- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-24
- Bylos Nr.
- e2A-370-368/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-35-3-01866-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Mockevičius
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „NEO Finance“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. vasario 23 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje Nr. e2-636-766/2021.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „NEO Finance“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo V. J. 1903,12 Eur negrąžintą kredito dalį, 107,49 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas paskaičiuotas iki 2020 m. lapkričio 24 d. vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos; 13 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1903,12 Eur nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2024 m. vasario 12 d.; 1267,20 Eur tarpininkavimo mokestį; 3,69 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020 m. liepos 13 d., iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos 2020 m. lapkričio 24 d.; 13 procentų kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1903,12 Eur nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2024 m. vasario 12 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos; 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 274 Eur bylinėjimosi išlaidas (74 Eur žyminį mokestį, 200 Eur už procesinių dokumentų parengimą). Taip pat ieškovė prašė priimti sprendimą už akių, jei atsakovas laiku nepateiks atsiliepimo į pareikštą ieškinį.
2. Ieškovės procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 123 straipsnio 1 dalis), per teismo nustatytą terminą atsiliepimas negautas. Atsakovui įteiktame pranešime dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo išaiškinta, kad nepateikus atsiliepimo į ieškinį, gali būti priimtas sprendimas už akių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai 2021 m. vasario 23 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovei AB „NEO Finance“ iš atsakovo V. J., 1903,12 Eur negrąžintą kreditą, 107,49 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki 2020 m. lapkričio 24 d. vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, 258,85 Eur tarpininkavimo mokestį, 3,69 Eur kompensuojamąsias palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. 2020 m. liepos 13 d., iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, t. y. 2020 m. lapkričio 24 d., 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2273,15 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gruodžio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 189,80 Eur bylinėjimosi išlaidas. Likusioje dalyje ieškinį atmetė.
Esminiai teismo motyvai:
Šalies argumentai
3.1. Ieškovė, prašydama priteisti negautas pajamas (nuostolius), neįvardijo konkrečios negautų pajamų sumos, o pateikė tik jų apskaičiavimo būdą, t. y. skaičiuojant 13 procentų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1903,12 Eur nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. vasario 12 d.). Įvertinus ieškovės ieškinyje nurodytas aplinkybes bei pateiktus rašytinius įrodymus, teismas padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo (CPK 12, 178 straipsniai), todėl šį ieškovės reikalavimą atmetė.
3.2. Dėl 1267,20 Eur tarpininkavimo mokesčio, 3,69 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020 m. liepos 13 d., iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. lapkričio 24 d.), bei 13 procentų dydžio kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1903,12 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. vasario 12 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad tarpininkavimo mokestis (procentas nuo kiekvienos grąžintos įmokos) yra 7,90 procentai, jo bendra suma pritaikius nuolaidą yra 258,85 Eur, o ne 1267,20 Eur kaip reikalauja priteisti ieškovė. Šis mokestis pagal sutarties sąlygas yra apskaičiuotas iš anksto, sutarties sudarymo metu ir turi būti atsakovo mokamas nepriklausomai nuo to, ar jis tinkamai vykdys savo sutartines prievoles. Kadangi 258,85 Eur tarpininkavimo mokestis su nuolaida įskaičiuotas ir į 3535,45 Eur bendrą vartojimo kredito gavėjo mokamą sumą (2400,00 Eur kreditas + 876,60 Eur palūkanos + 258,85 Eur tarpininkavimo mokestis), todėl teismas ieškovės reikalavimą dėl tarpininkavimo mokesčio priteisimo tenkino iš dalies, priteisiant 258,85 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
3.3. Teismas konstatavo, kad netesybos, kurių ieškovė prašo kompensacinių palūkanų ir kitų mokesčių pavidalu, negali būti didesnės kaip 171,28 Eur ((1903,12 Eur x 0,05 proc.) x 180 dienų). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė 13 proc. kompensacines palūkanas prašo priteisti nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. vasario 12 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos ir šis kompensacinių palūkanų priteisimo reikalavimas yra sąlyginis bei negali būti apibrėžtas konkrečia suma, todėl teismas negali nustatyti ar tokio reikalavimo dydis viršys nurodytą 171,28 Eur sumą, ar ne, ir, būtent, todėl ieškovės reikalavimą dėl 13 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1903,12 Eur), nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. vasario 12 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos priteisimo, teismas atmetė.
3.4. Ieškovės ieškinio reikalavimą dėl 3,69 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020 m. liepos 13 d., iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos 2020 m. lapkričio 24 d., priteisimo iš atsakovo ieškovės naudai, teismas laikė atitinkančiu Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies reikalavimams bei sprendime aptartai teismų praktiką, todėl šį ieškovės ieškinio reikalavimą tenkino.
III. Apeliacinio skundo argumentai
4. Apeliaciniu skundu apeliantė AB „NEO Finance“ prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. vasario 23 d. sprendimą už akių ir priteisti apeliantei iš atsakovo: 1) 13,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1903,12 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024-02-12); 2) 274,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, sumokėtų pirmosios instancijos teisme; 3) 275,00 Eur bylinėjimosi išlaidų sumokėtu apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:
4.1. Apeliantė yra tarpusavio skolinimo platformos operatorė, be kita ko, teikianti finansines paslaugas asmenims (investuotojams), siekiantiems gauti pelno, taigi, kredito gavėjui pažeidus vartojimo kredito išdavimo sutarties sąlygas ir nesumokėjus grąžintinos sumos laiku, vartojimo kredito davėjas (taip pat ir investuotojai) patiria nuostolius. Kuo ilgiau vartojimo kredito gavėjas vengia įvykdyti prievolę, tuo didesni vartojimo kredito davėjo patirti nuostoliai.
4.2. Remdamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. e3K-7-823/2020, turi teisę reikalauti priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai, t. y. turi teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. Sutarties specialiosiose sąlygose yra aiškiai nurodyta paskolos gavėjo visa mokama palūkanų suma. Šalys Sutartimi vartojimo kredito grąžinimo terminą numatė iki 2024 m. vasario 12 d., todėl apeliantė pajamas gauti tikėjosi iki vartojimo kredito sutarties įvykdymo termino pabaigos, t. y. iki 2024 m. vasario 12 d.
4.3. Nesutinka su teismo sprendime nurodytais argumentais, kad ieškovės ieškinyje reikalaujamų priteisti negautų pajamų (nuostolių) dydis nėra realus, ir nurodo, kad vadovaujantis kasacinio teismo suformuota praktika tokio pobūdžio bylose, apeliantės reikalavimas priteisti 13,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą – 1903,12 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos – 2024 m. vasario 12 d., turėjo būti tenkintas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
6. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria netenkintas vienas iš reikalavimų dėl 13,00 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą – 1903,12 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos – 2024 m. vasario 12 d. teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
7. Byloje nustatyta, kad atsakovas su ieškove 2019 m. vasario 4 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovui buvo suteiktas 2400,00 Eur vartojimo kreditas 60 mėnesių terminui. Pagal šią sutartį atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą: 876,60 Eur palūkanas (metinė palūkanų norma 13,00 procentų), 258,85 Eur tarpininkavimo mokestį iki 2024 m. vasario 12 d. kas mėnesį mokamomis periodinėmis įmokomis. Atsakovas nesilaikė įmokų grąžinimo grafiko, todėl ieškovė 2020 m. lapkričio 18 d. atsakovui siųstu išankstiniu raštišku pranešimu nutraukė su atsakovu sudarytą vartojimo kredito sutartį.
8. Pažymėtina, jog CK 6.870 straipsnio 1 dalyje paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis), dėl to ši sutartis yra realinė, t. y. paskolos sutartiniams santykiams atsirasti būtinas pinigų arba rūšies požymiais apibūdinamų suvartojamųjų daiktų perdavimas paskolos gavėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013). Paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (CK 6.873 straipsnio 1 dalis).
9. Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas ieškovės reikalavimo dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet neilgiau nei iki Sutarties pabaigos, sprendė, kad ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo.
10. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, nurodo, kad atsakovui nevykdant Sutartyje numatytų įsipareigojimų ir nutraukus su atsakovu Sutartį, ieškovė turi teisę reikalauti priteisti negautas pajamas (negautų mokėjimo (pelno) palūkanų forma), kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Teismas įvertinęs apeliantės skundo argumentus, sutinka su jais dėl žemiau nurodomų motyvų.
11. Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi.
12. Byloje nustatyta, kad Sutartis su atsakovu buvo nutraukta 2020 m. lapkričio 24 d., todėl remiantis aktualia kasacinio teismo praktika, mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal ginčo vartojimo kredito sutartį nuo sutarties nutraukimo nebegali būti skaičiuojamos. Paskolos sutartį nutraukus turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato.
13. Sutarties nutraukimo teisinius padarinius reglamentuoja CK 6.221 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Pagal šio straipsnio 2 dalį sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. Pagal šio straipsnio 3 dalį sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Taigi sutartį nutraukus jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018).
14. Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008).
15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 taip pat pažymėta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tokiu atveju kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai.
16. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006).
17. Konkrečiu atveju spręstina, jog faktas, kad ieškovė, už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolinusi atsakovui pinigus ir dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nutraukusi vartojimo kredito sutartį, tačiau iki šiol neatgavusi nei šių paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, sudaro pagrindo išvadai, jog ieškovės negautų pajamų faktas yra įrodytas. Pažymėtina, kad iš byloje esančių Sutarties specialiųjų sąlygų matyti tiek palūkanų norma (13 proc.), tiek, kokį aiškiai apibrėžtą palūkanų dydį konkrečiu laikotarpiu (kas mėnesį) pagal vartojimo kredito grąžinimo grafiką atsakovas turėjo mokėti per visą Sutarties galiojimo laikotarpį iki 2024 m. vasario 12 d. Taigi ieškovė galėjo pagrįstai tikėtis gauti grafike nurodyto dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas iki Sutarties termino pabaigos, atsakovui tinkamai vykdant sutartį.
18. Teismas pritaria ieškovės apeliacinio skundo argumentui, kad pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) gali būti vertinamos kaip orientacinė negautų pajamų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga).
19. Vertindamas ieškovės prašomas priteisti negautas pajamas, teismas pažymi, kad skaičiuojant negautas pajamas mokėjimo palūkanų forma (siejant jas su atitinkamu mokėjimo palūkanų procentiniu dydžiu – 13 procentų), nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos – 1903,12 Eur, negautų pajamų suma ženkliai viršytų sumą, kurią ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai iki vartojimo kredito grąžinimo termino pabaigos. Neabejotina, kad vartojimo kredito sutarties tinkamo įvykdymo atveju, kredito likutis ir suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos kas mėnesį atitinkamai mažėtų. Dėl to yra pagrindas daryti išvadą, kad ieškovei iš atsakovo priteisiant negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, net ir ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, būtų sudarytos sąlygos ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita.
20. Akcentuotina ir tai, kad taip suformuluotu ieškinio reikalavimu – priteisti negautas pajamas (mokėjimo (pelno) palūkanų norma) nuo visos nesumokėto kredito sumos, ieškovė iš esmės siekia prisiteisti tiek negautas pajamas (nuostolius), tiek kompensacines palūkanas (netesybas), tačiau tokie ieškovės veiksmai pažeidžia vartotojos teisėtus interesus ir yra nesąžiningi vartotojos požiūriu, neatitinka sąžiningos verslo praktikos ir prieštarauja Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatoms.
21. Byloje nustatyta, kad iki Sutarties nutraukimo 2020 m. lapkričio 24 d. atsakovas nebuvo sumokėjęs 107,49 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, kurias ieškovei iš atsakovo pirmosios instancijos teismas priteisė. Kaip jau minėta, sutarties tinkamu įvykdymo atveju kredito likutis ir suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų, o pasibaigus Sutarties terminui priskaitytos palūkanos neviršytų 876,60 Eur sumos. Tik tokią sumą ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai.
22. Be to, šiuo atveju svarbu tai, kad ieškovė neturėjo ir negali turėti lūkesčio šias pajamas gauti anksčiau nei šalys suderėjo sutartimi. Ieškovė nuo Sutarties nutraukimo dienos (2020 m. lapkričio 24 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. vasario 12 d.), pagrįstai galėjo tikėtis gauti 13 procentų metinių pajamų, skaičiuojamų nuo pagal Sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (nuo 2020 m. gruodžio 12 d. – 1729,44 Eur; 2021 m. sausio 12 d. – 1693,57 Eur; 2021 m. vasario 12 d. – 1657,31 Eur; 2021 m. kovo 12 d. – 1620,66 Eur; 2021 m. balandžio 12 d. – 1583,61 Eur; 2021 m. gegužės 12 d. – 1546,16 Eur; 2021 m. birželio 12 d. – 1508,30 Eur; 2021 m. liepos 12 d. – 1470,03 Eur; 2021 m. rugpjūčio 12 d. – 1431,35 Eur; 2021 m. rugsėjo 12 d. – 1392,25 Eur; 2021 m. spalio 12 d. – 1352,73 Eur; 2021 m. lapkričio 12 d. – 1312,78 Eur; 2021 m. gruodžio 12 d. – 1272,39 Eur; 2022 m. sausio 12 d. – 1231,57 Eur; 2022 m. vasario 12 d. – 1190,30 Eur; 2022 m. kovo 12 d. – 1148,59 Eur; 2022 m. balandžio 12 d. – 1106,43 Eur; 2022 m. gegužės 12 d. – 1063,81 Eur; 2022 m. birželio 12 d. – 1020,73 Eur; 2022 m. liepos 12 d. – 977,18 Eur; 2022 m. rugpjūčio 12 d. – 933,16 Eur; 2022 m. rugsėjo 12 d. – 888,66 Eur; 2022 m. spalio 12 d. – 843,68 Eur; 2022 m. lapkričio 12 d. – 798,12 Eur; 2022 m. gruodžio 12 d. – 752,25 Eur; 2023 m. sausio 12 d. – 705,79 Eur; 2023 m. vasario 12 d. – 658,83 Eur; 2023 m. kovo 12 d. – 611,36 Eur; 2023 m. balandžio 12 d. – 563,38 Eur; 2023 m. gegužės 12 d. – 514,88 Eur; 2023 m. birželio 12 d. – 465,85 Eur; 2023 m. liepos 12 d. – 416,29 Eur; 2023 m. rugpjūčio 12 d. – 366,19 Eur; 2023 m. rugsėjo 12 d. – 315,55 Eur; 2023 m. spalio 12 d. – 264,36 Eur; 2023 m. lapkričio 12 – 212,62 Eur; 2023 m. gruodžio 12 d. – 160,32 Eur; 2024 m. sausio 12 d. – 107,45 Eur; 2024 m. vasario 12 d. – 54,00 Eur).
23. Įvertinus tai, kas išdėstyta, yra teisinis pagrindas ieškovei priteisti 13 procentų negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio 24 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki Sutarties termino pabaigos (2024 m. vasario 12 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio nurodyto šios nutarties 22 punkte.
Dėl bylos procesinės baigties
24. Atsižvelgęs į byloje nustatytas faktines aplinkybes, į pateiktus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškinio reikalavimo priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas po vartojimo kredito sutarties nutraukimo, nesivadovavo kasacinio teismo praktika, suteikiančia kredito davėjui teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą kredito sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo, dėl to netinkamai kvalifikavo šalis siejančius teisinius santykius ir nepagrįstai netaikė civilinę sutartinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų. Esant šioms aplinkybėms, ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių dalyje dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo keistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose
25. Apeliacinės instancijos teisme pakeitus teismo sprendimą arba priėmus naują sprendimą, atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Pirmosios instancijos teismas priteisė 189,80 Eur ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų. Kadangi apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų keistina, jas padidinant iki 231,90 Eur. Apeliantė apeliacinės instancijos teisme patyrė 275 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 75 žyminis mokestis ir 200 Eur už apeliacinio skundo parengimą. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į skundo esmę, keliamus teisinius klausimus, į procesinio dokumento turinio visumą, sprendžia, kad yra pagrindas apeliacinėje instancijoje patirtas išlaidas priteisti visa apimtimi. (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Apeliantei iš atsakovo iš viso priteistinos 275 Eur bylinėjimosi išlaidos patirtos apeliacinės instancijos teisme.
Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. vasario 23 d. sprendimą už akių ir šio sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Priteisti iš atsakovo V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei akcinei bendrovei „NEO Finance“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1903,12 Eur (vieno tūkstančio devynių šimtų trijų eurų 12 ct) negrąžintą kreditą, 107,49 Eur (vieno šimto septynių eurų 49 ct) mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki 2020 m. lapkričio 24 d. vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, 258,85 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimt aštuonių eurų 85 ct) tarpininkavimo mokestį, 3,69 Eur (trijų eurų 69 ct) kompensuojamąsias palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. 2020 m. liepos 13 d., iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, t. y. 2020 m. lapkričio 24 d., 13 proc. dydžio negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamas už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos – 2020 m. lapkričio 24 d., iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos – 2024 m. vasario 12 d., nuo pagal Sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio: nuo 2020 m. gruodžio 12 d. – 1729,44 Eur; 2021 m. sausio 12 d. – 1693,57 Eur; 2021 m. vasario 12 d. – 1657,31 Eur; 2021 m. kovo 12 d. – 1620,66 Eur; 2021 m. balandžio 12 d. – 1583,61 Eur; 2021 m. gegužės 12 d. – 1546,16 Eur; 2021 m. birželio 12 d. – 1508,30 Eur; 2021 m. liepos 12 d. – 1470,03 Eur; 2021 m. rugpjūčio 12 d. – 1431,35 Eur; 2021 m. rugsėjo 12 d. – 1392,25 Eur; 2021 m. spalio 12 d. – 1352,73 Eur; 2021 m. lapkričio 12 d. – 1312,78 Eur; 2021 m. gruodžio 12 d. – 1272,39 Eur; 2022 m. sausio 12 d. – 1231,57 Eur; 2022 m. vasario 12 d. – 1190,30 Eur; 2022 m. kovo 12 d. – 1148,59 Eur; 2022 m. balandžio 12 d. – 1106,43 Eur; 2022 m. gegužės 12 d. – 1063,81 Eur; 2022 m. birželio 12 d. – 1020,73 Eur; 2022 m. liepos 12 d. – 977,18 Eur; 2022 m. rugpjūčio 12 d. – 933,16 Eur; 2022 m. rugsėjo 12 d. – 888,66 Eur; 2022 m. spalio 12 d. – 843,68 Eur; 2022 m. lapkričio 12 d. – 798,12 Eur; 2022 m. gruodžio 12 d. – 752,25 Eur; 2023 m. sausio 12 d. – 705,79 Eur; 2023 m. vasario 12 d. – 658,83 Eur; 2023 m. kovo 12 d. – 611,36 Eur; 2023 m. balandžio 12 d. – 563,38 Eur; 2023 m. gegužės 12 d. – 514,88 Eur; 2023 m. birželio 12 d. – 465,85 Eur; 2023 m. liepos 12 d. – 416,29 Eur; 2023 m. rugpjūčio 12 d. – 366,19 Eur; 2023 m. rugsėjo 12 d. – 315,55 Eur; 2023 m. spalio 12 d. – 264,36 Eur; 2023 m. lapkričio 12 – 212,62 Eur; 2023 m. gruodžio 12 d. – 160,32 Eur; 2024 m. sausio 12 d. – 107,45 Eur; 2024 m. vasario 12 d. – 54,00 Eur); 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2273,15 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gruodžio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 231,90 Eur (dviejų šimtų trisdešimt vieno euro 90 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „NEO Finance“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo V. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 275 Eur (dviejų šimtų septyniasdešimt penkių eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.