Telšių apylinkės teismo įsakymas

2018-12-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1-864-971/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2018-12-12
Bylos Nr.
1-864-971/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Kristina Sušinskaitė
Kaltinamasis
J. V.
Baudžiamoji byla Nr. 1-864-971/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-50749-2018-9Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.2.4.6.2; 2.12.1.4.
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 12 d.Telšiai

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėja Kristina Sušinskaitė išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje:

J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išsituokusi, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ valytoja, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. V. 2018-10-21 apie 16.30 val., būdama namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tarp jos ir sugyventinio S. P. kilusio konflikto metu, tyčia spirdama vieną kartą S. P. į veido sritį, į kairįjį žandą, bei suduodama vieną smūgį ramsčiu (medine lazda) į kairįjį žandą, sukėlė savo šeimos nariui sugyventiniui S. P. fizinį skausmą.

Kaltinamoji J. V., apklausta kaip įtariamoji, kalta prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2018-10-21, į vakaro pusę, grįžo namo išgėrusi. Įėjusi į vidų, pamatė, kad sugyventinis S. P. sėdi apsikabinęs jos dukrą. Ją pamačiusi, dukra iš karto paėmė savo vaiką ir išėjo, o sugyventinis kažką pasakė ir norėjo taip pat bėgti į lauką, bet ji jo neišleido. Tada S. P. ją pastūmė norėdamas praeiti, o ji sugriebė vyrą už sprando ir laikė prirėmusi prie sienos. Neprisimena, kad būtų spyrusi sugyventiniui koja į veido sritį, o į žandą galėjo suduoti, kai laikė sugyventinį prirėmusi prie sienos alkūne. S. P. su lazda nesudavė. Savo veiksmais S. P. fizinio skausmo nenorėjo sukelti, gailisi dėl savo veiksmų (b. l. 79-80, 83).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios kaltė, padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 140 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais.

Nukentėjusysis S. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018-10-21 jam būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), grįžo akivaizdžiai neblaivi sugyventinė J. V. Įėjusi į kambarį, sugyventinė koja spyrė jam į kairį žandą. Kadangi sugyventinė elgėsi agresyviai, vėl bandė jam įspirti, jis ėmė bėgti į lauką. Sugyventinė jį pasivijo pirmame aukšte ir pasiėmusi kaimynei O. B. priklausantį ramstį trenkė juo jam vieną kartą į kairį žandą. Tokiais veiksmais sugyventinė sukėlė jam fizinį skausmą (b. l. 10-14).

Liudytoja O. B. parodė, kad tą vakarą jai būnant savo kambaryje pas ją atėjo J. V. dukra V. su savo dukra. Tuomet ji išgirdo triukšmą pas J. kambaryje. V. jai sakė užsirakinti duris, bet ji nuėjo į bendro naudojimo virtuvę ir tuo metu iš savo kambario išėjo J. ir S. Jie tarpusavyje konfliktavo. Tada pamatė, kad J. ir S. turi paėmę jos lazdą ir bandė ją vienas iš kito paimti. Liepė jiems ramintis, išsigandusi konflikto nuėjo į savo kambarį ir užsirakino duris, lazdos nepaėmė. Kas vyko po to, nematė ir negirdėjo (b. l. 41-42).

Liudytoja V. V. parodė, kad 2018-10-21 ji buvo nuėjus pas savo mamą J. V., gyvenančią (duomenys neskelbtini). Namuose buvo tik patėvis, mama grįžo apie 16.30 val. Mama buvo neblaivi, patėvis pasakęs, kad ji gali pradėti „blūdyti“, todėl pasiėmė vaiką ir išėjo pas kaimynę O. B. Būdama pas kaimynę girdėjo, kad patėvis šaukė „raminkis, ką čia dirbi?“. Tada įėjo į kambarį ir pamatė, kad mama rankomis yra prispaudusi patėvį, kuris sėdėjo lovoje. Pasakė mamai ramintis, tada mama paleido patėvį ir plūsdamasi pradėjo pulti ant jos, bandė spirti iš kojos, tačiau nepataikė. Ji pabėgo pas kaimynę, o mama vėl pradėjo pulti ant patėvio. To nematė, tačiau girdėjo, kad patėvis šaukė „paleisk mane“, mama jam šaukė „geruoju eik į kambarį“. Kaip suprato, netrukus patėvis pabėgo į lauką (b. l. 44-45).

Iš tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje nustatyta, kad S. P. nurodė, kad prieš jį smurtavo sugyventinė, spyrė į kairį žandą, vėliau į tą patį žandą trenkė ramsčiu. Sulaikoma J. V. elgėsi agresyviai ir neadekvačiai. Prieš moterį teko panaudoti fizinę jėgą, suneriant rankas už nugaros bei uždėti antrankius (b. l. 9).

Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo nustatyta, kad buvo apklaustas nukentėjusysis S. P. ir apžiūrėta įvykio vieta – gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Name ant laiptų, vedančių į antrą namo aukštą, matosi numesta medinė lazda, kuri buvo paimta iš įvykio vietos (b. l. 10-22).

Iš asmens apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas S. P. ir nustatyta, kad S. P. sužalotas kairys žandas, apžiūrint žandą matomas paraudimas, patinimas (b. l. 23-27).

Iš daiktų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėta juodos spalvos medinė lazdelė, paimta iš įvykio vietos (b. l. 46-47).

Iš alkotesterio parodymų matyti, kad 2018-10-21 18 val. 32 min. J. V. nustatytas 1,45 promilių, o S. P. ir V. V. 2018-10-21 buvo blaivūs (b. 1. 38, 39).

Nors kaltinamoji teigia, kad nukentėjusiajam nespyrė ir lazda netrenkė į veido sritį, o galėjo tik suduoti vieną kartą nukentėjusiajam į veidą netyčia alkūne, tokius kaltinamosios parodymus teismas vertina kritiškai, kaip bandymą pasiteisinti ir sušvelninti savo atsakomybę. Kaltinamoji pripažino, kad sugriebė S. P. už sprando, laikė jį prirėmusi prie sienos, buvo pasiėmusi kaimynės lazdą. Nukentėjusysis kategoriškai nurodė, kad J. V., spyrė jam vieną kartą į kairį žandą, vėliau sudavė į tą patį žandą lazda. Nukentėjusysis įvykio metu buvo blaivus (b. l. 39). Be to, iš asmens apžiūros protokolo matyti, kad S. P. buvo sužalotas kairės pusės žandas – žandas paraudęs, patinęs, kas neabejotinai patvirtina buvus fizinį kontaktą. Teismas neturi pagrindo netikėti tokiais nukentėjusiojo parodymais, kuriuos iš dalies patvirtina ir liudytojų parodymai. Liudytoja O. B. patvirtino, kad J. V. konfliktavo su sugyventiniu S. P., bandė atimti lazdą vienas iš kito. Liudytoja V. V. taip pat patvirtino, kad kaltinamoji buvo agresyviai nusiteikusi, konfliktavo su nukentėjusiuoju, matė, kad J. V. buvo prispaudusi rankomis ant lovos sėdintį S. P., bandė ir jai (V. V.) įspirti iš kojos. Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad J. V., smurtaudama savo sugyventinio S. P. atžvilgiu – įspirdama vieną kartą į kairįjį žandą bei suduodama jam lazda į kairįjį žandą, sukėlė S. P. fizinį skausmą, smurto panaudojimo aplinkybės rodo J. V. tyčinį veiksmų pobūdį, todėl veika kvalifikuotina pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį, nes atitinka šiame straipsnyje įtvirtintus nusikalstamos veikos sudėties požymius.

Nors pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu buvo nurodyta kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltinamosios prisipažinimas ir gailestis dėl padarytos veikos (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.), tačiau pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai kaltininkas pripažįsta visas esmines kvalifikacijai reikšmingas objektyvias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir tai daro neverčiamas surinktų byloje įrodymų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-638/2010, 2K-106/2011 ir kt.). Nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos nustatomas tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, bet kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-276/2006, 2K-259/2009, 2K-327/2010, 2K-123/2011, 2K-7-54-677/2015). Šiuo atveju dalinio kaltinamosios prisipažinimo nėra pagrindo vertinti kaip jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Kaltinamosios atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką ji padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (LR BK 54 str.), atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę. J. V. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą žmogaus sveikatai, anksčiau neteista, tačiau ne kartą bausta administracine tvarka už įvairius nusižengimus. Teismo vertinimu, kaltinamoji savo elgesio pakankamai kritiškai nevertina, tačiau šiuo atveju atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamoji dirba, nukentėjusysis civilinio ieškinio nereiškia, žalos atlyginti neprašo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai, kaip pirmą kartą teisiamai, paskyrus LR BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą viešųjų darbų bausmę, mažesnę nei vidurkis.

Į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikiname sulaikyme išbūtas laikas (b. l. 84-85).

J. V. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo S. P., nebendrauti ir neieškoti ryšių su juo bei nesilankyti jo gyvenamojoje vietoje, paliktina iki bausmės vykdymo pradžios (b. l. 87-89).

Civilinio ieškinio byloje nėra.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – medinė lazda, saugoma Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktinių įrodymų saugojimo kameroje pagal kvitą Nr. 0002409, sunaikintina (LR BPK 94 str. 1 d. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

J. V. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti bausmę – 4 (keturis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis LR BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018-10-21 iki 2018-10-22 (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.

J. V. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo S. P., nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiuoju, nesilankyti jo gyvenamojoje vietoje – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – medinę lazdą, saugomą Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktinių įrodymų saugojimo kameroje pagal kvitą Nr. 0002409, sunaikinti.

Išaiškinti J. V., kad nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Kristina Sušinskaitė