Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Srava“ atstovui Šarūnui Vaišvilui,

dalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovui Pauliui Zarambai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Srava“ skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Telšių AVPK, atstovas Paulius Zaramba teismo posėdžio metu nurodė, kad buvo gautas skundas, jog pastatytas automobilis trukdo eismui. Buvo padarytos vietoje nuotraukos, iš kurių matėsi, kad pastatytas automobilis riboja matomumą kitoms transporto priemonėms išvažiuojant iš automobilių stovėjimo aikštelės. 2015-02-27 telefonu buvo susisiekta su įmonės savininku R. D., kuriam buvo paaiškinta situacija, buvo prašoma patraukti automobilį, tačiau automobilis nebuvo patrauktas. Kitą dieną susisiekė su įmonės vadovu Š. Vaišvilu, tačiau jis taip pat nereagavo į pastabas. 2015-03-04 buvo apklausti šalia stovėjimo aikštelės esančių įmonių darbuotojai, kurie taip pat nurodė, kad stovintis automobilis trukdo išvažiuoti į gatvę, užstoja vaizdą, kadangi norint išvažiuoti į gatvę, susidaro nepatogi situacija stengiantis apžiūrėti eismo sąlygas iš abiejų gatvės pusių. Kadangi į policijos pranešimus niekas nereagavo, 2015-03-06 buvo iškviesta techninė pagalba iš Klaipėdos miesto, nes Telšiuose nėra tokio transporto, kad galėtų patraukti sunkiasvores transporto priemones, ir RUAB „Srava“ priklausantis automobilis buvo patrauktas. V. N. tuo metu buvo, jam ir tada buvo pasiūlyta patraukti automobilį. Tačiau jis to nepadarė, nenorėjo bendrauti, raštu atsisakė pateikti bet kokius paaiškinimus, informaciją. Administracinio teisės pažeidimo protokolo negalėjo surašyti, kadangi V. N. nebuvo transporto priemonės savininkas, be to, jis nenurodė, kad vairavo šią transporto priemonę. Kai transporto priemonė buvo nuvežta, buvo išsiųstas pranešimas RUAB „Srava“ Dėl informacijos pateikimo (kad nurodytų, kas vairavo transporto priemonę). Tą pačią dieną buvo gautas RUAB „Srava“ skundas dėl transporto priemonės dingimo. Situacija buvo dviprasmiška. Kai atvyko įmonės vadovas, jam buvo įteiktas transporto priemonės nuvežimo dokumentas, su kuriuo buvo galima atsiimti transporto priemonę iš saugojimo aikštelės. Vėliau įmonės vadovas nurodė, kas pastatė transporto priemonę nurodytoje vietoje. V. N. savo paaiškinime parašė, kad transporto priemonę pastatė vadovo ar direktoriaus nurodymu. Jam tada buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas su administraciniu nurodymu. Kadangi administracinio nurodymo sąlygų neįvykdė, nurodymas buvo panaikintas ir buvo surašytas nutarimas, kurį apskundė Telšių apylinkės teismui. Teismas skundo netenkino, paliko galioti Telšių AVPK paskirtą baudą. Prašo skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo RUAB „Srava“ skundas netenkintinas.

Byloje ginčas kilo dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo. Žalą pareiškėjas grindžia tuo, kad neteisėtai priverstinai buvo nutempta jo transporto priemonė, t. y. žalą kildina iš neteisėtų valdžios institucijos pareigūnų veiksmų.

Pagal byloje esančius įrodymus nustatyta, jog pareiškėjas RUAB „Srava“ Telšių AVPK 2015-03-10 pateikė skundą „Dėl pavogto automobilio“ (7 b. l.). Pareiškėjas RUAB „Srava“ gavo iš Telšių AVPK 2015-03-12 raštą Nr. 86-S-13268 Dėl priverstinai nuvežtos transporto priemonės (8 b. l.), kuriame nurodoma, kad 2015-02-23 telefonu buvo informuotas RUAB „Srava“ savininkas, jog įmonei priklausantis automobilis „MAN TGL 12.210“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pastatytas adresu Sedos g. 34, Telšiai, pažeidžiant Kelių eismo taisyklių 150.10 punkto reikalavimus; RUAB „Srava“ savininkas buvo įspėtas, kad automobilį iš minėtos vietos patrauktų, tačiau į tai nebuvo sureaguota; taip pat 2015-03-02 apie minėtą Kelių eismo taisyklių pažeidimą buvo pranešta įmonės direktoriui, kuris buvo įspėtas, jog automobilį reikia patraukti. Telšių AVPK 2015-03-12 rašte Nr. 86-S-13268 Dėl priverstinai nuvežtos transporto priemonės (8 b. l.) taip pat nurodoma, jog kadangi į perspėjimus nebuvo sureaguota, o dėl transporto priemonės stovėjimo gauti skundai, RUAB „Srava“ priklausantis automobilis „MAN TGL 12.210“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vadovaujantis ATPK 269 straipsnio 7 dalimi ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 1 dalimi, priverstinai nuvežtas į G. S. įmonės automobilių saugojimo aikštelę. Be to, Telšių AVPK 2015-03-12 rašte Nr. 86-S-13268 „Dėl priverstinai nuvežtos transporto priemonės“ (8 b. l.) taip pat nurodyta, kad apie automobilio priverstinį nuvežimą buvo informuotas RUAB „Srava“ darbuotas V. N., kuris atsisakė patraukti minėtą automobilį iš pažeidimo vietos; 2015-03-10 išsiųstas RUAB „Srava“ pranešimas Nr. 86-S-12930 Dėl užfiksuoto administracinio teisės pažeidimo (62 b. l.). Pareiškėjas skunde nurodo, kad kartu su Telšių AVPK 2015-03-12 raštu Nr. 86-S-13268 Dėl priverstinai nuvežtos transporto priemonės (8 b. l.) buvo gautas ir Telšių AVPK 2015-03-05 transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas Nr. 39 (45 b. l.). Telšių AVPK 2015-03-25 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 86AN-27909040-15 (70–71 b. l.) V. N. dėl to, kad vairuodamas automobilį „MAN TGL 12.210“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2015-02-23 sustojo ir paliko jį stovėti ten, kur tai trukdė kitų transporto priemonių eismui, pažeidė Kelių eismo taisyklių 150.10 punktą ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ straipsnio 4 dalyje, bei surašė administracinį nurodymą skirti 14 Eur piniginę baudą. Telšių AVPK 2015-05-05 priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 86AN-30100460-15 (73 b. l.) skirti 57 Eur piniginę baudą, kadangi laiku minėtas administracinis nurodymas nebuvo įvykdytas. Telšių rajono apylinkės teismas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-706-971/2015 įsiteisėjusia 2015 m. liepos 3 d. nutartimi Telšių AVPK Kelių policijos skyriaus 2015-05-05 nutarimą Nr. 86N-30100460-15 paliko nepakeistą ir V. N. skundo netenkino (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys).

Byloje keliamas Lietuvos valstybės deliktinės atsakomybės klausimas dėl Telšių AVPK policijos pareigūnų neteisėtų veiksmų, t. y. be teisėto pagrindo priėmus sprendimą priverstinai nuvežti pareiškėjui nuosavybės teise priklausantį automobilį. Dėl minėtų neteisėtų veiksmų pareiškėjas, jo manymu, patyrė turtinę žalą, kurią sudaro 550,01 Eur suma už transportavimo ir transporto priemonės saugojimo paslaugas bei 433,56 Eur suma negautų pajamų.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ­– CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 str. nekyla prievolė atlyginti žalą. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 str. prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neveikimas yra tada, kai valdžios institucijos tarnautojui, pareigūnui nustatyta pareiga ką nors atlikti, kokiu nors būdu elgtis ar dar kitoks nurodymas būti aktyviam, tačiau jis tos pareigos nevykdo. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnio pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė.

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, kad Telšių AVPK arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Kaip matyti iš Telšių AVPK 2015 m. kovo 5 d. transporto priemonės priverstinio nuvežimo akto Nr. 39 (45 b. l.) vadovaujantis ATPK 269 straipsnio 7 dalimi ir Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 1 dalimi buvo priimtas sprendimas priverstinai nuvežti transporto priemonę „MAN TGL 12.210“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kadangi transporto priemonės vairuotojas pažeidė Kelių eismo taisyklių 150.10 punkto reikalavimus, o atsakomybė už tai numatyta ATPK 124¹ straipsnio 4 dalyje.

Teismų praktika pripažįsta, kad priverstinis transporto priemonės nuvežimas yra viena iš administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonių (LVAT 2011 m. balandžio 8 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-280/2011). Pagal ATPK 264 straipsnio 1 dalį, tokios priemonės taikytinos Lietuvos Respublikos įstatymų tiesiogiai numatytais atvejais, siekiant užkirsti kelią administraciniams teisės pažeidimams, surašyti protokolus, užtikrinti, kad būtų laiku ir teisingai nagrinėjamos bylos ir vykdomi nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose. ATPK 269 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad padarius pažeidimus, numatytus šio kodekso 124¹ straipsnyje (sustojimas ar stovėjimas vietose, kuriose Kelių eismo taisyklės draudžia sustoti ar stovėti, taip pat sustojimas ar stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų), 124² straipsnyje (pavojingas ir chuliganiškas vairavimas), 126 straipsnyje (transporto priemonių vairavimas neblaivių arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų), 127 straipsnio pirmojoje ir trečiojoje dalyse (Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą), 128 straipsnyje (transporto priemonių vairavimas neturint teisės vairuoti), 129 straipsnyje (transporto priemonių vairavimas neblaivių ar apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, neturinčių teisės vairuoti), 130 straipsnio pirmojoje dalyje (transporto priemonės vairuotojui nepaklusus reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukus iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos), 130² straipsnyje (pakartotinis transporto priemonių vairavimas neblaivių arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų), jei tai trukdo transporto ar pėsčiųjų eismui arba kitaip pažeidžia kitų asmenų teises, policijos pareigūnai turi teisę priverstinai nuvežti transporto priemonę Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Taigi, pagal ATPK 269 straipsnio 7 dalį, policijos pareigūnas turi teisę priverstinai nuvežti transporto priemonę tik tuo atveju, kai asmuo padarė vieną (ar kelis) iš ATPK 269 straipsnio 7 dalyje išvardytų administracinių teisės pažeidimų ir asmens vairuota transporto priemonė trukdo transporto ar pėsčiųjų eismui, arba kitaip yra pažeidžiamos kitų asmenų teisės. ATPK 269 straipsnio 7 dalyje taip pat numatyta, kad nuvežtą transporto priemonę leidžiama susigrąžinti pašalinus grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei, trukdymą saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui, kitų asmenų teisių pažeidimą. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2015-01-01 iki 2015-04-03) 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priverstinai transporto priemonė gali būti nuvežama į ūkio subjekto, kuris teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę verstis tokia ūkine komercine veikla, transporto priemonių stovėjimo aikštelę arba uždraudžiama važiuoti, jei transporto priemonės valdytojas, naudodamas transporto priemonę, sukelia grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei, arba trukdo saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui ir pažeidžia Kelių eismo taisykles ar kitų teisės aktų reikalavimus. Pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 6 dalį, išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai. Šio straipsnio 6 dalyje taip pat numatyta, kad išlaidos turi būti atlygintos iki transporto priemonės paėmimo iš transporto priemonės stovėjimo aikštelės.

Pagal aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą priverstiniu transporto priemonės nuvežimu iš esmės siekiama išvengti transporto ar pėsčiųjų eismo trikdymo, pašalinti teisės pažeidimu sukeltas neigiamas pasekmes arba užkirsti kelią tokioms pasekmėms atsirasti (inter alia išvengti turto sugadinimo, praradimo). Pažymėtina, kad ATPK 269 straipsnio 7 dalis numato policijos pareigūno teisę, esant atitinkamoms sąlygoms, priverstinai nuvežti transporto priemones, bet ne pareigą visais atvejais, kai nustatomos atitinkamos sąlygos, imtis tokios priemonės, neįvertinus visų kitų su padarytu administraciniu teisės pažeidimu susijusių aplinkybių.

Taikant tokią priemonę kaip priverstinis transporto priemonės nuvežimas, yra ribojama transporto priemonės savininko (ar teisėto valdytojo) teisė laisvai savo nuožiūra naudotis transporto priemone. Be to, tokiu atveju transporto priemonės savininkui ir valdytojui kyla pareiga atlyginti ūkio subjektui išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad pagal Konstituciją nuosavybės teisė nėra absoliuti, kad ji gali būti įstatymu ribojama dėl nuosavybės objekto pobūdžio, dėl padarytų teisei priešingų veikų ir (arba) dėl visuomenei būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio. Nuosavybės teisės ribojimas nėra negalimas, tačiau visais atvejais turi būti laikomasi šių sąlygų: nuosavybės teisė gali būti ribojama tik remiantis įstatymu; ribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes ir (arba) konstituciškai svarbius tikslus; turi būti laikomasi proporcingumo principo, pagal kurį įstatymuose numatytos priemonės turi atitikti siekiamus visuomenei būtinus ir konstituciškai pagrįstus tikslus (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d., 2008 m. gegužės 20 d., 2008 m. spalio 30 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Policijos pareigūnai, priverstinai nuveždami asmens transporto priemonę, privalo remtis įstatymu (šiuo atveju – ATPK) ir taikyti tokią priemonę tik įstatymo nustatytais atvejais (esant įstatymo numatytoms sąlygoms) ir tik įstatymo nustatyta tvarka.

Kaip jau buvo minėta, pagal ATPK 269 straipsnio 7 dalį, transporto priemonė gali būti priverstinai nuvežama, jei yra padarytas atitinkamas ATPK 269 straipsnio 7 dalyje numatytas administracinis teisės pažeidimas ir transporto priemonė trukdo transporto ar pėsčiųjų eismui, arba kitaip pažeidžiamos kitų asmenų teisės (aplinkybių visuma). Vien ta aplinkybė, kad asmuo padarė vieną (ar kelis) iš ATPK 269 straipsnio 7 dalyje išvardytų administracinių teisės pažeidimų, nėra pagrindas priverstinai nuvežti transporto priemonę. Tokios priemonės policijos pareigūnas galėtų imtis tik nustatęs, kad atitinkamą administracinį teisės pažeidimą padariusio asmens vairuojama transporto priemonė trukdo transporto ar pėsčiųjų eismui arba kitaip yra pažeidžiamos kitų asmenų teisės.

ATPK 271 straipsnis numato, kad priverstinį transporto priemonės nuvežimą, kaip ir kitas administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemones, suinteresuotas asmuo gali apskųsti aukštesniajam organui (pareigūnui) arba rajono (miesto) apylinkės teismui. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą, organas (pareigūnas) ar apylinkės teismas, nagrinėdamas suinteresuoto asmens skundą dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo ir spręsdamas, ar tokia priemonė konkrečiu atveju buvo taikyta teisėtai ir pagrįstai, turi nustatyti ne tik tą aplinkybę, kad asmuo yra padaręs vieną iš ATPK 269 straipsnio 7 dalyje išvardytų administracinių teisės pažeidimų, bet ir įvertinti, ar šiuo atveju transporto priemonė trukdė transporto ar pėsčiųjų eismui, kėlė grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei, arba kitaip buvo pažeidžiamos kitų asmenų teisės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1456/2011, 2011 m. balandžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-280/2011, 2014 m. spalio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A502 1837/2014).

Pareiškėjo argumentai, kad nebuvo teisinio pagrindo, numatyto ATPK 269 straipsnio 7 dalyje, priverstinai transporto priemonę nuvežti, 2015-03-06 priverstinai nuvežant transporto priemonę niekam nebuvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal minėtą ATPK straipsnį, todėl nebuvo galima priverstinai nutempti transporto priemonės, atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad Telšių AVPK 2015-03-05 transporto priemonės priverstinio nuvežimo akte Nr. 39 (45 b. l.), kurio pareiškėjas neskundė aukštesniajam organui (pareigūnui) arba rajono (miesto) apylinkės teismui nustatyta tvarka, nurodyta, jog transporto priemonės vairuotojas pažeidė Kelių eismo taisyklių 150.10 punkto reikalavimus, o atsakomybė už tai numatyta ATPK 124¹ straipsnio 4 dalyje, t. y. buvo vienas iš pagrindų, numatytų ATPK 269 straipsnio 7 dalyje. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal ATPK 264 straipsnio 1 dalį, tokios priemonės, kaip transporto priemonės priverstinis nuvežimas, taikytinos ir siekiant surašyti protokolus. Be to, ATPK nereglamentuoja administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo terminų. Pagal ATPK 260² straipsnio 2 dalį, jeigu transporto priemonės savininkas (valdytojas) yra juridinis asmuo, šio juridinio asmens vadovui pranešama apie administracinį teisės pažeidimą; juridinio asmens vadovas per tris darbo dienas privalo pranešti duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą), kuris administracinio teisės pažeidimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone; transporto priemonės savininko (valdytojo) nurodytam asmeniui surašomas ir siunčiamas administracinio teisės pažeidimo protokolas su administraciniu nurodymu. Taigi, pagal ATPK 260² straipsnio 2 dalį, administracinio teisės pažeidimo protokolas su administraciniu nurodymu surašomas ir siunčiamas po to, kai transporto priemonės savininkas (valdytojas) nurodo asmenį, kuris administracinio teisės pažeidimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone. Telšių AVPK 2015-03-06 tarnybiniame pranešime (44 b. l.) nurodyta, kad 2015-03-06 policijos pareigūnams nuvykus į Sedos g. 34, Telšiai, prie transporto priemonės „MAN TGL 12.210“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vaikščiojo V. N., tačiau paprašius jo paaiškinti, ką jis čia veikia, jis nieko neaiškino; vėliau gautas V. N. atsisakymas duoti paaiškinimus (46 b. l.). Nagrinėjamu atveju Telšių AVPK 2015-03-03 pranešimu Nr. 86-S-11360 (38 b. l.) ir 2015-03-10 pranešimu Nr.86-S-12930 (62 b. l.) prašė pareiškėjo RUAB „Srava“ nurodyti asmenį, kuris naudojosi transporto priemone „MAN TGL 12.210“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Pareiškėjo RUAB „Srava“ direktorius 2015-03-19 paaiškinime Telšių AVPK (67 b. l.) nurodė, kad siekiant teisingai nurodyti asmenį, kuris pastatė įmonei priklausantį automobilį „MAN TGL 12.210“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) reikia peržiūrėti įmonės vidinius dokumentus, taip pat nurodė, kad apie tai tiksliau informuos raštiškai el. paštu 2015-03-20. Telšių AVPK 2015-03-25 surašė V. N. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 86AN-27909040-15 (70–71 b. l.).

Iš byloje esančio Telšių AVPK 2015-02-23 pranešimo telefonu gautų pranešimų registracijos kortelės (29 b. l.), Telšių AVPK 2015-02-25, 2015-02-27, 2015-03-02 ir 2015-03-06 tarnybinių pranešimų (30, 32, 35, 43, 44 b. l.), 2015-02-25, 2015-02-27, 2015-03-02 ir 2015-03-06 foto lentelių (31, 33–34, 36, 48–50, 54–56 b. l.), Telšių AVPK 2015-03-04 priimtų paaiškinimų (39–41 b. l.), 2015-03-04 pranešimo (42 b. l.), Telšių AVPK 2015-03-25 administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. 86AN-27909040-15 (70–71 b. l.), Telšių AVPK 2015-05-05 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 86N-30100460-15 (73 b. l.) matyti, jog pareiškėjui priklausanti transporto priemonė „MAN TGL 12.210“, valstybins Nr. (duomenys neskelbtini) buvo palikta stovėti ten, kur trukdė kitų transporto priemonių eismui.

Telšių rajono apylinkės teismas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-706-971/2015 priimtoje jau įsiteisėjusioje 2015 m. liepos 3 d. nutartyje (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys) taip pat konstatuota, jog „V. N. administracinė nuobauda buvo paskirta už LR ATPK 124¹ straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. LR ATPK 124¹ straipsnio 4 dalyje numatyta, jog sustojimas ar stovėjimas vietose, kuriose Kelių eismo taisyklės draudžia sustoti ar stovėti, taip pat sustojimas ar stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų arba važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo 28 iki 86 eurų. Iš administracinėje byloje Nr. 07-15-9170454 esančių telefonu gauto pranešimo registracijos kortelės, policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų, J. N., A. M., R. R. paaiškinimų, UAB „Eliuda“ pranešimo [...] nustatyta, kad stovėjimo aikštelėje Telšiuose Sedos g. 34 pastatytas automobilis „MAN TGL 12.210“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ribojo kitų transporto priemonių matomumą ir trukdė eismui. Tai, kad stovinti transporto priemonė trukdė kitų transporto priemonių išvažiavimui iš aikštelės į šalia esančio kelio važiuojamąją dalį, įrodo ir byloje esančios fotonuotraukos, patvirtinančios paaiškinimuose nurodytas aplinkybes.“ Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo argumentas, jog jam priklausanti transporto priemonė stovėjo taip, kad netrukdė transporto eismui, atmestinas kaip nepagrįstas.

Transporto priemonių priverstinio nuvežimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 5-V-200 (toliau – Tvarkos aprašas), 5 punkte numatyta, kad Tvarkos aprašo 3.1.1 ir 3.2 papunkčiuose nustatytais atvejais transporto priemonė nuvežama, kai transporto priemonės savininkas (valdytojas) atsisako patraukti į kitą vietą transporto priemonę arba kai transporto priemonės stovėjimo vietoje nėra savininko (valdytojo), o policijos pareigūnai kartu su policijos įstaigos įgaliotu pareigūnu panaudoja visas galimas priemones informuoti transporto priemonės savininką (valdytoją) dėl transporto priemonės patraukimo, tačiau jo neranda ar jis neturi galimybės per 30 minučių (kai transporto priemonė yra mieste) arba ne vėliau kaip per 1 valandą (kai transporto priemonė yra rajone), o Tvarkos aprašo 3.2 papunktyje nurodytais atvejais – per kitą pareigūno nustatytą laiką, atvykti į transporto priemonės stovėjimo vietą ir ją patraukti į kitą vietą. Transporto priemonė nenuvežama, jei jos savininkas (valdytojas) atvyksta, iki transporto priemonė perduodama vilkiko vairuotojui, ir patraukia ją iš stovėjimo vietos. Iš bylos medžiagos (35, 43 b. l.) matyti, kad 2015-02-27 telefonu buvo informuotas RUAB „Srava“ savininkas, jog įmonei priklausantis automobilis „MAN TGL 12.210“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pastatytas adresu Sedos g. 34, Telšiai, trukdo kitų transporto priemonių eismui, todėl automobilį iš minėtos vietos reikia patraukti, tačiau į tai nebuvo sureaguota, taip pat 2015-03-02 apie minėtą Kelių eismo taisyklių pažeidimą buvo pranešta įmonės direktoriui, kurio taip pat buvo paprašyta automobilį patraukti. Pažymėtina, kad Telšių AVPK du kartus informavo pareiškėją dėl transporto priemonės patraukimo prieš priverstinai nuvežant transporto priemonę, tačiau pareiškėjas jam priklausančios transporto priemonės nepatraukė.

Pareiškėjas taip pat nurodo, kad apie priverstinį transporto priemonės nuvežimą nebuvo informuotas; nei įmonės vairuotojui, nei įmonei, pritaikius priverstinį transporto priemonės nuvežimą, nebuvo nedelsiant įteiktas transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas. Tvarkos aprašo 13 punkte numatyta, kad tais atvejais, kai policijos pareigūnui priimant sprendimą priverstinai nuvežti transporto priemonę ar ją nuvežant transporto priemonės savininko (valdytojo) vietoje nebuvo, policijos įstaigos įgaliotas pareigūnas, gavęs informaciją apie priverstinai nuvežtą transporto priemonę, apie tai nedelsdamas, bet ne vėliau kaip kitą darbo dieną praneša (telefonu arba raštu) transporto priemonės savininkui (valdytojui), Tvarkos aprašo 10 punkte nustatyta tvarka išsiunčia arba savininkui (valdytojui) atvykus į policijos įstaigą įteikia Tvarkos aprašo 1 priede nustatytos formos aktą, taip pat informuoja, kaip galima atsiimti transporto priemonę, ir tai pažymi žurnale. Pareiškėjas nurodo, kad kartu su Telšių AVPK 2015-03-12 raštu Nr. 86-S-13268 „Dėl priverstinai nuvežtos transporto priemonės“ (8 b. l.) buvo gautas ir Telšių AVPK 2015-03-05 transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas Nr. 39 (45 b. l.). Byloje nėra duomenų, kad Telšių AVPK 2015-03-05 transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas Nr. 39 (45 b. l.) pareiškėjui buvo įteiktas anksčiau nei nurodo pats pareiškėjas ir Tvarkos aprašo 13 punkte nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog Telšių AVPK nesilaikė Tvarkos aprašo 13 punkto reikalavimų ir padarė procedūrinį pažeidimą, tačiau jis nedaro sprendimo dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo neteisėtu. Kaip jau minėta, Telšių AVPK du kartus informavo pareiškėją dėl transporto priemonės patraukimo prieš priverstinai nutempiant transporto priemonę, taip pat Telšių AVPK 2015-03-12 rašte Nr. 86-S-13268 Dėl priverstinai nuvežtos transporto priemonės (8 b. l.) nurodyta, jog apie automobilio priverstinį nuvežimą buvo informuotas pareiškėjo RUAB „Srava“ darbuotas V. N., kuris atsisakė patraukti minėtą automobilį iš pažeidimo vietos.

Pareiškėjas nurodo, kad Telšių AVPK 2015-03-12 rašte Nr. 86-S-13268 Dėl priverstinai nuvežtos transporto priemonės nurodyta aplinkybė, kad apie automobilio priverstinį nuvežimą buvo informuotas automobilio nuvežimo metu pažeidimo vietoje buvęs RUAB „Srava“ darbuotojas V. N., neatitinka tikrovės, tačiau pareiškėjas nepateikė tai patvirtinančių duomenų. Teismui nekyla abejonių dėl Telšių AVPK pateiktos informacijos tikrumo. Be to, Telšių AVPK 2015-03-06 tarnybiniame pranešime (44 b. l.) nurodyta, kad 2015-03-06 policijos pareigūnams nuvykus į Sedos g. 34, Telšiai, prie transporto priemonės „MAN TGL 12.210“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vaikščiojo V. N., tačiau paprašius jo paaiškinti, ką jis čia veikia, jis nieko neaiškino.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad šiuo nagrinėjamu atveju buvo ATPK 269 straipsnio 7 dalyje numatytų aplinkybių visuma, kurioms esant asmens, padariusio kurį nors iš šioje straipsnio dalyje minimų pažeidimų, transporto priemonė gali būti priverstinai nuvežta. Atsakovas pateikė teismui įrodymų, jog tokių aplinkybių visuma egzistavo. Taigi, šios aplinkybės patvirtina, kad policijos pareigūnai turėjo faktinį pagrindą 2015 m. kovo 6 d. priimti sprendimą priverstinai nuvežti transporto priemonę „MAN TGL 12.210“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančią pareiškėjui RUAB „Srava“, ir surašyti Transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktą bei priverstinai ją nuvežti, todėl vadovaujantis minėtu teisinių santykių teisiniu reglamentavimu ir faktinėmis aplinkybėmis, Telšių AVPK veiksmai negali būti laikomi neteisėtais.

Konstatavus, kad valdžios institucijų neteisėtas neveikimas nenustatytas (nėra atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindinės sąlygos), kitų viešosios atsakomybės sąlygų nustatinėjimas neturi teisinės prasmės, kadangi nenustačius bent vienos civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį sąlygos, valstybei ar savivaldybei nekyla pareiga atlyginti žalą.

Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

Apibendrindamas išdėstytus argumentus teismas konstatuoja, kad tenkinti pareiškėjo skundą dėl turtinės žalos priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Telšių AVPK, nėra pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Srava“ skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.