Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Matuzevičienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Ernestos Montvidienės, Gražvydo Poškaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gegužės 11 d. nuosprendžio, kuriuo T. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados, argumentai ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

4. Nuteistojo T. P. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliaciniu skundu nuteistasis savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos, pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, veikos teisinės kvalifikacijos neginčija. Apeliantas nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta laisvės atėmimo bausme ir prašo skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmės rūšį. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydama apeliacinio skundo ribų.

6. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo nuostatų, reglamentuojančių bausmės skyrimą, nepažeidė, tinkamai jomis vadovavosi.

8. Apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, atsižvelgė į tai, kad T. P. padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis, 140 straipsnio 1 dalis), nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad T. P. anksčiau teistas aštuonis kartus, teistumas neišnykęs pagal Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2019 m. rugsėjo 23 d. nuosprendį, o veiką, už kurią teisiamas, T. P. padarė per trumpą laiką nuo paleidimo iš pataisos įstaigos, kur atliko 2019 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Įvertinęs šias aplinkybes, o taip pat ir tai, kad 2019 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu T. P., vadovaujantis BK 75 straipsniu, buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, kuris vėliau, nuteistajam nesilaikant probacijos sąlygų, panaikintas Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2019 m. gruodžio 9 d. nutartimi, pasiunčiant jį atlikti laisvės atėmimo bausmę, o po lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistasis vėl sugrąžintas į pataisos namus Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2021 m. gegužės 4 d. nutartimi, apylinkės teismas padarė išvadą, kad T. P. linkęs daryti nusikaltimus, todėl nusprendė skirti jam griežčiausią BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Nustatydamas bausmės dydį, teismas atsižvelgė į tai, kad T. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau nustatytos dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės – veika padaryta nėščiai moteriai (BK 60 straipsnio 1 dalies 7 punktas) ir nusikalstamą veiką padarė kaip recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Šias aplinkybes įvertinęs, teismas skyrė T. P. nežymiai didesnę, nei sankcijos vidurkis (BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė iki vienerių metų, vadinasi, bausmės vidurkis, atsižvelgiant į minimalią šios bausmės rūšies ribą, yra 7 mėnesiai ir 15 dienų), 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

9. Sprendimas dėl apeliantui paskirtos bausmės yra teisingas ir priimtas įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes. Teisėjų kolegijos vertinimu, skirti T. P. švelnesnę, nei laisvės atėmimas, bausmę, kaip to prašoma apeliaciniu skundu, nėra pagrindo, nes, atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę ir padarytos veikos pobūdį, negalima konstatuoti, kad švelnesnė bausmės rūšis gali užtikrinti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų bausmės skyrimo tikslų įgyvendinimą.

10. Nuteistasis apeliacinės instancijos teismui pateikė vaiko gimimo įrašą (kopija) (2 t., b. l. 158), iš kurio matyti, kad T. P. ir J. G. dukra gimė (duomenys neskelbtini). Nors nuteistasis prašo šią, o taip pat ir kitas apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes – gyvena kartu su nukentėjusiąja (dukters motina) J. G., dirba ir išlaiko šeimą – pripažinti aplinkybėmis, dėl kurių jam galėtų būti skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmės rūšis, teisėjų kolegija šiuos skundo argumentus atmeta, nes nurodytos aplinkybės nelaikytinos išskirtinėmis, dėl kurių T. P. už įvykdytą nusikaltimą galėtų būti paskirta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė. Galima sutikti, kad T. P. turi pareigą rūpintis gimusia dukra, taip pat dirbti ir išlaikyti savo šeimos narius, tačiau būtina taip pat atsižvelgti ir į tai, kad, bylos duomenimis, T. P. apie tai, kad nukentėjusioji yra nėščia ir laukiasi jo vaiko, žinojo dar prieš nusikalsdamas, iki 2021 m. gruodžio 13 d. įvykio, tačiau šios aplinkybės nesureikšmino, smurtavo prieš nėščią nukentėjusiąją ir sukėlė jai fizinį skausmą bei nežymiai ją sužalojo. Be to, nustatyta, kad T. P. nusikalto būdamas teistas, t. y. turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą įstatymų nustatyta tvarka teistumą už anksčiau įvykdytus tyčinius, taip pat ir smurtinio pobūdžio (BK 138 straipsnio 2 dalies 8 ir 10 punktuose numatytus), nusikaltimus; Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų nuosprendis, kuriuo T. P. nuteistas už nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 8 ir 10 punktuose, 178 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 1, 2 dalyse, 284 straipsnyje, priimtas 2019 m. rugsėjo 23 d. (1 t., b. l. 143-151, 153-162). Pagal BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatas T. P. yra recidyvistas. Nustatyta, kad nuteistajam pagal 2019 m. rugsėjo 23 d. nuosprendį buvo taikyti jo teisinę padėtį švelninantys institutai – bausmės vykdymo atidėjimas, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos (1 t., 143-151, 165-168), tačiau jie teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, nes nusikaltimą, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, T. P. įvykdė per trumpą laiką (praėjus 5 mėnesiams) nuo paleidimo iš pataisos namų, kur atliko laisvės atėmimo bausmę. Be to, nuteistasis daug kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (2 t., b. l. 30-50). Šios aplinkybės rodo, kad nusikalstama veika, už kurią T. P. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padaryta ne atsitiktinai, o dėl susiformavusio neigiamo požiūrio į teisės ir visuomenėje priimtas moralės normas, kas rodo didesnį apelianto asmenybės pavojingumą. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai skyrė apeliantui už padarytą nusikaltimą laisvės atėmimo bausmę, kuri yra tinkamai individualizuota, ne per griežta ir atitinka baudžiamajame įstatyme nustatytus bausmės tikslus. Švelninti nuteistajam paskirtą bausmę, skiriant su laisvės atėmimu nesusijusią bausmės rūšį arba nustatant trumpesnį paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminą, pagrindo nėra.

11. Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gegužės 11 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra, todėl nuteistojo T. P. apeliacinis skundas atmetamas.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo T. P. apeliacinį skundą atmesti.