Kauno apygardos teismo nutartis

2021-06-08 · Civilinė byla Nr. 2S-1183-260/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-06-08
Bylos Nr.
2S-1183-260/2021
Teisminio proceso Nr.
2-28-3-00458-2020-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Raimondas Buzelis
Ieškovas
S. K.
Atsakovas
V. K., K. K., uždarajai akcinei bendrovei „Concordia Way“, uždarajai akcinei bendrovei „Tinaturas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-1183-260/2021Teisminio proceso Nr. 2-28-3-00458-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.2.2; 3.3.2.5 (S)
Kaunoapygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 8 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Raimondas Buzelis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. K. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. balandžio 27 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-43-399/2021 pagal ieškovo S. K. patikslintą ieškinį atsakovams V. K., K. K., uždarajai akcinei bendrovei „Concordia Way“, uždarajai akcinei bendrovei „Tinaturas“ dėl atsakovų nesąžiningumo ieškovo atžvilgiu, nepagrįsto praturtėjimo ir skolos priteisimo, kuria netenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas S. K. 2020 m. vasario 14 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį 2020 m. kovo 4 d. ir 2020 m. liepos 30 d. patikslino ir prašė teismo priteisti jam iš atsakovų V. K., K. K., UAB „Tinaturas“, UAB „Concordia Way“ solidariai mažiausiai 16 726,02 Eur skolą, kurią sudaro 5 000 Eur netesybos iki bylos teisme iškėlimo dienos ir 726,02 Eur pagrindinė skola pagal 2017 m. rugsėjo 20 d. Marijampolės apylinkės teismo sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-2170-374/2017 , taip pat 11 000 Eur netesybos, t. y. solidariai iš atsakovų ieškovo naudai priteisti tokią neapibrėžtą sumą, kurią sudaro iki visiško vykdomųjų bylų Nr. 0140/17/02068, Nr. 0140/19/01834, Nr. 0140/19/01835, Nr. 0140/19/01836 ir Nr. 0140/20/00079, užvestų antstolės A. L. kontoroje, įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas S. K. 2021 m. balandžio 23 d. kreipėsi į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriame prašė teismo nepranešus atsakovams ieškinio ribose areštuoti atsakovės UAB „Concordia Way” vadovo V. S. globėjo A. K. bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), t. y. butą, kurio registro (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 11 411 Eur, su priklausiniais, kurių registro (duomenys neskelbtini), kurių vidutinė rinkos vertė 119 Eur, taip pat ieškinio ribose areštuoti atsakovei UAB „Tinaturas“ priklausantį kilnojamąjį turtą - transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) laikant, kad šios transporto priemonės vidutinė rinkos vertė 5 400 Eur, bei ieškinio ribose areštuoti atsakovės K. K. nuosavybės teise valdomą lengvąjį automobilį (duomenys neskelbtini), pirmosios registracijos data 2009 m. sausio 2 d., kurio vidutinė rinkos vertė 5 222 Eur, t. y. padaryti įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo, leidžiant atsakovams atsiskaityti su ieškovu.

3. Ieškovas prašyme nurodė, kad galimai jam palankaus būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimu, nėra areštuotas joks atsakovams priklausantis turtas. Atsakovų UAB „Concordia Way”, V. K., K. K. nesąžiningumas ieškovo atžvilgiu nustatytas įsiteisėjusiu 2019 m. liepos 5 d. Marijampolės apylinkės teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-3-802/2019, turinčiu prejudicinę galią. Iš VĮ „Registrų centras“ pažymos (duomenys neskelbtini) į 2020 m. rugpjūčio 18 d. ieškovo atstovės, advokatės N. R. prašymą, matyti, jog 2020 m. rugpjūčio 21 d. nekilnojamojo turto registro duomenų bazės duomenimis V. K. nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturi. Ieškovo teisių gynybai, atstovė, advokatė N. R. kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ dėl informacijos pateikimo, kokiu pagrindu ir kada atsakovas V. K. perleido savo nekilnojamojo turto nuosavybę, kuriai 2020 m. rugpjūčio 3 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1664-399/2020, padarytas įrašas viešajame registre dėl nuosavybės teisų perleidimo. Ieškovas, siekdamas apginti savo pažeistas teises, 2020 m. rugpjūčio 25 d. su 2020 m. rugpjūčio 24 d. prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kreipėsi į Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus, prašydamas padaryti įrašą viešajame registre dėl nuosavybės teisių perleidimo draudimo atsakovui V. K. priklausiusiam nekilnojamajam turtui. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-5957-374/2020 pastarąjį ieškovo prašymą tenkino, o Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs atsakovo V. K. atskirąjį skundą, neskundžiama 2020 m. lapkričio 10 d. nutartimi Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutartį paliko nepakeistą. Iš VĮ „Registrų centras“ 2020 m. rugpjūčio 27 d. 12:05:26 val. pateikto nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo su istorija matyti, kad minėtas nekilnojamasis turtas, atsakovui V. K. iki 2020 m. birželio 8 d. priklausęs nuosavybės teisėmis, turto pasidalijimo sutartimi (duomenys neskelbtini) perleistas jo sutuoktinei O. K.. Ieškovas 2020 m. rugsėjo 10 d. ieškiniu dėl vienašalės restitucijos taikymo, civilinės bylos Nr. 2-5957-374/2020, prašo teismo panaikinti 2020 m. birželio 8 d. atsakovo V. K. su sutuoktine O. K. sudarytą turto pasidalijimo sutartį. Tačiau dar nėra priimtas ir įsiteisėjęs galutinis teismo sprendimas / nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1664-399/2020, įsiteisėjusia Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. lapkričio 16 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-5957-374/2020, yra sustabdytas bylos nagrinėjimas iki civilinėje byloje Nr. 2-1664-399/2020 įsiteisės galutinis teismo sprendimas / nutartis. Taigi, nors įsiteisėjusia 2020 m. rugpjūčio 3 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutartimi atsakovo V. K. vieninteliam nekilnojamajam turtui viešajame registre ir padarytas įrašas dėl nuosavybės teisių perleidimo draudimo, jis yra faktiškai negaliojantis, nes atsakovui priklausęs turtas jau priklauso jo sutuoktinei O. K.. A. V. K. ir K. K. ieškovo atžvilgiu įsiteisėjusiu 2019 m. liepos 5 d. Marijampolės apylinkės teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-3-802/2019, pripažinti buvę nesąžiningais. Be to nurodė, kad aplinkybę, jog galimai ieškovui palankus būsimas teismo sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-1664-399/2020, nebus vykdomas, patvirtina ir 2021 m. kovo 30 d. pažyma dėl informacijos pateikimo Nr. S-21-140-9108, iš kurios matyti, jog civilinėje byloje Nr. 2-1664-399/2020 esantis kitas solidarus skolininkas UAB „Concordia Way” yra absoliučiai nemokus. Todėl įsiteisėjusia 2020 m. rugpjūčio 3 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutartimi šios atsakovės atžvilgiu areštuotas turtas, kurio ji neturi ir lėšos, kurių ji neturi, neužtikrins ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo sėkmingo vykdymo. UAB „Concordia Way” skola ieškovui, kurią sudaro 19 738,11 Eur, pagal 2017 m. spalio 12 d. Marijampolės apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-2170-374/2017, vykdomosios bylos Nr. 0140/17/02068, toliau didėja kas mėnesį po 500 Eur iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Ieškovo prašoma priteisti suma vertintina kaip didelė. Atsakovės UAB „Concordia Way” vadovas V. S. neturi jokio savo vardu registruoto nekilnojamojo turto. V. S. globėju nuo (duomenys neskelbtini) m. paskirtas jo brolis A. K., kuris privalo atsakyti dėl savo globojamojo sudarytų sandorių.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. balandžio 27 d. nutartimi ieškovo S. K. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.

5. Teismas nutartyje nurodė, jog nagrinėjamu atveju susipažinus su ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis ir pateiktais rašytiniais įrodymais spręstina, kad pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – tikėtinas ieškinio pagrįstumas, tikėtinai gali egzistuoti. Tačiau teismas pažymėjo, kad Kauno apygardos teismas 2020 m. gegužės 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-878-324/2020 (20 punktas), jau buvo pasisakęs, jog prima facie (preliminariai, iš anksto) vertintina, kad toks ieškinys tikėtinai nėra pagrįstas. Teismas sutiko su ieškovo argumentu, jog 2019 m. liepos 5 d. Marijampolės apylinkės teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-3-802/2019, atsakovų V. K. ir K. K., kaip juridinių asmenų vadovų, sandorio šalių nesąžiningumas buvo pripažintas, tačiau nurodė, jog ši aplinkybė nesuponuoja išvados, kad šalys neišvengiamai visada elgsis nesąžiningai. Teismas nurodė, kad 2020 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi buvo tenkintas ieškovo prašymas ir ieškinio ribose areštuotas atsakovės UAB „Concordia Way“ nekilnojamasis, kilnojamasis ir/ar kitoks turtas, o jam nesant ar esant nepakankamai - pinigines lėšos, leidžiant atsiskaityti su ieškovu, padarytas įrašas viešajame registre dėl nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), priklausančio V. K., nuosavybės teisės perleidimo draudimo. Teismas atkreipė ieškovo dėmesį į tai, kad Kauno apygardos teismas 2020 m. gegužės 21 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-878-324/2020, jau buvo panaikinęs Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. kovo 6 d. nutartį, kuria ieškovo prašymu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, padarytas įrašas viešajame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini). Pasisakydamas dėl didelės ieškinio sumos, kaip galimos grėsmės teismo sprendimo neįvykdymui, teismas, atsižvelgdamas į aktualiausią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, nurodė, kad vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Pasisakydamas dėl ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo UAB „Concordia Way”, vadovo V. S. globėjo A. K. atžvilgiu, teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų apie netinkamai globėjo atliekamas pareigas, neužtikrinant globotinio teisių ir interesų apsaugos. Be to nurodė, kad byloje atsakovu yra patrauktas ne V. S., o UAB „Concordia Way“, bendrovės vadovo turtas ir bendrovės turtas nėra bendras ir tokiu atveju, kai ieškinys pareikštas tiesiogiai bendrovei, vadovas savo turtu už bendrovės skolas neatsako. Teismas nurodė, kad ieškovo prašymas nėra pagrįstas, todėl nėra pagrindo spręsti, jog atsakovai imsis nesąžiningų veiksmų jo atžvilgiu, siekdami išvengti galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo, be to, nėra pakankamai duomenų, kad teismas galėtų konstatuoti, jog egzistuoja grėsmė teismo sprendimo įvykdymui.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

6. Atskiruoju skundu ieškovas S. K. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. balandžio 27 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2020 m. gegužės 21 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-878-324/2020 (20 punktas), jau buvo pasisakęs dėl ieškovo ieškinio nepagrįstumo. Kauno apygardos teismas 2020 m. gegužės 21 d. nutartyje vertino pradinį ieškovo ieškinį. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje 2020 m. liepos 23 d. patikslintu ieškiniu ieškovas yra pakeitęs ieškinio dalyką (reikalavimą), kuriame be kita ko, akcentavo, jog jokiu būdu nereikalauja priteisti jau priteistų sumų. Ieškovas tik reikalauja įsiteisėjusių sprendimų vykdymo, nes dėl juridinių asmenų UAB „Concodia Way“ ir UAB „Tinaturas“ vadovų V. K. ir K. K. nesąžiningų veiksmų, kaltės, priežastinio ryšio, atsakovė UAB „Concodia Way“tapo visiškai nemoki ir nepajėgi atsiskaityti su ieškovu. Visas turtas buvo perleistas saviems asmenims, t. y. (duomenys neskelbtini) atsakovei K. K., o ieškovas dėl to patyrė žalą.

1.2. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pažeidė procesines teises ir ieškovo teisę į efektyvią teisminę gynybą. Preliminariai vertindamas ieškovo pareikštus reikalavimus ir juos pagrindžiančius įrodymus teismas buvo šališkas, iš anksto nusistatęs, jog nors ir priima ieškinį, tačiau pasilieka sau teisę spręsti ateityje dėl ieškinio tenkinimo pagal bylos aplinkybes, nepaisant to, jog visi įrodymai iš esmės byloje jau pateikti, kadangi pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijos išnaudotos.

1.3. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepagrįstai vertino ieškovo nurodytas aplinkybes dėl realios grėsmės galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimui. Civilinė byla Nr. 2-3-802/2019 buvo nagrinėjama dėl sandorių panaikinimo ir restitucijos taikymo (actio Pauliana), kurio taikymo esminės sąlygos yra trečiojo asmens, sudariusio su skolininku sandorį, nesąžiningumas, pasireiškiantis žinojimu, kad sandoris pažeis kreditoriaus teises. 2019 m. liepos 5 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2-3-802/2019 atsakovų V. K., K. K., UAB „Concordia Way“ ir UAB „Tinaturas“ nesąžiningumas ieškovo atžvilgiu nustatytas. Be to, jis neginčytinai įtvirtintas įstatyme. Todėl priešingas pirmosios instancijos teismo aiškinimas visiems žinomų ir akivaizdžių įstatymo normų yra procesinės teisės normų pažeidimas, turėjęs įtakos ieškovo ir materialiosios teisės normų pažeidimui, nes pirmosios instancijos teismui nesilaikant atsakovų nesąžiningumo prezumpcijos ir neužtikrinus galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo, galimai ieškovui palankus teismo sprendimo įvykdymas gali tapti neįmanomu, kadangi tai yra nustatyta minėtu įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuriuo nustatyti faktai dėl atsakovų nesąžiningumo yra preziumuojami, t. y. skolininkui sudarius sandorį su artimu giminaičiu laikoma, kad jis yra nesąžiningas. Skolininko nesąžiningumui įrodyti, nebūtina įsiteisėjusio teismo sprendimo. Tačiau pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, lyg nepastebi fakto, jog vos tik 2020 m. gegužės 21 d. nutartimi Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2S-878-324/2020 panaikino pirmosios instancijos teismo 2020 m. kovo 6 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atsakovas V. K., nepraėjus nei mėnesiui laiko, t. y. 2020 m. birželio 8 d., nuosavybės teisėmis priklausantį turtą, kuriam minėta nutartimi laikinosios apsaugos priemonės dėl turto perleidimo draudimo buvo panaikintos, šį turtą perleido sutuoktinei O. K. turto pasidalijimo sutartimi (duomenys neskelbtini), ir nuo 2020 m. birželio 8 d. atsakovas V. K. jokio nekilnojamojo turto nuosavybės teisėmis neturi. Ir kol nagrinėjamoje byloje nėra priimtas galutinis teismo sprendimas, civilinė byla Nr. 2-5957-374/2020 nėra nagrinėjama. O tai reiškia, kad ieškovui galimai palankus teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-43-399/2021 nėra užtikrintas jokiomis apsaugos priemonėmis, nors 2020 m. lapkričio 10 d. Kauno apygardos teismas priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-1699-260/2020, kuria paliko 2020 m. rugpjūčio 31 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutartį nepakeistą, t. y. faktiškai antrą kartą buvo nustatytas atsakovų nesąžiningumo faktas, kuris preziumuojamas. Pirmosios instancijos teismas subtiliai nutyli šias aplinkybes, ir remiasi tik ieškovui nepalankia 2020 m. gegužės 21 d. Kauno apygardos teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-878-324/2020, ir nieko neužsimena apie 2020 m. lapkričio 10 d. Kauno apygardos teismo nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2S-1699-260/2020, kuria palikta nepakeista 2020 m. rugpjūčio 31 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-5957-374/2020 nepakeista. Toks pirmosios instancijos teismo sąmoningas ignoravimas aplinkybių, kurios nustatytos kitose įsiteisėjusiose ir apeliacinėje instancijoje patikrintose bylose, kuriose dalyvavo tie patys asmenys, verčia pagrįstai abejoti teismo šališkumu subjektyviąja prasme, kadangi toks teismo elgesys būtent nesąžiningiems atsakovams suteikia nepagrįstą prioritetą ieškovo atžvilgiu. Be to, pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-151-516/2020, nepagrįstai ją iškraipo. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones neprivalo turėti neabejotinų įrodymų, kad ateityje atsiras grėsmė teismo sprendimo įvykdymui, nes teismui pakanka įsitikinti tuo, jog konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima. Ieškovas visas Lietuvos apeliacinio teismo praktikos formuojamas aplinkybes įrodė, todėl mano, kad skundžiama nepagrista pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkintinas.

1.4. Skundžiamojoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodo, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog A. K. netinkamai atliko savo pareigas, todėl neva vadovo turtas ir bendrovės turtas nėra bendras ir tokiu atveju, kai ieškinys pareikštas tiesiogiai bendrovei, vadovas savo turtu už bendrovės skolas neatsako. Tačiau byloje taip pat nėra duomenų, kad atsakovo UAB „Concordia Way” vadovo V. S. globėjas A. K. tinkamai atliko savo pareigas, kadangi nesugebėjo nei teismui nei ieškovui paaiškinti, kaip ir kokiu būdu jo globojamasis brolis V. S. įsigijo atsakovės UAB „Concordia Way” akcijų, tapo juridinio asmens vadovu, pastaruosius sandorius įregistravo juridinių asmenų registre notarine tvarka. Todėl preziumuojama, kad globėjas A. K. arba netinkamaiatliko savo kaip globėjo pareigas arba pats tarpininkavo, kad jo globojamasis brolis V. S. sudarytų galimai atlygintinius sandorius dėl atsakovės UAB „Concordia Way“ akcijų įsigijimo ir tapimo vadovu.

7. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

9. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkintas, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

10. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-181-330/2019).

Dėl ieškinio pagrįstumo

11. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, jog tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, kad, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, jog pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013). Taigi, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, vertinamas ne reikalavimo pagrįstumas, o tik nustatoma tikimybė, kad gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016). Kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-757-236/2015; 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015), tačiau laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pirmosios sąlygos (ieškinio pagrįstumo) vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. jau šioje stadijoje suformuluojant teismo kategorišką atsakymą dėl pateiktų įrodymų patikimumo, išsamumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti ir pan.

12. Atsižvelgiant į tai, teismo atliekamas ieškinio pagrįstumo įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015).

13. Apeliacinės instancijos teismas iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvuojamosios dalies nustatė, kad pirmosios instancijos teismas išvadą dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo padarė įvertinęs ieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes, pareikštų materialinių teisinių reikalavimų pobūdį bei pridėtus duomenis, taip pat įvertino tai, kad Kauno apygardos teismas 2020 m. gegužės 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-878-324/2020 (20 punktas), jau buvo pasisakęs dėl pradinio ieškovo ieškinio preliminaraus vertinimo.

14. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atliekant ieškinio preliminarų įvertinimą, nėra nagrinėjamas ieškinio materialinių teisinių reikalavimų pagrįstumas iš esmės, ieškovo atskirajame skunde išdėstytas aplinkybes, neva pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį nepagrįstai atsižvelgė į Kauno apygardos teismo 2020 m. gegužės 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-878-324/2020, o turėjo vertinti ieškovo patikslintame ieškinyje nurodytas aplinkybes, kurios sudaro pagrindą tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, mano kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje ieškinyje nurodytos aplinkybės negali būti vertinamos – dėl jų pagrįstumo ar nepagrįstumo pirmosios instancijos teismas turės pasisakyti priimtame teismo sprendime, išnagrinėjus bylą iš esmės. Apeliacinės instancijos teismas, atlikęs preliminarų ieškinio pagrįstumo įvertinimą, duomenų dėl ieškinio atsakovų atžvilgiu akivaizdaus nepagrįstumo nenustatė, todėl sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo ieškinys nėra akivaizdžiai netenkintinas, yra teisinga.

Dėl grėsmės galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui

15. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, jog vien nustatyta aplinkybė, kad ieškinys tikėtinai yra pagrįstas, negali būti laikoma pakankamu pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Antroji sąlyga, būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, yra ta, jog nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nuosekliai suformuotoje teismų praktikoje, susijusioje su grėsmės teismo sprendimo įvykdymui įrodinėjimu bei jos nustatymu, ne kartą išaiškinta tai, kad šio išimtinio, itin atsakovo interesus varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti būtent to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-210-943/2019). Asmens finansinis nepajėgumas įvykdyti sprendimą ir asmens nenorėjimas ar vengimas jį įvykdyti yra visiškai skirtingos situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu apribojimai. Kitu atveju, t. y. jeigu ieškinio reikalavimai būtų tenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtektų, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemtų objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-908-464/2019).

16. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutas nėra skirtas materialinių vertybių sukūrimui arba jų sukaupimui, kad vėliau būtų galima iš karto atsiskaityti su kreditoriumi. Šio išimtinio ir antrosios ginčo šalies interesus labai varžančio procesinio instituto taikymas galimas tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus ar atliekamus veiksmus bei galimus ketinimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-313-186/2018; 2018 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-350-464/2018).

17. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad aplinkybės ir įrodymai byloje patvirtina, jog atsakovai nėra finansiškai pajėgūs ir neturi pakankamai turto galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui, kadangi visą turėtą turtą jau perleido tretiesiems asmenims. Dėl nesąžiningų atsakovų veiksmų ieškovas jau yra kreipęsis į teismą. Apeliantas mano, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones neprivalo turėti neabejotinų įrodymų, patvirtinančių, jog ateityje atsiras grėsmė teismo sprendimo įvykdymui, nes teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima. Todėl skundžiamos teismo nutarties argumentus, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, jog atsakovai imsis nesąžiningų veiksmų ieškovo atžvilgiu, siekdami išvengti galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo, laiko nepagrįstais ir prieštaraujančiais byloje esantiems įrodymams.

18. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad civiliniame procese vyraujantys rungimosi (CPK 12 straipsnis) ir proceso šalių lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis) principai taip pat lemia, kad pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą bei poreikį tenka prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusiam proceso dalyviui. Šiuo atveju ieškovas galimą atsakovų nesąžiningumą grindžia iš esmės ginčo aplinkybėmis. Tačiau tokių aplinkybių pagrįstumas bus vertinamas sprendžiant ginčą iš esmės, taigi, aplinkybės, kurios yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, negali būti pagrindas konstatuoti ginčo šalies nesąžiningumą, lemiantį laikinųjų apsaugos priemonių taikymą. Pirmosios instancijos teismo įvertinti ir atskirajame skunde ieškovo išsakyti argumentai nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovai elgiasi nesąžiningai, siekdami išvengti galbūt jiems nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo. Todėl apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad ieškovas neįrodė antros būtinos sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje pagrįstai padaryta išvada dėl grėsmės nebuvimo būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

19. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, todėl pagrįstai netenkino ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirajame skunde nurodyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo ir teisėtumo, todėl ieškovo atskirasis skundas atmetamas, o Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. balandžio 27 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. balandžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Raimondas Buzelis