- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-05
- Bylos Nr.
- 2-323-178/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02795-2011-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Poškus
- Ieškovas
- A. B.
- Atsakovas
- akcinei bendrovei DnB bankui
- Kategorijos
- 99.1.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 10 d. nutarties, kuria atmestas prašymas dėl žyminio mokesčio grąžinimo, civilinėje byloje Nr. 2-2322-275/2012 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovui akcinei bendrovei DnB bankui dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas A. B. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su prašymu grąžinti ieškovui 21 922,70 Lt permokėtą žyminio mokesčio sumą (t. 5, b.l. 163-164). Nurodė, kad ieškovas 2011 m. spalio 7 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir nuostolių atlyginimo bei sumokėjo maksimalią 30 000 Lt žyminio mokesčio sumą, ieškinio kainą nurodant pagal ginčijamų sandorių kainos bendrą vertinę išraišką 22‘542‘915,13 Lt. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. balandžio 16 d. sprendimu ieškinį tenkino, tačiau Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimas ir papildomas sprendimas panaikinti ir byla išnagrinėta iš esmės – ieškinys atmestas. Ieškovas pateikė kasacinį skundą, sumokėjo 12 010 Lt žyminį mokestį, nes sandorius pripažinus negaliojančiais ieškovo prašoma priteisti suma, kurią atsakovas turėtų grąžinti iš negaliojančių sandorių, kasacinio skundo padavimo metu sudarė 801 030,04 Lt. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 9 d. nutartimi apeliacinės instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas. Ieškovo teigimu, peržiūrint patirtas bylinėjimosi išlaidas pastebėta, kad kreipiantis į pirmosios instancijos teismą buvo permokėta žyminio mokesčio suma, nes turėjo būti sumokėta ne 30 000 Lt, o 8 077,30 Lt. Pagal CPK 85 straipsnio 1 dalies 11 punktą ieškinio kaina pripažįstant sandorius negaliojančiais yra skaičiuojama nuo grąžintinų sumų, o pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovo naudai iš atsakovo grąžinti pagal negaliojančius sandorius 407 730,16 Lt. Ieškovo teigimu, jis sumokėjo žyminio mokesčio daugiau, negu numato įstatymas, todėl prašo sugrąžinti jam 21 922,70 Lt žyminio mokesčio permoką (CPK 87 str. 1 d. 1 p.).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2014 m. lapkričio 10 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl žyminio mokesčio grąžinimo atmetė (t. 5, b.l. 186-189). Teismas nurodė, kad žyminio mokesčio dydžio klausimas išspręstas Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimu, priteisiant iš ieškovo atsakovui 30 000 Lt žyminio mokesčio, sumokėto paduodant atsakovui apeliacinį skundą. Teismui pripažinus, kad žyminio mokesčio byloje buvo sumokėta tiek pateikiant ieškinį, tiek apeliacinį skundą daugiau, negu numato įstatymai, tuo būtų daroma išvada dėl apeliacinės instancijos teismo sprendimo pagrįstumo. Todėl aukštesnės instancijos teismo sprendimo išvadų vertinimas kaip nepagrįstų, sprendžiant prašymus dėl žyminio mokesčio grąžinimo, nėra galimas (CPK 18 str.).
Ieškovas, pateikdamas ieškinį, nenurodė, kokios turtinės naudos siekia gauti, pripažinus negaliojančiomis Skolinimo obligacijų apmokėjimo sutartį ir jos pakeitimus, obligacijų pasirašymo sutartis bei kreditavimo sutartis. Teismas pripažino, kad ieškovui prašant pripažinti negaliojančia 2007 m. rugpjūčio 13 d. Skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartį, patenkinus šį reikalavimą, ieškovas įgytų teisę susigrąžinti iš banko kredito palūkanas, sumokėtas ieškovo bankui, t. y. 2 601 731,10 Lt. Šią sumą ieškovas sumokėjo, pasiskolindamas iš banko 2010 m. kovo 26 d. bei 2010 m. rugpjūčio 25 d. kreditavimo sutartimis, tačiau jis neprašė priteisti šios sumos iš atsakovo. Teismas sprendė, kad tai nėra atsakovo grąžintina suma ieškovui, todėl nuo jos neskaičiuojamas žyminis mokestis. Pagal 2010 m. kovo 26 d. sutartį ieškovui suteiktas kreditas 520 265,18 Eur, nustatyta 3,64 proc. metinės palūkanos iki 2010 m. gegužės mėn. paskutinės dienos, o toliau nustatyta kintama palūkanų norma, kredito grąžinimo terminas 2025 m. balandžio 30 d. Pagal 2010 m. rugpjūčio 25 d. kreditavimo sutartį suteiktas 175 305,87 Eur kreditas, nustatant 3,89 proc. metines palūkanas iki 2010 m. rugpjūčio mėn. paskutinės dienos, vėlesniam laikotarpiui nustatant kintamą palūkanų normą, nustatant galutinį kredito grąžinimo terminą 2025 m. rugsėjo 26 d. Pateikdamas ieškinį ir patikslintą ieškinį, ieškovas prašė priteisti nuostolius, kurie jam atsirado mokant bankui palūkanas pagal kredito sutartis ir grąžinus dalinai kreditą pagal šias sutartis iki ieškinio padavimo dienos. Tai, kad ieškovas reiškė reikalavimus ne tik priteisti jam ieškinio ir patikslinto ieškinio padavimo dienai atsiradusius nuostolius dėl įvykdytų mokėjimų pagal kredito sutartis, bet ir siekė, kad kredito sutartys būtų pripažintos negaliojančiomis ir jam atsirastų teisė negrąžinti kredito bei nemokėti palūkanų, teismo vertinimu, reiškia, kad atsakovo ieškovui grąžintina suma būtų tokia, kokią ieškovas turės ateityje sumokėti pagal kredito sutartį atsakovui. Todėl ieškovas, prašydamas pripažinti 2010 m. kovo 26 d. bei 2010 m. rugpjūčio 25 d. kredito sutartis negaliojančiomis, siekia, kad jam neliktų pareigos grąžinti gautą kreditą pagal kredito sutartis bei pareigos mokėti jose nustatytas palūkanas, taip pat siekia restitucijos ne tik dalyje sumų, kurias jis sumokėjo bankui, tačiau ir toje dalyje, kurią ateityje turėtų sumokėti bankui. Todėl ieškinio sumą sudaro ne tik prašoma priteisti jau sumokėta suma, bet ir turtinis reikalavimas nutraukti ieškovo pareigą, nustatytą sutartimi, bankui. Kadangi ieškovas, ginčydamas sandorius, siekia paneigti jam tenkančią sutartinę prievolę mokėti kreditą ir palūkanas, ieškinio sumą sudaro kredito suma ir sumokėtos bei mokėtinos palūkanos. Bendra kredito suma 695 571,05 Eur (2 401 667,72 Lt), palūkanos, kurios buvo priskaičiuotos mokėti ieškovui ir sumokėtos 2011 m. lapkričio 7 d. 40 426,42 Eur (139 519,66 Lt). Bendra suma, kurios mokėjimo bankui pareigą ginčijo ieškovas, ieškinio padavimo laikotarpiu buvo 2 541 187,38 Lt. Be to, prašė ieškovas priteisti išlaidas, atsiradusias dėl sutarčių sudarymo 20 683 Lt, t. y. turtinių reikalavimų suma sudarė 2 561 870,38 Lt, o žyminis mokestis nuo šios sumos ieškinio pateikimo dienai sudarė 29 618,70 Lt. Atsakovas nepateikė duomenų, kokią turtinę naudą siekė gauti ieškovas, pateikdamas ieškinį, todėl šią sumą nustato teismas, darydamas išvadą, kad byloje ieškovo turtiniai reikalavimai buvo bendrai 2 680 601,10 Lt sumai (patikslinus ieškovui ieškinį), nuo šio sumos turėjo būti sumokėtas didesnis nei 30 000 Lt mokestis. Kadangi ieškinio ir patikslinto ieškinio pateikimo dienai tai buvo maksimalus mokėtinas žyminis mokestis, todėl papildomas mokestis už pateiktą patikslintą ieškinį nebuvo reikalaujamas (CPK 80 str. 1 d. 1 p.). Padarius išvadą, kad ieškovo mokėtinas žyminis mokestis byloje sudarė 30 000 Lt, nėra pagrindo grąžinti jam šio mokesčio dalies. Darydamas išvadą dėl žyminio mokesčio dydžio, teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2013, kurioje padaryta išvada, kad ieškovui siekiant paneigti jam tenkančią sutartinę prievolę mokėti palūkanas, žyminis mokestis nustatomas nuo sumos, kuriai mokėti atsiradusią prievolę siekia paneigti ieškovas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas A. B. (toliau – apeliantas) prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 10 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl permokėto žyminio mokesčio patenkinti (t. 5, b.l. 192-193). Atskirasis skundas grindžiamas žemiau nurodytais argumentais.
Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir apelianto pareikštas prašymas grąžinti permokėtą ieškinio padavimo metu žyminį mokestį yra nesusiję. Ginčijamų sandorių suma sudarė 22 542 915,13 Lt, todėl apeliantas sumokėjo maksimalaus dydžio (30 000 Lt) žyminį mokestį nuo ginčijamų sandorių sumos pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Tačiau žyminį mokestį reikėjo mokėti nuo prašomos priteisti pagal restituciją pripažinus sandorius negaliojančiais sumos (CPK 85 str. 1 d. 11 p.). Todėl permokėta mokesčio suma kreipiantis į pirmosios instancijos teismą, turėjo būti ne 30 000 Lt, o 8 077,30 Lt. Kadangi pirmosios instancijos teismas priteisė apelianto naudai iš atsakovo grąžinti pagal negaliojančius sandorius 407 730,16 Lt, tai ir žyminio mokesčio suma turėjo būti perskaičiuota ir apeliantui grąžinta permokėta suma. Pateikdamas kasacinį skundą, apeliantas (kasatorius) sumokėjo žyminį mokestį ne nuo ginčo sandorių kainos, o nuo prašomos priteisti pagal restituciją sumos, t. y. 12 010 Lt žyminį mokestį, nes apelianto prašoma priteisti suma, kurią turėtų atsakovas grąžinti sandorius pripažinus negaliojančiais, kasacinio skundo padavimo metu sudarė 801 030,04 Lt. Kitoje analogiškoje civilinėje byloje Nr. 2-2668-262/2013 2014 m. lapkričio 7 d. nutartimi, jau išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka ir panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, ieškovo prašymu pirmosios instancijos teismas grąžino permokėtą sumą ieškovui, kuris turėjo mokėti žyminį mokestį ne nuo ginčijamų sandorių kainos, o nuo prašomų sugrąžinti sumokėtų palūkanų. Be to, dėl žyminio mokesčio dydžio sumos apskaičiavimo tokioje byloje, kur ieškovas ginčija sandorius ir prašo priteisti iš atsakovo jam perduotą turtą, pasisakė ir Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. vasario 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-397/2014. Nesutiktina su skundžiamos nutarties motyvais, kad žyminis mokestis turėjo būti mokamas nuo ginčijamų sandorių kainos, nes visiškai aišku, kad apeliantas siekė susigrąžinti pagal sandorius sumokėtas palūkanas, t. y. turtą, nes pripažinus sandorius negaliojančiais pagal restituciją iš atsakovo apeliantui sugrįžtų tik apelianto sumokėtų palūkanų dalis ir išlaidos ginčo sandoriams sudaryti. Net jei vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis, kurios nurodytos skundžiamojoje nutartyje, atkreiptinas dėmesys, kad tuo metu dar CPK 85 straipsnio 1 dalies 11 punkto norma nebuvo priimta, todėl teismai galimai kitaip aiškino žyminio mokesčio apskaičiavimą. Vadovaujantis ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2013, žyminis mokestis vis tiek yra permokėtas, nes apelianto ir atsakovo kredito sutarčių sumai 695 571,05 Eur (2 401 667,70 Lt) tenkantis žyminis mokestis būtų 28 016,67 Lt.
Atsiliepimas
Atsakovas AB DnB bankas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 10 d. nutartį palikti nepakeistą (t. 5, b.l. 197-199). Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Pagal pareikštus apelianto reikalavimus, jeigu ieškinys būtų patenkintas, atsakovas būtų turėjęs grąžinti apeliantui pagal 2007 m. rugpjūčio 13 d. Skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartį gautas palūkanas 753 513,43 Eur (2 601 731,10 Lt), taip pat pagal 2010 m. kovo 26 d. ir 2010 m. rugpjūčio 25 d. kreditavimo sutartis gautas palūkanas, 19 603 Lt turto draudimo įmoką bei 330 Lt hipotekos registravimo išlaidas. Todėl vien tik reikalavimas, susijęs su pripažinimu negaliojančia 2007 m. rugpjūčio 13 d. Skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartį, apmokestinamas 30 000 Lt žyminio mokesčio suma. Apeliantas skunde nurodo, kad siekė susigrąžinti pagal sandorius sumokėtas palūkanas, tačiau nenurodo teisingų duomenų, t. y. kiek kredito palūkanų pagal 2007 m. rugpjūčio 13 d. sandorį buvo sumokėjęs bankui. Apeliantas be pagrindo skundą grindžia aplinkybe, kad Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 16 d. sprendimu ir 2012 m. gegužės 15 d. papildomu sprendimu buvo priteista 407 730,16 Lt suma, nes šie pirmosios instancijos teismo sprendimai panaikinti. Be to, teismas neteisingai vertino įrodymų arba jų nevertino, todėl klaidingai manė, kad apeliantas buvo sumokėjęs bankui mažesnę palūkanų sumą nei realiai sumokėjo 753 513,43 Eur (2 601 731,10 Lt). Pridėjus apelianto iki ieškinio patiekimo bankui sumokėtas palūkanas pagal 2010 m. kovo 26 d. kreditavimo sutartį 32 115,97 Lt Eur, pagal 2010 m. rugpjūčio 25 d. kreditavimo sutartį 8 310,45 Eur, reikalavimą priteisti 19 603 Lt turto draudimo įmoką, 330 Lt hipotekos registravimo išlaidas, minėta 753 513,43 Eur (2 601 731,10 Lt) suma dar labiau padidėja. Be to, atsakovas, teikdamas apeliacinį skundą, būtent taip paskaičiavo žyminį mokestį, o Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimu šis žyminio mokesčio skaičiavimas buvo pripažintas teisingu ir iš apelianto atsakovo naudai priteista 30 000 Lt žyminio mokesčio suma.Apelianto argumentas, kad teikdamas kasacinį skundą sumokėjo 12 010 Lt negali pakeisti CPK 85 straipsnio 1 dalies 11 punkto bei CPK 80 straipsnio nuostatų. Atsakovo teigimu, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas neatkreipė pakankamo dėmesio į apelianto sumokėto (teikiant kasacinį skundą) žyminio mokesčio dydį, todėl apeliantas išvengė pilno žyminio mokesčio sumos sumokėjimo. Pasinaudoti šia aplinkybe ir dėl to susigrąžinti 21 922,70 Lt iš valstybės to, ko ir taip neprimokėjo, būtų neteisinga, neprotinga bei nesąžininga. Apeliantas be pagrindo skundą grindžia Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nutartimi, nes ši nutartis patvirtina atsakovo, o ne apelianto poziciją.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas prašymas grąžinti permokėtą žyminį mokestį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Atskirasis skundas netenkintinas.
CPK 87 straipsnis numato atvejus, kada grąžinamas sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis, inter alia kai sumokėta daugiau žyminio mokesčio, negu numato įstatymai (CPK 87 str. 1 d. 1 p.). Apeliantas prašo grąžinti 21 922,70 Lt permokėtą žyminio mokesčio sumą, nes pagal CPK 85 straipsnio 1 dalies 11 punktą žyminį mokestį paduodant ieškinį reikėjo mokėti nuo prašomos priteisti, pripažinus sandorius negaliojančiais, pagal restituciją sumos. Todėl, anot apelianto, mokesčio suma kreipiantis į pirmosios instancijos teismą turėjo būti ne 30 000 Lt, o 8 077,30 Lt. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškinio ir patikslinto ieškinio pateikimo dienai mokėtinas žyminis mokestis buvo 30 000 Lt, sprendė, kad nėra pagrindo grąžinti apelianto prašomos mokesčio dalies. Apeliacinės instancijos teismas su šia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka.
Byloje nustatyta, kad apeliantas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2007 m. rugpjūčio 13 d. atsakovo ir apelianto sudarytą Skolinimo obligacijų apmokėjimo sutartį Nr. 2300/32 ir jos 2007 m. gruodžio 12 d. pakeitimą Nr. 23003-32/1 bei 2008 m. rugsėjo 5 d. pakeitimą Nr. 2300/32/2; 2) pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento 2007 m. rugpjūčio 13 d. atsakovo ir apelianto sudarytas 4 obligacijų pasirašymo sutartis, kurios buvo susietos su akcijomis: sutartis Nr. 5/2007- su pasaulio akcijomis susietos obligacijos; sutartis Nr. 27/2007 - su kylančių šalių akcijomis susietos obligacijos; sutartis Nr. 27/2007 - su pasaulio akcijomis susietos obligacijos; sutartis Nr. 2/2007- su žaliavų kainomis susietos obligacijos; 3) pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2010 m. kovo 26 d. atsakovo ir apelianto sudarytą kreditavimo sutartį Nr. K-2300-2010-19; 4) pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2010 m. rugpjūčio 25 d. atsakovo ir apelianto sudarytą kreditavimo sutartį Nr. K-2300-2010-67; 5) priteisti iš atsakovo 407 730,15 Lt nuostolių; 5 proc. metinių procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas už pareikštą ieškinį sumokėjo maksimalaus dydžio žyminį mokestį – 30 000 Lt (t. 1, b.l. 12) (CPK 80 str. 1 d. 1 p.).
Sutiktina su apeliantu, kad nagrinėjamu atveju už pareikštą ieškinį mokėtina žyminio mokesčio suma nustatytina vadovaujantis CPK 85 straipsnio 1 dalies 11 punktu, reglamentuojančiu, kad bylose dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ieškinio suma nustatoma pagal atsakovo grąžintinas sumas arba atsakovo grąžintino turto rinkos vertę, jeigu pripažinus sandorį negaliojančiu būtų taikoma restitucija. Taigi, nustatant mokėtino žyminio mokesčio sumą, atsižvelgtina į apelianto pareikštus ieškinio reikalavimus, įvertinant atsirasiančias teisines pasekmes jų tenkinimo atveju.
Apeliantas pirmu ieškinio reikalavimu prašė pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2007 m. rugpjūčio 13 d. atsakovo ir apelianto sudarytą Skolinimo obligacijų apmokėjimo sutartį Nr. 2300/32 ir jos 2007 m. gruodžio 12 d. pakeitimą Nr. 23003-32/1 bei 2008 m. rugsėjo 5 d. pakeitimą Nr. 2300/32/2. Todėl atsakovas, teismui pripažinus šį apelianto reikalavimą pagrįstu ir panaikinus minėtą sandorį, būtų turėjęs grąžinti apeliantui pagal 2007 m. rugpjūčio 13 d. Skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartį gautas palūkanas. Tai, kad apeliantas siekė susigrąžinti pagal sudarytus sandorius sumokėtas palūkanas, patvirtina ir atskirajame skunde jo paties išdėstyti argumentai. Iš byloje esančios atsakovo 2011 m. lapkričio 7 d. pažymos matyti, kad pagal 2007 m. rugpjūčio 13 d. Skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartį apeliantas yra sumokėjęs 753 513,43 Eur (2 601 731,10 Lt) palūkanų (t. 1, b.l. 249). Todėl teismui pripažinus šį sandorį negaliojančiu, atsakovas būtų turėjęs grąžinti apeliantui 753 513,43 Eur (2 601 731,10 Lt) sumokėtų palūkanų. Vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu žyminio mokesčio apskaičiavimo būdu, matyti, kad vien už šį (pirmąjį) ieškinio reikalavimą apelianto mokėtinas žyminis mokestis sudaro 30 017,31 Lt. Dėl to apelianto prašymas grąžinti žyminio mokesčio dalį negali būti laikomas pagrįstu, nes jau vien reikalavimas pripažinti negaliojančia 2007 m. rugpjūčio 13 d. Skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartį, turėjo būti apmokestinamas maksimalia žyminio mokesčio suma (CPK 80 str. 1 d. 1 p.). Šiame kontekste pastebėtina, kad apeliantas pareikštu ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiomis dar ir 2010 m. kovo 26 d. bei 2010 m. rugpjūčio 25 d. kreditavimo sutartis, pagal kurias apeliantas yra sumokėjęs atitinkamai 32 115,97 Eur ir 8 310,45 Eur palūkanų (t. 1, b.l. 249). Todėl nustatant žyminio mokesčio sumą pagal atsakovo grąžintinas sumas (CPK 85 str. 1 d. 11 p.), dar turėtų būti įvertinamos ir pagal minėtas kreditavimo sutartis sumokėtos palūkanos bei apelianto patirti nuostoliai, susiję su ginčo sandorių sudarymu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantas visiškai nepagrįstai vadovaujasi pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo apelianto naudai iš atsakovo buvo priteista (grąžinta) pagal negaliojančiais pripažintus sandorius 407 730,16 Lt suma, nes šis pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacinės instancijos teismo panaikintas. Kiti atskirojo skundo argumentai dėl paminėtų motyvų nėra reikšmingi klausimo išsprendimui.
Remiantis išdėstytu, Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 10 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Atsakovas prašė priteisti iš apelianto 605 Lt (175,22 Eur) išlaidų advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Vadovaujantis CPK 98 straipsniu ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 8.15 punktu, išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo dydis mažintinas, priteisiant iš apelianto atsakovo naudai 150 Eur išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo A. B. (duomenys neskelbtini) atsakovui akcinei bendrovei DNB bankas (duomenys neskelbtini) 150 Eur išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.