- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-07
- Bylos Nr.
- e2S-2187-577/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-25781-2015-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Kreditorius
- UAB „Žirmūnų būstas“
- Skolininkas
- G. M.
- Kategorijos
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus UAB „Žirmūnų būstas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus UAB „Žirmūnų būstas“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo dėl skolos priteisimo iš skolininko G. M. kompiuterių ir elektronikos aptaranavimo įmonės.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Kreditorius UAB „Žirmūnų būstas“ pateikė teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo dėl 135,55 Eur skolos, 6 procentų metinių palūkanų ir 28,07 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš skolininko G. M. kompiuterių ir elektronikos aptaranavimo įmonės.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. liepos 27 d. nutartimi atsisakė priimti UAB „Žirmūnų būstas“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo skolininko G. M. kompiuterių ir elektronikos aptaranavimo įmonės atžvilgiu. Pirmos instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-15 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015 išaiškinimu, kad įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas, o CPK 88 str. 1 d. 9 p. nurodytos kitos būtinos ir pagrįstos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos yra tokios išlaidos, kurios tiesiogiai nenurodytos CPK 88 str. 1 d. 1–8 p., padarė išvadą, kad 24,20 EUR išlaidos už UAB „Skolos LT“ suteiktas teisines paslaugas, rengiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo nepriskirtinos prie kitų būtinųjų išlaidų, todėl kreditoriaus prašymą dėl šių išlaidų priteisimo laikė nepagrįstu. Kadangi kreditoriaus reikalavimai negali būti tenkinami visiškai, o CPK XXIII skyriaus nuostatose nėra numatyta teismui galimybė, priimant teismo įsakymą tenkinti kreditoriaus pareiškimą iš dalies, teismas atsisakė priimti kreditoriaus pareiškimą, kaip nepagrįstą (CPK 435 str. 2 d.).
III. Atskirojo skundo argumentai
Kreditorius UAB „Žirmūnų būstas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 27 nutartį civilinėje byloje Nr. eL2-33198-294/2015. Apeliantas teigia, kad teismas skundžiamoje nutartyje netinkami įvertino, ar reiškiamas reikalavimas iš esmės neįmanomas, neatsižvelgė į galimybę tenkinti kreditoriaus pareiškimą iš dalies. Nurodė, kad teismo nutartis prieštarauja teismų praktikai (pvz. nutartis Nr. 2S-817-278/2013) ir pažymėjo, kad CPK XXIII skyriuje nėra numatyto draudimo atsisakyti priimti pareiškimą ir išduoti teismo įsakymą dėl dalies pareiškime nurodytų reikalavimų. Kadangi reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų laikytinas išvestiniu, kreditoriaus įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas be pagrindo atsisakė priimti pareiškimą dėl 135,11 Eur skolos, 3 Eur žyminio mokesčio priteisimo. Apelianto manymu, teismas nepagrįstai visa apimtimi atmetė kreditoriaus pareiškimą, kadangi pagal CPK 435 str. 2 d. pareiškimą atsisakytina priimti, kai jis yra visas aiškiai nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Nagrinėjamu atveju kvestionuojamas pirmos instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, teisėtumas ir pagrįstumas.
Byloje nustatyta, kad kreditorius UAB „Žirmūnų būstas“ kreipėsi į teismą CPK XXIII skyriaus nustatyta tvarka, prašydamas priteisti iš skolininko G. M. kompiuterių ir elektronikos aptaranavimo įmonės 135,55 Eur skolos, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo įsakymo įvykdymo dienos, 3 Eur žyminio mokesčio, 0,87 Eur už registro išrašą ir 24,20 Eur už UAB „Skolos LT“ suteiktas teisines paslaugas rengiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo.
Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad kreditoriaus prašymas priteisti išlaidas už teisines paslaugas yra nepagrįstas, atsisakė priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo. Atskirasis skundas iš esmės grindžiamas argumentu, jog teismas be pagrindo atsisakė priimti kreditoriaus pareiškimą dėl kitos dalies reikalavimų. Apeliantas atskirajame skunde neginčija teismo padarytos išvados, kad reikalavimas dėl išlaidų už teisinę pagalbą yra nepagrįstas, todėl šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
CPK XXIII skyrius nustato bylų dėl teismo įsakymo nagrinėjimo ypatumus. CPK 431 str. 1 d. nustatyta, kad šiame skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjamos bylos pagal kreditoriaus pareiškimą dėl piniginių reikalavimų (atsirandančių iš sutarties, delikto, darbo santykių, išlaikymo priteisimo ir kitų). Teismo įsakymo instituto pagalba realizuojami Civilinio proceso kodekse įtvirtinti proceso operatyvumo ir koncentruotumo principai leidžia veiksmingiau ginti pažeistas teises. CPK 435 str. 2 d. numatyta, kad teismas nutartimi atsisako priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, jeigu yra šio Kodekso 137 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, jeigu pareiškimas neatitinka šio Kodekso 431 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų leistinumo reikalavimų arba jeigu pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas.
Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentu, kad Civilinio proceso kodekso XXIII skyriaus, reglamentuojančio bylų dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjimo ypatumus, normos nenumato tiesioginio draudimo išduoti teismo įsakymą dėl kreditoriaus reikalavimų dalies, todėl siekiant išspręsti ginčijamą klausimą būtina sistemiškai išanalizuoti minėto skyriaus nuostatas bei atsižvelgti į supaprastinto proceso tikslus.
Pažymėtina, kad sumarinio proceso tikslas – kuo mažesnėmis laiko, pastangų ir piniginėmis sąnaudomis bei kuo paprastesniu būdu išspręsti neginčijamų ir neprieštaraujančių įstatymams reikalavimų patvirtinimo ir išieškojimo klausimus. Tokio proceso galutinis rezultatas turi būti teismo įsakymo, esančio vykdomuoju dokumentu, išdavimas, teismui netikrinant jo pagrįstumo. Išsprendus ginčo situaciją kreditoriaus nurodomu būdu, t.y. priėmus teismo įsakymą dėl dalies pareiškimo reikalavimų, o kitą pareiškimo dalį (dėl aiškiai nepagrįstų reikalavimų) atsisakius priimti, kreditoriui atsirastų galimybė pateikti atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškimo dalį (CPK 435 str. 2 d.). Vadinasi, galima situacija, kai iš esmės vieno pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo pagrindu teismas priimtų du atskirus procesinius dokumentus ir taip vėliau vyktų du procesai – išieškojimo ir apeliacijos, o aukštesnės instancijos teismui panaikinus tokią nutartį, galimi ir du išieškojimo procesai (dėl teismo įsakymo ir dėl bylinėjimosi išlaidų). Akivaizdu, kad toks procesas neatitiktų sumarinio proceso tikslų.
Taigi, šios aplinkybės, taip pat CPK XXIII skyriuje įtvirtinti reikalavimai teismo įsakyme nurodyti ne tik priteisiamą skolą, tačiau ir išvestinius reikalavimus (jei tokie buvo pareikšti) (CPK 436 str.), teismo įsakymo apskundimo teisės ribojimas (CPK 436 str. 7 d.), leidžia daryti išvadą, kad tuo atveju, jei visų pareiškimo reikalavimų patenkinimas pažeistų teisės aktais įtvirtintą teisinį reguliavimą, toks pareiškimas turi būti nepriimamas dėl jo aiškaus nepagrįstumo (CPK 435 str. 2 d.).
Kreditorius, pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo reikšdamas (nors ir vieną) aiškiai nepagrįstą reikalavimą, prisiima riziką netekti teisės supaprastintu būdu apsiginti galimai pažeistas ar pažeidžiamas materialines subjektines teises. Apeliantas vieną aiškiai nepagrįstą reikalavimą pareiškė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo.
Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis apelianto atskirojo skundo argumentais, nėra pagrindo, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 27 d. nutartis paliktina nepakeista, o kreditoriaus atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 338 str. teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 27 d. nutartį palikti nepakeistą.