Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų J. G. ir V. G. ieškinį atsakovui G. G. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu bei patikslintu ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovo G. G. ieškovų, turinčių solidarią reikalavimo teisę, J. G. ir V. G. naudai bendroje sumoje 16152,00 Eur skolą, 5 % metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje ir patikslintame ieškinyje nurodė, kad 2016 m. susitarė su atsakovu, kad jis parduos ieškovams du žemės sklypus: (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 14900 Eur) ir (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 15800 Eur). Abu sklypai buvo įregistruoti A. V. G. vardu. Kadangi atsakovas neturėjo pinigų dokumentų tvarkymui, pragyvenimui bei kitoms išlaidoms, susitarė, kad ieškovai investuos savo asmenines lėšas už dokumentų tvarkymą iki žemės sklypų pardavimo bei finansuos jo pragyvenimą, o pardavimo metu investuotų pinigų suma bus mažinamas galutinis atsiskaitymas už įgyjamą turtą. Atsakovui paskolinus pirmą pinigų sumą, ji buvo fiksuota 2016-08-21 skolos rašteliu. Piniginės lėšos buvo skolinamos atsakovui laikotarpiu nuo 2016-08-21 iki 2017-02-12. Atsakovas ieškovams buvo perdavęs visus su žemės sklypais bei gyvenamaisiais namais susijusius dokumentus. Ieškovai atliko aibę veiksmų ir skolino pinigus žemės sklypų įteisinimui. Kol nebuvo įteisintas gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), kurio baigtumas 60 proc., atsakovas negalėjo priimti palikimo ir atskirti žemės sklypų (duomenys neskelbtini). Kai gyvenamojo namo baigtumas pasiekė 100 proc., gyvenamojo namo registracija atlikta mirusiosios vardu. Tik atlikus šiuos veiksmus atsakovas galėjo priimti palikimą ir kartu paveldėti žemės sklypus. Tam buvo būtinos piniginės lėšos, kurių atsakovas neturėjo. Atsakovo motina buvo palaidota valstybės lėšomis. Atsakovas neatsako į telefono skambučius, vengia susitikti su ieškovais. Iki 2017-02-12 ieškovai vykdė visus atsakovo pavedimus ir prašymus skolinti pinigų įvairiems poreikiams ir dokumentų tvarkymui. Ieškovų lėšomis buvo atliktas žemės sklypų vertinimas, buvo likę tik sudaryti sandorį ir nustatyti galutinę likusio mokėjimo sumą už įgyjamus žemės sklypus. 2017-02-20 turėjo būti įformintas pirkimo-pardavimo sandoris. Atsakovui paveldėjimo teisės liudijimas buvo išduotas 2017-02-18. 2017-02-19 atsakovas nebeatsakė telefonu, nebendravo. Ieškovai kreipėsi pagalbos į advokatą, paaiškėjo, kad nekilnojamas turtas skubiai parduotas kitiems asmenims. Kadangi atsakovas gera valia sumokėti skolą ar perduoti nuosavybėn nekilnojamąjį turtą nevykdė, ieškovai kreipėsi į teismą dėl teismo įsakymo priėmimo, o po atsakovo prieštaravimų reiškią ieškinį. Atsakovo skolą sudaro 16152 Eur (e. bylos t. 3, b. l. 3-6).Dublike ieškovai nurodė, kad atsakovas dėl piktnaudžiavo alkoholiu ir neturėjo pinigų. Dėl to jis neturėjo galimybės priimti palikimo, atsiradusio po motinos mirties, bei atlikti kitų veiksmų. Visas išlaidas, susijusias su atsakovo palikimo priėmimu, sumokėjo ieškovai. Patvirtino, kad nebuvo ieškovų ir atsakovų rašytinio susitarimo dėl nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, tačiau buvo žodinis susitarimas, kad parduos du žemės sklypus. Skolinant atsakovui pinigines lėšas, niekuomet nebuvo prirašomos jokios sumos nei skaičių priekyje, nei gale. Įrašai buvo daryti paties atsakovo. Dokumentus, susijusius su žemės sklypais, turėjo ieškovai, visų dokumentų tvarkymai derinami su atsakovu, jis buvo vežamas į reikiamas institucijas pasirašyti ant paruoštų dokumentų. Atsakovas turi pareigą grąžinti raštelyje įrašytas nurodytas pinigų sumas. Nebuvo reikalaujama raštelyje įrašytų sumų grąžinti anksčiau, kadangi jos būtų įskaičiuotos į galutinę žemės sklypų pirkimo-pardavimo kainą (e. bylos t.3, b. l. 17-18).Teismo posėdžio metu ieškovė J. G. palaikė ieškinį, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad atsakovas yra giminaitis. Ieškovų valdoma žemė ir atsakovo motinos žemė turi bendrą ribą, todėl ieškovai norėjo įsigyti šiuos žemės sklypus. Po atsakovo motinos mirties 2016 m. birželio mėn. ieškovai žodžiu susitarė su atsakovu, kad jie pirks abu žemės sklypus, suderino sumą, vertindami už 1 arą 1000 Eur, ir susitarė, kad apmokės dalimis bei pasisiūlė sutvarkyti dokumentus. Kadangi ieškovo motinos namo statybos baigtumas buvo 60 proc., jie kreipėsi pas specialistus Garliavoje, kurie padarė namo planą, gavo leidimą. Po to kreipėsi į nekilnojamojo turto agentūrą „Capital“, kurie atliko abiejų atsakovo motinos žemės sklypų įvertinimą. Atsakovas vis ateidavo pas juos prašyti pinigų ir jie jam duodavo, tokiu būdu dalimis mokėjo pagal susitarimą už žemę. Ieškovai su atsakovu buvo pas notarą ir susitarė, kad ieškovas jiems parduos žemę kai paveldės, tada ieškovai jam sumokės likusią sutartos sumos dalį. Kai jie sutvarkė dokumentus ir gavo „bylutes“, apie 2016 m. rugsėjo mėnesį atsakovas jiems leido tvarkyti sodą. Jie atsakovo žemės sklype išpjovė sodą, privežė žemių, išlygino sklypą. Laukė, kol atsakovas gaus paveldėjimo teisės liudijimą ir susitarė su juo, kad 2017 kovo 20 dieną pas tą patį notarą sudarys pirkimo-pardavimo sutartį. Po 2017 m. vasario 15 d. atsakovas nebeatsakydavo telefonu, o po savaitės pats paskambino ir paprašė atidėti sutarties sudarymą. Atsakovas yra išgeriantis, todėl visi dokumentai buvo pas ieškovus. Ieškovai nuvyko pas notarą ir sužinojo, kad atsakovui yra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Kreipėsi teisinės pagalbos pas advokatą, antstolį ir gavo informaciją, kad atsakovo turtas parduotas. Ieškovė paaiškino, kad iki tol, kol gavo paveldėjimo teisės liudijimą, atsakovas ateidavo į ieškovų namus, jie duodavo jam pinigų, jis pinigus paimdavo ir pasirašydavo. Raštelyje nurodytos sumos, kai atsakovui buvo duoti grynieji pinigai arba nupirkta už tokią sumą jam maisto. Atsakovas visada pasirašė pats savo ranka, niekada nepasirašydavo raštelyje negavęs pinigų. Būdavo atvejų, kai atsakovas būdavo išgėręs, tačiau protaudavo. Atsakovo motinos A. V. G. palikimas buvo tvarkomas ieškovų lėšomis, taip pat ieškovų lėšomis buvo atlikti darbai žemės sklypuose ir sutvarkyti dokumentai, iš viso atsakovui buvo duota 16152 Eur. Vienas žemės sklypas buvo 13 arų, kitas – apie 16 arų ploto. Preliminari sutartis nebuvo sudaryta, nes šalys viena kitą gerai pažinojo, pasitikėjo, ieškovai tvarkė atsakovo dokumentus, turėjo dokumentų originalus, atsakovo ir ieškovės motinos buvo pusseserės. Žemės sklypų vertinimas buvo atliktas pagal notaro patarimą, kad atsakovui nereikėtų mokėti mokesčio valstybei. Už kiekvieną „bylutę“ jie sumokėjo po 100 Eur – šios sumos yra nurodytos raštelyje, tačiau kurios konkrečiai, negali pasakyti. Su atsakovu ieškovai susitarė, kad duos jam pinigų, kai prašo ir tokiu būdu jie sumokės už žemę, tas sumas įskaitys atsiskaitant už žemės sklypus (2017-10-11 teismo posėdžio garso įrašas 29:20 - 34:49). Likusią sumą turės sumokėti atsakovui, kai sudarys pirkimo-pardavimo sutartį. Kai atsakovui pirkdavo maistą, kvitus jam atiduodavo, kad patikėtų, kiek yra sumokėta. Atsakovas dažnai buvo girtas, kai jam duodavo pinigus ir maistą. Nurodė, kad atsakovas pas juos nedirbo nei sklype prie namo, nei kitoje žemėje. Paaiškino, kad negali detalizuoti paskolos rašte nurodytų sumų už žemių pirkimą, medžių pjovimą. Kvitų neturi, nes žemes pirko tiesiogiai iš vairuotojo, jam sumokėdavo sutuoktinis, ji sumų nežino. Sodą pjovė ieškovas su žentu, už šį darbą pinigai kaip skola į raštelį nėra įrašyti.(2017-10-11 teismo posėdis, garso įrašas 10:33 – 49:15; 2017-11-13 teismo posėdis, po pertraukos, garso įrašas 00:33- 04:22).Teismo posėdžio metu ieškovas V. G. palaikė ieškinį, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad atsakovui pinigų duodavo sutuoktinė - ieškovė J. G., jis tai matydavo, tačiau ne kiekvieną kartą. Atsakovas su ieškove buvo susitaręs dėl pinigų jam mokėjimo, abu pasirašė raštelį ir ieškovė su atsakovu „vedė buhalteriją“. Ieškovė su atsakovu buvo susitarę, kad parduos žemes. Jis su žentu ant atsakovo žemės užvežė 200 mašinų žemių, išpjovė sodą, išlygino sklypą. Šitaip paruošė abu atsakovo sklypus - pakėlė juos apie 1 metrą. Tvarkant atsakovo dokumentus, jis nuveždavo atsakovą ir į Garliavą, kur tvarkė namo dokumentus, ir pas notarą, ir kitur, nes atsakovas nežinojo, kur važiuoti, ir neturėjo kelionei bei dokumentų tvarkymui pinigų. Atsakovas tik pasirašydavo. Būdavo net gėda, atsakovas būdavo neblaivus, vos paeidavo. Žemės sklypų sutvarkymas, suvežant žemę, išlyginant sklypą, kainavo iš viso apie 5000 Eurų. Tuos pinigus sumokėjo ieškovai, samdė traktorius. Pinigų už darbus niekas neatidavė. Tos lėšos įeina į raštelyje nurodytas sumas, tačiau kurios tai sumos konkrečiai nurodyti negali. Žemės sklypus per 2-3 mėnesius baigė tvarkyti, 2016 m. rudenį apie rugsėjo-spalio mėn. (2017-10-11 teismo posėdis, po pertraukos, garso įrašas 00:10 – 11:52).Atsakovas pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad su patikslintu ieškiniu nesutinka, nes, jo nuomone, ieškinys yra nepagrįstas ir neįrodytas. Argumentavo, kad tarp jo ir ieškovų joks susitarimas dėl nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo nebuvo sudarytas. Nurodė, jog jis labai girtavo, neturėjo pinigų, dėl ko ieškovai yra kelis kartus jam davę po 10 ar 5 Eur, susitariant, kad už šiuos pinigus jis jiems atliks smulkius ūkio darbus. Ieškovai tik vieną kartą jam yra davę didesnę pinigų sumą – 50 Eur. Pripažino, kad per visą laiką ieškovai galėjo jam duoti iki 500 Eur. Atsakovas teigė, kad ieškovų pateiktas raštas, kuriame nurodyta, kad jis buvo pasiskolinęs 16152 Eur, yra suklastotas, nes tokių sumų ieškovai niekada jam neskolino ir jis nepasirašė, jog skolinosi iš ieškovų tokias sumas. Jo nuomone, minėtame rašte yra suklastotos sumos, prie paimtų pinigų sumos prirašant skaičius priekyje arba gale, be to suklastota dalis jo parašų, nes jis neėmė iš ieškovų pinigų nurodytomis datomis: 11.22 d., 12.09 d., 12.13 d., 12.14 d., 11.22 d., 12.28 d., 01.03 d., 01.05 d., 01.06 d., 01.12 d., 01.16 d., 01.17 d. (ėmė tik vieną kartą 10 Eur), 01.18 d., 01 22 d., 02.02 d., 02.07 d., 02.12 d. Jo nuomone, nė vienas žmogus jam nebūtų skolinęs tokių pinigų, nes jis nebūtų galėjęs atiduoti. Prašo pranešti prokuratūrai dėl ieškovų sukčiavimo. Ieškovų pateiktas raštas, atsakovo nuomone, neatitinka paskolos sutarčiai keliamų reikalavimų, nes rašte nėra užfiksuota įsipareigojimo grąžinti pinigus, nėra nurodyta pinigų grąžinimo tvarkos ir termino, iki kada jie turi būti grąžinti (e. bylos t. 3, b. l. 11-13).Triplike atsakovas prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad rašte nurodytos pinigų sumos jam niekada nebuvo perduotos, rašte nėra jo įsipareigojimo grąžinti, sumos yra prirašytos, jo parašai suklastoti. Tarp jo ir ieškovų nebuvo jokio susitarimo dėl nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo. Pripažino, kad jis stipriai gerdavo, dėl to ieškovai keletą kartų yra jam davę po 10 ar 5 Eur, vieną kartą – 50 Eur, susitariant, kad už tuos pinigus atliks smulkius ūkio darbus (e. bylos t. 3, b. l. 22-23).Teismo posėdyje atsakovas nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Paaiškino, kad po mamos mirties jautėsi pasimetęs. Gyveno iš pašalpų. Ieškovai žadėjo pirkti žemę, tačiau tai tęsėsi ilgai ir rezultatų nebuvo, apie kainą kalbos nebuvo. Ieškovai jam paskambindavo telefonu, jis pas juos atvažiuodavo ir imdavo iš jų po 5, 10, 50 Eur, pasirašydavo sąsiuvinyje. Reikėdavo padirbėti kažką, pagrėbti, sukasti daržą. Jokių susitarimų nebuvo. Parašą raštelyje dėdavo, kad gavo pinigų sumas, tai buvo sąsiuvinis. Kopijuotą raštelį matė, nurodė, kad prirašyta skaičių. Prirašyta ir priekyje ir pabaigoje, tokių sumų niekada jis neimdavo. Ne jo parašai yra pirmame lape: spalio 20 d. 1000 eurų, po to penki iš eilės: 16-tos, trys 17-tos, 18-tos ir 22-os. Niekada neėmė pinigų kelis kartus tą pačią dieną. Kai mirė mama, dokumentai nebuvo sutvarkyti palikimo priėmimui, bet jis tvarkėsi, važinėjo po instancijas, Statybų inspekciją, kuri yra užlipus į antrą aukštą iš Laisvės alėjos. Trūko paveldėjimo dokumentų, kad jis paveldėjo po mamos mirties. Tvarkėsi po mamos mirties, nes mama nebuvo iki galo sutvarkiusi dokumentų. Kreipėsi dėl dokumentų į priešgaisrinę tarnybą. Nepilnai 100 Eur kainavo dokumentų sutvarkymas. Registrų centre buvo prieš priimant palikimą. Registravimas kainavo gal 15 Eur. Ieškovai žadėjo pirkti žemę, bet nieko apie kainą galutinai nesiaiškino su jais. Pinigus imdavo iš ieškovų, nes jiems atlikdavo smulkius darbelius: daržą sukasti, pagrėbti, adresu (duomenys neskelbtini), kur gyvena ieškovai. Matė raštelyje žodį „paskolinau“, tai reiškia, kad atiduoti reikėjo. Iki mamos mirties nedirbo daugiau nei trejus metus, slaugė mamą, gyveno iš pašalpų. Palikimą priėmė 2016 spalio mėn., o žemę parduoti nusprendė ne ieškovams 2017 m. vasario mėn. Ieškovams nepasiūlė pirkti žemės, nes labai ilgai tęsėsi, jie neapsisprendė galutinai, ar pirks, ar ne. Apie kainą, už kurią galėtų pirkti ieškovai, kalbų nebuvo. Buvo įvardintos sumos 13 000 ir 14000 pernai, jis tą sumą už parduodamą žemę įvardino ieškovams. Jam priklausantys dokumentai pas ieškovus atsidūrė todėl, kad jie norėjo greičiau jam padėti susitvarkyti. Ieškovai iš dalies padėjo, bet ką padėjo konkrečiai negali pasakyti, padėjo dėl paveldėjimo. Dokumentus dėl žemės ieškovai padėjo tvarkyti, negali prisiminti tik kokius dokumentus. Buvo daromi žemės geodeziniai matavimai, kainavo virš 50 Eur. Daugiau nieko nebuvo daryta. Geodeziniai matavimai įregistruoti, kainavo 30 Eur. Žemės sklypuose darbai nebuvo atliekami, sklypai nebuvo tvarkomi. Kokia įmonė atliko geodezinius matavimus, nepamena. Raštelyje jis pasirašydavo dėl to, kad kažkiek imdavo skolos: 5, 10 ar 20 Eur. Kai pasirašinėdavo, tuo metu imdavo skolą, jis yra paskaičiavęs, iš viso 480 Eur skolos paėmė. Skolos ieškovams jis nėra atidavęs, žadėjo atiduoti ateity, kai parduos žemę. Skolos neatidavė, nes gavo ieškinį 16 tūkst. su viršum sumai. Nesupranta, iš kur toks ieškinys. Nurodė, kad jis gyvenime tokių pinigų neturėjo. Po mamos mirties žemės sklype buvo sodas, dabar nėra. Sodą išpjovė ieškovai. Ateityje jie žadėjo, kad pirks, kažką darys, bet jis jokio leidimo jiems nedavė. Jis gyvena gretimam sklype. Ieškovai dar atliko kitus darbus: privežė žemių, išlygino. Taip ieškovai dirbo maždaug porą savaičių. Žadėjo pirkti žemę, tai jie elgėsi kaip savo nuosavybėj. Jis prieštaravo dėl atliekamų darbų žodžiu. Į policiją nesikreipė, kad sodą pjauna, nes galvojo, kad ateityje ieškovai tikrai pirks žemę. Bet konkretaus susitarimo nebuvo, todėl jis pardavė žemę kitiems žmonėms. Dokumentus baigė tvarkyti, gavo paveldėjimo teisės liudijimą 2016 m. lapkričio mėnesį, o 2017 m. vasario mėn. jis sutarė su kitu pirkėju. Žemės sklypais naudotis ieškovams jis neleido. Ieškovai neprašė surašyti preliminarios sutarties. Žodį „paskolinau“ pamatė, kai gavo ieškinį, kai pasirašinėjo raštelį to žodžio nebuvo. Raštelyje padėdavo tik parašą, sumą įrašydavo ieškovai. Ieškovė yra antros eilės pusseserė. Bendravo su ieškovais tik tiek, kad sveikinosi. Skolinosi iš ieškovų pinigų todėl, kad žemės šalia, su jais dažnai matydavosi vasaros metu, kai jie atvažiuodavo. Jo nuomone, jis atidirbo ieškovams už pusė sumos, kurią skolinosi – 240 Eur. Nurodė, kad ieškovams negražino pinigų už žemių užvežimą, sklypo tvarkymą. Ieškovai žolės nepjovė. Kiek kainavo sklypo lyginimo darbai nežino, nes ne jis mokėjo. Teismui pasiūlius pateikti įrodymus, kad tai ne jo parašai, nurodė, kad įrodymų pateikti neturi iš ko. Ginčija tik nurodytus parašus, kitus parašus pripažįsta. Kas galėjo už jį pasirašyti, nežino (2017-11-13 teismo posėdis, garso įrašas 01:44 – 37:24).Liudytoja B. B. parodė, kad atsakovo G. G. mama kreipėsi į UAB „Paulimatas“, tačiau iki galo dokumentų nesusitvarkė. Po A. V. G. mirties dėl A. V. G. gyvenamojo namo pridavimo kreipėsi J. G., nes G. G. reikėjo paveldėti. Užsakymą pasirašė atsakovas G. G.. Už visus darbus pinigus apmokėjo J. G., tačiau kokia tai buvo suma, nurodyti negali, nes neatsimena. Liudytoja nurodė, kad turi kvitą tik 280 Eur sumai. Ji suprato, kad J. G. padeda G. G.. Kvitas buvo išrašytas už namo pridavimą, nes ji atliko tarpininkavimo paslaugas ir pagal J. G., ir pagal atsakovo prašymą. Sutartyje nebuvo įrašyta, kad bus suteiktos tarpininkavimo paslaugos, įrašyta tik įsipareigojimas atlikti kadastrinius matavimus ( 2018-01-18 teismo posėdžio garso įrašas 14:07 – 27:00).Liudytoja L. D. parodė, kad A. V. G.atliko namo darbo projektą. Kai ji mirė, darbo projekto paimti atvyko atsakovas G. G., nes reikėjo namą priduoti, tačiau jis neturėjo pinigų apmokėti. Jai už darbą sumokėjo 50 Eur atsakovo giminės G. ir G.. Tai vyko maždaug prieš 3 metus (2018-01-18 teismo posėdžio garso įrašas 27:00 – 31:29).Liudytojas R. I. parodė, kad jam priklausantis žemės sklypas ribojasi su atsakovui priklausančiais sklypais. 2016 m. rugpjūčio-rugsėjo mėnesį jis pastebėjo, kad Vytautas ir J. G. atsakovui priklausančiuose žemės sklypuose pjovė medžius, privežė labai daug žemių, gal apie porą šimtų mašinų, jo nuomone, tikslu pakelti sklypus, ir lygino juos. Kai Vytautas ir J. G. tuose sklypuose tvarkėsi, atsakovo ten nesimatė. Iš kur atveždavo žemes, jis nematė. Atveždavo ir pildavo dirvožemį, žvyrą. G. dirbo, tvarkėsi ir rankomis, ir su traktoriumi. 2017 m. pavasarį ir vasarą jie atvažiuodavo ir tvarkėsi ir pas save, ir pas atsakovą. 2017m. rudenį taip pat jie ten buvo (2018-01-18 teismo posėdžio garso įrašas 42:40 – 55:04).Liudytojas S. B. parodė, kad matė, kaip atsakovas girtas vaikštinėjo, o ant jo žemės sklypo žemes vežė ieškovas V. G.. Ieškovas taip pat vežė žemes ir ant savo sklypo. Vieną ar du kartus matė, kaip atsakovas G. G. kartu su ieškovu V. G. vaikščiojo paskui traktorių. Užvežtas pagrinde molis ant dviejų sklypų. Iš kur buvo vežamos žemės, nežino (2018-01-18 teismo posėdžio garso įrašas 55:05 – 1:01:18).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Kreditorė J. G. 2017-03-02 pateikė teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo priėmimo, kuriame nurodė, kad 2016-08-21 skolos raštelio pagrindu, dėl skolintų piniginių lėšų laikotarpiu nuo 2016-08-21 iki 2017-02-12, prašo išieškoti 16152 Eur skolą iš skolininko G. G. (t. 1, b. l. 1). Pagal šį pareiškimą buvo priimtas 2017-03-03 teismo įsakymas. 2017-05-12 teisme gauti skolininko G. G. prieštaravimai dėl teismo įsakymo. 2017-06-09 nutartimi, priėmus ieškinį, teismas panaikino teismo įsakymą dėl skolos išieškojimo (e. bylos t. 3, b. l. 6). Iš paskolos raštelio matyti, kad jis surašytas ranka ant liniuoto popieriaus lapo, išplėšto iš bloknoto. Paskolos raštelis prasideda tokiu tekstu: „Aš J. G. skolinu G. G. as. k. (duomenys neskelbtini) paskolinau 2016.08.21. 1130 eur. gavau 1130 eur (parašas)...“ ir baigiasi žodžiais kitoje lapo pusėje: „... 410 (parašas) II 12“. Iš viso raštelio pirmoje pusėje yra 15 įrašų su žodžiu „paskolinau“ ir 7 įrašai su žodžiu „gavau“ bei atsakovo parašais, kuriuos jis pripažino teismo posėdžio metu; iki 12 eilutės nuo viršaus raštelyje yra nurodytos datos; žemiau esančiose eilutėse ties žodžiu „paskolinau“ įrašyti skaičiai, ieškovės teigimu, reiškiantys tik mėnesį ir dieną, kai buvo paskolinti pinigai bei paskolinta pinigų sumą eurais; devyniose eilutėse nuo apačios ties atsakovo parašu nebėra įrašų „gavau“. Iš viso pirmoje paskolos raštelio pusėje yra 16 atsakovo parašų, iš kurių 4 atsakovas nepripažįsta pasirašęs. Antroje paskolos raštelio pusėje įrašyti 22 įrašai su žodžiu „paskolinau“, ties kuriais nurodytas skaičius, ieškovės paaiškinimu, reiškiantis paskolintą pinigų sumą eurais, toliau seka atsakovo parašas; už parašo įrašyti skaičiai, kurie, ieškovės paaiškinimu, reiškia mėnesį ir dieną, kada buvo perduota toje eilutėje nurodyta pinigų suma atsakovui. Iš viso antroje raštelio pusėje yra 22 parašai, iš kurių 18 atsakovas nepripažįsta pasirašęs (e. bylos t.1, b. l. 3-4). Atsakovo tvirtinimu tam tikrose vietose ne jis pats raštelyje yra pasirašęs, jo parašai suklastoti, o būtent ties datomis: 11.22 d., 12.09 d., 12.13 d., 12.14 d. 11.22 d. 12.28 d., 01.03 d., 01.05 d., 01.06 d., 01.12 d., 01.16 d., 01 17 d. (tik vieną kartą pripažino ėmęs 10 Eur), 01.18 d., 01.22 d., 02.02 d., 02.07 d., 02.12 d. Apžiūrėjus paskolos raštelį aiškiai matomi taisymai, kurie yra neaptarti (datose „11.10“ ir 12.4“), be to, keliose vietose nurodyta suma yra įrašyta atskirus skaičius rašant akivaizdžiai skirtingos spalvos rašikliu: raštelio pirmoje pusėje paskutinėje eilutėje „200“, raštelio antroje pusėje 3-čioje eilutėje „100“, 15-toje eilutėje „200“, 21-oje eilutėje „540“.Iš ieškovų pateiktos Turto vertinimo ataskaitos Nr. 17-N01-71/1 matyti, kad pagal atsakovo G. G. užsakymą 2017-01-25 buvo atliktas žemės sklypo, plotas 0,1493 ha, esančio adresu (duomenys neskelbtini), vertinimas; nustatyta rinkos vertė 14900 Eur ( t.2, b. l. 9-46). Iš ieškovų pateiktos Turto vertinimo ataskaitos Nr. 17-N01-71/2 matyti, kad pagal atsakovo G. G. užsakymą 2017-01-25 buvo atliktas turto (žemės sklypo, plotas 0,1582ha, esančio adresu (duomenys neskelbtini)) vertinimas; nustatyta rinkos vertė 15800 Eur (e. bylos t.2, b. l. 47-84).Ieškovai su ieškiniu pateikė atsakovo turto dokumentus: 2016m. lapkričio mėnesį atliktą pastato su inžineriniais tinklais, esančių (duomenys neskelbtini), kontrolinę geodezinę nuotrauką, 2013-12-18 Kauno rajono savivaldybės administracijos išduotą leidimą statytojai A. V. G.statyti statinį/rekonstruoti statinį/atnaujinti (modernizuoti) statinį, pastato energetinio naudingumo sertifikatą, 2016-12-13 pažymą išduotą G. G. apie statinio – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), atitiktį projektui, kurioje nurodytas statytojas G. G.; žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), ribų pakeitimo projektą; namo statybos projektą, kurį atliko architektai V. D. ir L. D.. Pastato kadastriniai matavimai atlikti UAB „Paulimatas“, vadovė B. B. (e. bylos t.2, b. l. 85, 86, 87, 88, 89-212).

Šalių teisinių santykių kvalifikavimas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad ieškovas neprivalo nurodyti teisinio ieškinio pagrindo, o ginčo santykių teisinį kvalifikavimą vykdo teismas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-282-686/2015; 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-433-378/2015; kt.). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad ieškovas privalo nurodyti faktinį ieškinio pagrindą, o teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Vykdydamas teisinį santykių kvalifikavimą, teismas įstatymą, taikytiną ginčui spręsti, pagal ieškovo nurodytas faktines aplinkybes parenka savo nuožiūra (CPK 265 straipsnio 1 dalis) ir yra nepriklausomas nuo šalių nuomonės ar pageidavimų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010; 2011 m. lapkričio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2011; kt.). Teismas negali savo nuožiūra nustatyti ieškinio dalyko (materialaus ieškovo reikalavimo suformulavimas kita žodine išraiška, nekeičiant reikalavimo esmės, nelaikytinas ieškinio dalyko pakeitimu) ir faktinio pagrindo, t. y. negali grįsti savo sprendimo faktais, kurių šalys nenurodė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013).Sandoriais yra laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Tam, kad dvišalis sandoris būtų sudarytas ir galiotų, sandoryje dalyvaujančių asmenų valia turi būti suderinta ir išreikšta atitinkama įstatymui forma (CK 1.63 straipsnio 6 dalis, 1.64 straipsnis). Pagal šalių nurodomas faktines aplinkybes matyti, kad 2016 m. birželio mėn. šalių žodiniu susitarimu buvo susitarta dėl atsakovo paveldėto po motinos mirties turto, t. y. dviejų žemės sklypų su pastatais, esančių (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypai), pardavimo ieškovams, aptartas sutarties sudarymo terminas – kai bus sutvarkyti dokumentai, ir sutarties kaina – po 1000 Eur už 1 arą. Ieškovai su atsakovu susitarė, kad jam padės sutvarkyti dokumentus tam, kad jis galėtų gauti paveldėjimo teisės liudijimą ir kad būtų galima sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, be to susitarė, kad už atsakovą padengs šiais tikslais atsiradusias išlaidas ir kad teiks lėšų jam pragyventi, o visos ieškovų turėtos išlaidos ir išmokėtos atsakovui piniginės lėšos bus įskaitytos į mokamą už žemės sklypus sumą, kai bus atsiskaitoma pagal pirkimo-pardavimo sutartį atsakovui parduodant žemės sklypus ieškovams. Ieškovai iš atsakovo gavo žemės sklypų ir gyvenamojo namo dokumentus ir ėmėsi tvarkyti atsakovo reikalus, rengiantis jam paveldėti turtą ir jį parduoti. Tai patvirtina liudytojai B. B., L. D. bei ieškovų pateikti rašytiniai įrodymai – žemės sklypų dokumentai, gyvenamojo namo projektas, leidimas statybai, pažyma apie statinio atitiktį projektui, turto vertinimo ataskaita, kadastrinių matavimų byla. Atsakovo paaiškinimai nepaneigia tokio susitarimo tarp šalių buvimo. Nors, tiesiogiai klausiamas dėl susitarimo buvimo, atsakovas neigė, jog buvo žodžiu susitarta parduoti ieškovams žemės sklypus, tačiau paaiškinimuose nurodė, jog kalbėjo su ieškovais apie žemės sklypų pardavimą, siūlė jiems pirkti sklypus už 13.000 Eur ir 14.000 Eur ir ieškovai žadėjo sklypus nupirkti. Atsakovas atsiliepime į patikslintą ieškinį patvirtino, kad jis piktnaudžiavo alkoholiu ir neturėjo piniginių lėšų. Teismo posėdyje atsakovas pripažino, kad perdavė ieškovams žemės sklypų dokumentus, kad jie padėtų greičiau sutvarkyti paveldėjimo reikalus, taip pat pripažino, kad ieškovai iš dalies jam padėjo susitvarkyti dokumentus dėl paveldėjimo ( 2017-11-13 teismo posėdžio garso įrašas 01:51 – 35:27). Ieškovai 2016 m. rudenį atsakovo sutikimu ėmėsi tvarkyti taip pat ir žemės sklypus: išpjovė sodą, užvežė žemių, išlygino sklypus. Vykdant šalių žodinį susitarimą, atsakovas iš ieškovų gaudavo tam tikras grynųjų pinigų sumas savo poreikiams tenkinti, kokių pareikalaudavo.Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas, gavęs paveldėjimo teisės liudijimą, paveldėtus žemės sklypus su gyvenamuoju namu pardavė kitiems asmenims, o ne ieškovams.Paskolos sutartimi laikomas toks sandoris, kai paskolos davėjas perduoda paskolos gavėjui nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Taigi, esminiai paskolos sutarties elementai – paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti tokią pat pinigų sumą ar kiekį daiktų. Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes ir tai, kad nei raštelyje, nei šalių žodiniame susitarime nebuvo aptarta, jog gaudamas pinigines lėšas atsakovas įsipareigoja jas grąžinti, sprendžiama, kad šalių santykiai negali būti kvalifikuojami kaip paskola pagal CK 6.870 straipsnį, kadangi neturi visų paskolos sutarties būtinųjų požymių. Ištirti įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad atsakovas gavo iš ieškovų pinigines lėšas ir ieškovai apmokėjo už atsakovo tvarkomus reikalus dėl sandorio, kuris tarp šalių nebuvo sudarytas, t. y. atsakovas be teisinio pagrindo gavo tai, ko jis neturėjo gauti, todėl šalių teisiniai santykiai kvalifikuotini pagal CK XX skyrių.CK 6.237 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta.

Dėl atsakovo be pagrindo įgyto turto apimties

Kaip matyti iš pateikto paskolos raštelio, ieškovė J. G. perdavė atsakovui G. G., pažymėdama, kad paskolina, o atsakovas G. G. pasirašė, kad gavo tokias pinigų sumas: 2016-08-21 1130 Eur, 2016-08-26 200 Eur, 2016-09-11 870 Eur, 2016-09-20 750 Eur, 2016-10-11 860 Eur, 2016-10-23 250 Eur, 2016-10-30 1000 Eur, iš viso 5060 Eur. Teismas sprendžia, kad šioje raštelio dalyje nurodytos pinigų sumos buvo perduotos atsakovui grynaisiais pinigais, kadangi atsakovas tai yra patvirtinęs žodžiu „gavau“ ir savo parašų šioje raštelio dalyje neginčija. Likusioje raštelio dalyje prie nurodytų sumų ir atsakovo parašų nėra žodžio „gavau“, todėl teismas sprendžia, kad nurodytais atvejais grynieji pinigai atsakovui nebuvo perduodami. Iš ieškovų paaiškinimų seka, kad raštelyje taip pat buvo žymimos sumos, kai ieškovai patirdavo kitokias išlaidas dėl atsakovo reikalų tvarkymo ir duodavo atsakovui pasirašyti. Ieškovai nurodė, kad įrašai raštelyje buvo daromi ne tik perduodant pinigų sumas grynaisiais, bet ir tada, kai buvo perduodamas atsakovui nupirktas maistas, apmokėta už tvarkomus žemės sklypų dokumentus, žemių užvežimą ir išlyginimą, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė, išskyrus keletą atvejų. Ieškovas reikšdami reikalavimą privalėjo aiškiai ir konkrečiai nurodyti, kokiu pagrindu buvo sumokėtos lėšos, kam jos sumokėtos ir kada, pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Iš šalių paaiškinimų ir liudytojų parodymų nėra galima nustatyti, kada ir už kokią sumą buvo perduotas maistas atsakovui, kada, kad ir kokios sumos už atsakovą buvo apmokėtos ryšium su dokumentų tvarkymu, kiek kainavo žemių užvežimas ir išlyginimas ir kurios raštelyje įrašytos sumos atspindi nurodytas išlaidas. Teismo vertinimu, byloje pakanka įrodymų, kad ieškovai patyrė 330 Eur išlaidų tvarkant atsakovo žemės sklypų ir gyvenamojo namo dokumentus. Tai patvirtina liudytojos B. B. parodymai apie ieškovės J. G. jai sumokėtą 280 Eur sumą už tarpininkavimo paslaugą G. G. bei byloje esantis 2017-01-02 kvitas serija B Nr. 0752461 (e. bylos t. 3, b. l. 66), ir liudytojos L. D. parodymai apie J. G. atliktą 50 Eur apmokėjimą už G. G. motinos A. V. G. gyvenamojo namo darbo projekto atlikimą.Teismas yra saistomas ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių ir negali nustatyti tokių aplinkybių, kuriomis, reikšdamas reikalavimą, nesirėmė ieškovai, todėl šioje byloje teismas neanalizavo ir nevertino, ar ieškovams atliekant darbus atsakovo žemės sklypuose buvo pagerintas jo turtas ir kiek padidėjo jo vertė.Atsakovas nesutiko su raštelyje nurodytomis sumomis, teigė, kad raštelis yra suklastotas, prirašant skaičius, tačiau konkrečių raštelyje nurodytų neteisingų sumų nenurodė, atsisakė teikti teismui suklastojimą patvirtinančius įrodymus ir atlikti ekspertizę, todėl, ieškovams prašant raštelį laikyti įrodinėjimo priemone, teismas vertina šį įrodymą ir analizuoja jo patikimumą (CPK 184 straipsnio 1 ir 2 dalys). Teismui apžiūrėjus raštelį, dėl 2016-08-21 1130 Eur, 2016-08-26 200 Eur, 2016-09-11 870 Eur, 2016-09-20 750 Eur, 2016-10-11 860 Eur, 2016-10-23 250 Eur, 2016-10-30 1000 Eur įrašų abejonių nekilo, jų neginčijo ir atsakovas. Vertinama, jog šie raštelio įrašai patikimai patvirtina aplinkybę, jog paminėtos sumos atsakovui buvo perduotos.Atsakovas nepateikė įrodymų, jog atidirbdavo pas ieškovas už jam sumokėtus pinigus. Atsakovui neįrodžius šios aplinkybės, nėra galimybės nustatyti, kad dėl to jo skola yra mažesnė. Atsakovo pareiga buvo teikti įrodymus savo atsikirtimams pagrįsti (CPK 178 straipsnis).Atsakovas pripažino, kad nėra grąžinęs ieškovams gautų pinigų. Byloje nustatyta, kad nebuvo laikomasi šalių žodinio susitarimo iki galo, nes atsakovas, gavęs paveldėjimo teisės liudijimą, pardavė žemės sklypus ne ieškovams, o kitiems asmenims, todėl ieškovų turėtos išlaidos ir atsakovui perduoti grynieji pinigai minėto žodinio susitarimo pagrindu liko jiems negrąžinti ir neįskaityti, kadangi tarp ieškovų ir atsakovo sandoris neįvyko. Teismas nustatė, kad atsakovui buvo perduota grynaisiais pinigais 5060 Eur ir ieškovai patyrė 330 Eur išlaidų atsakovo reikalų tvarkymui, sumokėdami šią sumą už atsakovą, todėl iš atsakovo yra priteistina ieškovams 5390 Eur skola dėl be pagrindo įgytų lėšų.Likusioje dalyje ieškinys yra atmetamas, nes teismui nebuvo pateikti ieškinio pagrindą pagrindžiantys įrodymai (CPK 178 ir 185 straipsniai).Remiantis CK 6.37, 6.210 straipsniais, iš atsakovo priteistinos 5 proc. metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo priteistos sumos 5390 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-03-03) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas nenustatė byloje aplinkybių, jog šalių veiksmai turi nusikalstamos veikos požymių, todėl netenkina atsakovo prašymo pranešti prokuratūrai dėl ieškovų sukčiavimo. Išaiškinama, kad atsakovas turi teisę kreiptis dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pats asmeniškai paduodamas pareiškimą policijai arba prokuratūrai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškinį patenkinus dalinai (33,37 proc.), bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai šalimas pagal patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį (CPK 93 straipsnio 2 dalis).Ieškovų bylinėjimosi išlaidas sudaro: žyminis mokestis: 90,86 (e. bylos t.1, b. l. 2), 393,70 Eur (e. bylos t.2, b. l. 4), advokato pagalba 180 Eur, 600 Eur (e. bylos t.1, b. l. 6-7, t. 2, b. l. 5). Iš viso ieškovai patyrė 1264,56 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pagal patenkintų ieškinio reikalavimų dalį, iš atsakovo būtų priteistina ieškovams 421,98 Eur bylinėjimosi išlaidų.Atsakovo bylinėjimosi išlaidas sudaro išlaidos advokato pagalbai 550 Eur (e. bylos t.3, b. l. 51-54). Pagal atmestų ieškinio reikalavimų dalį, iš ieškovų būtų priteistina atsakovui 366,46 Eur bylinėjimosi išlaidų.Įskaičius tarpusavyje vienarūšes skolas, atsakovas privalo atlyginti ieškovams 55,52 Eur bylinėjimosi išlaidų, todėl ši suma iš jo priteistina.Valstybė šioje byloje patyrė 3,02 Eur išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos iš šalių nepriteistinos, nes išieškoma suma iš kiekvienos šalies būtų mažesnė už minimalią valstybei priteistiną sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis). Laikinosios apsaugos priemonės, pritaikytos 2017-03-03 nutartimi, paliekamos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo G. G., a.k. (duomenys neskelbtini), ieškovams J. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 5390 Eur (penkis tūkstančius tris šimtus devyniasdešimt eurų) skolą dėl be pagrindo įgytų lėšų, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos (5390 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2017-03-03 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 55,52 Eur (penkiasdešimt penkis eurus 52 centus) bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.