Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pradinio išsilavinimo, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini) nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, teistas 14 kartų, paskutinį kartą 2019-12-20 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 284 straipsnį, 140 straipsnio 1 dalį aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausme, 2020-03-19 bausmę atliko, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis I. G. dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojo žmogų, o būtent: 2021-04-17, apie 20.55 val., (duomenys neskelbtini) namo kieme, Klaipėdoje, konflikto metu, tyrimo metu nenustatytu daiktu, tyčia vieną kartą smogė A. M. į veidą, taip padarydamas nukentėjusiajam kraujosruvas kairės akies vokuose, kraujosruvą po kairės akies jungine, kairės akiduobės apatinės sienelės lūžį, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

I. Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikacija

Kaltinamasis I. G. teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino iš dalies ir nurodė, kad (duomenys neskelbtini) namo kieme, tikslaus laiko pasakyti negali, buvo dar šviesu, tvarkė dviračius. Tuo metu su juo buvo nepilnametis vaikas. Tvarkydamas vaikui dviratį, pastarasis atsuko nuo nukentėjusiojo A. M. automobilio rato ventilį. Tai pro langą pamatė nukentėjusysis ir jo draugė, kurie šaukė, kad tas vaikas yra jo draugas ir vagis, kaip ir jis. Tame name gyvena dvejus metus. Anksčiau jokių konfliktų nebūdavo. Jis liepė vaikui atsiprašyti. Prasidėjo konfliktas. Į lauką išbėgo nukentėjusysis ir dar vienas kaimynas. Jie buvo išgėrę ir puolė ant jo su lenciūgu. Konfliktą pradėjo jie, o ne jis. Jis gynė vaiką, taip pat gynėsi ir pats, nes kaimynai buvo išgėrę ir ant jo puolė. Nukentėjusysis buvo nusiteikęs agresyviai. Pastarasis jam suduoti nespėjo, o jis jam spėjo. Smūgį sudavė kumščiu. O tam kitam, kuris mojavo lencūgu, sudavė su dviračio kojele. Jokio atsuktuvo jis neturėjo, šalia jo gulėjo tik raktai ir detalės. Vėliau matė, kad nukentėjusiojo akys buvo mėlynos. Apie tai, kad sulaužė nukentėjusiajam akiduobės kaulą, sužinojo tik būdamas iškviestas į policiją. Nukentėjusiajam sudavė tik vieną smūgį, nuo kurio jis atsijungė.

Nukentėjusysis A. M. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad 2021-04-17 jam ir jo draugei D. N. žiūrint pro langą pamatė, kad I. G. kartu su vaiku, būnant jiems prie jo automobilio, ketina kažką nusukti nuo automobilio rato. Manė, kad nori nusukti automobilio rakto ventilį kaip ir dienos metu, kai šalia jo automobilio taisė dviračius. Šūktelėjo, I. G. pradėjo jiems grasinti, kad padegs jų buto duris ir nukentės D. N.. Jis išėjo į lauką ir priėjo prie I. G., paklausė ką jis čia veikia, o I. G. iš karto jam sudavė smūgį. Po I. G. suduoto smūgio nugriuvo, po ko nieko nesakęs pasišalino ir iškvietė policiją. Mano, kad jo draugė matė per langą kaip I. G. jam smogė. Nežino ar I. G. turėjo pagrindą jo bijoti, jis I. G. nesmūgiavo. Artindamas prie I. G. gal ir bandė jį sučiupti, trenkti, bet to nepamena. Praktiškai nespėjo ką daug ir pasakyti I. G., kaip buvo suduotas smūgis. Po įvykio kreipėsi į medikus, negalėjo eiti į darbą, jam buvo atlikta operacija. Ligoninėje gulėjo apie 10 dienų, draudimas išmokėjo žalą. I. G. civilinio ieškinio nereiškia.

Liudytoja D. N. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad 2021-04-17, būdama vonios kambaryje, girdėjo kaip A. M. kažką piktai suburbuliavo ir trinktelėjo buto duris, suprato, kad A. M. kažkur išėjo. Išėjusi iš vonios pažiūrėjo pro langą ir pamatė, kad vyrai tarpusavy kipišavo, I. G. labai aršiai šokinėjo. Matė, kaip A. M. eina į namo įėjimą užsiėmęs akį, bet smūgių sudavimo momento, nematė. Prieš šį įvykį matė, kad prie automobilio I. G. buvo su berniuku, sukinėjo dviračius. Matė, jog vaikas trynėsi aplink jų automobilį, bet kad kažką suktų, nematė.

Liudytojas A. K. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad 2021-04-17 jis ėjo nuo vandens telkinio ir eidamas pro šalį, I. G. jį pakvietė ir netikėtai spjovė jam į veidą. I. G. pradėjo ant jo pulti. Girdėjo kaip kaimynas A. M., pro buto langą šaukė jam neiti, kad saugotųsi. I. G. rankoje laikė kažkokį daiktą, galimai atsuktuvą, ir tuo daiktu I. G. ėmė smūgiuoti į jį. Jis gynėsi, mėgino apsaugoti veidą. Kaip I. G. sužalojo jam ranką, nepajuto, tik pastarajam nustojus mojuoti pamatė, kad kairėje rankoje tarp riešo ir alkūnės yra kraujuojanti durtinė žaizda. Matė kaip iš buto į lauką išėjo kaimynas A. M., tačiau kaip I. G. jį sužalojo, nematė. Jo ranką aprišo kaimynai iš kitos laiptinės. Jie buvo išėję į lauką. Po to atvažiavo policija. Dėl jam padaryto sužalojimo į medikus nesikreipė, tyrimo metu pripažintas nukentėjusiuoju būti atsisakė, civilinio ieškinio nereiškė. Su I. G. konfliktas buvo kilęs dar anksčiau.

Liudytoja K. A. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad 2021-04-17, apie 12.00 val., lauke džiaustė skalbinius, matė, kad I. G. prie automobilio tvarkėsi dviratį, o aplink jį šalia vaikščiojo vaikas. Apie 20.00 val., ji būdama kieme matė I. G. konfliktuojantį su kaimynu A. K.. Matė, kad I. G. erzina susinervinusį A. K., provokuoja konfliktą, lakstydamas ir šokinėdamas ratu. A. K. buvo išgėręs, svirduliavo. I. G. erzindamas A. K., nusivedė pastarąjį už namo kampo ir tuomet staiga I. G. iš rankovės išsitraukęs kažkokį metalinį smaigalį, smogė vieną kartą A. K. į ranką. Tuo momentu, per langą šūkavo kaimynė D. N., į lauką, palaikyti A. K., išbėgo A. M.. A. M. buvo labai girtas. Jam tik išėjus iš laiptinės ir einant prie I. G., I. G. staiga iš kišenės išsitraukęs metalinę grandinę, mano, kad dalį dviračio grandinės, pasuko ją ratu ir iš apačios kirto vieną kartą A. M. į veidą. Nuo smūgio A. M. susvirduliavo, atsirėmė į stovėjusį automobilį. A. M. nieko padaryti negalėjo. A. M. išvedė D. N.. Kaip suprato, policiją iškvietė A. M.. Išnešė A. K. bintą apvynioti jo ranką, po to prisijungė kiti vyrai. Kas vyko toliau, nebematė.

Liudytojas K. N. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad I. G. yra jo kaimynas. 2021-04-17 jam pareinant nuo vandens telkinio pamatė, kad I. G., rankoje turėdamas metalinį strypą lenktu galu ir juo mojuodamas, šokinėja aplink jo du kaimynus. I. G. buvo neadekvatus, klykė, kad su visais susidoros, grasino. Matė, kad A. K. buvo prakirsta ranka. Kad I. G. sužalojo ir kaimyną A. M., sužinojo vėliau, kai atvyko policija. Kuriuo momentu I. G. sužalojo A. M., nematė, nematė kaip sužalojo ir A. K.. Savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, tvirtina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 276 straipsniu, perskaitė liudytojos R. R. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Liudytoja R. R. nurodė, kad 2021-04-17, apie 20.00 val., namuose, (duomenys neskelbtini) name, Klaipėdoje, išgirdo kieme vyrų šūksnius, todėl pažiūrėjo pro langą ir pamatė, kad kieme konfliktuoja kaimynai A. K. ir I. (gyvena socialiniame bute Nr. 8). Girdėjo ir matė, kaip I. A. K. keletą kartų kvietė už namo kampo neva pasikalbėti, girdėjo kaip pro langą kaimynas A. M. A. K. sakė neiti, tačiau A. K. su I. užėjo už namo kampo. Kas vyko toliau nežiūrėjo, nes gamino ir pastoviai stebėti, kas vyksta kieme negalėjo. Kai vėl pažiūrėjo, matė, kad A. K. yra susiėmęs už rankos, kuri buvo sužalota, kruvina. Praėjus apie 10-15 minučių laiko, vėl išgirdo vyriškus šūksnius, pro langą pamatė A. M., kuris ranka susiėmęs už kairės akies ėjo link laiptinės (1 t., b. l. 45-48).

Iš 2021-04-22 tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2021-04-22 gautas pranešimas iš Klaipėdos universitetinės ligoninės, jog 2021-04-19 į ligoninę kreipėsi A. M., kuris medikams paaiškino, kad 2021-04-17 apie 20.55 val. (duomenys neskelbtini) namo kieme, Klaipėdoje, buvo sužalotas nepažįstamo asmens buku daiktu. Nustatyta diagnozė akiduobės kaulo lūžis. Tikslinant aplinkybes nustatyta, kad 2021-04-17 20.59 val. buvo gautas A. M. pranešimas dėl sumušimo. (1 t., b. l. 1, 18)

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. M. buvo padarytos kraujosruvos kairės akies vokuose, kraujosruva po kairės akies jungine, kairės akiduobės apatinės sienelės lūžis, t. y. nesunkus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai padaryti paveikus kietu buku daiktu (daiktais). Neatmetama galimybė, kad sužalojimai buvo padaryti užduotyje nurodytu laiku. A. M. nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. (1 t., b. l. 77-78)

Iš 2021-06-14 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas policijos pareigūnų įvykio vietoje daryti vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuota kaip 2020-04-17, 21.03 val., (duomenys neskelbtini) namo kieme, Klaipėdoje, nukentėjusysis A. M. policijos pareigūnui nurodo, kad policiją kvietė jis, kad buvo sužalotas asmens gyvenančio bute Nr. 8 (1 t., b. l. 69-70).

BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktas numato atsakomybę tam, kas dėl chuliganiškų paskatų sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Tai materiali nusikaltimo sudėtis. Objektyviai ši veika gali pasireikšti tiek aktyviais veiksmais, tiek ir neveikimu. Būtinas šios nusikalstamos veikos požymis – padariniai, t. y. žala sveikatai, kuri pasireiškia tuo, kad pažeidžiama žmogaus audinių, organų anatominė sandara ar fiziologinės funkcijos, bei priežastinis ryšys tarp kaltininko veikos ir padarinių. Šie padariniai gali būti sukelti fiziniu, mechaniniu, cheminiu, terminiu, biologiniu ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui ar kitaip sutrikdžius fiziologines žmogaus organizmo funkcijas – užkrečiant kokia nors liga. Ši veika gali būti padaryta tiek tiesiogine tyčia, kai žmogus siekia tokių padarinių, tiek ir netiesiogine tyčia, kai suvokia tokių padarinių atsiradimo galimybę, t. y. tokių padarinių nesiekia, bet numato, gal jie gali kilti. Paprastai ši veika padaroma nekonkretizuota, neapibrėžta tyčia, t. y. smurtaujant, numatoma, kad gali kilti įvairaus pobūdžio padariniai. Be to, šiuo atveju būtinas nusikalstamos veikos sudėties požymis – motyvas, t. y. chuliganiškos paskatos. Chuliganiškos paskatos konstatuojamos įvertinus, kad veika padaryta dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-417/2008, 2K-314/2012, 2K-63-648/2016). Chuliganiškos paskatos, kaip nesunkų sveikatos sutrikdymą kvalifikuojanti aplinkybė, paprastai neinkriminuojamos tada, kai kaltininkas fizinį smurtą naudoja dėl kilusių asmeninių nesutarimų, konflikto su nukentėjusiaisiais, keršydamas šiems dėl jų pačių poelgių ir pan., t. y. kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios juos paaiškinančios priežastys. Galimi ir tokie atvejai, kai kaltininko motyvai yra ir chuliganiški, ir asmeniniai. Kai kaltininkas veikia be aiškios asmeninės motyvacijos arba pretekstas imtis veiksmų yra mažareikšmė dingstis, kai savo ir nukentėjusiojo asmeniniams ar panašaus pobūdžio santykiams spręsti pasirenka tokią vietą ir būdą, kuriais ignoruoja elementarias moralės bei elgesio normas, demonstruoja nepagarbą aplinkiniams, tokiais atvejais konstatuojamas chuliganiškų paskatų buvimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-235/2009, 2K-78/2013, 2K-258-693/2019).

Kaltinamasis I. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą teisme savo kaltę pripažino iš dalies, teigė, jog nukentėjusįjį A. M. jis sužalojo gindamasis, kadangi A. M. kartu su A. K. jį puolė. Tačiau teismas tokius kaltinamojo paaiškinimus atmeta ir jais nesiremia, vertindamas juos kaip kaltinamojo pasirinktą gynybinę poziciją siekiant išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės. Šią kaltinamojo poziciją paneigia baudžiamojoje byloje surinkti ir teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai.

Nukentėjusysis A. M. nuosekliai nurodė jo sužalojimo aplinkybes tvirtindamas, kad žiūrėdamas pro buto langą suprato, kad I. G., būdamas šalia jo automobilio, ketina kažką nusukti nuo jo automobilio rato. Šūktelėjo I. G., jis pradėjo grasinti, tuomet išėjo į lauką. Priėjęs prie I. G. paklausė, ką jis čia veikia, o I. G. nieko nesakęs sudavė jam vieną smūgį į akį, dėl ko jis nugriuvo. Po ko jis nieko nesakęs pasišalino iš įvykio vietos ir iškvietė policiją. Liudytojas A. K. teisme nurodė, kad ėjo nuo vandens telkinio ir jam einant pro šalį I. G., I. G. jį pakvietė ir netikėtai spjovė jam į veidą. I. G. pradėjo ant jo pulti. Girdėjo kaip kaimynas A. M., pro buto langą šaukė jam neiti, kad saugotųsi. I. G. rankoje laikė kažkokį daiktą ir tuo daiktu I. G. ėmė smūgiuoti į jį. Jis gynėsi, mėgino apsaugoti veidą. Kaip I. G. sužalojo jam ranką, nepajuto, tik pastarajam nustojus mojuoti pamatė, kad kairėje rankoje tarp riešo ir alkūnės yra kraujuojanti durtinė žaizda. Tokius nukentėjusiojo ir liudytojo parodymus patvirtino liudytoja K. A., kuri teisme nurodė, kad matė, jog I. G. erzina susinervinusį A. K., provokuoja konfliktą, lakstydamas ir šokinėdamas ratu. A. K. buvo išgėręs, svirduliavo. I. G. erzindamas A. K., nusivedė pastarąjį už namo kampo ir tuomet staiga I. G. iš rankovės išsitraukęs kažkokį metalinį smaigalį, smogė vieną kartą A. K. į ranką. Tuo momentu, per langą šūkavo kaimynė D. N., į lauką, palaikyti A. K., išbėgo A. M.. A. M. buvo labai girtas. Jam tik išėjus iš laiptinės ir einant prie I. G., I. G. staiga iš kišenės išsitraukęs metalinę grandinę, mano, kad dalį dviračio grandinės, pasuko ją ratu ir iš apačios kirto vieną kartą A. M. į veidą. Nuo smūgio A. M. susvirduliavo, atsirėmė į stovėjusį automobilį. A. M. nieko padaryti negalėjo. Tą momentą, kad kaltinamasis buvo agresyviai nusiteikęs prieš nukentėjusįjį bei liudytoją A. K., matė liudytojas K. N.. Liudytojas K. N. nurodė, kad pareidamas nuo vandens telkinio pamatė, jog I. G., rankoje turėdamas metalinį strypą lenktu galu ir juo mojuodamas, šokinėja aplink jo du kaimynus. I. G. buvo neadekvatus, klykė, kad su visais susidoros, grasino. Tai, kad I. G., įvykio metu, buvo aršiai nusiteikęs, patvirtino ir liudytoja D. N..

Taigi byloje surinktų ir teismo aptartų įrodymų visuma paneigia kaltinamojo I. G. parodymus ir patvirtina, jog nukentėjusysis A. M. ir A. K. neatliko jokių neteisėtų veiksmų kaltinamojo I. G. atžvilgiu, I. G. gintis nebuvo jokio pagrindo.

Nagrinėjamu atveju, kaltinamasis I. G. prieš nukentėjusįjį be jokios aiškios priežasties, tokiais veiksmais – tyrimo metu nenustatytu daiktu smogdamas nukentėjusiajam į veidą padarė A. M. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Atsižvelgiant į veikos padarymo vietą, motyvą, sukeltas pasekmes, spręstina, kad fizinį smurtą kaltinamasis prieš nukentėjusįjį panaudojo dėl chuliganiškų paskatų. Kaltinamasis suvokė pavojingą savo veiksmų pobūdį, numatė, kad dėl tokių jo veiksmų atsiras žala nukentėjusiojo sveikatai, ir šių padarinių norėjo, todėl I. G. veikė tiesiogine tyčia. Atsižvelgiant į padarytos veikos požymius, I. G. padaryta veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiškų paskatų.

II. Bausmės skyrimo motyvai ir kiti klausimai

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, ir BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bausmės skyrimo tikslais, kurių visuma sudaro bendrą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, ir skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę.

Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamojo I. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (nusikaltimą padarė neišnykus teistumui už anksčiau padarytą tyčinį nusikaltimą) (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

I. G. padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą, padarytą iš chuliganiškų paskatų. Kaltinamasis anksčiau teistas 14 kartų, naują nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, eilę kartų baustas už administracinius nusižengimus, informacijos apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra, nedirba ir Užimtumo tarnyboje nesiregistruoja, savo neteisėtais veiksmais padarytos žalos neatlygino.

Atsižvelgiant į aukščiau išvardintas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai tikslingiausiai ir veiksmingiausiai bus pasiekti I. G. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padarymą paskyrus laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant mažesnį nei šios bausmės vidurkis (BK 50 straipsnio 2 dalis). Svarstyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti bausmės vykdymą, teismo vertinimu, nėra pagrindo.

Kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (2 t., b. l. 22-23), naikintina pradėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

Dėl civilinio ieškinio

BPK 109 straipsnyje numatyta, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam <...> civilinį ieškinį.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog turtinė žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų <...>.

Ikiteisminio tyrimo metu civilinė ieškovė Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį kaltinamajam I. G. dėl 1178,31 Eur žalos, atsiradusios dėl A. M. suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, atlyginimo (1 t., b. l. 85-87, 88). Nukentėjusysis A. M. dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos buvo nesunkiai sužalotas ir sveikatos priežiūros įstaigoje gydomas nemokamai. Jam suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos – 1178,31 Eur buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Išlaidų dydis patvirtintas gydymo paslaugų apskaitos išrašu. Ieškinys pagrįstas ir pilnai tenkinamas. Kaltinamasis I. G. privalo atlyginti Valstybinei ligonių kasai sužaloto asmens sveikatos priežiūros išlaidas, todėl iš kaltinamojo I. G. priteisiama 1178,31 Eur Klaipėdos teritorinei ligonių kasai.

Be to, civilinis ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius pareiškė civilinį ieškinį kaltinamajam I. G. dėl 989,84 Eur žalos, atsiradusios dėl A. M. skirtos ligos išmokos, atlyginimo (1 t., b. l. 97-99, 103). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus dėl išmokėtos ligos pašalpos civilinis ieškinys pagrįstas ir tenkinamas visiškai (BPK 115 straipsnio 1 dalis), nes kaltinamasis neteisėta veika padarė žalą nukentėjusiojo sveikatai, dėl ko nukentėjusysis negalėjo dirbti ir jam buvo mokama ligos pašalpa. Iš kaltinamojo I. G. priteisiama 989,84 Eur Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui.

Dėl daiktinių įrodymų

Daiktas, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti,- skaitmeninė laikmena su vaizdo įrašu, esanti voke, baudžiamosios bylos 1-ojo tomo gale, įsiteisėjus nuosprendžiui paliktina saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302–305 straipsniais, 307-308 straipsniais,

nusprendžia:

I. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir jam skirti 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Bausmę paskirti atlikti pataisos įstaigoje. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo I. G. faktinio sulaikymo dienos.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje, iki bausmės vykdymo pradžios palikti nepakeistą, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Civilinės ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš I. G. 1178,31 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą septyniasdešimt aštuonis eurus trisdešimt vieną euro centą) turtinei žalai atlyginti.

Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš I. G. 989,84 Eur (devynis šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus aštuoniasdešimt keturis euto centus) turtinei žalai atlyginti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti,- skaitmeninę laikmeną su vaizdo įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.