiamojo proceso trukmę lėmė baudžiamosios bylos apimtis, jos sudėtingumas ir kitos objektyvios priežastys, todėl jos trukmė (beveik septyneri metai) vertintina kaip adekvati ir pateisinama tiek nacionalinės, tiek tarptautinės teisės prasme.

Dėl bausmių

11.66. Nuteistieji M. U. ir M. S. bei jo gynėjas apeliaciniuose skunduose nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, nes skirdamas šiems nuteistiesiems bausmes į jas neįskaitė jų laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime išbūto laiko. BK 66 straipsnyje nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į bausmę. Bylos duomenimis, M. S. buvo laikinai sulaikytas 2011 m. lapkričio 23 d. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas dviems mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo nutarties priėmimo dienos. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. sausio 24 d. nutartimi M. S. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas vienam mėnesiui. Vilniaus apygardos prokuratūros 2012 m. vasario 24 d. nutarimu M. S. suėmimo termino nutarta nebepratęsti ir buvo paskirta kita kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 17, b. l. 36, 41, 53-56, 89-92). M. U. buvo laikinai sulaikytas 2012 m. sausio 19 d. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. sausio 20 d. nutartimi M. U. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas vienam mėnesiui, šį terminą skaičiuojant nuo jo sulaikymo dienos, t. y. 2012 m. sausio 19 d. Vilniaus apygardos prokuratūros 2012 m. vasario 17 d. nutarimu M. U. kardomoji priemonė – suėmimas buvo pakeista švelnesne kardomąja priemone (t. 18, b. l. 1, 23-28, 54-55). Vilniaus apygardos teismas nuteistųjų M. U. ir M. S. laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime išbūto laiko neįskaitė į jiems paskirtas bausmes, todėl netinkamai vadovavosi BK 66 straipsnio nuostatomis. Šioje dalyje nuteistųjų apeliaciniai skundai tenkinami ir pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas, nurodant, kad kardomojo kalinimo ir laikinojo sulaikymo laikas įskaitomas į nuteistiesiems M. U. ir M. S. paskirtas bausmes.

11.67. Pagal BPK 320 straipsnio 5 dalies nuostatas, jeigu apeliacinės instancijos teismas švelnina nuosprendį nuteistiesiems, kurie nuosprendį apskundė ar dėl kurių nuosprendis apskųstas, tai remdamasis pagrindais, taikytinais ir kitiems nuteistiesiems, jis gali sušvelninti nuosprendį ir pastariesiems. Nuteistieji G. M. ir V. Š. apeliaciniuose skunduose neprašo į paskirtą bausmę įskaityti jų laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo laiko, o dėl nuteistojo M. S. apeliacinių skundų negauta. Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad G. M. buvo laikinai sulaikytas 2011 m. gruodžio 1 d., Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas dviems mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo nutarties priėmimo dienos. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartimi minėta Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo nutartis buvo panaikinta (t. 10, b. l. 46, 57-60, 78-83). V. Š. buvo laikinai sulaikytas 2014 m. kovo 26 d., o 2014 m. kovo 28 d. jam paskirta kardomoji priemonė – užstatas (t. 33, b. l. 95, 132-138). M. S. buvo laikinai sulaikytas 2012 m. sausio 11 d., o 2012 m. sausio 12 d. jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 15, b. l. 113, 119). Nuteistųjų G. M., V. Š. ir M. S. atžvilgiu pirmosios instancijos teismas taip pat netinkamai vadovavosi BK 66 straipsnio nuostatomis ir neįskaitė jų laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime išbūto laiko į jiems paskirtas bausmes. Remiantis šiuo pagrindu ir minėtomis BPK 320 straipsnio 5 dalies nuostatomis, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas, nurodant, kad kardomojo kalinimo ir laikinojo sulaikymo laikas įskaitomas ir į nuteistiesiems G. M., V. Š. bei M. S. paskirtas bausmes.

Dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos priteisimo iš nuteistųjų G. M. ir V. Š.

11.68. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 18 d. nuosprendžiu nuspręsta iš nuteistųjų G. M. ir V. Š. priteisti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – iš kiekvieno po 43 671,75 Eur. Šį sprendimą pirmosios instancijos teismas lakoniškai motyvavo tuo, jog nusikalstamų veikų darymui panaudotos konfiskuotinos transporto priemonės (trys vilkikai „MAN TGA“, kurių valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir keturios puspriekabės „SCHMITZ“) priklauso tretiesiems asmenims. Priimdamas minėtą sprendimą pirmosios instancijos teismas nesilaikė baudžiamojo įstatymo reikalavimų.

11.69. Nusikalstamos veikos šioje baudžiamojoje byloje buvo padarytos laikotarpyje nuo 2010 metų vasario mėnesio pradžios iki 2011 metų gegužės mėnesio pabaigos. Šių nusikalstamų veikų padarymo metu galiojo dvi BK 72 straipsnio redakcijos. Pagal ankstesnę BK 72 straipsnio 4 dalies redakciją, galiojusią nuo 2003 m. gegužės 1 d., kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims perduotas turtas gali būti konfiskuojamas neatsižvelgiant į tai, ar turtą perdavęs asmuo yra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, jeigu šis asmuo turėjo ir galėjo žinoti, kad tas turtas gali būti panaudotas darant sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Pagal vėlesnę BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punkto redakciją (2010 m. gruodžio 2 d. įstatymo Nr. XI-1199 redakcija, įsigaliojusi nuo 2010 m. gruodžio 11 d.) kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti. Taigi iš esmės abejose nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusiose įstatymo redakcijose galimybė konfiskuoti tretiesiems asmenims priklausantį turtą, kuris buvo nusikalstamų veikų padarymo priemonė, siejama su šių asmenų žinojimu arba galėjimu žinoti, kad šis turtas naudojamas ar buvo panaudotas darant nusikalstamas veikas. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą iš nuteistųjų G. M. ir V. Š. priteisti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, neatsižvelgė į tai, ar tretiesiems asmenims, kuriems priklausė konfiskuotinas turtas, buvo žinoma arba turėjo ir galėjo būti žinoma apie tai, kad jis bus naudojamas BK uždraustoms veikoms daryti. Bylos duomenimis neabejotinai nustatyta, kad kaltinime nurodytomis transporto priemonėmis (vilkikais „MAN TGA“, kurių valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir puspriekabėmis „SCHMITZ SPR 24“ bei „SCHMITZ SCS 24“, kurių valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) buvo padarytos nusikalstamos veikos, taigi pagal BK 72 straipsnio 2 dalį toks turtas kaip nusikalstamų veikų padarymo priemonė laikomas konfiskuotinu. Nusikalstamų veikų padarymo metu šis turtas priklausė UAB „D.“ (t. 5, b. l. 171-192). Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos UAB „D.“ priklausančiais vilkikais ir puspriekabėmis buvo daromos sistemingai, kryptingai, truko gan ilgą laiko tarpą. Byloje taip pat neginčijamai nustatyta, kad nusikalstamų veikų padarymo metu UAB „D.“ vadovavusi V. F. žinojo apie įmonei priklausančiais vilkikais su puspriekabėmis daromas nusikalstamas veikas. Remiantis bylos duomenimis galima daryti išvadą, kad UAB „D.“ faktiškai vadovavo V. F. sugyventinis A. J., kuris Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 11 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-229-315/2014 nuteistas kaip asmuo, kartu su G. M. ir V. Š. organizavęs šioje byloje pareikštame kaltinime nurodytas nusikalstamas veikas. Aptartos aplinkybės apie UAB „D.“ veiklą leidžia manyti, kad ši įmonė kaip juridinis asmuo galėjo būti traukiama baudžiamojon atsakomybėn dėl šios bylos kaltinime nurodytų nusikalstamų veikų padarymo. Vis dėlto, net ir nepatraukus UAB „D.“ baudžiamojon atsakomybėn, šiai įmonei priklausantis nusikalstamoms veikoms daryti panaudotas turtas, atsižvelgiant į aptartas bylos aplinkybes ir vadovaujantis BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktu (2010 m. gruodžio 2 d. įstatymo Nr. XI-1199 redakcija, įsigaliojusi nuo 2010 m. gruodžio 11 d.), privalėjo būti iš jos konfiskuotas. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, pagal kurią iš nuteistųjų G. M. ir V. Š. priteista konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma, naikintina, nurodant, kad nusikalstamų veikų padarymui panaudotos transporto priemonės (vilkikai „MAN TGA“, kurių valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir puspriekabės „SCHMITZ SPR 24“ bei „SCHMITZ SCS 24“, kurių valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) konfiskuojamos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu ir 3 dalimi, 328 straipsnio 1, 2, 3, 4 punktais,

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 18 d. nuosprendį pakeisti.

P. M. pagal BK 199² straipsnio 1 dalį išteisinti, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

D. M. pagal BK 199² straipsnio 1 dalį (2010 m. balandžio 28 d. - 2010 m. gegužės 3 d. veika) išteisinti, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

D. M. pagal BK 199² straipsnio 1 dalį (2011 m. balandžio 20 d. - 2011 m. balandžio 23 d. veika) išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto „a“ papunkčiu ir 66 straipsniu į M. S. paskirtą galutinę bausmę įskaityti jo laikino sulaikymo laiką nuo 2011 m. lapkričio 23 d. iki 2011 m. lapkričio 25 d. (dvi paros) ir laiką, kurį M. S. išbuvo suėmime nuo 2011 m. lapkričio 25 d. iki 2012 m. vasario 24 d. (91 diena), vieną laikino sulaikymo parą ar suėmimo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, ir laikyti, kad jis atliko jam paskirtą galutinę bausmę.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto „a“ papunkčiu ir 66 straipsniu į M. U. paskirtą galutinę bausmę įskaityti jo laikino sulaikymo laiką nuo 2012 m. sausio 19 d. iki 2012 m. sausio 20 d. (viena para) ir laiką, kurį M. U. išbuvo suėmime nuo 2012 m. sausio 20 d. iki 2012 m. vasario 17 d. (29 dienos), vieną laikino sulaikymo parą ar suėmimo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, ir nustatyti galutinę bausmę – 100 MGL (3 766,00 Eur (trijų tūkstančių septynių šimtų šešiasdešimt šešių eurų)) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto „a“ papunkčiu ir 66 straipsniu į G. M. paskirtą galutinę bausmę įskaityti jo laikino sulaikymo laiką nuo 2011 m. gruodžio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 2 d. (viena para) ir laiką, kurį G. M. išbuvo suėmime nuo 2011 m. gruodžio 2 d. iki 2011 m. gruodžio 21 d. (20 dienų), vieną laikino sulaikymo parą ar suėmimo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, ir nustatyti galutinę bausmę – 308 MGL (11 599,00 Eur (vienuolikos tūkstančių penkių šimtų devyniasdešimt devynių eurų)) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto „a“ papunkčiu ir 66 straipsniu į V. Š. paskirtą galutinę bausmę įskaityti jo laikino sulaikymo laiką nuo 2014 m. kovo 26 d. iki 2014 m. kovo 27 d. (dvi paros), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, ir nustatyti galutinę bausmę – 346 MGL (13 030,00 Eur (trylikos tūkstančių trisdešimt eurų)) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto „a“ papunkčiu ir 66 straipsniu į M. S. paskirtą galutinę bausmę įskaityti jo laikino sulaikymo laiką nuo 2012 m. sausio 11 d. iki 2012 m. sausio 12 d. (viena para), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, ir nustatyti galutinę bausmę – 148 MGL (5 573 Eur (penkių tūkstančių penkių šimtų septyniasdešimt trijų eurų)) dydžio baudą.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta išieškoti iš G. M. ir V. Š. konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – po 43 671,75 Eur (keturiasdešimt tris tūkstančius šešis šimtus septyniasdešimt vieną eurą 75 ct).

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, 4 dalies 1 punktu, 6 dalimi konfiskuoti: vilkiką „Man TGA 18.390“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini); vilkiką „Man TGA 18.430“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini); vilkiką „Man TGA 18.460“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini); puspriekabę „Schmitz SPR 24“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini); puspriekabę „Schmitz SCS 24“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini); puspriekabę „Schmitz SPR 24“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini); puspriekabę „Schmitz SPR 24“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini).

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuteistojo T. S. apeliacinį skundą atmesti.