Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Albinos Pupeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alvydo Žerlausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens T. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-06-30 sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. Č. ir J. Č. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, akcinė bendrovė „Swedbank“, T. P., antstolė Brigita Tamkevičienė, antstolis Gintaras Kairys, antstolė Reda Vizgaudienė, antstolis Aleksandras Selezniovas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjai kreipėsi į teismą, prašydami nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, ir pateikė 2017-03-28 sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, prašė teismo ją patvirtinti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-06-30 sprendimu pareiškėjų prašymą tenkino: santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), įregistruotą (duomenys neskelbtini), tarp A. Č. ir J. Č. nutraukė abiejų sutuoktinių bendru sutikimu; šalims paliko santuokines pavardes; patvirtino A. Č. ir J. Č. sudarytą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, numatančią tokias sąlygas:

Šalys patvirtina, kad šis turtas yra asmeninė A. Č. nuosavybė ir nėra dalijamas:žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), santuokos metu įgytas pagal dovanojimo sutartį (2013-10-03 dovanojimo sutartis), vidutinė rinkos vertė – 26 616 Eur;gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), santuokos metu įgytas pagal dovanojimo sutartį (2013-10-03 dovanojimo sutartis), vidutinė rinkos vertė – 46 629 Eur;pastatas–sandėlis, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), santuokos metu įgytas pagal dovanojimo sutartį (2013-10-03 dovanojimo sutartis), vidutinė rinkos vertė – 1 770 Eur;pastatas–garažas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), santuokos metu įgytas pagal dovanojimo sutartį (2013-10-03 dovanojimo sutartis), vidutinė rinkos vertė – 4 373 Eur;kiti inžineriniai statiniai–kiemo statiniai, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini), santuokos metu įgyti pagal dovanojimo sutartį (2013‑10‑03 dovanojimo sutartis), vidutinė rinkos vertė – 652 Eur;kiti inžineriniai statiniai–šulinys, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), santuokos metu įgytas pagal dovanojimo sutartį (2013-10-03 dovanojimo sutartis), vidutinė rinkos vertė – 52 Eur.Šalys patvirtina, kad santuokos metu nebuvo įsigiję nekilnojamų daiktų, transporto priemonių, vertybinių popierių, neturi įregistruotų įmonių.Šalys patvirtina, kad bendri kilnojamieji daiktai šalių yra pasidalinti iki šios sutarties sudarymo ir šalys pretenzijų viena kitai neturi ir ateityje neturės.Šalys patvirtina, kad kito dalintino kilnojamojo ir nekilnojamo turto neturi.Šalys patvirtina, kad pareiškėjas J. Č. turi asmeninių kreditinių įsipareigojimų:kreditinį įsipareigojimą antstolių Aleksandro Selezniovo ir Santos Selezniovienės kontoroje esančioje vykdomojoje byloje Nr. 0010/16/03538 dėl 1 198,10 Eur skolos išieškojimo iš skolininko J. Č. išieškotojui T. P. pagal Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus Darbo ginčų komisijos 2016-10-03 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini);kreditinį įsipareigojimą antstolio Gintaro Kairio kontoroje esančioje vykdomojoje byloje Nr. 0154/09/02907 dėl 28 Eur skolos išieškojimo iš skolininko J. Č. išieškotojai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pagal Klaipėdos miesto policijos komisariato 2005-02-17 išduotą nutarimą Nr. E007546;kreditinį įsipareigojimą antstolės Redos Vizgaudienės kontoroje esančioje vykdomojoje byloje Nr. 0074/16/29814 dėl 100 Eur skolos išieškojimo iš skolininko J. Č., išieškotojai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos ministerijos nutarimą Nr. (23.31-08) 483-91347;kreditinį įsipareigojimą antstolės Brigitos Tamkevičienės kontoroje vykdomoje vykdomojoje byloje Nr. 005/06/01775 dėl 18 051,03 Eur skolos išieškojimo iš skolininko J. Č. išieškotojai AB „Swedbank“ pagal Mažeikių rajono apylinkės teismo 1995‑05‑12 vykdomąjį raštą Nr. 2-793/1995.J. Č. patvirtina, kad nurodyti kreditiniai įsipareigojimai ir prievolės išimtinai asmeninės ir A. Č. nėra ir nebus atsakinga už jo prisiimtus įsipareigojimus tretiesiems asmenims.A. Č. patvirtina, kad asmeninių kreditinių įsipareigojimų neturi.Šalys patvirtina, jog jokių bendrų kreditinių įsipareigojimų, prisiimtų santuokos metu, neaptartų sutartyje, vienas kitam ir tretiesiems asmenims neturi.Šalys susitaria, kad viena iš kitos jokių kompensacijų nereikalauja ir nereikalaus.A. Č. pareiškia, kad J. Č. nėra ir nebus atsakingas už jos pinigines ir prievoles tretiesiems asmenims.J. Č. pareiškia, kad A. Č. nėra ir nebus atsakinga už jo pinigines ir turtines prievoles tretiesiems asmenims.

Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pateiktos sutarties sąlygas, be kita ko, nustatė, kad pareiškėjo J. Č. skola suinteresuotam asmeniui T. P. yra kilusi iš jų, kaip darbdavio ir darbuotojo, teisinių santykių. Pažymėta, kad suinteresuotas asmuo neįrodinėjo, jog ši prievolė būtų atsiradusi iš sandorio, skirto šeimos poreikiams tenkinti, šeimos namų ūkiui išlaikyti ar būtų kitų pagrindų, kurie leistų daryti išvadą apie šios prievolės bendrumą ar solidarumą tarp sutuoktinių. Teismas konstatavo, kad ginčo skola, susijusi su nelegaliai įdarbintam suinteresuotam asmeniui priteistu darbo užmokesčiu, savo pobūdžiu yra asmeninė J. Č. prievolė, todėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties tvirtinimas nemodifikuoja prievolės ir nepažeidžia suinteresuoto asmens T. P., kaip kreditoriaus, interesų. Konstatuota, kad yra pagrindas tvirtinti pareiškėjų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Suinteresuotas asmuo T. P. pateikė apeliacinį skundą. Juo prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-06-30 sprendimo dalį dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties punktuose Nr. 5, Nr. 5.1 ir Nr. 6 nurodytų sąlygų, kaip teisiškai nepagrįstų ir pažeidžiančių apelianto teisėtus interesus; prašo priimti sprendimą, jog pareiškėjų 1 198,10 Eur prievolė apeliantui yra pareiškėjų solidari prievolė. Taip pat prašo pridėti prie bylos Klaipėdos apygardos teismo nutartį, priimtą byloje Nr. 2S-851-459/2017. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai atsisakė pridėti prie bylos Klaipėdos apygardos teismo nutartį, priimtą byloje Nr. 2S-851-459/2017. Teigia, kad minėtoje nutartyje išdėstytos šiai bylai svarbios faktinės aplinkybės, kurių pagrindu pripažinta, jog 1/2 dalis A. Č. gaunamo darbo užmokesčio priklauso J. Č.. Teismas nesivadovavo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 14 straipsnio 1 dalimi ir nesilaikė CPK 181 straipsnio 1 dalyje numatyto imperatyvaus reikalavimo, nenurodė atsisakymo priimti ir vadovautis minėtu įrodymu motyvų;Nesutinka su teismo išvada, kad apeliantas neįrodinėjo pareiškėjo prievolės bendrumo ar solidarumo tarp sutuoktinių;Teismas nepagrįstai neįvertino apelianto prašyme nurodytų aplinkybių ir pateiktų duomenų iš administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.1-185-972/2016. Teigia, kad pareiškėjai vedė bendrą ūkį, turėjo bendras pajamas ir išlaidas. Būtent šiuos sutaupytus (nesumokėtus apeliantui) pinigus pareiškėjai naudojo savo bendrame šeimos ūkyje, nes tuo metu gyveno santuokoje ir vedė bendrą ūkį. Pareiškėjai pateikė pareiškimą nutraukti santuoką tik po to, kai apeliantas kreipėsi į teismą dėl sutuoktinių turto dalies nustatymo. Palikus galioti skundžiamą teismo sprendimą, būtų išvengta skolos grąžinimo apeliantui ir pažeistos jo teisės bei teisėti interesai.Atsiliepimu pareiškėja A. Č. prašo palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-06-30 sprendimą nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Taip pat prašo pridėti prie civilinės bylos 2017-01-11 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2VP-2212-998/2017 ir 2017-01-05 T. P. prašymą dėl turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo. Prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą pareiškėja grindžia šiais argumentais:Mano, kad pridėti prie bylos Klaipėdos apygardos teismo 2017-06-01 nutartį, priimtą byloje Nr. 2S‑851-459/2017, nebuvo pagrindo. Pažymi, kad civilinėje byloje Nr. e2VP‑2212‑998/2017 teismas, nagrinėdamas apelianto 2017-01-05 prašymą dėl skolininko J. Č. turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, nenustatė, jog 1 198,10 Eur prievolė yra solidari abiejų sutuoktinių prievolė, priešingai – tiek teismas, tiek pats apeliantas nurodė, kad prievolė yra asmeninė J. Č. skola. Dėl to apelianto prašymas pripažinti prievolę apeliantui pareiškėjos ir J. Č. solidaria prievole yra nepagrįstas;Pareiškėja taip pat nesutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl pareiškėjos bendro ūkio vedimo su J. Č..Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo T. P. skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo pareiškėjų A. Č. ir J. Č. santuoka nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta pareiškėjų sudaryta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties punktuose Nr. 5, Nr. 5.1 ir Nr. 6 nurodytų sąlygų, teigia, kad minėtos sąlygos teisiškai nepagrįstos ir pažeidžia apelianto teisėtus interesus ir prašo priimti sprendimą, nustatant, kad 1 198,10 Eur prievolė apeliantui yra pareiškėjų solidari prievolė.CPK 381 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51 straipsnis) nagrinėjamas ypatingąja teisena. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patikrina, ar santuoka gali būti nutraukta tokiu būdu. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių turinys įtraukiamas į teismo sprendimą (CK 3.53 straipsnio 3 dalis), dėl to teismas, prieš tvirtindamas tokią sutartį, turi pareigą patikrinti, ar ši sutartis yra teisėta ir nepažeidžia kieno nors teisių. Teismas turi patikrinti, ar sutartyje sutuoktiniai aptarė visus klausimus, kurie turi būti aptarti pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį, taip pat privalo įsitikinti, kad joje nustatytos sąlygos atitinka CK 3.53 straipsnio 4 dalies reikalavimus. Santuokos nutraukimo atveju, jeigu sutuoktiniai turi kreditorių, duomenys apie kreditorių turi būti pateikiami į bylą ir teismas privalo patikrinti, ar, sudarant ir patvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nebus pažeidžiamos jo teisės. Taigi sutuoktiniai nutraukti santuoką supaprastinto proceso tvarka gali tik tuo atveju, jeigu prašymas nutraukti santuoką ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka CK ir CPK normų reikalavimus, t. y. neprieštarauja viešajai tvarkai ir nepažeidžia sutuoktinių, jų nepilnamečių vaikų, vieno arba abiejų sutuoktinių kreditorių teisėtų interesų.

Dėl įrodymų pridėjimo prie bylos.

Apeliaciniame skunde suinteresuotas asmuo teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė pridėti prie bylos Klaipėdos apygardos teismo nutartį, priimtą byloje Nr. 2S‑851-459/2017, ir pažeidė CPK 14 straipsnio 1 dalies ir CPK 181 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nenurodė atsisakymo priimti ir vadovautis minėtu įrodymu motyvų. Kartu su apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo T. P. taip pat pateikė prašymą pridėti prie bylos minėtoje civilinėje byloje priimtą Klaipėdos apygardos teismo nutartį.Suinteresuotas asmuo byloje turi teisę teikti teismui prašymus ir įrodymus (CPK 42 straipsnio 1, 4 dalys, 381 straipsnio 4 dalis). Vadovaujantis CPK 181 straipsnio 1 dalimi, atsisakymas priimti byloje dalyvaujančio asmens nustatyta tvarka pateiktą įrodymą turi būti motyvuojamas. Nustatyta, kad suinteresuotas asmuo T. P. šioje byloje 2017-06-15 Klaipėdos miesto apylinkės teismui patiekė prašymą pridėti prie bylos Klaipėdos apygardos teismo 2017-06-01 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2S-851-459/2017. Iš pirmosios instancijos teisme 2017‑06‑21 vykusio teismo posėdžio garso įrašo nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas šio suinteresuoto asmens prašymo pridėti prie bylos minėtą teismo nutartį netenkino ir atsisakė teikiamus dokumentus priimti, konstatavęs, kad teikiami dokumentai neatitinka įrodymams keliamo sąsajumo reikalavimo. Pirmosios instancijos teismas nurodė motyvus, kad suinteresuoto asmens T. P. teikiama tokio pobūdžio teismo nutartis yra vykdymo proceso klausimas, teismas nenustatė įrodymo tiesioginio ryšio su nagrinėjamais santuokos nutraukimo klausimais. Esant tokioms aplinkybėms nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsisakymas pridėti prie bylos apelianto nurodomą rašytinį įrodymą nemotyvuotas, kadangi teismo posėdžio metu buvo nurodyti teismo motyvai.Apeliantas pateikė prašymą pridėti minėtą rašytinį įrodymą prie bylos apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatyme įtvirtintas draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme, tačiau jis nėra absoliutus. Įstatyme CPK 314 straipsnyje suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, numatant šios taisyklės išimtis: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Nustatyta, kad apelianto prašoma pridėti prie bylos Klaipėdos apygardos teismo 2017-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-851-459/2017 priimta apeliacine tvarka išnagrinėjus atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-02-28 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2VP-2212-998/2017, iškeltoje pagal pareiškėjo T. P. pareiškimą dėl skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo. Teisėjų kolegija įvertina aplinkybes, kad minėta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-02-28 nutartis į bylą buvo pateikta su suinteresuoto asmens T. P. 2017-05-12 teismui pateiktu prašymu, o jis buvo priimtas, be to, minėta nutartis įvertinta priimant teismo sprendimą, pažymint, kad ji yra įsiteisėjusi. Šiuo aspektu pažymėtina, kad teismas turi teisę naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Tačiau, atsižvelgdama į tai, kad šioje byloje remiamasi civilinėje byloje Nr. 2VP-2212-998/2017 priimtais teismų procesiniais sprendimais, be to, atsiliepime į apeliacinį skundą pareiškėja A. Č. taip pat teikia su minėta civiline byla susijusius įrodymus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad yra pagrindas apelianto pateiktą Klaipėdos apygardos teismo 2017-06-01 nutartį pridėti prie bylos. Kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėja A. Č. taip pat pateikė prašymą pridėti prie bylos civilinėje byloje Nr. e2VP-2212-998/2017 Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017‑01-11 priimtą nutartį ir 2017-01-05 T. P. prašymą dėl turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo. Įvertinusi tai, kad pareiškėja naujus įrodymus pateikė, atsižvelgdama į apeliaciniame skunde apelianto dėstomus argumentus, taip pat tai, kad prie bylos pridėti apelianto pateikti nauji įrodymai, be to, tiek apeliantas, tiek pareiškėjai civilinėje byloje Nr. e2VP-2212-998/2017 buvo dalyvaujantys byloje asmenys, tad pridedami dokumentai jiems turi būti žinomi, teisėjų kolegija nutaria, kad yra pagrindas pridėti pareiškėjos pateikus rašytinius įrodymus prie bylos.

Dėl bylos esmės.

Apelianto T. P. nuomone, pareiškėjams sudarant sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių pažeisti apelianto, kaip kreditoriaus, teisėti interesai. Apeliantas nurodo, kad nesutinka su pareiškėjų sudarytos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties punktuose Nr. 5, Nr. 5.1 ir Nr. 6 nurodytomis sąlygomis, nes, apelianto nuomone, jos teisiškai nepagrįstos ir pažeidžia apelianto teisėtus interesus. Pirmosios instancijos teismo sprendimu patvirtintos pareiškėjų santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 5 punkte ir 5.1 punkte numatyta, kad šalys patvirtina, jog pareiškėjas J. Č. turi asmeninių kreditinių įsipareigojimų – kreditinį įsipareigojimą antstolių Aleksandro Selezniovo ir Santos Selezniovienės kontoroje esančioje vykdomojoje byloje Nr. 0010/16/03538 dėl 1 198,10 Eur skolos išieškojimo iš skolininko J. Č. išieškotojui T. P. pagal Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus Darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2016-10-03 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini). Teismo patvirtintos pareiškėjų santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 6 punkte numatytas J. Č. patvirtinimas, kad nurodyti kreditiniai įsipareigojimai ir prievolės išimtinai asmeninės ir A. Č. nėra ir nebus atsakinga už jo prisiimtus įsipareigojimus tretiesiems asmenims.Apeliaciniame skunde suinteresuotas asmuo T. P. nesutinka, kad byloje neįrodinėjo minėtos prievolės bendrumo ir solidarumo tarp sutuoktinių. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netyrė ir nevertino apelianto argumentų ir prašo priimti sprendimą, nustatant, kad 1 198,10 Eur prievolė apeliantui yra pareiškėjų solidari prievolė.Iš byloje esančio Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus Darbo ginčų komisijos 2016-10-03 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad Darbo ginčų komisija nusprendė tenkinti T. P. prašymą dėl išmokų, susijusių su darbu išieškojimo iš J. Č. ir išieškoti jo naudai iš J. Č. 720 Eur darbo užmokestį, atskaičiavus mokesčius, 98,10 Eur kompensaciją už nepanaudotas atostogas, atskaičiavus mokesčius, bei 380 Eur vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką, neatskaičiavus mokesčių. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-05-20 nutarimu, priimtu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.1-185-972/2016, nutarta J. Č. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje, padarymą skirti 868 Eur baudą. Taigi pareiškėjo J. Č. skola suinteresuotam asmeniui T. P. yra kilusi iš darbo teisinių santykių ir yra nelegaliai įdarbintam suinteresuotam asmeniui priteistas darbo užmokestis ir su darbo santykiais susijusios išmokos.Apeliantas teigia, kad pareiškėjai A. Č. ir J. Č. palaiko artimus, draugiškus šeimos santykius ir administracinio teisės pažeidimo metu veikė kaip bendrininkai ir dėl jų abiejų veiksmų buvo padarytas pažeidimas, sudaręs pagrindą skolai atsirasti. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino administracinio teisės pažeidimo byloje išnagrinėtų aplinkybių ir duomenų, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas pripažino rašytiniais įrodymais „PayPal“ mokėjimo sistemos išrašus, kuriuose užfiksuoti duomenys apie lėšų pervedimą T. P. iš A. Č. sąskaitos. Apeliantas taip pat nurodo, kad prekybos puslapyje internete J. Č. prekiavo iš A. Č. paskyros.Nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-05-20 nutarime pažymėta, jog iš „PayPal“ sistemos išrašų matyti, kad A. Č. vardu T. P. buvo pervestos lėšos per minėtą sistemą. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-05-20 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.1‑185‑972/2016 matyti, jog administracinė atsakomybė už nelegalų darbą taikyta tik pareiškėjui J. Č.. Administracinėje byloje įvertinta J. Č. veika ir nustatyta, kad J. Č. ir T. P. santykiuose buvo visi Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93 straipsnyje numatyti darbo sutarties požymiai, tačiau J. Č., savarankiškai pagal verslo liudijimą dirbantis asmuo, leido dirbti T. P., nesudaręs su juo rašytinės darbo sutarties, taip pat prieš vieną darbo dieną iki numatytos T. P. darbo pradžios apie tai neinformavęs teritorinio VSDFV skyriaus. Administracinėje byloje nenustatytos tokios faktinės aplinkybės, kad pažeidimas vykdant veiklą padarytas bendrais pareiškėjų veiksmais. Apeliacinio skundo argumentai, kad apeliantui nesumokėti (sutaupyti) pinigai panaudoti bendrame šeimos ūkyje atmestini, kadangi Darbo ginčų komisijos 2016-10-03 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) su darbu susijusias išmokas nutarta išieškoti iš J. Č.. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad skola suinteresuotam asmeniui T. P. yra kilusi iš pareiškėjo J. Č., kaip darbdavio, ir apelianto, kaip darbuotojo, teisinių santykių.Be to, pažymėtina, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-02-28 nutartimi priimta civilinėje byloje Nr. e2VP‑2212-998/2017, iškeltoje pagal pareiškėjo T. P. pareiškimą dėl skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo, teismas darė išvadą, jog skolininko J. Č. prievolė pagal Darbo ginčų komisijos sprendimą yra asmeninė jo prievolė, dėl to išieškoma ne iš bendrosios jungtinės nuosavybės, o iš skolininkui tenkančios turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. Klaipėdos apygardos teismo 2017‑06-01 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-851-459/2017, minėta pirmosios instancijos teismo nutartis palikta nepakeista, tad yra įsiteisėjusi. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad bylos duomenys nesudaro pagrindo konstatuoti apelianto nurodomos prievolės bendrumą ar solidarumą tarp sutuoktinių. Apeliantas nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismo Nr. 2S-851-459/2017 nutartyje numatyta, jog 1/2 dalis viso A. Č. gaunamo darbo užmokesčio priklauso J. Č.. Byloje nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-02-28 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2VP‑2212-998/2017, nustatyta, jog suinteresuotam asmeniui (skolininkui) J. Č. priklausto 1/2 dalis A. Č. pajamų, gaunamų po santuokos sudarymo iš darbo veiklos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas, nurodytoje darbovietėje. Klaipėdos apygardos teismo 2017‑06-01 nutartimi ši pirmosios instancijos teismo nutartis palikta nepakeista. Apeliantas akcentuoja Klaipėdos apygardos teismo 2017‑06-01 nutartyje nurodytus motyvus, kad pareiškėjai nesiekė veiksmingo ir operatyvaus sutuoktino turto padalijimo ir teismo sprendimo įvykdymo nukreipiant išieškojimą į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Iš Klaipėdos apygardos teismo 2017‑06-01 nutarties turinio matyti, kad į apelianto akcentuojamas aplinkybes atsižvelgta vertinant minėtoje byloje suinteresuoto asmens A. Č. paduoto atskirojo skundo argumentus dėl pagrindo sustabdyti bylos dėl skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo nagrinėjimą, kol nebus išnagrinėta byla dėl santuokos nutraukimo; atsižvelgus į nurodytas aplinkybes padaryta išvada, kad pirmosios instancijos teismas (t. y. 2017-02-28 priimta nutartimi) skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje pagrįstai nustatė CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka.Pažymėtina, kad CK 3.112 straipsnio, reglamentuojančio atsakomybę pagal vieno iš sutuoktinių prievoles, 1 dalyje numatyta, jog išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles, atsiradusias iš sandorių, sudarytų po santuokos įregistravimo be kito sutuoktinio sutikimo, galima iš bendro turto sutuoktinio dalies, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Atsižvelgiant į šį reglamentavimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, jog skolos išieškojimo nukreipimas vykdymo procese į vieno sutuoktinio dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje (nurodytu atveju į sutuoktinės pajamų dalį), nėra prievolės pripažinimas bendra prievole.Nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas įvertino kreditoriaus (apelianto) pareikštus nesutikimo su pareiškėjų sudaryta sutartimi argumentus ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių turinį šio kreditoriaus interesų požiūriu. Apibendrindama tai, kas išdėstyta anksčiau, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, patvirtindamas pareiškėjų sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagrįstai padarė išvadą, jog sutartis nepažeidžia apelianto, kaip kreditoriaus, teisių ir teisėtų interesų. Suinteresuoto asmens T. P. apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjų sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių skundžiamu teismo sprendimu patvirtinta nepagrįstai, dėl to apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepaleistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies1 punktas).Dėl bylinėjimosi išlaidų.Pareiškėja A. Č. pateikė prašymą priteisti iš apelianto apeliacinės instancijos teisme jos turėtas bylinėjimosi išlaidas ir pateikė rašytinius įrodymus, pagrindžiančius 100 Eur išlaidas už advokatės teisinę pagalbą. Nurodytos išlaidos yra pagrįstos, nėra per didelės, dėl to, apeliacinį skundą atmetus ir įvertinus dalyvaujančių byloje asmenų skirtingą suinteresuotumą bylos baigtimi, priteistinos pareiškėjai A. Č. iš suinteresuoto asmens T. P. (CPK 443 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-06-30 sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjai A. Č. iš suinteresuoto asmens T. P. 100 Eur bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme.