Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Kursevičius

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo L. B. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. nutarties, civilinėje byloje Nr. e2-6849-949/2016 išnagrinėjus atsakovo L. B. prašymą dėl preliminaraus sprendimo įvykdymo išdėstymo civilinėje byloje pagal ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ieškinį atsakovui L. B. dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo regreso tvarka.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. birželio 21 d. preliminariu sprendimui priteisė iš atsakovo L. B. ieškovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 5176,41 Eur žalos atlyginimą ir 117,00 Eur žyminį mokestį valstybei. Atsakovas L. B. dėl preliminaraus sprendimo prieštaravimų nepateikė, tačiau prašė išdėstyti preliminaraus sprendimo įvykdymą mokant skolą dalimis po 20 Eur kas mėnesį arba teismo sprendimo vykdymą atidėti, kadangi atsakovas šiuo metu yra įkalinimo įstaigoje ir neturi jokių pajamų, išskyrus iš mamos A. B. į savo sąskaitą gaunamą nuo 15 iki 40 Eur sumą.

2. Ieškovė nesutiko su įvykdymo atidėjimu, nes atsakovas laisvės atėmimo bausmę atliks tik 2020 metais. Taip pat nurodė, kad sutinka, jog atsakovas mokėtų po 20 Eur kas mėnesį, tačiau atsakovui mokėjimų neatlikus, Teisingumo ministerija bus priversta kreiptis į antstolį dėl priverstinio skolos išieškojimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 19 d. nutartimi atsakovo L. B. prašymą dėl preliminaraus teismo sprendimo vykdymo išdėstymo atmetė.

4. Teismas vertino tai, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie savo sunkią finansinę būklę, tik deklaratyviai nurodė, jog yra įkalinimo įstaigoje ir jokių pajamų, išskyrus siunčiamas artimųjų, negauna. Be to, preliminariu sprendimu, su kuriuo atsakovas sutinka, yra priteistas 5176,41 Eur žalos atlyginimas, todėl atsakovui mokant tik po 20 Eur per mėnesį, žala, kuri buvo padaryta smurtiniu nusikaltimu, būtų atlyginta daugiau nei per 20 metų, kas teismo vertinimu nesuderinama su protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais bei teismo sprendimo kaip teisingumo įgyvendinimo akto paskirtimi. Atsakovo nurodytos aplinkybės, kad teismo sprendimą vykdant priverstinai bus areštuota atsakovo asmeninė sąskaita, teismas nepripažino pagrindu teismo sprendimo vykdymui išdėstyti, nes išieškojimas iš asmens gaunamų pajamų yra atliekamas laikantis teisės aktų, reglamentuojančių vykdymo procesą, reikalavimų. Atsakovui neįrodžius situacijos išimtinumo ir neabejotino pagrindo teismo sprendimo vykdymo išdėstymui pagal jo pateiktą grafiką, vertinant tai, kad atsakovo skola atsirado dėl nusikaltimu padaryto žalos atlyginimo, teismas sprendė, jog išdėstyti teismo priteistos sumos mokėjimą po 20 eurų per mėnesį, reikštų protingumo, abiejų šalių lygiateisiškumo, proporcingumo ir ieškovo teisėtų lūkesčių principų pažeidimą, todėl atsakovo prašymą atmetė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5. Atskiruoju skundu atsakovas L. B. nesutinka su teismo nutartimi ir prašo vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais leisti mokėti po 10 Eur priteistą žalos atlyginimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Apeliantas sutinka atlyginti žalą ieškovui, tačiau teismas skundžiama nutartimi nesutinka išdėstyti žalos atlyginimą mokant po 20 Eur periodinėmis išmokomis. Apeliantas turto neturi, bausmės atlikimo metu yra bedarbis, todėl sutinka dalimis mokėti iš tėvų gaunamos paramos po 10 Eur.

6. Atsiliepimu į atskirąjį skundą, ieškovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, sutinka su teismo išvada, kad atsakovas dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo ar atidėjimo nepateikė jokių įrodymų apie savo sunką finansinę būklę, todėl neįrodžius situacijos išimtinumo prašo atskirąjį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Apeliacinėje byloje sprendžiama dėl atsisakymo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą pagrįstumo ir teisėtumo.

8. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Aiškindamas CPK 284 straipsnio nuostatas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Kadangi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tai teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos pusių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir ar nebus pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2011, 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006).

9. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad atsakovas savo sunkios finansinės būklės neįrodė ir aplinkybė, jog atsakovas atlieka laisvės atėmimo bausmę nėra išimtiniai atvejai Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 21 d. preliminaraus sprendimo vykdymo išdėstymui. Sutiktina su bylą nagrinėjusio teismo argumentais, kad dvidešimties metų laikotarpis yra pakankamai ilgas teismo sprendimo vykdymo išdėstymui, dėl ko būtų pažeisti CK 1.2 straipsnyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Apeliacinės instancijos teismas papildomai vertina ir apelianto bausmės atlikimo laikotarpį (iki 2020 m.), bei aplinkybę, jog ieškovė nukentėjusiesiems atlygino būtent atsakovo nusikalstama veika padarytą žalą ir sprendžia, kad už visą žalą yra atsakingas pats atsakovas ir nepagrįsta bei nesąžininga reikalauti, jog padengtos atsakovo nusikalstamų veiksmų žalos atlyginimo išlaidos neribotą laiką tektų išimtinai Lietuvos valstybei, patyrusiai ženklią žalą dėl padarytos nusikalstamos veikos (asmens gyvybės atėmimo atveju) bei išlaikant nusikaltusį asmenį laisvės atėmimo vietoje.

10. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis taip pat turi galimybes dirbti, be to, ieškovė atsiliepime nurodė, kad prieš teikdama vykdomuosius raštus antstoliui dėl priverstinio išieškojimo, visuomet įvertina realias galimybes išieškoti priteistas sumas. Taip pat nurodė, kad sutinka, jog atsakovas mokėtų po 20 Eur kas mėnesį, tačiau atsakovui mokėjimų neatlikus, Teisingumo ministerija bus priversta kreiptis į antstolį dėl priverstinio skolos išieškojimo. Taigi, apeliantas turi galimybę savanoriškai atlikti periodinius mokėjimus žalos atlyginimui priteisto regreso tvarka padengti. Atkreiptinas apelianto dėmesys ir į tai, kad atsakovas turi teisę pasinaudoti ir kitomis civilinio proceso kodekse išdėstytomis teisėmis dėl teismo sprendimo priverstinio vykdymo, įskaitant teisę sudaryti taikos sutartį su ieškovu vykdymo procese, numatant atsiskaitymą periodinėmis įmokomis ir pan. (CPK 595, 626, 627 straipsniai).

11. Remiantis išdėstytu teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas teismo sprendimo vykdymo atidėjimo klausimą išsamiai įvertino ir visapusiškai ištyrė byloje esančius įrodymus, o apelianto atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pagrįstos teismo nutarties, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nutarties negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. nutartį palikti nepakeistą.